CP v2

Tag: Tapas

  • Ispanijos tapas hitas namuose: Padrón paprikos su jūros druska – viena gali būti aštri

    Kas yra Padrón paprikos?

    Padrón paprikos – nedidelės žaliosios paprikos, kilusios iš Galisijos regiono Ispanijoje, siejamos su Herbón apylinkėmis. Dėl švelnaus, gaivaus skonio ir paprasto paruošimo jos tapo viena atpažįstamiausių tapas užkandžių.

    Šių paprikų žavesys slypi netikėtume: dauguma būna švelnios, tačiau pasitaiko ir ryškiai aštresnių. Aštrumas dažniausiai priklauso nuo konkretaus vaisiaus ir jo sunokimo, todėl vienoje porcijoje skonis gali maloniai nustebinti.

    Kodėl jos kepamos nesupjaustytos?

    Tradicinėje ispanų virtuvėje Padrón paprikos kepamos visos, su koteliais ir sėklomis. Taip jos išlaiko formą, o kotelis tampa patogiu laikikliu valgant, ypač kai užkandis patiekiamas dalintis prie stalo.

    Sėklos paprastai būna smulkios ir beveik nejuntamos, todėl jų šalinti nereikia. Svarbiausia prieš kepimą paprikas gerai nusausinti, kad karštas aliejus netaškytų ir paprikos keptų, o ne troškintųsi.

    Kaip išgauti barų efektą keptuvėje?

    Geriausias rezultatas gaunamas naudojant gerai įkaitintą keptuvę storu dugnu ir nedidelį kiekį alyvuogių aliejaus. Paprikas verta sudėti vienu sluoksniu, kad jos turėtų tiesioginį kontaktą su karštu paviršiumi ir greitai apsitrauktų būdingomis pūslelėmis.

    Aliejus turi būti karštas, bet nerūkti: įmetus vieną papriką ji turi iškart aktyviai čirškėti. Per vėsus aliejus ištrauks sultis ir paprikos pradės minkštėti troškinantis, o per karštas greitai apdegs odelę, palikdamas vidų kietesnį.

    Kepimas paprastai trunka 3–5 minutes, paprikas reguliariai pavartant ar pakratant keptuvę, kad apskrustų tolygiai. Nukėlus nuo ugnies, jos iškart dosniai pabarstomos stambesne jūros druska, kuri paryškina natūralų skonį.

    Padrón paprikos skaniausios patiekiamos tuoj pat, kol dar karštos. Jas galima valgyti kaip greitą užkandį, tiekti prie lengvos vakarienės ar kaip įžangą prieš pagrindinį patiekalą, ypač kai norisi paprasto, bet restoraniško rezultato.

    Jei nenorite kepti keptuvėje, alternatyva yra orkaitė, įkaitinta iki 220 laipsnių, kur paprikos paprastai iškepa per 8–10 minučių, kol odelė ima raukšlėtis ir rusvėti. Grilyje jos įgauna lengvą dūmo natą, o druska ir čia išlieka svarbiausias akcentas.

  • Ispanai tuo mėgaujasi kasdien, lietuviai vis dar vengia: pigi kolageno bomba iš mėsinės

    Produktas, kurį Ispanijoje neretai rasite tapas baruose, Lietuvoje vis dar daugeliui kelia dvejonių, yra kiaulių ausys. Tačiau šis tradicinis ingredientas pastaraisiais metais grįžta į virtuves dėl „nose to tail“ ir mažiau švaistančio gaminimo idėjų.

    Kiaulių ausyse daug odos ir kremzlių, todėl ilgai verdant išsiskiria želatiną sudarantys baltymai, dažnai siejami su kolagenu. Dėl to nuoviras tampa tirštesnis, o pats produktas įgauna minkštą, lengnai lipnią tekstūrą, kuri vėliau lengvai virsta traškumu apkepinus.

    Kas iš tiesų yra kolagenas?

    Kolagenas yra vienas svarbiausių organizmo baltymų, randamas odoje, sausgyslėse, kremzlėse ir kauluose. Mityboje dažnai ieškoma natūralių jo šaltinių, tačiau svarbu suprasti, kad su maistu gaunamas kolagenas virškinimo metu suskaidomas į aminorūgštis ir peptidus.

    Vis dėlto tokie patiekalai kaip ilgai virti sultiniai, drebučiai ar patiekalai iš odos ir kremzlių vertinami dėl baltymų, sotumo ir kulinarinės tekstūros. Tai gali būti praktiška alternatyva daliai žmonių, ieškančių tradicinių patiekalų vietoje brangesnių papildų, nors stebuklingo poveikio vien iš vieno produkto tikėtis nereikėtų.

    Kaip tai ruošiama Ispanijoje?

    Ispanijoje kiaulių ausys dažnai patiekiamos kaip oreja de cerdo ir laikomos įprastu užkandžiu prie gėrimų. Skonis išryškinamas prieskoniais ir riebalu, o svarbiausia dalis yra tinkama šiluminė apdorojimo seka: iš pradžių išvirti, vėliau apskrudinti.

    Dažniausi prieskoniai tokiam užkandžiui yra rūkyta paprika, česnakas, aitriosios paprikos, o gaivumui neretai naudojamas actas ar citrusai. Tai padeda subalansuoti riebesnį kąsnį ir suteikia ryškesnį, barams būdingą tapas charakterį.

    Ką svarbu žinoti prieš gaminant?

    Pagrindinė taisyklė ruošiant kiaulių ausis yra kruopštus nuvalymas ir ilgas virimas, kol kremzlė suminkštėja. Tik tada verta kepti keptuvėje, orkaitėje, ant grilio ar karšto oro gruzdintuvėje, kad išgautumėte traškią plutelę.

    Maisto saugai svarbu pakankama kaitra ir laikas, ypač jei perkate turgavietėje ar mažesnėje mėsinėje. Toks ingredientas taip pat dažnai būna nebrangus, todėl gali tapti ekonomišku pasirinkimu, kai norisi sotaus užkandžio ar priedo prie sultinių ir drebučių.