Tag: Tardigradai

  • Mikroskopo nuotrauka užfiksavo tardigradą: nerdama odą ji kiaušinį paliko senoje kutikulėje

    Įspūdinga mikroskopo nuotrauka užfiksavo akimirką, kuri net ir tarp keisčiausių gamtos vaizdų išsiskiria: tardigradas vienu metu neria odą ir „supakuoja“ naują kiaušinį į seną išorinį sluoksnį.

    Biologas Gonzalo Quiroga-Artigas šiuo kadru 2026 metų „Nikon Small World“ fotomikrografijos konkurse užėmė 12 vietą. Tačiau dėmesį patraukė ne vien apdovanojimas – nuotraukoje matomas neįprastas, bet veiksmingas šių mikroskopinių gyvūnų „tėvystės“ sprendimas.

    Tardigradai, dar vadinami „vandens meškomis“, yra itin maži – paprastai mažesni nei pusės milimetro ilgio – aštuonkojai mikrogyvūnai, išgarsėję gebėjimu išgyventi ekstremalias sąlygas. Vienas jų prisitaikymų – kietas išorinis apvalkalas, kurį augdami jie periodiškai nusineria.

    Būtent šis nėrimosi procesas daliai rūšių susijęs su dauginimusi: nusinertas apvalkalas tampa savotišku inkubatoriumi, kuriame kiaušiniai gali vystytis apsaugoti nuo aplinkos poveikio.

    Kaip sena oda tampa „lopšiu“

    Nuotraukoje matoma rūšis – Hypsibius exemplaris. Nėrimosi metu patelė išsineria iš kietos kutikulės, o į tuščią „apvalkalą“ (mokslinėje literatūroje vadinamą exuvium) padeda kiaušinius.

    2021 metų tyrime, kuriame nagrinėta ši rūšis, nurodoma, kad patelės nusinertoje odoje gali palikti nuo vieno iki keliolikos kiaušinių. Embrionai vystosi viduje, o jaunikliai vėliau išropoja pro tą pačią angą, per kurią iš apvalkalo išsirita ir pati motina.

    Toks sprendimas suteikia fiziškai tvirtą barjerą, galintį saugoti jautrius embrionus. Tyrėjai taip pat įtaria, kad apvalkalas gali padėti kiaušiniams neišdžiūti arba nebūti lengvai nuplautiems, tačiau šie galimi privalumai dar nėra iki galo patvirtinti eksperimentais.

    Patelėms partnerio nereikia

    Šios istorijos posūkis – nuotraukoje matomam kiaušiniui nebūtinai reikėjo patino. H. exemplaris dauginasi partenogenezės būdu, kai palikuonys vystosi iš neapvaisintų kiaušinių.

    Tekste pabrėžiama, kad nuo rūšies formalaus aprašymo tirtuose pavyzdžiuose buvo aptinkamos tik partenogenetinės patelės – patinų iki šiol nefiksuota. Tai reiškia, kad viena patelė teoriškai gali pradėti naują populiacijos liniją ir be poravimosi.

    Kaip tai įmanoma, jei daugumai gyvūnų naujam organizmui reikia pilno chromosomų rinkinio? 2026 metais žurnale „Genetics“ paskelbtame tyrime aprašyta, kad H. exemplaris kiaušinių formavimo metu „apeina“ įprastą procesą taip, jog kiaušiniai išlaiko visą chromosomų rinkinį, o tai leidžia vystytis be apvaisinimo.

    Vis dėlto tardigradų pasaulis nėra vienodas: dalis rūšių dauginasi lytiškai, o mokslinėje literatūroje aprašomi ir sudėtingesni poravimosi elgesio scenarijai – nuo ilgesnio poravimosi proceso iki kelių patinų „susibūrimo“ aplink vieną patelę.

    Kai kurios rūšys „lopšį“ tempią su savimi

    Dar keistesnė variacija minima 2024 metų evoliucinėje apžvalgoje, kurią parengė Roberto Guidetti: kai kurių gėlavandenių tardigradų grupių patelės kiaušiniais užpildytą nusinertą odą ne palieka, o nešiojasi.

    Aprašoma, kad patelė gali „užkabinti“ nusinerto apvalkalo angą ant užpakalinių kojų ir taip tempti kiaušinių kapsulę, o priekinėmis kojomis judėti. Tyrėjai tai laiko reta tėvystės (tikslingiau – tėvų globos) forma tarp tardigradų, nors dar nėra aišku, kada tiksliai toks „paketas“ galiausiai paliekamas jaunikliams išsiristi.

    Nuotraukoje užfiksuotas H. exemplaris nėra iš tų rūšių, kurios kiaušinių kapsulę nešiojasi. Tačiau kadras suteikia retą galimybę pamatyti, kaip šių mikroskopinių organizmų biologija pasitelkia, atrodytų, nereikalingą dalyką – seną odą – pirmajam palikuonių „namui“.

    Beje, Quiroga-Artigas pelnė ir garbingą paminėjimą „Nikon“ konkurse „Small World in Motion“: vaizdo įraše užfiksuota kita neįprasta scena, kai su kiaušiniu esantis tardigradas paliečia kitą individą, o šis iškart pasišalina iš virškinamojo trakto turinį.