Tag: Tapirai

  • Brazilijoje mikroplastikai aptikti 43 iš 47 laukinių gyvūnų kraujyje – net 65 km nuo žmonių

    Mikroplastikai aptikti net ir atokiose vietovėse gyvenančių laukinių gyvūnų kraujyje – Brazilijoje jų rasta daugumoje tirtų tapyrų ir didžiųjų skruzdėdų.

    Mokslininkai ištyrė 47 laukinius gyvūnus ir mikroplastikų dalelių aptiko 43 jų kraujyje, o dalis gyvūnų gyveno daugiau nei 65 kilometrus nuo artimiausios žmonių veiklos, rašo „ZME Science“.

    GPS siųstuvais sekdami gyvūnų judėjimą tyrėjai pastebėjo aiškią tendenciją: kuo arčiau gyvūnų buveinės buvo keliai, ūkiai, gyvenvietės ar kiti infrastruktūros objektai, tuo daugiau plastiko dalelių fiksuota kraujyje.

    Tyrimas rodo, kad mikroplastikai nėra vien miestų ar pramonės zonų problema – jie pasiekia ir teritorijas, kurios laikomos vienomis mažiausiai paliestų žmogaus veiklos.

    Kas ištirta ir ką rado laboratorijoje

    Tyrėjai analizavo 26 žemumų tapyrus ir 21 didžiąją skruzdėdą trijuose Brazilijos regionuose: Amazonės atogrąžų miškuose, Serrado savanose ir Pantanalio pelkėse.

    Kraujo mėginiai buvo surinkti 2021–2022 metais, gyvūnus stebint per veikiančias gamtosaugos programas. Laboratorijoje mikroplastikų dalelėms identifikuoti taikyta Ramano spektroskopija – metodas, leidžiantis atpažinti medžiagas pagal tai, kaip jos sklaido lazerio šviesą.

    Iš viso mėginiuose identifikuota 2 815 mikroplastiko dalelių. Vidutinė koncentracija siekė 73,8 dalelės mililitre kraujo, tačiau svyravimai buvo labai dideli – vieno gyvūno kraujyje nustatyta daugiau nei 1 200 dalelių mililitre.

    Tapyrų kraujyje vidutiniškai fiksuota 98,9 dalelės mililitre, o didžiųjų skruzdėdų – 42,8, nors tyrėjai pažymi, kad šis skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.

    Pantanalis: mikroplastikai ir „mažiausiai trikdomose“ buveinėse

    Ypač neraminantis signalas atėjo iš Pantanalio – milžiniškų pelkių, kuriose yra vienos mažiausiai sutrikdytų buveinių Brazilijoje. Čia mikroplastikų aptikta visų 14 tirtų gyvūnų kraujyje.

    Tarp jų buvo ir individų, gyvenusių daugiau nei 65 kilometrus nuo artimiausios plėtros teritorijų ir 112 kilometrų nuo artimiausio atliekų tvarkymo objekto.

    Pagrindinis klausimas – kaip plastikas pasiekia tokias vietas. Tyrėjai nurodo, kad mikroplastikai gali keliauti didelius atstumus per atmosferą, nusėsti su krituliais, taip pat būti pernešami upėmis ar sezoniniais potvyniais.

    Ką dar svarbu žinoti apie tyrimo ribas

    Šiame tyrime nebuvo vertinta, ar aptiktos dalelės tiesiogiai kenkia gyvūnams. Taip pat naudoti metodai neleidžia aptikti nanoplastikų – dar smulkesnių dalelių, kurios potencialiai gali lengviau prasiskverbti į audinius.

    Kadangi tyrimas stebimasis, jis taip pat negali tiksliai nustatyti, kur konkrečiai kiekvienas gyvūnas „pasigavo“ mikroplastikų – galima kalbėti tik apie ryšį su žmogaus pėdsako intensyvumu teritorijoje.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale „Nature“.