Lenkijoje teisėsauga sulaikė 23 metų vyrą, įtariamą organizavus piktybinių maisto pristatymo užsakymų schemą. Tyrėjų teigimu, jis užsakydavo patiekalus apmokėti pristatymo metu, tačiau užsakymai būdavo melagingi, o sąskaitos likdavo neapmokėtos.
Pasak pareigūnų, vienu atveju buvo pateiktas užsakymas maždaug 300 picų, o bendra tokio užsakymo vertė siekė apie 8 600 eurų. Tokios apimties užsakymai, anot teisėsaugos, ne tik trikdė restoranų darbą, bet ir galėjo sukelti tiesioginę finansinę žalą.
Kaip veikė schema?
Tyrimą koordinavo Ščecino apygardos prokuratūra, o operacijoje dalyvavo Centrinis kovos su kibernetiniais nusikaltimais biuras. Įtariama, kad vyras naudodavo kitų žmonių duomenis, o užsakymų gavėjais nurodydavo nieko neįtariančius gyventojus ar viešiau žinomus asmenis.
Teisėsauga nurodo, kad dalyje užsakymų pastabų buvo pateikiama informacija apie tariamas aukas, kuri, tyrėjų vertinimu, galėjo būti žinoma tik joms pačioms ar artimiausiam jų ratui. Dėl to žmonės jautėsi persekiojami, o veiksmai buvo vertinami kaip privatumo pažeidimas.
Grasinimai užsakymų pastabose
Skelbiama, kad užsakymų tekstuose pasitaikė ir grasinimų, susijusių su smurtu ar nusikalstamais veiksmais. Tokios formuluotės, pareigūnų teigimu, kėlė papildomą įtampą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir įstaigoms, kurios gaudavo užsakymus bei turėdavo spręsti, ar juos vykdyti.
Ne visi užsakymai buvo įvykdyti: kai kuriais atvejais restoranai atsisakė juos priimti dėl techninių ar organizacinių priežasčių, ypač kai užsakymo mastas buvo neįprastai didelis. Tačiau net ir neįvykdyti užsakymai, anot tyrėjų, galėjo užimti darbuotojų laiką ir sukelti papildomų kaštų.
Kokios pasekmės gresia įtariamajam?
Įtariamajam pareikšti įtarimai dėl persekiojimo, tapatybės duomenų panaudojimo ir žalos sukėlimo. Lenkijos pareigūnai pranešė, kad vyrui gresia iki 8 metų laisvės atėmimo.
Teismas jam skyrė suėmimą dviem mėnesiams. Kratos metu pareigūnai paėmė įrenginius ir duomenų laikmenas, kurios, kaip įtariama, galėjo būti naudojamos melagingiems užsakymams pateikti.
Teisėsauga pabrėžia, kad tokio pobūdžio nusikaltimai dažniausiai paliečia ne tik konkrečius asmenis, kurių vardu pateikiami užsakymai, bet ir smulkųjį verslą. Restoranams tai reiškia riziką patirti nuostolių, o gyventojams – galimą privatumo pažeidimą ir psichologinį spaudimą.