CP v2

Tag: Tarifai

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.

  • Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio vizitas Romoje

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Romoje susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir užsienio reikalų ministru Antonio Tajani. Pokalbiuose aptarti JAV, Italijos ir Europos Sąjungos santykiai, o darbotvarkės centre atsidūrė Iranas, NATO vaidmuo Europoje ir nauja tarifų rizika.

    Po susitikimų Italijos pusė akcentavo, kad amerikiečių buvimas Europoje išlieka svarbus, o Roma nenori prekybos karų. Šie signalai siunčiami tuo metu, kai ES ir JAV santykiuose paraleliai vyksta ir saugumo, ir ekonominių interesų derinimas.

    Iranas ir Hormuzo sąsiauris

    Po derybų Rubio teigė, kad dėl taikos ar deeskalacijos su Iranu tikimasi naujų žinių artimiausiomis valandomis. Jis pabrėžė, kad JAV operacijos ir diplomatinės pastangos, Vašingtono vertinimu, susijusios su Irano keliama grėsme regionui ir platesniam tarptautiniam saugumui.

    Antonio Tajani savo ruožtu patvirtino Italijos paramą diplomatijai kaip vieninteliam keliui išvengti platesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Italija taip pat nurodė esanti pasirengusi, susidarius sąlygoms, prisidėti prie daugiašalės, gynybinio pobūdžio jūrų iniciatyvos, skirtos užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl bet kokios įtampos šiame taške greitai persiduoda tiek energetikos, tiek draudimo ir logistikos grandinėms. Dėl to Europos valstybės vis dažniau kalba apie platesnį indėlį į jūrinį saugumą, kai grėsmės kyla net ir už žemyno ribų.

    NATO, bazės ir tarifų klausimas

    Rubio sakė, kad su Meloni tiesiogiai neaptarinėjo karinių bazių, tačiau pabrėžė, jog kai kurių sąjungininkų sprendimai riboti naudojimąsi infrastruktūra gali didinti rizikas. Pasak jo, negalėjimas pasikliauti sąjungininkais krizių metu yra problema, ypač kai kalbama apie pajėgų greitą perkėlimą į potencialius karštuosius taškus.

    Jis taip pat pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nėra priėmęs sprendimo dėl JAV karių išvedimo iš Italijos, o pats Rubio įvardijo save kaip tvirtą NATO rėmėją. Šis akcentas svarbus Europai, siekiančiai aiškumo dėl JAV karinio įsipareigojimo ir atgrasymo architektūros tęstinumo.

    Ekonominėje darbotvarkės dalyje Tajani dar kartą pabrėžė, kad Italija nepritaria prekybos karams ir pasisako už kuo didesnės transatlantinės rinkos idėją. Tai siejama su pastaruoju metu sugrįžtančiomis diskusijomis dėl tarifų, ypač automobilių sektoriuje, kur bet koks sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį Europos pramonei, investicijoms ir darbo vietoms.

    Be Irano ir prekybos temos, susitikimuose aptarti ir kiti tarptautiniai klausimai, įskaitant paliaubų perspektyvas Libane ir UNIFIL misiją, taip pat situaciją Ukrainoje, Venesueloje ir Kuboje. Romos susitikimai parodė, kad transatlantinėje darbotvarkėje saugumas ir ekonomika toliau bus sprendžiami kaip glaudžiai susiję klausimai.

    „Artimiausiomis valandomis laukiame poslinkio derybose su Iranu“, – sakė Marco Rubio.

    „Italija remia diplomatiją ir, kai sąlygos leis, yra pasirengusi prisidėti prie laivybos laisvę užtikrinančios iniciatyvos Hormuze“, – sakė Antonio Tajani.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas braška: Šefčovičius spaudžia grįžti prie 15 proc. muitų ribos

    ES ir JAV prekybos susitarimas braška: Šefčovičius spaudžia grįžti prie 15 proc. muitų ribos

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną „skubiai sugrįžti“ prie anksčiau sutartų ES ir JAV prekybos susitarimo sąlygų. Pasak Komisijos, kalbama apie 15 proc. bendrą muitų ribą, kuri turėtų galioti ES prekėms JAV rinkoje.

    Įtampa kilo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis pagrasino ES automobiliams taikyti 25 proc. tarifą, nors susitarime buvo numatytas muitų „lubų“ principas. Susitarimas buvo pasiektas beveik prieš metus Turnberry mieste Škotijoje, siekiant išvengti plataus masto muitų karo.

    Europos Komisija nurodo, kad dabar JAV daliai ES prekių taiko papildomą 10 proc. tarifą, uždedamą ant anksčiau galiojusių muitų, todėl kai kurioms prekėms bendras apmokestinimas gali siekti iki 30 proc. Tai, anot Briuselio, viršija sutartą 15 proc. ribą, o tokia situacija didina neapibrėžtumą eksportuotojams ir tiekimo grandinėms.

    Kas stabdo susitarimo įgyvendinimą?

    Vašingtonas spaudžia Briuselį greitinti ES teisėkūros procesą, kuris reikalingas susitarimui įgyvendinti, įskaitant ES įsipareigojimą mažinti tarifus JAV pramoninėms prekėms iki nulio. Komisijos atstovas teigė, kad M. Šefčovičius susitikime išdėstė, kurioje įgyvendinimo stadijoje šiuo metu yra ES, ir siekė „išskaidrinti“ situaciją.

    Tuo pat metu derybos ES viduje išlieka įtemptos, nes Europos Parlamento nariai reikalauja papildomų saugiklių. Vienas pagrindinių EP siekių yra principas, kad ES muitų mažinimas JAV prekėms būtų aiškiai susietas su tuo, ar JAV laikosi savo susitarimo dalies.

    Europos Parlamentas nori „saugiklių“

    Europarlamentarai taip pat siekia vadinamosios galiojimo pabaigos nuostatos, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų aiškiai pratęstas. Tokia nuostata, EP vertinimu, sustiprintų ES derybinę poziciją ir sumažintų riziką, kad susitarimo sąlygos būtų vienašališkai keičiamos.

    Šiai linijai pritaria Prancūzija, o Vokietija ir dalis kitų valstybių narių labiau linkusios išsaugoti pirminę susitarimo architektūrą. Naujasis derybų raundas numatytas trečiadienio vakarą, o jo baigtis gali nulemti, ar abi pusės grįš prie 15 proc. „lubų“, ar konfliktas peraugs į platesnę muitų eskalaciją.

  • Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Ispanijos Baskų krašto Álavos provincijoje veikianti besiūlių plieninių vamzdžių gamintoja „Tubos Reunidos“ pradėjo nemokumo procedūrą. Bendrovės valdyba apie tai informavo Ispanijos vertybinių popierių rinkos priežiūros instituciją ir teismą Vitorijoje-Gasteise, nurodydama, kad nebegali vykdyti artėjančių finansinių įsipareigojimų.

    Įmonė skelbia susidūrusi su maždaug 263 mln. eurų skola. Dar 2023 metais bendrovė dirbo pelningai, tačiau pastaraisiais metais finansiniai rezultatai smarkiai pablogėjo, o paskutiniai skelbiami metai užfiksavo 82,5 mln. eurų nuostolį.

    Kodėl pritrūko oro?

    „Tubos Reunidos“ specializuojasi besiūlių plieninių vamzdžių gamyboje energetikos ir petrochemijos sektoriams, todėl yra jautri tiek pasaulinei paklausai, tiek prekybos politikai. Papildomą spaudimą, anot pranešimų, sukėlė JAV tarifai plienui ir aliuminiui, kurie apsunkino eksporto sąlygas ir pablogino kainodarą.

    Vis dėlto problemos, rinkos vertinimu, buvo ir struktūrinės: po 2023 metų piko smuko pajamos, Europoje išliko aukštos energijos ir darbo sąnaudos, o pigesnė konkurencija iš Kinijos darė spaudimą maržoms. Plieno sektoriuje tai ypač skausminga, nes užsakymų ciklai nepastovūs, o sutartys dažnai sudaromos fiksuotomis kainomis.

    Investuotojų pasitikėjimą atspindėjo ir akcijų kaina: per 12 mėnesių ji krito nuo 0,57 euro iki 0,14 euro. Po pranešimo apie nemokumą prekyba bendrovės akcijomis buvo sustabdyta, o procesą toliau prižiūrės teismo paskirtas administratorius.

    Darbuotojų nerimas ir atleisti planai

    Bendrovėje dirba beveik 1 300 darbuotojų, dalis jų šią savaitę rengė protestus Orduñoje, Amurijuje ir Bilbao, reikalaudami aiškumo dėl gamyklų ateities. Darbuotojai baiminasi, kad nemokumo procesas gali baigtis gamybos mažinimu ar restruktūrizacija, kuri paliestų šeimų pajamas regione.

    Įmonė buvo pasiūliusi kolektyvinių atleidimų programą, kuri būtų palietusi 242 darbuotojus, tačiau keturios profesinės sąjungos šį planą atmetė. Tokiose derybose paprastai kertasi du interesai: įmonės siekis mažinti fiksuotas sąnaudas ir darbuotojų reikalavimas išsaugoti darbo vietas bei aiškias garantijas.

    Tiriama valstybės paskola

    Nemokumo fone atgijo ir diskusijos dėl valstybės remtos paskolos, suteiktos per COVID-19 pandemiją per Ispanijos valstybinį pramonės rėmimo fondą SEPI. Ši finansinė parama šiuo metu yra teisminės peržiūros akiratyje, tiriant įtarimus, kad sprendimų priėmimą galėjo paveikti netinkami politiniai ryšiai.

    Byloje, kaip skelbiama, tiriama, ar tarpininkai ir politikos veikėjai galėjo daryti įtaką paskolos suteikimo greičiui ar sąlygoms mainais į galimus neteisėtus mokėjimus. Galutinės išvados kol kas nepadarytos, o tyrimas tebėra vykdomas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Europos metalų pramonė šiuo metu patiria dvigubą spaudimą: trumpuoju laikotarpiu ją veikia prekybos ribojimai ir paklausos svyravimai, o ilguoju laikotarpiu – energijos kainos, konkurencija ir būtinybė investuoti į mažesnės taršos gamybą. Tokiose sąlygose net istorinės įmonės tampa pažeidžiamos, jei finansinė pagalvė per plona.

  • „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ pranešė apie silpnesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus ir perspėjo, kad vien jau suplanuotų išlaidų mažinimo priemonių gali nepakakti. Bendrovė teigia, jog spaudimą didina didesni tarifai JAV ir vis intensyvesnė Kinijos gamintojų konkurencija.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmąjį metų ketvirtį veiklos pelnas siekė 2,5 mlrd. eurų ir buvo 14,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 75,66 mlrd. eurų ir smuko 2,5 proc., o rinkoje tai buvo įvertinta kaip signalas, kad kaštų spaudimas Europoje nemažėja.

    „Karai, geopolitinė įtampa, prekybos barjerai, griežtesnis reguliavimas ir įnirtinga konkurencija sukuria priešpriešinį vėją“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    Rezultatai paskelbti tuo metu, kai Europos automobilių gamintojai susiduria su keliais lygiagrečiais iššūkiais: neapibrėžtumu tarptautinėje prekyboje, išaugusiomis gamybos sąnaudomis, lėtesniu elektromobilių paklausos augimu kai kuriose rinkose ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. „Volkswagen“ akcijos po naujienų buvo smukusios maždaug 2 proc., o nuo metų pradžios jų vertė buvo kritusi daugiau nei 18 proc.

    Taupymo planas gali būti per siauras

    Bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz pabrėžė, kad dabartinė rinkos situacija verčia ieškoti papildomų sprendimų. Pasak jo, tikslas yra ne vien trumpalaikės priemonės, o struktūrinė, tvari transformacija, apimanti automobilių savikainos mažinimą, administracinių išlaidų karpymą ir spartesnį technologijų kūrimą.

    „Turime iš esmės transformuoti verslo modelį ir pasiekti struktūrinių, tvarių pagerinimų“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitz.

    Tarp minimų krypčių įvardijamas sudėtingumo mažinimas: siauresnis produktų ir technologinių platformų spektras, paprastesnė organizacinė struktūra ir trumpesnės sprendimų grandinės. Tai svarbu, nes automobilių pramonėje vis daugiau vertės kuria programinė įranga, baterijų technologijos ir gamybos efektyvumas, o kiekvienas papildomas modelių bei komplektacijų sluoksnis didina sąnaudas.

    Konkurencija ir geopolitika didina rizikas

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad konkurencija su Kinijos prekių ženklais darosi vis agresyvesnė, ypač elektromobilių segmente, kuriame kainos ir įrangos santykis tampa lemiamu argumentu pirkėjams. Prie to prisideda ir prekybos ribojimai bei tarifai, kurie gali paveikti tiek pardavimų apimtis, tiek tiekimo grandinių planavimą.

    Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie plataus masto pertvarkas ir darbo vietų mažinimą Vokietijoje, siekdama didinti pelningumą ir finansinį atsparumą. Įmonės komunikacijoje akcentuojama, kad be efektyvesnės gamybos ir greitesnio sprendimų priėmimo bus sunku išlaikyti maržas aplinkoje, kurioje didėja tiek reguliacinis, tiek kainų spaudimas.

    Žvelgdama į priekį, „Volkswagen“ nurodo tikslą 2026 metais pasiekti 4–5,5 proc. veiklos grąžą nuo pardavimų, palyginti su 2,8 proc. 2025 metais. Rinkai tai signalizuoja, kad bendrovė tikisi atšokimo, tačiau jam pasiekti gali prireikti dar griežtesnių sprendimų nei dabar numatyti taupymo paketai.

  • Druskininkuose nuo birželio mažėja vandens ir nuotekų tarifas: kaina kris 9 proc.

    Druskininkuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos nuo birželio 1 dienos pigs 9 proc. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai patvirtinus naujas kainų dedamąsias, už 1 kubinį metrą gyventojai ir įmonės mokės 2,43 euro.

    Savivaldybė skelbia, kad tai bus mažiausia bendra vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina Lietuvoje. Nauji tarifai bus taikomi už paslaugas, suteiktas nuo birželio mėnesio, tad pirmieji pokyčiai sąskaitose turėtų pasimatyti vasarą.

    Pasak Druskininkų savivaldybės, kainos sumažėjimą lėmė VERT atliekamas reguliuojamų paslaugų perskaičiavimas ir įvertintos faktinės pardavimų apimtys. Kainodaroje taip pat atsispindi paslaugų kiekio pokyčiai bei kiti veiklos rodikliai, turintys įtakos galutiniam tarifui.

    „Mažėjanti kaina – bendrovės „Druskininkų vandenys“ ūkiškumo įrodymas. Paslauga atpiginta, įvertinus įmonės pardavimų apimtis, realizuotų paslaugų kiekį, kitus kainai įtakos turinčius veiksnius“, – sakė savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Vandentvarkos įmonės pažymi, kad tarifai kasmet peržiūrimi pagal reguliuotojo metodikas ir realias sąnaudas. Tai reiškia, kad kaina gali kisti ne tik dėl energijos ar kuro brangimo, bet ir dėl investicijų grąžos, tinklų priežiūros kaštų, pasikeitusių mokesčių ar vartojimo tendencijų.

    „Įmonės teikiamų paslaugų kainos yra peržiūrimos ir perskaičiuojamos kasmet, įvertinant pardavimų apimčių pasikeitimą, energetinių resursų, kuro ir medžiagų kainų pasikeitimą, mokesčių pasikeitimus bei kitus kainai įtakos turinčius veiksnius“, – sako UAB „Druskininkų vandenys“ vadovas Mindaugas Jaskelevičius.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, bendrovės 2025 metų veiklos rezultatai rodo stabilų finansinį pagrindą mažesniam tarifui: pajamos augo iki daugiau kaip 2,8 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 420 tūkst. eurų. Taip pat nurodoma, kad mažėjo įsipareigojimai, o tai svarbu vertinant ilgalaikį infrastruktūros išlaikymo tvarumą.

    Kartu pabrėžiama, kad kainos mažėjimas nereiškia investicijų stabdymo. „Druskininkų vandenys“ planuoja tolesnius vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo darbus, technologijų diegimą ir saugumo sistemų stiprinimą, kad paslaugų kokybė išliktų stabili net didėjant apkrovoms.

    Gyventojams, norintiems tiksliai įsivertinti, kaip keisis jų mėnesio išlaidos, rekomenduojama palyginti iki birželio galiojusią kainą su nauju tarifu ir įsivertinti savo vidutinį vandens suvartojimą. Didesnis pokytis labiausiai pasijaus namų ūkiuose ir veiklose, kur vandens suvartojimas yra didesnis, pavyzdžiui, daugiabučiuose su bendromis sistemomis ar paslaugų sektoriuje.

  • „General Motors“ skelbs rezultatus: Volstritas laukia silpnesnių pajamų, bet prognozės stebimos

    „General Motors“ skelbs rezultatus: Volstritas laukia silpnesnių pajamų, bet prognozės stebimos

    „General Motors“ antradienį prieš JAV biržų atsidarymą skelbs 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus. Rinkos dalyviai vertins ne tik skaičius, bet ir tai, ar bendrovė keis 2026 metų prognozes.

    Analitikų apklausomis paremtas lūkestis rodo, kad ketvirčio pajamos gali siekti apie 39,6 mlrd. eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai – apie 2,30 euro. Tai reikštų maždaug 1 proc. mažesnes pajamas ir apie 5,8 proc. silpnesnį pakoreguotą pelną akcijai nei prieš metus.

    Pernai tuo pačiu laikotarpiu „General Motors“ skelbė apie maždaug 39,9 mlrd. eurų pajamas ir apie 2,52 mlrd. eurų grynąjį pelną, tenkantį akcininkams. Bendrovė taip pat buvo nurodžiusi maždaug 3,17 mlrd. eurų pakoreguotą veiklos pelną prieš palūkanas ir mokesčius.

    Kas labiausiai rūpi investuotojams?

    Šį ketvirtį didžiausias dėmesys kryps į geopolitinių rizikų ir prekybos politikos poveikį tiekimo grandinėms bei sąnaudoms. Investuotojai taip pat stebės, kaip tarifai ir žaliavų kainų svyravimai gali paveikti maržas bei kainodarą.

    Ne mažiau svarbi tema – elektromobilių strategija ir su ja susijusios vienkartinės sąnaudos. Bendrovė anksčiau yra pranešusi apie reikšmingus elektromobilių turto vertės sumažėjimus, o vėliau teigė, kad papildomi nurašymai galimi, tačiau tikimasi mažesnio masto nei ankstesniais metais.

    2026 metų prognozės ir rinkos lūkesčiai

    „General Motors“ jau anksčiau buvo pateikusi 2026 metų gaires, kurios, rinkos vertinimu, atrodo geresnės nei praėjusių metų lūkesčiai ir faktiniai rezultatai. Bendrovė yra nurodžiusi, kad 2026 metais akcininkams tenkantis grynasis pelnas galėtų siekti apie 9,4–10,7 mlrd. eurų.

    Taip pat buvo prognozuota, kad pakoreguotas veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius gali sudaryti apie 11,9–13,7 mlrd. eurų. O metinis pelnas akcijai buvo numatytas 9,99–11,80 euro intervale, todėl bet kokie signalai apie galimą šių rėžių koregavimą gali smarkiai paveikti akcijos kainą.