CP v2

Tag: Tarakonai

  • Tarakanuose aptiko tūkstančius bakterijų DNR fragmentų: ką tai sako apie jų ištvermę ir evoliuciją

    Naujas tarakonų genomų tyrimas atskleidė netikėtą detalę: kai kurių rūšių DNR slepia tūkstančius mažų fragmentų, kilusių iš su tarakonais seniai susijusios bakterijos Blattabacterium cuenoti. Mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog tarakonai yra „iš dalies bakterijos“, tačiau rodo daug glaudesnius ryšius su mikrobų pasauliu, nei manyta.

    Tyrimo rezultatai publikuoti Proceedings of the National Academy of Sciences. Autorių teigimu, tai gali būti vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip gyvūnų genomuose ilgainiui gali kauptis iš kitų organizmų perimtos genetinės „nuotrupos“.

    Genų „šokinėjimas“ tarp nesusijusių rūšių vadinamas horizontaliu genų pernašumu. Bakterijoms tai įprastas reiškinys, nes jos lengvai apsikeičia genetine medžiaga, ypač gyvendamos arti viena kitos, o tai, pavyzdžiui, padeda greičiau plisti atsparumui antibiotikams.

    Sudėtingesniems organizmams, tokiems kaip vabzdžiai, toks procesas laikomas retesniu, nes jų DNR saugoma ląstelės branduolyje, o paveldimi pokyčiai turi patekti į lytines ląsteles. Būtent todėl tarakonų atvejis patraukė ypatingą tyrėjų dėmesį.

    Blattabacterium bakterijos tarakonuose gyvena labai glaudžiai: jos įsikuria specialiose ląstelėse ir perduodamos iš kartos į kartą per kiaušinėlius. Toks ilgalaikis „bendras gyvenimas“ sukuria daug progų bakterijų genetinei medžiagai patekti šalia šeimininko DNR ir, retais atvejais, į ją įsiterpti.

    Tyrėjai, lygindami tarakonų ir termitų genomus, ieškojo atitikmenų, būdingų Blattabacterium. Daugiausia įterpų aptikta Australijos tarakonų grupėse Panesthiinae ir Geoscapheinae, kur jų skaičius viršijo 3 000.

    Nors tarakonai garsėja ištverme, mokslininkai ragina nepervertinti šių rezultatų: dauguma aptiktų fragmentų yra labai trumpi, neretai net ne primenantys pilnaverčių genų. Tai labiau panašu į genetinius „pėdsakus“, o ne į veikiančias instrukcijas, kurios iškart suteikia naujų savybių.

    Vis dėlto intriguoja tai, kad dalis fragmentų, sprendžiant iš jų pasiskirstymo skirtingose grupėse, gali būti labai seni ir išsilaikyti dešimtis milijonų metų. Tokie ilgaamžiai įrašai kelia klausimą, ar bent kai kurie jų kartais galėjo įgyti funkciją, tačiau šiuo metu tai dar nėra patvirtinta.

    Tyrimo autoriai pabrėžia: atradimas labiau plečia supratimą apie evoliuciją ir simbiozę, nei pateikia paprastą atsakymą, kodėl tarakonus taip sunku išnaikinti. Genomai gali būti kur kas sudėtingesni, o ryšiai su mikroorganizmais – gilesni, nei ilgą laiką rodė klasikiniai modeliai.

  • Šis kvapnus augalas gali atbaidyti tarakonus: ekspertai primena ir svarbiausią taisyklę

    Šis kvapnus augalas gali atbaidyti tarakonus: ekspertai primena ir svarbiausią taisyklę

    Tarakonai dažniau pastebimi šiltuoju metų laiku, kai butuose ir namuose susidaro palankesnės sąlygos jiems daugintis. Dalis žmonių vietoj stiprių cheminių priemonių renkasi natūralesnius sprendimus, tarp jų ir kvapius augalus. Specialistai pabrėžia, kad tai gali būti tik papildoma prevencija, bet ne pagrindinis naikinimo būdas.

    Viena dažniausiai minimų priemonių yra mėta, ypač dėl ryškaus aromato. Manoma, kad stiprūs kvapai gali trikdyti tarakonų orientaciją ir mažinti jų norą laikytis šalia konkrečių vietų. Vazoną su mėta patariama laikyti virtuvėje, prie langų ar durų, kur dažniausiai būna patekimo keliai.

    Praktinis mėtos pranašumas tas, kad ji greitai auga ir yra lengvai prižiūrima, jei turi pakankamai šviesos ir reguliariai laistoma. Be to, jos lapai praverčia virtuvėje, todėl augalas tampa ne tik interjero detale. Vis dėlto vien kvapo nepakanka, jei patalpose jau yra įsisenėjusi problema.

    Kas dar dažnai naudojama namuose

    Namų ūkyje žmonės taip pat naudoja lauro lapus, kuriuos deda į spinteles, stalčius ar maisto laikymo vietas. Tokia priemonė paprastai siejama su bandymu sukurti tarakonams mažiau patrauklią aplinką. Panašiai veikia ir citronelė, dažniau žinoma dėl poveikio uodams, tačiau jos intensyvus citrusinis aromatas gali būti nemalonus ir kitiems vabzdžiams.

    Dar vienas pasirinkimas yra rozmarinas, vertinamas dėl eterinių aliejų ir aitraus kvapo. Jį dažnai augina prie įėjimų, balkonuose ar ant palangių, nes augalas pakankamai atsparus ir auga vazonuose. Kaip ir mėta, rozmarinas turi ir kulinarinę vertę, todėl dažnai pasirenkamas dėl kelių funkcijų vienu metu.

    Kodėl vien augalų neužtenka

    Profesionalai primena, kad tarakonus labiausiai traukia trys dalykai: maistas, vanduo ir slėptuvės. Todėl svarbiausia yra kasdieniai įpročiai, kurie sumažina trupinių, riebalų likučių ir atvirai paliekamo maisto kiekį. Ne mažiau svarbu reguliariai išnešti šiukšles ir maistą laikyti sandariuose induose.

    Didelę reikšmę turi ir drėgmės kontrolė, nes tarakonai lengvai išgyvena ten, kur yra vandens šaltinių. Patariama nedelsiant tvarkyti varvančius čiaupus, sifonus ar kitus nuotėkius, o po kriaukle nelaikyti šlapių šluosčių. Taip pat verta užsandarinti plyšius aplink vamzdžius, grindjuostes ir ventiliacijos angas, kad sumažėtų patekimo keliai.

    Jeigu tarakonų daugėja, jie matomi dieną, randama išnarų ar smulkių tamsių taškelių jų slėptuvėse, tai gali rodyti stipresnę infestaciją. Tokiu atveju natūralios priemonės dažniausiai nebeduoda rezultato ir gali prireikti profesionalios kenkėjų kontrolės. Efektyviausias kelias paprastai yra derinys: higiena, sandarinimas, kryptingos priemonės ir nuoseklumas.

  • Pigus būdas atsikratyti tarakonų ir kandžių: šie namų tirpalai veikia greičiau, nei manėte

    Pigus būdas atsikratyti tarakonų ir kandžių: šie namų tirpalai veikia greičiau, nei manėte

    Tarakanai, sidabrinės žuvelės, kandys ar net blakės namuose dažniausiai atsiranda ne dėl netvarkos, o dėl palankių sąlygų: šilumos, drėgmės, lengvai pasiekiamo maisto ir daugybės slėptuvių. Specialistai pabrėžia, kad vien purškiklis problemos neišsprendžia, jei nepašalinamas židinys ir neapribojami vabzdžių keliai.

    Dažna klaida – bandyti naikinti tik matomus individus. Dauguma kenkėjų aktyvūs naktį, slepiasi plyšiuose, už plintusų, prie vamzdynų, ventiliacijos angų, minkštuose balduose ar virtuvės spintelėse. Jei pastebite juos dieną, tai gali reikšti, kad kolonija jau įsiveisė ir vietos slėptuvėse nebeužtenka.

    Blakės: kada būtini profesionalai?

    Blakės yra mažos, tačiau itin atsparios ir sunkiai išnaikinamos vien buitinėmis priemonėmis. Jos dažniausiai slepiasi lovos rėmuose, čiužinio siūlėse, apmuštuose balduose, už tapetų ar sienų plyšiuose, todėl paprastas patalpų išvėdinimas ar pavienis purškimas paprastai neduoda ilgalaikio rezultato.

    Efektyviausios strategijos remiasi temperatūra: kenkėjai žūva tiek esant labai žemai, tiek labai aukštai temperatūrai, tačiau namų sąlygomis tai įgyvendinti sudėtinga. Jei įkandimų daugėja, o blakių pėdsakų randama miegamajame, dažniausiai racionaliausia kreiptis į dezinfekcijos paslaugas teikiančius specialistus.

    Tarakanai: pigus masalas su soda

    Tarakanai mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl dažniausiai įsikuria virtuvėje, vonioje, sandėliukuose ar rūsiuose. Į būstą jie patenka per ventiliaciją, vamzdynų angas, plyšius, kartais – su pakuotėmis ar dėžėmis. Dėl greito dauginimosi delsti neverta.

    Be gaudyklių ir specialių gelių, namuose dažnai taikomas paprastas masalas: kepimo soda sumaišoma su cukrumi santykiu 1:1 ir paliekama ten, kur vabzdžiai juda. Cukrus privilioja, o soda, patekus į virškinimo sistemą, gali būti mirtina. Vis dėlto vien masalo nepakaks, jei kartu nebus užsandarintos angos ir pašalinti maisto likučiai.

    Sidabrinės žuvelės ir kandys: svarbiausia drėgmė ir švara

    Sidabrinės žuvelės dažniausiai laikomos nemaloniu, bet ne pavojingu sveikatai reiškiniu: jos nepuola žmonių ir neperneša ligų. Vis dėlto jos minta krakmolu, cukrumi, pelėsiu, gali graužti popierių, o geriausiai jaučiasi drėgnose vietose, todėl jų atsiradimas neretai signalizuoja apie per didelę drėgmę.

    Vienas paprastas spąstų būdas – stiklainis su cukrumi dugne. Išorė apklijuojama lipnia juosta, kad vabzdžiai galėtų įlipti, tačiau išlįsti jiems būtų sunku. Tuo pačiu verta mažinti drėgmę: dažniau vėdinti, tvarkyti silikonines siūles, tikrinti, ar nėra vandens pratekėjimų.

    Kandys būna dviejų dažniausių tipų: drabužinės ir maistinės. Jei įsimetė maistinės kandys, pirmas žingsnis – be kompromisų išmesti užkrėstus birius produktus ir kruopščiai išvalyti spinteles, nes kiaušinėliai gali likti plyšiuose. Namų tirpalas su actu dažnai naudojamas paviršiams nuvalyti ir kvapui, kuris kenkėjus atbaido.

    Drabužinėms kandims nepalankios sąlygos – reguliarus spintų valymas, dulkių šalinimas, retesnis daiktų laikymas ilgą laiką nejudinant. Kvapai, tokie kaip levanda, dažnai pasirenkami kaip papildoma priemonė, tačiau efektyviausiai veikia disciplina: švara, sandarios dėžės ir periodiškas tekstilės peržiūrėjimas.

    Ekspertai primena, kad kenkėjų kontrolėje svarbiausia ne viena priemonė, o kelių veiksmų derinys: šaltinio pašalinimas, patekimo kelių uždarymas, drėgmės kontrolė ir tikslinis naikinimas. Jei problema kartojasi arba mastas didelis, profesionali dezinsekcija dažnai būna greitesnė ir pigesnė nei ilgas bandymų maratonas.