CP v2

Tag: Tarcza Wschód

  • Lenkija stiprina rytinę sieną: iki metų pabaigos dar 200 km, investicijos siekia apie 100 mlrd. eurų

    Lenkija skelbia, kad iki metų pabaigos papildomai sustiprins dar 200 kilometrų rytinės valstybės sienos. Apie tai Seime pristatydamas Vyriausybės veiksmus gynybos srityje kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas.

    Pasak jo, bendras rytinės sienos saugumo priemonių mastas, įskaitant sandėlius, linijinės infrastruktūros plėtrą ir natūraliai priešo technikai sunkiai įveikiamas vietoves, sudarys apie 470 kilometrų. Šiuo metu maždaug 270 kilometrų sienos ruožų sudaro pelkės ir miškai, kurie, kariuomenės vertinimu, riboja galimas įsiveržimo kryptis.

    Lenkijos gynybos ministerijos atstovas pabrėžė, kad grėsmių spektras plečiasi: nuo kibernetinių atakų ir diversijų iki provokacijų pasienyje bei įskridimų į šalies oro erdvę. Jo teigimu, tam tikrose srityse keičiasi ir valstybės reakcijos modelis, didinant kariuomenės vaidmenį kritinės infrastruktūros apsaugoje ir oro gynybos sprendimų greityje.

    „Šiandien sakyti, kad Lenkija tiesiog yra taikos būsenoje, tikrai yra nepakankamas apibrėžimas“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Tarp prioritetų – „Tarcza Wschód“

    Viena svarbiausių iniciatyvų įvardijamas programų paketas „Tarcza Wschód“, kuriuo siekiama sustiprinti atsparumą ir atgrasymą rytinėje NATO flango dalyje. Lenkija akcentuoja, kad tai apima inžinerines užtvaras, stebėseną, žvalgybą ir priemones kovai su bepiločiais orlaiviais.

    Tomczykas taip pat išskyrė saugumo priemones, kurios, jo teigimu, turi apimti ir politinį bei visuomeninį atsparumą, ypač informacinių operacijų ir prorusiškų naratyvų kontekste. Kartu pabrėžiama, kad strateginis rėmas remiasi NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkų parama.

    Skaičiai: sutartys ir išlaidos

    Viceministro teigimu, nuo 2024 metų gruodžio pasirašytų sutarčių vertė siekia 428 mlrd. zlotų, tai yra apie 100 mlrd. eurų. Pasak jo, tai vertinama kaip ilgalaikė investicija į šalies saugumą ir karinių pajėgumų stiprinimą.

    Tuo metu Lenkijos ministrų kabineto kanceliarijos viceministras Jakubas Stefaniakas yra nurodęs, kad rytinės sienos apsaugai nuo 2023 metų jau skirta daugiau kaip 3 mlrd. zlotų, tai yra apie 700 mln. eurų. Jo teigimu, papildomai numatomi sprendimai, susiję su mobiliais prieglobsčio komponentais, skirtais didinti pasienio pareigūnų saugumą.

    Lenkijos sprendimai dėl rytinės sienos stiprinimo vertinami platesniame regione, nes tai yra viena iš pagrindinių išorinių Europos Sąjungos ir NATO sienų. Didėjant hibridinių grėsmių rizikai, panašios priemonės vis dažniau derinamos su moderniomis stebėsenos technologijomis, oro gynybos elementais ir greitu reagavimu į incidentus.

  • SAFE 2.0 artėja: Lenkija spalį sieks papildomų ES lėšų gynybai, jei kitos šalys jų neišnaudos

    Lenkija laukia spalio ataskaitos

    Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka tarptautinėje gynybos pramonės parodoje pranešė, kad papildoma ES finansinio instrumento SAFE lėšų dalis galėtų tapti pasiekiama spalio mėnesį. Pasak jos, tai priklausys nuo to, kiek pinigų nepanaudos kitos valstybės narės.

    Lenkijos atstovė teigė, kad tik po valstybių narių pateikiamos ataskaitos Europos Komisijai bus aiškiau, kokia nepanaudotų asignavimų suma grįš į bendrą fondą. Tuomet, pasak viceministrės, pirmą kartą atsirastų reali galimybė oficialiai kreiptis dėl papildomo finansavimo.

    Kiek pinigų planuojama nukreipti vietos pramonei?

    M. Sobkowiak-Czarnecka pabrėžė, kad Lenkija jau yra suplanavusi įsipareigojimus už daugiau nei 120 milijardų zlotų, tai yra apie 28 milijardus eurų. Anot jos, 94 proc. šios sumos turėtų atitekti Lenkijos gynybos pramonei.

    Viceministrė taip pat tikino, kad Lenkija ketina panaudoti deklaruotą finansavimą „iki paskutinio euro“. Tuo metu kitos ES šalys, pasak jos, signalizuoja, kad gali neišleisti visos joms numatytos SAFE lėšų dalies.

    SAFE ir SAFE 2.0: kas keistųsi?

    Kaip pavyzdį, kodėl prognozės dėl nepanaudotų lėšų gali greitai keistis, viceministrė minėjo Italiją: ši iš pradžių ketino pasinaudoti maždaug 14 milijardų eurų suma, vėliau planų atsisakė, o dabar, pasak jos, vėl grįžta prie diskusijų. Dėl to Lenkija, anot pareigūnės, laukia pilnų duomenų iš visų valstybių.

    Pasak M. Sobkowiak-Czarneckos, SAFE buvo kuriamas kaip laikinas sprendimas, padedantis greitai užpildyti gynybos finansavimo spragas iki naujo ES daugiametės finansinės programos. Ji pabrėžė, kad ankstesnėje biudžeto perspektyvoje papildomų gynybos lėšų trūko, o poreikis, ypač Rytų flange, išaugo nedelsiant.

    Viceministrė taip pat įvertino, kad hipotetinė antroji programos fazė, dažnai vadinama SAFE 2, greičiausiai neprasidėtų anksčiau nei 2030 metais. Anot jos, tam pirmiausia reikėtų susitarti dėl naujo ES biudžeto.

    Kur būtų nukreiptos SAFE lėšos?

    SAFE yra ES instrumentas, skirtas didinti valstybių narių investicijas į gynybą ir stiprinti Europos gynybos pramonę, numatantis 150 milijardų eurų paramą, įskaitant mažų palūkanų paskolas. Ši schema daugiausia orientuota į gynybos įrangos įsigijimą ir su tuo susijusius pajėgumus.

    Pagal Lenkijos deklaracijas SAFE lėšos turėtų būti naudojamos, be kita ko, programai Tarcza Wschód, priešdroninėms sistemoms, oro gynybai, artilerijai bei karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimui. Lenkijos vyriausybė yra skelbusi, kad 89 proc. skiriamų lėšų būtų nukreipta į Lenkijos ekonomiką ir pramonę.

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier anksčiau yra nurodęs, kad dar šiais metais planuojama skelbti antrą kvietimą SAFE programoje, siekiant paskirstyti nepanaudotas lėšas. Lenkijos gynybos viceministras Pawełas Zalewskis taip pat yra patvirtinęs, kad šalis suinteresuota dalyvauti papildomame etape.

  • Vokiečių Bundeswehras stato įtvirtinimus Lenkijoje: ukrainiečiai įvardijo, ką tai reiškia

    Vokiečių Bundeswehras stato įtvirtinimus Lenkijoje: ukrainiečiai įvardijo, ką tai reiškia

    Ukrainos žiniasklaida sureagavo į pranešimus, kad Vokietijos Bundeswehro kariai prisijungė prie Lenkijos įtvirtinimų statybos pagal programą „Tarcza Wschód“. Šią informaciją patvirtino Lenkijos kariuomenės generalinis štabas, nurodęs, kad darbai vykdomi Lenkijos kvietimu ir tęsis iki rudens.

    Ukrainos portalai, tarp jų „Militarnyi“, Vokietijos karių įsitraukimą vertina kaip apčiuopiamą sąjungininkų solidarumo pavyzdį NATO rytiniame flange. Akcentuojama, kad toks praktinis bendradarbiavimas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą ir prastėjančia saugumo situacija regione.

    „Tai signalas, kad NATO rytinio flango gynyba nebėra vien planai ar pareiškimai, o konkreti inžinerinė ir logistinė veikla“, – rašė Ukrainos žiniasklaida, komentuodama vokiečių dalyvavimą.

    Lenkijos gynybos institucijos nurodo, kad bendri vokiečių ir lenkų inžineriniai darbai skirti sustiprinti gynybinę infrastruktūrą prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Tokie projektai paprastai apima prieštransportinių kliūčių įrengimą, pozicijų parengimą, judėjimo kontrolės sprendinius ir logistikos elementus, kurie leistų greičiau dislokuoti pajėgas krizės atveju.

    Programa „Tarcza Wschód“ startavo 2024 metų spalio mėnesį ir numato inžinerinių kliūčių bei įtvirtinimų sistemą maždaug 700 kilometrų ilgio Lenkijos rytinės sienos ruože. Skelbiama, kad maždaug 400–500 kilometrų turėtų būti padengti įvairiomis fortifikacijomis, o likusioje dalyje remiamasi natūraliomis vietovės kliūtimis.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, iki 2026 metų liepos vidurio iš viso įrengta apie 61 kilometras gynybinių linijų, iš kurių maždaug 10 kilometrų sudaro įtvirtinimų linijos. Per pastarąjį pusmetį, kaip nurodoma, atsirado tik vienas naujas kilometras fortifikacijų, o 2025 metų vasario mėnesį anksčiau laiko buvo perduotas pirmasis strateginis 2,3 kilometro ruožas.

    Ukrainos komentatoriai pabrėžia ir simbolinį tokio bendradarbiavimo svorį: Vokietijos karių darbas Lenkijoje rodo, kad NATO valstybės vis dažniau pereina prie ilgalaikių atgrasymo priemonių kūrimo, o ne vien trumpalaikių rotacinių misijų. Anksčiau Vokietijos pusė yra minėjusi, kad Bundeswehro inžinerinis palaikymas šiame projekte gali tęstis mažiausiai iki 2027 metų pabaigos.

    Lenkijos gynybos ministerija 2026 metams šiai programai numatė apie 150 milijonų eurų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo infrastruktūra dažniausiai kuriama ne kaip atskira siena, o kaip sluoksniuota kliūčių ir parengtos gynybos sistema, kuri turi sulėtinti potencialų puolimą ir suteikti laiko sąjungininkų pajėgoms reaguoti.

  • SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    SAFE milijardai Lenkijai jau pakeliui: viceministras įvardijo, kada bus pervesta 15 proc. avanso

    Didžiausias SAFE paketas ES

    Lenkija pasirašė paskolos sutartį pagal ES gynybos programą SAFE, pagal kurią šaliai numatyta 43,7 mlrd. eurų. Dokumentus pasirašė Europos Komisijos atstovai ir Lenkijos gynybos bei finansų ministerijų vadovai.

    Ši suma Lenkiją daro didžiausia SAFE lėšų gavėja visoje Europos Sąjungoje. Bendras programos dydis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – spartinti valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus.

    Kada tikimasi avanso?

    Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis Briuselyje pranešė, kad avanso pervedimo galima tikėtis artimiausiomis dienomis. Pasak jo, formalūs reikalavimai jau įvykdyti, o likę sprendimai – administracinio lygmens.

    „Visi formalūs reikalavimai jau įvykdyti, todėl dabar tai tik sprendimų priėmimo klausimas, ir manome, kad artimiausiomis dienomis sulauksime tų 15 proc.“, – sakė Pawelas Zalewskis.

    Skelbiama, kad Europos Komisijos avansas sudarys apie 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 15 proc. nuo Lenkijai numatytos SAFE sumos ir turėtų tapti pirmuoju realiu pinigų srautu, leidžiančiu greičiau startuoti projektams.

    Kas bus finansuojama ir kas toliau?

    Lenkija nurodo, kad SAFE lėšos bus naudojamos tokioms kryptims kaip „Tarcza Wschód“ projektai, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinei logistikai svarbios transporto infrastruktūros modernizavimas. Šios sritys atitinka platesnę ES kryptį didinti gynybos parengtį ir sutrumpinti tiekimo grandines.

    Vyriausybė taip pat teigia, kad 89 proc. programos lėšų turėtų likti Lenkijos pramonėje ir ekonomikoje. Kartu pabrėžiama, kad iki gegužės pabaigos šalys dar galės vykdyti savarankiškus ginkluotės užsakymus SAFE rėmuose, o vėliau daugeliui pirkimų reikės partnerių iš kitų valstybių.

    Viceministras taip pat kalbėjo apie galimą SAFE tąsą naujame ES daugiametėje finansinėje programoje 2028–2034 metų laikotarpiui. Tarp prioritetų įvardyta karinė mobilumo infrastruktūra, svarbi pajėgų tranzitui į Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis per Vokietiją.

    Be to, Zalewskis užsiminė apie galimybę atlaisvinti kompensacijas už Ukrainai perduotą ginkluotę pagal Europos taikos priemonę. Dėl Vengrijos blokados Lenkija, kaip nurodoma, nebuvo atgavusi apie 450 mln. eurų išlaidų, todėl sprendimai šioje srityje gali tapti papildomu finansiniu impulsu.

  • 43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    43,7 mlrd. eurų iš SAFE Lenkijai: Europos Komisija pradeda procedūras, sprendimai artėja

    Europos Komisija pranešė gavusi iš Lenkijos valdžios institucijų grąžintą SAFE paskolos sutartį, todėl tolesni žingsniai dabar priklauso Briuseliui. Komisijos atstovas spaudos konferencijoje patvirtino, kad pradėtos vidinės procedūros, reikalingos susitarimui pasirašyti.

    Komisija pabrėžė, kad gynybos investicijų atveju laikas yra kritiškai svarbus, todėl procesas bus spartinamas. SAFE mechanizmas numato ES masto finansavimą, skirtą greičiau didinti gynybos pajėgumus ir remti bendrus pirkimus Europoje.

    Kas yra SAFE ir kiek skirta?

    SAFE yra Europos Sąjungos instrumentas, numatantis iki 150 mlrd. eurų paramą, daugiausia mažesnių palūkanų paskolų forma. Šios lėšos skirtos gynybos pramonės pajėgumams didinti ir karinei įrangai įsigyti, prioritetą teikiant Europoje gaminamai produkcijai.

    Pagal paskelbtą informaciją Europos Komisija Lenkijai iš viso numatė 43,7 mlrd. eurų. Lėšos turėtų finansuoti gynybos projektus, įtrauktus į nacionalinį investicijų planą, įskaitant Tarcza Wschód, kovos su dronais sprendimus, oro gynybą, artileriją ir kariniams poreikiams svarbios transporto infrastruktūros modernizavimą.

    Terminas iki gegužės pabaigos

    Pagal ES taisykles iki gegužės pabaigos valstybės narės gali pačios užsakinėti gynybos įrangą SAFE rėmuose. Vėliau, pasibaigus šiam laikotarpiui, perkant dalį pajėgumų ar įrangos gali tekti ieškoti partnerių bendriems pirkimams ir derinti sprendimus su kitomis šalimis.

    Lenkijai terminas ypač svarbus dėl deklaruojamo siekio didelę dalį užsakymų nukreipti į vietos pramonę. Skelbta, kad 89 proc. planuojamų SAFE lėšų turėtų atitekti Lenkijos pramonei ir ekonomikai, taip didinant tiek gynybinius, tiek pramoninius pajėgumus.

    Politinis fonas ir pasirašymo kelias

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai sakė, kad vyriausybė artimiausiu metu turėtų būti pasirengusi pasirašyti SAFE susitarimą. Vyriausybės įgaliotinė SAFE klausimams Magdalena Sobkowiak-Czarnecka taip pat teigė, kad sutartis bus pasirašyta per artimiausias valandas ar kelias dienas, nurodant numatytus pasirašančius asmenis tiek Lenkijos, tiek Europos Komisijos pusėje.

    Tuo pat metu šalies vidaus politikoje SAFE įgyvendinimas susidūrė su kliūtimis: skelbta, kad prezidentas Karol Nawrocki vetavo įstatymą, kuris būtų įtvirtinęs specialų fondą ES lėšoms administruoti. Po veto vyriausybė pasirinko kitą kelią, patvirtindama sprendimus, leidžiančius pasirašyti dokumentus ir paskolą susieti su nacionaliniais gynybos finansavimo mechanizmais.

    Pagal viešai skelbtą modelį paskolą turėtų prisiimti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, lėšas nukreipiant į Ginkluotųjų pajėgų paramos fondą. Toks sprendimas leidžia judėti į priekį net ir keičiantis teisiniam pagrindui šalies viduje, tačiau galutinis tempas dabar priklausys nuo Europos Komisijos procedūrų užbaigimo ir sutarties pasirašymo.

  • SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    SAFE pinigai Lenkijai jau arti: pasirašymas su Europos Komisija ir 15 proc. avansas per kelias savaites

    Lenkija artėja prie svarbaus etapo Europos Sąjungos gynybos finansavimo programoje SAFE: finansų ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad paskolos sutartis su Europos Komisija turėtų būti pasirašyta artimiausiomis dienomis. Pasak ministro, šalis siekia, kad pirmieji pinigai Lenkiją pasiektų kuo greičiau, geriausia dar šį mėnesį.

    SAFE mechanizmas numato, kad iki gegužės pabaigos valstybės gali savarankiškai sudaryti sutartis dėl gynybos įsigijimų ir pasirašyti užsakymus su nacionaliniais tiekėjais. Vėliau, pagal programos logiką, daliai pirkimų reikės partnerių iš kitų ES šalių, todėl, kaip akcentuoja Varšuva, delsti neapsimoka.

    Avansas – apie 6,5 mlrd. eurų

    Lenkijai programoje numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, o tai ją daro didžiausia SAFE gavėja tarp dalyvaujančių valstybių. Pasirašius sutartį, šalis tikisi 15 proc. avanso, kuris sudarytų apie 6,5 mlrd. eurų ir galėtų būti pervestas per artimiausias dienas ar savaites.

    „Lenkija neturi laiko švaistyti. Šie pinigai turi iškart virsti užsakymais mūsų gamyklose“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad SAFE yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų finansuoti gynybos modernizavimą, nes remiasi palankiomis, mažų palūkanų paskolomis. Jo teigimu, tai svarbu ne tik kariuomenės atnaujinimui, bet ir darbo vietoms bei vietos pramonės pajėgumų stiprinimui.

    Kas yra SAFE ir kam bus skiriamos lėšos?

    SAFE yra ES lygmens programa, kurios bendra apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o pagrindinis tikslas – paspartinti valstybių gynybos investicijas, ypač į Europoje gaminamą ginkluotę ir su ja susijusią infrastruktūrą. Iš viso dėl lėšų kreipėsi 19 ES valstybių, o 18 planų jau sulaukė pritarimo; galutinio sprendimo dar laukia Vengrija.

    Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier nurodė, kad dalis valstybių narių, tarp jų ir Lenkija, jau grąžino Komisijai SAFE dokumentus, o dabar vyksta vidinės procedūros, reikalingos pasirašymui. Komisija deklaruoja sieksianti tai užbaigti kuo greičiau, kad būtų galima išmokėti pirmuosius avansus.

    Lenkija skelbia, kad didelė dalis SAFE lėšų turėtų nukeliauti į vietos ekonomiką ir gynybos pramonę, o prioritetai apima oro gynybos stiprinimą, anti-dronų sprendimus, artilerijos pajėgumus ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimą. Tarp minimų krypčių yra ir Tarcza Wschód projektas, siejamas su rytinės sienos saugumo stiprinimu.

    Vidaus sprendimai dėl paskolos mechanizmo

    Anksčiau Lenkijoje kilo politinių ginčų dėl SAFE įgyvendinimo: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo siūloma sukurti specialų fondą ES pinigams administruoti. Reaguodama į veto, Vyriausybė priėmė nutarimą dėl programos Polska Zbrojna, suteikiantį įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Pagal pasirinktą modelį paskolą ketinama imti per valstybinį plėtros banką BGK Fondo Wsparcia Sił Zbrojnych naudai. Skelbiama, kad paskolos grąžinimas turėtų būti organizuojamas taip, kad neapsunkintų minimalaus gynybos išlaidų lygio, kurį Lenkija deklaruoja nacionalinėje politikoje.

  • Lenkija pasirašė milžinišką sutartį: „BELMA“ tieks 360 000 min programai Tarcza Wschód

    Lenkija pasirašė milžinišką sutartį: „BELMA“ tieks 360 000 min programai Tarcza Wschód

    Lenkijoje, Białe Błota miestelyje, Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį su Bydgoščiaus elektromechanikos gamykla „BELMA“ dėl didelio kiekio kovinių ir mokomųjų minų tiekimo kariuomenei. Šis užsakymas siejamas su nacionaline pasienio gynybos ir atgrasymo programa Tarcza Wschód, orientuota į rytinės ir šiaurinės sienos stiprinimą.

    Sutarties vertė siekia apie 790 000 000 eurų. Pagal ją 2027–2029 metais Lenkijos kariuomenei turi būti pristatyta 360 000 kovinių ir mokomųjų minų MN-123, kurios bus komplektuojamos į dešimtis tūkstančių minų kasečių.

    Numatoma, kad naujoji ginkluotė bus skirta minavimo sistemoms, kurios leidžia greitai suformuoti prieššarminius minų laukus. Tarp platformų minimi minavimo automobiliai Baobab-K, kuriami vikšriniai transporteriai minavimui bei inžinerinės minavimo sistemos Kroton.

    „Tai didelė sutartis, kad Lenkijoje galėtume jaustis saugiau“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kaip skelbia gamintojas, minų kasetės yra skirtos nuotoliniam, užmetamuoju būdu vykdomam minavimui ir talpina po penkias prieštankines minas su papildomais elementais. Tokių kasečių konstrukcija leidžia programuoti minų savinaikos laiką, kad po nustatyto periodo jos būtų neutralizuojamos ir sumažėtų ilgalaikė rizika civilinei aplinkai.

    Mina MN-123 apibūdinama kaip prieštankinė, skirta veikti po transporto priemonės dugnu, o jos aktyvavimas vyksta naudojant nekontaktinį sprogdiklį. Nurodoma, kad yra kelios versijos, įskaitant kovinę ir mokomąją, skirtą treniruotėms.

    Baobab-K laikomas naujausiu Lenkijos užmetamojo minavimo automobiliu, galinčiu per trumpą laiką išdėstyti šimtus minų ir užtverti platų ruožą. Tokios sistemos, remiantis karinės inžinerijos praktika, yra vertinamos dėl galimybės greitai stabdyti šarvuotos technikos manevrą ir priversti priešą keisti judėjimo kryptį.

    Kartu Lenkija toliau plečia karinės inžinerijos pajėgumus, kurie pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių rytinio NATO sparno gynybos planavimo krypčių. Šiame kontekste minavimo priemonės, kliūčių sistemos, stebėjimas ir greito reagavimo infrastruktūra siejami su tikslu didinti atgrasymą bei užtikrinti, kad potencialiam agresoriui būtų sudarytos maksimalios kliūtys dar ankstyvoje konflikto fazėje.