CP v2

Tag: Tarifai

  • „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    Akcininkų žinutė: delsti nebegalima

    Didžiausias „Volkswagen“ akcininkas „Porsche SE“ paragino Vokietijos automobilių gamintoją nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, kad bendrovė neprarastų konkurencingumo. Pasak „Porsche SE“, tai gali virsti vienu didžiausių pokyčių per visą „Volkswagen“ istoriją.

    „Porsche SE“ priminė, kad per holdingą kontroliuojančios Porsche ir Piëch šeimos valdo reikšmingą „Volkswagen“ akcijų paketą. Tai reiškia, kad spaudimas pertvarkai ateina iš paties įmonės savininkų branduolio.

    „„Volkswagen“ grupė atsidūrė istoriniame kryžkelėje. Sprendimai, kuriuos ji priims dabar, nulems jos ateitį“, – sakė „Porsche SE“ valdybos pirmininkas Hansas Dieteris Pötschas.

    Jo teigimu, kritiškai svarbu sprendimus priimti kuo greičiau, nes delsimas tik didina problemas. Akcininkai pabrėžia, kad artimiausiu metu prioritetas turi būti aiškūs verslo ir ekonominiai sprendimai.

    Kur matoma pagrindinė problema?

    „Porsche SE“ įvardijo kelias kryptis, kuriose, jų manymu, būtina veikti nedelsiant: mažinti perteklinius pajėgumus, stiprinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo greitį bei reikšmingai mažinti sąnaudas. Tokios priemonės dažniausiai reiškia ir struktūrinius pokyčius gamyboje bei administracijoje.

    Viešai skambantys signalai rodo, kad pertvarkos laikotarpiu bendrovė gali labiau koncentruotis į pelningumą ir veiklos efektyvumą. Tai atspindi platesnę Europos automobilių pramonės tendenciją, kai gamintojai peržiūri gamybos geografiją ir modelių portfelį, siekdami išlaikyti maržas.

    „Konkurencingumas yra tikslas. Siekiant jo turi būti svarstomas kiekvienas variantas, kitaip „Volkswagen“ rizikuoja visam laikui prarasti pozicijas“, – sakė „Porsche SE“ valdybos narys, už finansus ir IT atsakingas dr. Johannesas Lattweinas.

    Konkurencija ir tarifai spaudžia visą sektorių

    „Volkswagen“ spaudimą didina auganti Kinijos gamintojų konkurencija, ypač elektromobilių segmente. Tokie prekių ženklai kaip BYD, „Geely“ ir SAIC plečia pasiūlą ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų, o kainos bei modelių atnaujinimo tempas verčia tradicinius gamintojus reaguoti greičiau.

    Prie konkurencinio spaudimo prisideda ir tarifų poveikis bei su prekybos politika susijusios rizikos, kurios gali kainuoti milijardus eurų per tiekimo grandines, importą ir eksporto planus. Tai verčia gamintojus ieškoti, kur galima mažinti kaštus ir didinti gamyklų pajėgumų panaudojimą.

    Darbo vietos ir gamyklos – po didinamuoju stiklu

    „Volkswagen“ jau yra patvirtinusi, kad svarsto galimybę mažinti iki 100 000 darbo vietų, siekdama reaguoti į prastėjančius pelningumo rodiklius. Tai yra dvigubai daugiau, nei anksčiau buvo komunikuota viešai, todėl rinkoje tokia žinutė vertinama kaip ženklas apie gilesnes struktūrines problemas.

    Finansų rinkos reakcija kol kas mišri: įmonės akcijos trumpuoju laikotarpiu fiksavo nedidelį augimą, tačiau per metus jų vertė buvo reikšmingai smukusi. Investuotojams svarbiausia, ar „Volkswagen“ sugebės suderinti kaštų mažinimą, technologinę transformaciją ir konkurencingą kainodarą.

  • „Ford“ vadovas įspėja: kiniški elektromobiliai JAV gali pasirodyti per 5–10 metų

    „Ford“ vadovas įspėja: kiniški elektromobiliai JAV gali pasirodyti per 5–10 metų

    Prognozė, kuri neramina Detroito milžinus

    „Ford“ generalinis direktorius Jimas Farley per vidinį susitikimą darbuotojams teigė, kad Kinijos gamintojų elektromobiliai JAV rinką gali pasiekti per artimiausius 5–10 metų. Kaip skelbia „Reuters“, bendrovė ruošiasi konkurencijai, net jei šiandien Kinijos prekės ženklams kelią užkerta prekybos ir technologiniai ribojimai.

    Pasak publikacijos, „Ford“ vadovybė prognozuoja, kad vien tik tarifai ar draudimai problemos neišspręs, o Kinijos įmonės ilgainiui ras būdų įsitvirtinti Šiaurės Amerikoje. „Ford“ atstovas agentūrai komentaro apie uždarą susitikimą nepateikė.

    Kodėl kinų elektromobiliai laikomi grėsme?

    Vakarų automobilių pramonė Kinijos konkurentus vertina kaip itin greitus ir agresyviai kainodarą formuojančius žaidėjus. Kinijoje naujų modelių kūrimo ciklai kai kuriose įmonėse sutrumpėjo iki maždaug 18 mėnesių, kai tuo metu daugeliui Vakarų gamintojų tai vis dar trunka 5–7 metus.

    Toks tempas leidžia sparčiai atnaujinti techninę įrangą, programinę įrangą ir baterijų sprendimus, o tai ypač svarbu elektromobilių segmente. Be to, Kinijos vidaus rinka yra itin konkurencinga ir perpildyta, todėl gamintojai ieško eksporto krypčių, kuriose galėtų augti.

    Kliūtys JAV: tarifai, technologijos ir politika

    Šiuo metu JAV rinkoje Kinijos automobilių plėtrą riboja muitai, nacionalinio saugumo argumentais grindžiami technologiniai apribojimai ir politinis spaudimas mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių. Pastaraisiais metais JAV institucijos vis dažniau akcentuoja rizikas, susijusias su automobiliuose diegiamomis ryšio, duomenų rinkimo ir nuotolinio valdymo technologijomis.

    Tačiau automobilių pramonės vadovai pabrėžia, kad net ir esant barjerams, gamintojai gali prisitaikyti, pavyzdžiui, perkelti dalį gamybos ar surinkimo į trečiąsias šalis, stiprinti vietinių tiekėjų tinklą ar kurti JAV reikalavimus atitinkančias technologijų architektūras.

    „Ford“ atsakas: nauja elektromobilių platforma

    „Ford“ savo strategijoje akcentuoja naują, nuo pagrindų elektromobiliams kuriamą platformą, kuri turėtų padėti konkuruoti tiek su elektromobilių startuoliais, tiek su Kinijos gamintojais. Bendrovė nurodo, kad pirmasis šios platformos modelis, vidutinio dydžio pikapas, turėtų pasirodyti 2027 metais.

    J. Farley viešai ne kartą yra perspėjęs, kad Kinijos elektromobilių konkurencija gali smarkiai pakeisti pasaulinę automobilių rinką, o kainos ir technologijų sparta darys spaudimą tradiciniams gamintojams. Jo vertinimu, artimiausi metai parodys, ar JAV pramonei pavyks pakankamai greitai sumažinti kaštus ir pasiūlyti pirkėjams patrauklius elektromobilius masinėje rinkoje.

  • Trumpas skelbia naują muitų puolimą: JAV tarifai paliečia 60 šalių, įskaitant Europos Sąjungą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują muitų politikos etapą, apimantį dešimtis prekybos partnerių. Administracija pranešė apie naujus tarifus maždaug 60 šalių importui, o tarp taikinių pateko ir Europos Sąjunga.

    Pagal viešai aptartą schemą daliai valstybių numatytas 10 proc. tarifas, kitoms – 12,5 proc., o Europos Sąjungos importui taip pat įvardytas 10 proc. tarifas. JAV argumentuoja, kad dalis šių priemonių susijusios su nepakankamu priverstinio darbo draudimų vykdymu tiekimo grandinėse.

    Kas nepatenka į tarifų taikymą

    Administracija kartu nurodė išimtis tam tikroms importo grupėms. Tarp jų minimi energijos ištekliai, tokie kaip nafta ir dujos, taip pat prekės, kurių JAV rinkoje esą neįmanoma užtikrinti pakankamais kiekiais.

    Tokios išimtys paprastai naudojamos siekiant sumažinti vidaus kainų šuolio riziką ir išvengti staigių sutrikimų pramonėje bei vartojime. Vis dėlto platesnis tarifų taikymas reiškia papildomą neapibrėžtumą įmonėms, kurios planuoja tiekimą ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Europos reakcija ir galimas ginčas

    Europos pusėje skamba kritika, kad dalis argumentų prieš ES yra nepagrįsti, o Bendrijos darbo teisės standartai yra aukšti. ES signalizuoja, kad sieks skubių paaiškinimų iš Vašingtono ir svarsto, ar priemonės gali prieštarauti tarptautinės prekybos taisyklėms.

    „Jei palygintume ES ir JAV darbo teisę, Europoje darbuotojų garantijos dažnai yra platesnės, todėl tokie kaltinimai atrodo menkai pagrįsti“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Teisinis fonas JAV ir politinė motyvacija

    Naujas sprendimų paketas pateikiamas po to, kai ankstesni plataus masto tarifai JAV susidūrė su teisiniais iššūkiais. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimai anksčiau sukėlė situaciją, kai dalį surinktų muitų reikėjo grąžinti, o tai didino spaudimą federaliniam biudžetui.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų komentaruose akcentuojama, kad administracija ieško teisiškai tvirtesnių instrumentų, galinčių išlikti ilgiau. Viena iš minimų krypčių – tarifų taikymas remiantis 1974 metų JAV Prekybos įstatymo 301 skirsniu, kuris praeityje buvo naudojamas sprendžiant prekybos ginčus ir laikomas stabilesniu teisiniu pagrindu.

    Ne mažiau svarbus ir politinis kontekstas: artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams, prekybos politika tradiciškai tampa vienu iš būdų demonstruoti ryžtą rinkėjams. Trumpas dar kampanijose pabrėžė siekį mažinti prekybos deficitą ir per tarifus skatinti gamybą bei investicijas persikelti į JAV.

    Ekonomistai Europoje vis dažniau ragina nepasiduoti trumpalaikių pareiškimų sukeliamam šokui ir planuoti atsaką strategiškai. Toks požiūris reiškia ne tik derybas, bet ir didesnį dėmesį tiekimo grandinių atsparumui bei alternatyvioms rinkoms, kad staigūs JAV politikos posūkiai kuo mažiau paveiktų Europos įmones.

  • Metai po Turnberry susitarimo: „Trump“ tarifai, 1,8 trln. eurų prekyba ir nauja grėsmė

    Metai po Turnberry susitarimo: „Trump“ tarifai, 1,8 trln. eurų prekyba ir nauja grėsmė

    Lygiai prieš metus Škotijos Turnberry kurorte Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekę susitarimą, kuris turėjo sustabdyti eskaluojantį tarifų konfliktą. Vis dėlto praktikoje susitarimas tapo naujo transatlantinių ginčų etapo pradžia, o įtampa dėl naujų muitų grįžta į darbotvarkę.

    Pagal Turnberry susitarimą JAV įvedė 15 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos, o ES įsipareigojo panaikinti muitus daugumai JAV pramonės produktų. Be to, europiečiai pažadėjo iki 2028 metų reikšmingai didinti investicijas JAV ir pirkti daugiau energetikos išteklių, įskaitant suskystintas gamtines dujas, naftą ir su branduoline energetika susijusius produktus.

    Susitarimą iš pradžių lydėjo pažadai apie stabilumą, tačiau per metus abi pusės susidūrė su politiniais ir teisiniais barjerais. ES pusėje ratifikavimo procesas buvo pristabdytas, o įsipareigojimų įgyvendinimas strigo, kol galiausiai nuo liepos 1 dienos buvo panaikinti dalis europinių muitų JAV prekėms.

    Prekyba augo nepaisant tarifų

    Nors tarifai turėjo mažinti srautus, realybė pasirodė kitokia: ES ir JAV prekių bei paslaugų prekyba 2025 metais išaugo 4,5 proc. ir pasiekė apie 1,8 trilijono eurų. Viena pagrindinių priežasčių buvo išankstinis krovinių gabenimas, kai įmonės skubėjo atlikti siuntas dar prieš įsigaliojant naujiems muitams.

    Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų pradžios JAV importuotojai sumokėjo apie 31 mlrd. eurų papildomų muitų, kai ankstesniais metais tokios įmokos siekdavo apie 7 mlrd. eurų. Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo dalis sumokėtų tarifų kai kuriems mokėtojams jau buvo grąžinta, nes 2025 metais įvesti muitai buvo pripažinti neteisėtais.

    Investicijų pažadai juda į priekį

    Europos Komisija tvirtina, kad ES iš esmės laikosi investicinių įsipareigojimų JAV. 2025 metų pradžioje buvo skelbta, kad europinės bendrovės įvairiuose sektoriuose, nuo automobilių iki informacinių technologijų, chemijos ir maisto pramonės, yra suplanavusios investicijas, kurių vertė siekia 242 mlrd. eurų.

    Energetikos dalyje Briuselis signalizuoja, kad tikslas iki 2028 metų pasiekti 700 mlrd. eurų vertės pirkimus gali būti viršytas. ES akcentuoja, kad didesnius pirkimus skatino geopolitinės rizikos ir siekis diversifikuoti energijos tiekimą, o JAV suskystintos gamtinės dujos ir nafta per metus pasiekė rekordinius lygius.

    Naujų tarifų šešėlis ir derybos

    Didžiausia nežinomybė dabar susijusi su tarifų tęstinumu JAV. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo Baltieji rūmai muitus turėjo perkelti į kitą teisinį pagrindą, tačiau šie tarifai turi galioti tik iki liepos 24 dienos, nebent Kongresas nuspręstų juos pratęsti.

    Tuo pat metu Briuselis ir Vašingtonas tęsia derybas dėl išimčių, taip pat dėl plieno ir aliuminio, kuriems JAV vis dar taiko itin aukštus tarifus. ES siekia susigrąžinti ankstesnius tarifų lygius šimtams prekių ir siūlo išimčių paketą, apimantį apie 150 mlrd. eurų vertės eksporto.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme Jungtinių Valstijų atstovams“, – sakė aukšto rango ES pareigūnas.

    Europa taip pat ruošiasi scenarijui, kad JAV gali inicijuoti naujus tyrimus ir taikyti papildomus muitus, pavyzdžiui, dėl priverstinio darbo tiekimo grandinėse ar dėl perteklinių gamybos pajėgumų. ES pozicija išlieka pragmatiška: jei nauji tarifai neperžengtų 15 proc. ribos, Briuselis greičiausiai vengs atsakomųjų priemonių, siekdamas išsaugoti prognozuojamumą verslui.

    Vis dėlto transatlantinės prekybos stabilumas artimiausiais mėnesiais priklausys nuo JAV vidaus politikos, Kongreso sprendimų ir to, ar abi pusės ras kompromisą dėl jautriausių sektorių. Verslui tai reiškia, kad net ir po garsiai pristatyto susitarimo rizika dėl staigių tarifų pokyčių išlieka reali.

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.

  • Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio vizitas Romoje

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Romoje susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir užsienio reikalų ministru Antonio Tajani. Pokalbiuose aptarti JAV, Italijos ir Europos Sąjungos santykiai, o darbotvarkės centre atsidūrė Iranas, NATO vaidmuo Europoje ir nauja tarifų rizika.

    Po susitikimų Italijos pusė akcentavo, kad amerikiečių buvimas Europoje išlieka svarbus, o Roma nenori prekybos karų. Šie signalai siunčiami tuo metu, kai ES ir JAV santykiuose paraleliai vyksta ir saugumo, ir ekonominių interesų derinimas.

    Iranas ir Hormuzo sąsiauris

    Po derybų Rubio teigė, kad dėl taikos ar deeskalacijos su Iranu tikimasi naujų žinių artimiausiomis valandomis. Jis pabrėžė, kad JAV operacijos ir diplomatinės pastangos, Vašingtono vertinimu, susijusios su Irano keliama grėsme regionui ir platesniam tarptautiniam saugumui.

    Antonio Tajani savo ruožtu patvirtino Italijos paramą diplomatijai kaip vieninteliam keliui išvengti platesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Italija taip pat nurodė esanti pasirengusi, susidarius sąlygoms, prisidėti prie daugiašalės, gynybinio pobūdžio jūrų iniciatyvos, skirtos užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl bet kokios įtampos šiame taške greitai persiduoda tiek energetikos, tiek draudimo ir logistikos grandinėms. Dėl to Europos valstybės vis dažniau kalba apie platesnį indėlį į jūrinį saugumą, kai grėsmės kyla net ir už žemyno ribų.

    NATO, bazės ir tarifų klausimas

    Rubio sakė, kad su Meloni tiesiogiai neaptarinėjo karinių bazių, tačiau pabrėžė, jog kai kurių sąjungininkų sprendimai riboti naudojimąsi infrastruktūra gali didinti rizikas. Pasak jo, negalėjimas pasikliauti sąjungininkais krizių metu yra problema, ypač kai kalbama apie pajėgų greitą perkėlimą į potencialius karštuosius taškus.

    Jis taip pat pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nėra priėmęs sprendimo dėl JAV karių išvedimo iš Italijos, o pats Rubio įvardijo save kaip tvirtą NATO rėmėją. Šis akcentas svarbus Europai, siekiančiai aiškumo dėl JAV karinio įsipareigojimo ir atgrasymo architektūros tęstinumo.

    Ekonominėje darbotvarkės dalyje Tajani dar kartą pabrėžė, kad Italija nepritaria prekybos karams ir pasisako už kuo didesnės transatlantinės rinkos idėją. Tai siejama su pastaruoju metu sugrįžtančiomis diskusijomis dėl tarifų, ypač automobilių sektoriuje, kur bet koks sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį Europos pramonei, investicijoms ir darbo vietoms.

    Be Irano ir prekybos temos, susitikimuose aptarti ir kiti tarptautiniai klausimai, įskaitant paliaubų perspektyvas Libane ir UNIFIL misiją, taip pat situaciją Ukrainoje, Venesueloje ir Kuboje. Romos susitikimai parodė, kad transatlantinėje darbotvarkėje saugumas ir ekonomika toliau bus sprendžiami kaip glaudžiai susiję klausimai.

    „Artimiausiomis valandomis laukiame poslinkio derybose su Iranu“, – sakė Marco Rubio.

    „Italija remia diplomatiją ir, kai sąlygos leis, yra pasirengusi prisidėti prie laivybos laisvę užtikrinančios iniciatyvos Hormuze“, – sakė Antonio Tajani.

  • ES ir JAV prekybos susitarimas braška: Šefčovičius spaudžia grįžti prie 15 proc. muitų ribos

    ES ir JAV prekybos susitarimas braška: Šefčovičius spaudžia grįžti prie 15 proc. muitų ribos

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną „skubiai sugrįžti“ prie anksčiau sutartų ES ir JAV prekybos susitarimo sąlygų. Pasak Komisijos, kalbama apie 15 proc. bendrą muitų ribą, kuri turėtų galioti ES prekėms JAV rinkoje.

    Įtampa kilo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis pagrasino ES automobiliams taikyti 25 proc. tarifą, nors susitarime buvo numatytas muitų „lubų“ principas. Susitarimas buvo pasiektas beveik prieš metus Turnberry mieste Škotijoje, siekiant išvengti plataus masto muitų karo.

    Europos Komisija nurodo, kad dabar JAV daliai ES prekių taiko papildomą 10 proc. tarifą, uždedamą ant anksčiau galiojusių muitų, todėl kai kurioms prekėms bendras apmokestinimas gali siekti iki 30 proc. Tai, anot Briuselio, viršija sutartą 15 proc. ribą, o tokia situacija didina neapibrėžtumą eksportuotojams ir tiekimo grandinėms.

    Kas stabdo susitarimo įgyvendinimą?

    Vašingtonas spaudžia Briuselį greitinti ES teisėkūros procesą, kuris reikalingas susitarimui įgyvendinti, įskaitant ES įsipareigojimą mažinti tarifus JAV pramoninėms prekėms iki nulio. Komisijos atstovas teigė, kad M. Šefčovičius susitikime išdėstė, kurioje įgyvendinimo stadijoje šiuo metu yra ES, ir siekė „išskaidrinti“ situaciją.

    Tuo pat metu derybos ES viduje išlieka įtemptos, nes Europos Parlamento nariai reikalauja papildomų saugiklių. Vienas pagrindinių EP siekių yra principas, kad ES muitų mažinimas JAV prekėms būtų aiškiai susietas su tuo, ar JAV laikosi savo susitarimo dalies.

    Europos Parlamentas nori „saugiklių“

    Europarlamentarai taip pat siekia vadinamosios galiojimo pabaigos nuostatos, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų aiškiai pratęstas. Tokia nuostata, EP vertinimu, sustiprintų ES derybinę poziciją ir sumažintų riziką, kad susitarimo sąlygos būtų vienašališkai keičiamos.

    Šiai linijai pritaria Prancūzija, o Vokietija ir dalis kitų valstybių narių labiau linkusios išsaugoti pirminę susitarimo architektūrą. Naujasis derybų raundas numatytas trečiadienio vakarą, o jo baigtis gali nulemti, ar abi pusės grįš prie 15 proc. „lubų“, ar konfliktas peraugs į platesnę muitų eskalaciją.

  • Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Po 134 metų griūva Ispanijos plieno simbolis: „Tubos Reunidos“ skelbia nemokumą ir stabdo akcijas

    Ispanijos Baskų krašto Álavos provincijoje veikianti besiūlių plieninių vamzdžių gamintoja „Tubos Reunidos“ pradėjo nemokumo procedūrą. Bendrovės valdyba apie tai informavo Ispanijos vertybinių popierių rinkos priežiūros instituciją ir teismą Vitorijoje-Gasteise, nurodydama, kad nebegali vykdyti artėjančių finansinių įsipareigojimų.

    Įmonė skelbia susidūrusi su maždaug 263 mln. eurų skola. Dar 2023 metais bendrovė dirbo pelningai, tačiau pastaraisiais metais finansiniai rezultatai smarkiai pablogėjo, o paskutiniai skelbiami metai užfiksavo 82,5 mln. eurų nuostolį.

    Kodėl pritrūko oro?

    „Tubos Reunidos“ specializuojasi besiūlių plieninių vamzdžių gamyboje energetikos ir petrochemijos sektoriams, todėl yra jautri tiek pasaulinei paklausai, tiek prekybos politikai. Papildomą spaudimą, anot pranešimų, sukėlė JAV tarifai plienui ir aliuminiui, kurie apsunkino eksporto sąlygas ir pablogino kainodarą.

    Vis dėlto problemos, rinkos vertinimu, buvo ir struktūrinės: po 2023 metų piko smuko pajamos, Europoje išliko aukštos energijos ir darbo sąnaudos, o pigesnė konkurencija iš Kinijos darė spaudimą maržoms. Plieno sektoriuje tai ypač skausminga, nes užsakymų ciklai nepastovūs, o sutartys dažnai sudaromos fiksuotomis kainomis.

    Investuotojų pasitikėjimą atspindėjo ir akcijų kaina: per 12 mėnesių ji krito nuo 0,57 euro iki 0,14 euro. Po pranešimo apie nemokumą prekyba bendrovės akcijomis buvo sustabdyta, o procesą toliau prižiūrės teismo paskirtas administratorius.

    Darbuotojų nerimas ir atleisti planai

    Bendrovėje dirba beveik 1 300 darbuotojų, dalis jų šią savaitę rengė protestus Orduñoje, Amurijuje ir Bilbao, reikalaudami aiškumo dėl gamyklų ateities. Darbuotojai baiminasi, kad nemokumo procesas gali baigtis gamybos mažinimu ar restruktūrizacija, kuri paliestų šeimų pajamas regione.

    Įmonė buvo pasiūliusi kolektyvinių atleidimų programą, kuri būtų palietusi 242 darbuotojus, tačiau keturios profesinės sąjungos šį planą atmetė. Tokiose derybose paprastai kertasi du interesai: įmonės siekis mažinti fiksuotas sąnaudas ir darbuotojų reikalavimas išsaugoti darbo vietas bei aiškias garantijas.

    Tiriama valstybės paskola

    Nemokumo fone atgijo ir diskusijos dėl valstybės remtos paskolos, suteiktos per COVID-19 pandemiją per Ispanijos valstybinį pramonės rėmimo fondą SEPI. Ši finansinė parama šiuo metu yra teisminės peržiūros akiratyje, tiriant įtarimus, kad sprendimų priėmimą galėjo paveikti netinkami politiniai ryšiai.

    Byloje, kaip skelbiama, tiriama, ar tarpininkai ir politikos veikėjai galėjo daryti įtaką paskolos suteikimo greičiui ar sąlygoms mainais į galimus neteisėtus mokėjimus. Galutinės išvados kol kas nepadarytos, o tyrimas tebėra vykdomas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Europos metalų pramonė šiuo metu patiria dvigubą spaudimą: trumpuoju laikotarpiu ją veikia prekybos ribojimai ir paklausos svyravimai, o ilguoju laikotarpiu – energijos kainos, konkurencija ir būtinybė investuoti į mažesnės taršos gamybą. Tokiose sąlygose net istorinės įmonės tampa pažeidžiamos, jei finansinė pagalvė per plona.

  • „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    „Volkswagen“ pelnas krito 14 proc.: vadovai perspėja, kad vien planuojamų taupymų nepakaks

    Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ pranešė apie silpnesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus ir perspėjo, kad vien jau suplanuotų išlaidų mažinimo priemonių gali nepakakti. Bendrovė teigia, jog spaudimą didina didesni tarifai JAV ir vis intensyvesnė Kinijos gamintojų konkurencija.

    „Volkswagen“ skelbia, kad pirmąjį metų ketvirtį veiklos pelnas siekė 2,5 mlrd. eurų ir buvo 14,3 proc. mažesnis nei prieš metus. Pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 75,66 mlrd. eurų ir smuko 2,5 proc., o rinkoje tai buvo įvertinta kaip signalas, kad kaštų spaudimas Europoje nemažėja.

    „Karai, geopolitinė įtampa, prekybos barjerai, griežtesnis reguliavimas ir įnirtinga konkurencija sukuria priešpriešinį vėją“, – sakė „Volkswagen“ vadovas Oliveris Blume.

    Rezultatai paskelbti tuo metu, kai Europos automobilių gamintojai susiduria su keliais lygiagrečiais iššūkiais: neapibrėžtumu tarptautinėje prekyboje, išaugusiomis gamybos sąnaudomis, lėtesniu elektromobilių paklausos augimu kai kuriose rinkose ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. „Volkswagen“ akcijos po naujienų buvo smukusios maždaug 2 proc., o nuo metų pradžios jų vertė buvo kritusi daugiau nei 18 proc.

    Taupymo planas gali būti per siauras

    Bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz pabrėžė, kad dabartinė rinkos situacija verčia ieškoti papildomų sprendimų. Pasak jo, tikslas yra ne vien trumpalaikės priemonės, o struktūrinė, tvari transformacija, apimanti automobilių savikainos mažinimą, administracinių išlaidų karpymą ir spartesnį technologijų kūrimą.

    „Turime iš esmės transformuoti verslo modelį ir pasiekti struktūrinių, tvarių pagerinimų“, – sakė „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitz.

    Tarp minimų krypčių įvardijamas sudėtingumo mažinimas: siauresnis produktų ir technologinių platformų spektras, paprastesnė organizacinė struktūra ir trumpesnės sprendimų grandinės. Tai svarbu, nes automobilių pramonėje vis daugiau vertės kuria programinė įranga, baterijų technologijos ir gamybos efektyvumas, o kiekvienas papildomas modelių bei komplektacijų sluoksnis didina sąnaudas.

    Konkurencija ir geopolitika didina rizikas

    „Volkswagen“ viešai pripažįsta, kad konkurencija su Kinijos prekių ženklais darosi vis agresyvesnė, ypač elektromobilių segmente, kuriame kainos ir įrangos santykis tampa lemiamu argumentu pirkėjams. Prie to prisideda ir prekybos ribojimai bei tarifai, kurie gali paveikti tiek pardavimų apimtis, tiek tiekimo grandinių planavimą.

    Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie plataus masto pertvarkas ir darbo vietų mažinimą Vokietijoje, siekdama didinti pelningumą ir finansinį atsparumą. Įmonės komunikacijoje akcentuojama, kad be efektyvesnės gamybos ir greitesnio sprendimų priėmimo bus sunku išlaikyti maržas aplinkoje, kurioje didėja tiek reguliacinis, tiek kainų spaudimas.

    Žvelgdama į priekį, „Volkswagen“ nurodo tikslą 2026 metais pasiekti 4–5,5 proc. veiklos grąžą nuo pardavimų, palyginti su 2,8 proc. 2025 metais. Rinkai tai signalizuoja, kad bendrovė tikisi atšokimo, tačiau jam pasiekti gali prireikti dar griežtesnių sprendimų nei dabar numatyti taupymo paketai.

  • Druskininkuose nuo birželio mažėja vandens ir nuotekų tarifas: kaina kris 9 proc.

    Druskininkuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos nuo birželio 1 dienos pigs 9 proc. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai patvirtinus naujas kainų dedamąsias, už 1 kubinį metrą gyventojai ir įmonės mokės 2,43 euro.

    Savivaldybė skelbia, kad tai bus mažiausia bendra vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina Lietuvoje. Nauji tarifai bus taikomi už paslaugas, suteiktas nuo birželio mėnesio, tad pirmieji pokyčiai sąskaitose turėtų pasimatyti vasarą.

    Pasak Druskininkų savivaldybės, kainos sumažėjimą lėmė VERT atliekamas reguliuojamų paslaugų perskaičiavimas ir įvertintos faktinės pardavimų apimtys. Kainodaroje taip pat atsispindi paslaugų kiekio pokyčiai bei kiti veiklos rodikliai, turintys įtakos galutiniam tarifui.

    „Mažėjanti kaina – bendrovės „Druskininkų vandenys“ ūkiškumo įrodymas. Paslauga atpiginta, įvertinus įmonės pardavimų apimtis, realizuotų paslaugų kiekį, kitus kainai įtakos turinčius veiksnius“, – sakė savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Vandentvarkos įmonės pažymi, kad tarifai kasmet peržiūrimi pagal reguliuotojo metodikas ir realias sąnaudas. Tai reiškia, kad kaina gali kisti ne tik dėl energijos ar kuro brangimo, bet ir dėl investicijų grąžos, tinklų priežiūros kaštų, pasikeitusių mokesčių ar vartojimo tendencijų.

    „Įmonės teikiamų paslaugų kainos yra peržiūrimos ir perskaičiuojamos kasmet, įvertinant pardavimų apimčių pasikeitimą, energetinių resursų, kuro ir medžiagų kainų pasikeitimą, mokesčių pasikeitimus bei kitus kainai įtakos turinčius veiksnius“, – sako UAB „Druskininkų vandenys“ vadovas Mindaugas Jaskelevičius.

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, bendrovės 2025 metų veiklos rezultatai rodo stabilų finansinį pagrindą mažesniam tarifui: pajamos augo iki daugiau kaip 2,8 mln. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 420 tūkst. eurų. Taip pat nurodoma, kad mažėjo įsipareigojimai, o tai svarbu vertinant ilgalaikį infrastruktūros išlaikymo tvarumą.

    Kartu pabrėžiama, kad kainos mažėjimas nereiškia investicijų stabdymo. „Druskininkų vandenys“ planuoja tolesnius vandentiekio ir nuotekų tinklų atnaujinimo darbus, technologijų diegimą ir saugumo sistemų stiprinimą, kad paslaugų kokybė išliktų stabili net didėjant apkrovoms.

    Gyventojams, norintiems tiksliai įsivertinti, kaip keisis jų mėnesio išlaidos, rekomenduojama palyginti iki birželio galiojusią kainą su nauju tarifu ir įsivertinti savo vidutinį vandens suvartojimą. Didesnis pokytis labiausiai pasijaus namų ūkiuose ir veiklose, kur vandens suvartojimas yra didesnis, pavyzdžiui, daugiabučiuose su bendromis sistemomis ar paslaugų sektoriuje.