CP v2

Tag: Tarifai

  • Trumpo ultimatumas Prancūzijai: grasina 200 proc. tarifu vynui, Europa ragina veikti vieningai

    Trumpo ultimatumas Prancūzijai: grasina 200 proc. tarifu vynui, Europa ragina veikti vieningai

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius vėl atsidūrė JAV ir Europos Sąjungos prekybinių ginčų centre. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė svarstantis įvesti 200 proc. muitą Prancūzijos vynui ir šampanui, jei Paryžius nepritars jo siūlomai Gazos „Taikos tarybai“.

    Europos gamintojai pabrėžia, kad tokie pareiškimai yra ne vien apie gėrimų pramonę. Pasak jų, tai geopolitinis spaudimas, galintis sukelti grandininį poveikį eksportui, investicijoms ir kainoms tiek JAV, tiek Europoje.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus interesus“, – teigiama Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacijos FEVS pareiškime.

    FEVS taip pat akcentuoja, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl reakcija turėtų būti koordinuota Briuselyje. Pramonės atstovai ragina ES kalbėti vienu balsu ir derėtis dėl sprendimų, kurie apsaugotų eksportuotojus nuo staigių tarifų šuolių.

    JAV išlieka svarbiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl bet koks papildomas muito didinimas smogtų ne tik didiesiems gamintojams, bet ir mažesniems ūkiams. Ekspertai primena, kad tarifai dažniausiai didina kainas vartotojams, o verslui reiškia neapibrėžtumą dėl užsakymų ir logistikos.

    Viltis dėl proveržio Davose

    Prancūzijos gamintojai šią savaitę daug vilčių sieja su Pasaulio ekonomikos forumu Davose, kur planuojami JAV, Prancūzijos ir Europos politikų pokalbiai. Sektorius tikisi, kad aukšto lygio kontaktai padės sumažinti įtampą ir užkirsti kelią naujam tarifų etapui.

    „Šiuos JAV prezidento pareiškimus reikia vertinti rimtai, bet su ramybe“, – sakė FEVS prezidentas Gabrielis Picardas.

    Europos vyno kompanijų komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte pabrėžia, kad vynas yra išskirtinis, su regionais ir kilmės nuorodomis siejamas produktas, todėl dažnai tampa simboliniu taikiniu politiniuose ginčuose. Jo teigimu, vyno tema JAV ir ES santykiuose kartojasi todėl, kad tai lengvai atpažįstama ir ekonomiškai reikšminga kategorija.

    Kas jau padaryta ir ką rodo statistika

    Pastaraisiais metais ES ir JAV buvo pasiekusios susitarimų, kurie įtvirtino 15 proc. JAV tarifą daliai Europos prekių, o vynui ir stipriesiems gėrimams išimčių užsitikrinti nepavyko. Europos Komisija siekė specialaus režimo, tačiau sektorius liko bendrojo tarifo rėmuose.

    Pramonės atstovai atkreipia dėmesį, kad eksporto dinamika tapo nepastovi: dalis JAV įmonių didino atsargas prieš galimus papildomus muitus, tačiau vėliau rodikliai ėmė prastėti. Eurostato duomenys rodo, kad ES stipriųjų gėrimų eksportas 2025 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, sumažėjo 25 proc.

    Įmonės perspėja, kad 200 proc. tarifas būtų išskirtinai agresyvus žingsnis, galintis praktiškai sustabdyti dalies produktų konkurencingumą JAV rinkoje. Tokiu atveju nuostoliai tikėtini ne tik gamintojams, bet ir importuotojams bei restoranų sektoriui, o vartotojams tai reikštų ryškiai didesnes kainas arba siauresnį pasirinkimą.

    Kaip gali reaguoti Europos Sąjunga

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų asociacijos ragina sprendimus priimti europiniu lygiu, nes pavienės valstybės narės tarifų politikoje turi ribotas galimybes. Tikėtina, kad diskusijose bus svarstomi tiek diplomatiniai kanalai, tiek galimi atsakomieji prekybos instrumentai, jei grasinimai virstų realiais sprendimais.

    Tuo pat metu sektorius siekia išvengti eskalacijos, nes ilgalaikė tarifų spiralė paprastai baigiasi prekybos mažėjimu abiejose Atlanto pusėse. Gamintojai tikisi, kad artimiausios savaitės parodys, ar įtampą pavyks suvaldyti derybomis, ar Europa turės ruoštis naujam spaudimo etapui.

  • Konjako gamintojai ant išlikimo ribos: tarifai iš Kinijos ir JAV smogė 140 mln. butelių rinkai

    Konjako gamintojai ant išlikimo ribos: tarifai iš Kinijos ir JAV smogė 140 mln. butelių rinkai

    Konjaką spaudžia du frontai

    Pietvakarių Prancūzijoje, Šarantės regione, baigiantis konjako vynuogių derliui, augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Istorinis, apie 300 metų siekiantis gėrimas gaminamas tik šiame regione, tačiau jo ateitį lemia ne tik orai, bet ir geopolitika.

    Gamintojai teigia atsidūrę tarp Europos Sąjungos ir Kinijos prekybinės įtampos bei JAV tarifų politikos. Sektorius ypač pažeidžiamas, nes didžioji produkcijos dalis realizuojama užsienyje.

    Skaičiuojama, kad apie 98 proc. konjako pagaminama eksportui už ES ribų. Didžiausia rinka išlieka JAV, o Kinija ilgą laiką buvo antra pagal svarbą, todėl bet koks rinkų susiaurėjimas iškart persiduoda ūkiams ir tiekimo grandinei.

    Pardavimai smuko dešimtimis milijonų

    Pastaraisiais metais konjako pardavimų kreivė ryškiai leidžiasi žemyn. Nurodoma, kad pardavimai nuo 2023 metų susitraukė nuo maždaug 230 mln. iki 140 mln. butelių, o tai reiškia didelį smūgį regionui, kuriame daugelis ūkių dirba su ilgalaikėmis investicijomis.

    „Tikėjomės gero derliaus, bet galiausiai sausra padarė savo: ekonomiškai tai 30–40 proc. mažesnis derlius nei įprastai“, – sakė vynuogių augintojas Matthieu Augier.

    Sausra šįkart paradoksaliai tapo ir tam tikru pasiūlos stabdžiu, nes mažesnis derlius priartino gamybą prie krentančios paklausos. Vis dėlto tai neišsprendžia pagrindinės problemos, kai rinkos užsidaro dėl politinių sprendimų, o ne vartotojų skonio pokyčių.

    Kinijos atsakas ir JAV tarifas

    Gamintojai nuosmukį sieja su prekybos konfliktais, kurie konjaką pavertė spaudimo priemone. Po ES sprendimų dėl kiniškų elektromobilių Kinija ėmėsi veiksmų prieš europietišką brendį ir nustatė papildomus muitus, kurie kai kuriais atvejais siekė iki 34,8 proc.

    „Tapome šalutine žala prekybos kare: kai mus susiejo su anti kiniška politika, vartotojai ir platintojai pradėjo trauktis“, – sakė Nacionalinio tarpprofesinio konjako biuro vadovas Raphaël Delpech.

    Antrą smūgį sudavė JAV, kurios sudaro apie pusę konjako eksporto. Po naujo JAV ir ES susitarimo daugeliui europinių prekių, įskaitant konjaką, pritaikytas 15 proc. tarifas, o tai didina kainą lentynoje ir kelia riziką importuotojams.

    Regiono ekonomika ir prašoma ES pagalba

    Konjako ekosistema Prancūzijoje siejama su maždaug 70 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Be ūkininkų ir distiliuotojų, nuo šio sektoriaus priklauso statinių meistrai, logistikos įmonės, žemės ūkio rangovai ir prekybos namai, brandinantys bei parduodantys gėrimą.

    Siekiant prisitaikyti prie mažesnės paklausos, įgyvendinamos vynmedžių išrovimo programos, numatančios nuolatinį arba laikiną plotų mažinimą. Vis dėlto įsitraukimas ribotas, nes vynuogynas daugeliui šeimų yra ilgalaikė investicija ir paveldas, planuojamas keliems dešimtmečiams.

    Pramonė kreipėsi į Europos Komisiją, diskusijos vyksta ir su Prancūzijos valdžia, tačiau sektorius akcentuoja esminį klausimą: jei ES prekybos politika provokuoja atsakomąsias priemones, reikia aiškaus solidarumo mechanizmo labiausiai nukentėjusiems.

    Gamintojai tikisi, kad atsigavimas pirmiausia priklausys nuo JAV rinkos, o Kinijos sugrįžimas, jų vertinimu, gali užtrukti ilgiau. Tuo metu ūkiams svarbiausia išlieka nuspėjamumas, nes konjako gamyboje sprendimai priimami metams į priekį, o brandinimas skaičiuojamas dešimtmečiais.

  • Trumpo ir Xi viršūnių susitikimas: tarifai, DI ir 26 mlrd. eurų sandoris – kas laukia?

    Trumpo ir Xi viršūnių susitikimas: tarifai, DI ir 26 mlrd. eurų sandoris – kas laukia?

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas kitą savaitę turėtų atvykti į Vašingtoną derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Darbotvarkėje dominuoja prekybos paliaubos, tarifų lengvatos ir dirbtinis intelektas, o abiem ekonomikoms svarbu išlaikyti bent minimalų stabilumą.

    Galutinis vizito patvirtinimas, kaip teigiama, siejamas su šį savaitgalį vyksiančiu JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento ir Kinijos vicepremjero He Lifengo susitikimu. Būtent ši derybininkų pora pastaruoju metu rengė praktinius sprendinius, kuriuos lyderiai galėtų įtvirtinti politiniu lygmeniu.

    Xi vizitas būtų pirmas tokio lygio apsilankymas JAV per daugiau nei dešimtmetį, o du abipusiai valstybiniai vizitai per kelis mėnesius yra labai neįprasti. Todėl lūkesčiai sąmoningai laikomi žemi, o didžiausias signalas rinkoms gali būti pats dialogo tęstinumas.

    „Pats vizitas ir yra žinutė“, – sakė JAV analitikas Edgardas Kagnas.

    „Stebina, kaip mažai tiek Baltieji rūmai, tiek Kinija viešai signalizuoja apie pagrindinius šio vizito tikslus“, – pridūrė jis.

    Kokie susitarimai realiausi

    Komercinė derybų dalis prasideda dar prieš lyderių pokalbius. Tikimasi, kad Bessento ir He Lifengo susitikimas paruoš konkrečius sprendimus, kad Vašingtone būtų galima skelbti apčiuopiamus rezultatus, o ne vien bendras formuluotes.

    Pagrindinis klausimas yra prekybos paliaubos, kuriose svarbios ir eksporto grandinės, ir kritinės žaliavos. Šis susitarimas artėja prie termino pabaigos, todėl abi pusės siekia pratęsimo, tačiau skiriasi norimas laikotarpis ir sąlygos.

    „Kinija norėtų paliaubas pratęsti iki Trumpo kadencijos pabaigos, o JAV greičiausiai sieks kelių mėnesių pratęsimo, kad išlaikytų spaudimo svertus“, – sakė ekonomistas Scottas Kennedy.

    Rinkoms svarbi ir tarifų tema. Tarp aptariamų scenarijų minimas maždaug 26 milijardų eurų vertės paketas, apimantis muitų netaikymą arba jų sumažinimą daliai importo mainais į anksčiau prisiimtus pirkimų įsipareigojimus ir naujas užsakymų apimtis.

    Analitikai tikisi, kad labiausiai tikėtini susitarimai būtų susiję su žemės ūkio produktais ir civilinės aviacijos sandoriais. JAV pusė yra leidusi suprasti, kad derybose gali atsirasti ir „Boeing“ interesų, nors galutinė forma priklausys nuo politinių kompromisų.

    Ekonomikos spaudžia abi puses

    JAV prezidentui svarbi vidaus politika ir kainų dinamika, nes rinkėjai jautriai reaguoja į pragyvenimo brangimą. Kinijai iššūkiai platesni: silpnesnis vartojimas, lėtesnės investicijos ir įtampa finansų sektoriuje didina poreikį stabilizuoti išorinius santykius.

    Kinijos tikslas palaikyti 4,5–5 proc. augimą yra žemiausias per kelis dešimtmečius, o papildomos injekcijos į valstybinį finansų sektorių rodo, kad Pekinas siekia palaikyti kreditavimo srautą. Dėl to prekybos režimo nuspėjamumas ir prieiga prie rinkų tampa dar svarbesni.

    DI ir geopolitika gali pakeisti toną

    Į Vašingtoną, kaip pranešama, kviečiami ir technologijų sektoriaus lyderiai, tarp jų „OpenAI“, „Nvidia“, „Qualcomm“ ir „Apple“ atstovai. Tai sustiprina signalą, kad DI klausimai, nuo pažangiausių modelių vystymo iki eksporto kontrolės ir saugumo, gali tapti ne mažiau svarbūs nei tarifai.

    Tuo pat metu derybas gali apsunkinti geopolitiniai nesutarimai. JAV dėmesys krypsta į spaudimą Iranui ir jo ryšius su tarptautine finansų sistema, o Kinijai jautriausia tema išlieka Taivanas ir su juo susiję JAV gynybiniai sprendimai.

    Ekspertai pabrėžia, kad šįkart didelio proveržio gali ir nebūti, tačiau net ribotas paliaubų pratęsimas ar aiškesnės taisyklės dėl tarifų bei technologijų būtų reikšmingas signalas pasaulinei prekybai. Rinkos labiausiai vertina ne pažadus, o mechanizmus, kurie mažina staigių sprendimų riziką.

  • G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    Pirmadienį ir antradienį Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, renkasi G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Susitikimą rengia JAV, tačiau foną temdo dvi priešingos kryptys: Vašingtonas ragina partnerius griežtinti finansinę izoliaciją Iranui, kartu didindamas prekybos įtampą tarifais.

    Oficialioje darbotvarkėje numatyti ekonomikos augimo, pasaulinių disbalansų, suverenių skolų restruktūrizavimo, bankų reguliavimo ir energetinio saugumo klausimai. Vis dėlto daug dėmesio prognozuojama skiriant viešosios skolos tvarumui ir infliacijos rizikoms, kurios gali grįžti į centrinių bankų sprendimų centrą.

    Ašvilis pasirinktas neatsitiktinai. Miestą 2024 metų rugsėjį smarkiai nuniokojo uraganas „Helene“: žuvo daugiau nei 250 žmonių, o ekonominiai nuostoliai, vertinant JAV mastu, siekė apie 69 mlrd. eurų.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šį foną įvardija kaip simbolinę vietą diskusijoms apie augimą ir atstatymą. Tuo pat metu dalyviams teks spręsti, kaip suderinti fiskalinę drausmę, investicijas į energetinį saugumą ir didėjančias skolų aptarnavimo išlaidas, ypač jei palūkanų normos išliks aukštesnės ilgiau.

    JAV planas dėl Irano

    JAV pusė žada dvišaliuose susitikimuose ieškoti platesnės paramos Teherano finansiniam spaudimui. Pranešta, kad šią savaitę gali būti paskelbtos papildomos priemonės, susijusios su dar vienu banku, tačiau konkretus pavadinimas viešai neįvardytas.

    Vašingtonas taip pat pasiūlė taisyklę, kuri apribotų Egipto banko „Banque Misr“ padalinių Jungtiniuose Arabų Emyratuose prieigą prie JAV finansų sistemos. Tokia priemonė vertinama kaip signalas, kad JAV siekia didinti spaudimą per finansines grandines, bet kartu vengia plataus masto žingsnių, kurie smarkiai paliestų didžiuosius prekybos partnerius.

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad dėl Irano naftos eksporto ir pirkimų grandinių bus svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant griežtesnį požiūrį į valstybes, kurios tęsia sandorius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, draudikams ir logistikos grandinėms, nes sankcijų režimai vis dažniau taikomi ne tik tiesioginiams adresatams, bet ir tarpininkams.

    Tarifai ir palūkanų normų šešėlis

    Susitikimą lydi ir prekybos trintis, ypač tarp JAV ir Kanados, kai derybose kilo aklavietė. Tarifų grėsmė kelia papildomą neapibrėžtumą verslui, o kartu didina kainų spaudimo riziką, kuri gali persiduoti į infliacijos rodiklius.

    Papildomą toną nustato ir JAV Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas, į susitikimą atvykstantis po griežtesnių signalų dėl infliacijos. Rinkoms tai svarbu, nes bet koks užuominas apie palūkanų normų didinimą gali paveikti skolinimosi kainą visame pasaulyje, ypač besivystančiose ekonomikose, kurios jautresnės kapitalo srautų svyravimams.

    Šios diskusijos laikomos įžanga į G20 lyderių susitikimą, numatytą gruodžio 14 ir 15 dienomis Majamyje, „Trump National Doral“ komplekse. Artimiausiomis savaitėmis dėmesį gali papildomai kaitinti ir JAV bei Kinijos aukšto lygio kontaktai, kurie tradiciškai daro įtaką prekybos, valiutų ir žaliavų rinkų lūkesčiams.

    Kas atstovauja Europai

    Europos Sąjungai šiame G20 formate atstovauja Airijos finansų ministras Simonas Harrisas, nes Airija nuo 2026 metų liepos 1 dienos pirmininkauja ES Tarybai. Taip pat dalyvauja Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

    Europos pusė akcentuoja tarptautinį finansinį stabilumą ir energetinį saugumą, ypač dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose. ES prioritetu laikomas tiekimo atsparumas ir patikimos energijos grandinės, nes kainų šokai energetikoje tiesiogiai veikia infliaciją, pramonės konkurencingumą ir namų ūkių perkamąją galią.

    Susitikime planuojami ir dvišaliai pokalbiai su kitų G20 narių atstovais. Tikėtina, kad pagrindinė įtampa suksis apie tai, kaip suderinti griežtesnį sankcijų režimą Iranui, prekybos politikos priemones ir augimo tikslus, kai pasaulio ekonomika vis dar prisitaiko prie aukštesnių palūkanų normų ir didesnių geopolitinių rizikų.

  • „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    „Volkswagen“ savininkai reikalauja skubių sprendimų: įmonė artėja prie istorinio lūžio

    Akcininkų žinutė: delsti nebegalima

    Didžiausias „Volkswagen“ akcininkas „Porsche SE“ paragino Vokietijos automobilių gamintoją nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų, kad bendrovė neprarastų konkurencingumo. Pasak „Porsche SE“, tai gali virsti vienu didžiausių pokyčių per visą „Volkswagen“ istoriją.

    „Porsche SE“ priminė, kad per holdingą kontroliuojančios Porsche ir Piëch šeimos valdo reikšmingą „Volkswagen“ akcijų paketą. Tai reiškia, kad spaudimas pertvarkai ateina iš paties įmonės savininkų branduolio.

    „„Volkswagen“ grupė atsidūrė istoriniame kryžkelėje. Sprendimai, kuriuos ji priims dabar, nulems jos ateitį“, – sakė „Porsche SE“ valdybos pirmininkas Hansas Dieteris Pötschas.

    Jo teigimu, kritiškai svarbu sprendimus priimti kuo greičiau, nes delsimas tik didina problemas. Akcininkai pabrėžia, kad artimiausiu metu prioritetas turi būti aiškūs verslo ir ekonominiai sprendimai.

    Kur matoma pagrindinė problema?

    „Porsche SE“ įvardijo kelias kryptis, kuriose, jų manymu, būtina veikti nedelsiant: mažinti perteklinius pajėgumus, stiprinti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo greitį bei reikšmingai mažinti sąnaudas. Tokios priemonės dažniausiai reiškia ir struktūrinius pokyčius gamyboje bei administracijoje.

    Viešai skambantys signalai rodo, kad pertvarkos laikotarpiu bendrovė gali labiau koncentruotis į pelningumą ir veiklos efektyvumą. Tai atspindi platesnę Europos automobilių pramonės tendenciją, kai gamintojai peržiūri gamybos geografiją ir modelių portfelį, siekdami išlaikyti maržas.

    „Konkurencingumas yra tikslas. Siekiant jo turi būti svarstomas kiekvienas variantas, kitaip „Volkswagen“ rizikuoja visam laikui prarasti pozicijas“, – sakė „Porsche SE“ valdybos narys, už finansus ir IT atsakingas dr. Johannesas Lattweinas.

    Konkurencija ir tarifai spaudžia visą sektorių

    „Volkswagen“ spaudimą didina auganti Kinijos gamintojų konkurencija, ypač elektromobilių segmente. Tokie prekių ženklai kaip BYD, „Geely“ ir SAIC plečia pasiūlą ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų, o kainos bei modelių atnaujinimo tempas verčia tradicinius gamintojus reaguoti greičiau.

    Prie konkurencinio spaudimo prisideda ir tarifų poveikis bei su prekybos politika susijusios rizikos, kurios gali kainuoti milijardus eurų per tiekimo grandines, importą ir eksporto planus. Tai verčia gamintojus ieškoti, kur galima mažinti kaštus ir didinti gamyklų pajėgumų panaudojimą.

    Darbo vietos ir gamyklos – po didinamuoju stiklu

    „Volkswagen“ jau yra patvirtinusi, kad svarsto galimybę mažinti iki 100 000 darbo vietų, siekdama reaguoti į prastėjančius pelningumo rodiklius. Tai yra dvigubai daugiau, nei anksčiau buvo komunikuota viešai, todėl rinkoje tokia žinutė vertinama kaip ženklas apie gilesnes struktūrines problemas.

    Finansų rinkos reakcija kol kas mišri: įmonės akcijos trumpuoju laikotarpiu fiksavo nedidelį augimą, tačiau per metus jų vertė buvo reikšmingai smukusi. Investuotojams svarbiausia, ar „Volkswagen“ sugebės suderinti kaštų mažinimą, technologinę transformaciją ir konkurencingą kainodarą.

  • „Ford“ vadovas įspėja: kiniški elektromobiliai JAV gali pasirodyti per 5–10 metų

    „Ford“ vadovas įspėja: kiniški elektromobiliai JAV gali pasirodyti per 5–10 metų

    Prognozė, kuri neramina Detroito milžinus

    „Ford“ generalinis direktorius Jimas Farley per vidinį susitikimą darbuotojams teigė, kad Kinijos gamintojų elektromobiliai JAV rinką gali pasiekti per artimiausius 5–10 metų. Kaip skelbia „Reuters“, bendrovė ruošiasi konkurencijai, net jei šiandien Kinijos prekės ženklams kelią užkerta prekybos ir technologiniai ribojimai.

    Pasak publikacijos, „Ford“ vadovybė prognozuoja, kad vien tik tarifai ar draudimai problemos neišspręs, o Kinijos įmonės ilgainiui ras būdų įsitvirtinti Šiaurės Amerikoje. „Ford“ atstovas agentūrai komentaro apie uždarą susitikimą nepateikė.

    Kodėl kinų elektromobiliai laikomi grėsme?

    Vakarų automobilių pramonė Kinijos konkurentus vertina kaip itin greitus ir agresyviai kainodarą formuojančius žaidėjus. Kinijoje naujų modelių kūrimo ciklai kai kuriose įmonėse sutrumpėjo iki maždaug 18 mėnesių, kai tuo metu daugeliui Vakarų gamintojų tai vis dar trunka 5–7 metus.

    Toks tempas leidžia sparčiai atnaujinti techninę įrangą, programinę įrangą ir baterijų sprendimus, o tai ypač svarbu elektromobilių segmente. Be to, Kinijos vidaus rinka yra itin konkurencinga ir perpildyta, todėl gamintojai ieško eksporto krypčių, kuriose galėtų augti.

    Kliūtys JAV: tarifai, technologijos ir politika

    Šiuo metu JAV rinkoje Kinijos automobilių plėtrą riboja muitai, nacionalinio saugumo argumentais grindžiami technologiniai apribojimai ir politinis spaudimas mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo grandinių. Pastaraisiais metais JAV institucijos vis dažniau akcentuoja rizikas, susijusias su automobiliuose diegiamomis ryšio, duomenų rinkimo ir nuotolinio valdymo technologijomis.

    Tačiau automobilių pramonės vadovai pabrėžia, kad net ir esant barjerams, gamintojai gali prisitaikyti, pavyzdžiui, perkelti dalį gamybos ar surinkimo į trečiąsias šalis, stiprinti vietinių tiekėjų tinklą ar kurti JAV reikalavimus atitinkančias technologijų architektūras.

    „Ford“ atsakas: nauja elektromobilių platforma

    „Ford“ savo strategijoje akcentuoja naują, nuo pagrindų elektromobiliams kuriamą platformą, kuri turėtų padėti konkuruoti tiek su elektromobilių startuoliais, tiek su Kinijos gamintojais. Bendrovė nurodo, kad pirmasis šios platformos modelis, vidutinio dydžio pikapas, turėtų pasirodyti 2027 metais.

    J. Farley viešai ne kartą yra perspėjęs, kad Kinijos elektromobilių konkurencija gali smarkiai pakeisti pasaulinę automobilių rinką, o kainos ir technologijų sparta darys spaudimą tradiciniams gamintojams. Jo vertinimu, artimiausi metai parodys, ar JAV pramonei pavyks pakankamai greitai sumažinti kaštus ir pasiūlyti pirkėjams patrauklius elektromobilius masinėje rinkoje.

  • Trumpas skelbia naują muitų puolimą: JAV tarifai paliečia 60 šalių, įskaitant Europos Sąjungą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė naują muitų politikos etapą, apimantį dešimtis prekybos partnerių. Administracija pranešė apie naujus tarifus maždaug 60 šalių importui, o tarp taikinių pateko ir Europos Sąjunga.

    Pagal viešai aptartą schemą daliai valstybių numatytas 10 proc. tarifas, kitoms – 12,5 proc., o Europos Sąjungos importui taip pat įvardytas 10 proc. tarifas. JAV argumentuoja, kad dalis šių priemonių susijusios su nepakankamu priverstinio darbo draudimų vykdymu tiekimo grandinėse.

    Kas nepatenka į tarifų taikymą

    Administracija kartu nurodė išimtis tam tikroms importo grupėms. Tarp jų minimi energijos ištekliai, tokie kaip nafta ir dujos, taip pat prekės, kurių JAV rinkoje esą neįmanoma užtikrinti pakankamais kiekiais.

    Tokios išimtys paprastai naudojamos siekiant sumažinti vidaus kainų šuolio riziką ir išvengti staigių sutrikimų pramonėje bei vartojime. Vis dėlto platesnis tarifų taikymas reiškia papildomą neapibrėžtumą įmonėms, kurios planuoja tiekimą ir kainodarą ilgesniam laikotarpiui.

    Europos reakcija ir galimas ginčas

    Europos pusėje skamba kritika, kad dalis argumentų prieš ES yra nepagrįsti, o Bendrijos darbo teisės standartai yra aukšti. ES signalizuoja, kad sieks skubių paaiškinimų iš Vašingtono ir svarsto, ar priemonės gali prieštarauti tarptautinės prekybos taisyklėms.

    „Jei palygintume ES ir JAV darbo teisę, Europoje darbuotojų garantijos dažnai yra platesnės, todėl tokie kaltinimai atrodo menkai pagrįsti“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

    Teisinis fonas JAV ir politinė motyvacija

    Naujas sprendimų paketas pateikiamas po to, kai ankstesni plataus masto tarifai JAV susidūrė su teisiniais iššūkiais. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimai anksčiau sukėlė situaciją, kai dalį surinktų muitų reikėjo grąžinti, o tai didino spaudimą federaliniam biudžetui.

    Žiniasklaidoje ir ekspertų komentaruose akcentuojama, kad administracija ieško teisiškai tvirtesnių instrumentų, galinčių išlikti ilgiau. Viena iš minimų krypčių – tarifų taikymas remiantis 1974 metų JAV Prekybos įstatymo 301 skirsniu, kuris praeityje buvo naudojamas sprendžiant prekybos ginčus ir laikomas stabilesniu teisiniu pagrindu.

    Ne mažiau svarbus ir politinis kontekstas: artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams, prekybos politika tradiciškai tampa vienu iš būdų demonstruoti ryžtą rinkėjams. Trumpas dar kampanijose pabrėžė siekį mažinti prekybos deficitą ir per tarifus skatinti gamybą bei investicijas persikelti į JAV.

    Ekonomistai Europoje vis dažniau ragina nepasiduoti trumpalaikių pareiškimų sukeliamam šokui ir planuoti atsaką strategiškai. Toks požiūris reiškia ne tik derybas, bet ir didesnį dėmesį tiekimo grandinių atsparumui bei alternatyvioms rinkoms, kad staigūs JAV politikos posūkiai kuo mažiau paveiktų Europos įmones.

  • Metai po Turnberry susitarimo: „Trump“ tarifai, 1,8 trln. eurų prekyba ir nauja grėsmė

    Metai po Turnberry susitarimo: „Trump“ tarifai, 1,8 trln. eurų prekyba ir nauja grėsmė

    Lygiai prieš metus Škotijos Turnberry kurorte Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasiekę susitarimą, kuris turėjo sustabdyti eskaluojantį tarifų konfliktą. Vis dėlto praktikoje susitarimas tapo naujo transatlantinių ginčų etapo pradžia, o įtampa dėl naujų muitų grįžta į darbotvarkę.

    Pagal Turnberry susitarimą JAV įvedė 15 proc. tarifus importui iš Europos Sąjungos, o ES įsipareigojo panaikinti muitus daugumai JAV pramonės produktų. Be to, europiečiai pažadėjo iki 2028 metų reikšmingai didinti investicijas JAV ir pirkti daugiau energetikos išteklių, įskaitant suskystintas gamtines dujas, naftą ir su branduoline energetika susijusius produktus.

    Susitarimą iš pradžių lydėjo pažadai apie stabilumą, tačiau per metus abi pusės susidūrė su politiniais ir teisiniais barjerais. ES pusėje ratifikavimo procesas buvo pristabdytas, o įsipareigojimų įgyvendinimas strigo, kol galiausiai nuo liepos 1 dienos buvo panaikinti dalis europinių muitų JAV prekėms.

    Prekyba augo nepaisant tarifų

    Nors tarifai turėjo mažinti srautus, realybė pasirodė kitokia: ES ir JAV prekių bei paslaugų prekyba 2025 metais išaugo 4,5 proc. ir pasiekė apie 1,8 trilijono eurų. Viena pagrindinių priežasčių buvo išankstinis krovinių gabenimas, kai įmonės skubėjo atlikti siuntas dar prieš įsigaliojant naujiems muitams.

    Skaičiuojama, kad nuo 2025 metų pradžios JAV importuotojai sumokėjo apie 31 mlrd. eurų papildomų muitų, kai ankstesniais metais tokios įmokos siekdavo apie 7 mlrd. eurų. Po JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo dalis sumokėtų tarifų kai kuriems mokėtojams jau buvo grąžinta, nes 2025 metais įvesti muitai buvo pripažinti neteisėtais.

    Investicijų pažadai juda į priekį

    Europos Komisija tvirtina, kad ES iš esmės laikosi investicinių įsipareigojimų JAV. 2025 metų pradžioje buvo skelbta, kad europinės bendrovės įvairiuose sektoriuose, nuo automobilių iki informacinių technologijų, chemijos ir maisto pramonės, yra suplanavusios investicijas, kurių vertė siekia 242 mlrd. eurų.

    Energetikos dalyje Briuselis signalizuoja, kad tikslas iki 2028 metų pasiekti 700 mlrd. eurų vertės pirkimus gali būti viršytas. ES akcentuoja, kad didesnius pirkimus skatino geopolitinės rizikos ir siekis diversifikuoti energijos tiekimą, o JAV suskystintos gamtinės dujos ir nafta per metus pasiekė rekordinius lygius.

    Naujų tarifų šešėlis ir derybos

    Didžiausia nežinomybė dabar susijusi su tarifų tęstinumu JAV. Po Aukščiausiojo Teismo sprendimo Baltieji rūmai muitus turėjo perkelti į kitą teisinį pagrindą, tačiau šie tarifai turi galioti tik iki liepos 24 dienos, nebent Kongresas nuspręstų juos pratęsti.

    Tuo pat metu Briuselis ir Vašingtonas tęsia derybas dėl išimčių, taip pat dėl plieno ir aliuminio, kuriems JAV vis dar taiko itin aukštus tarifus. ES siekia susigrąžinti ankstesnius tarifų lygius šimtams prekių ir siūlo išimčių paketą, apimantį apie 150 mlrd. eurų vertės eksporto.

    „Mes nesutinkame su išvadomis dėl priverstinio darbo ir tai aiškiai pasakėme Jungtinių Valstijų atstovams“, – sakė aukšto rango ES pareigūnas.

    Europa taip pat ruošiasi scenarijui, kad JAV gali inicijuoti naujus tyrimus ir taikyti papildomus muitus, pavyzdžiui, dėl priverstinio darbo tiekimo grandinėse ar dėl perteklinių gamybos pajėgumų. ES pozicija išlieka pragmatiška: jei nauji tarifai neperžengtų 15 proc. ribos, Briuselis greičiausiai vengs atsakomųjų priemonių, siekdamas išsaugoti prognozuojamumą verslui.

    Vis dėlto transatlantinės prekybos stabilumas artimiausiais mėnesiais priklausys nuo JAV vidaus politikos, Kongreso sprendimų ir to, ar abi pusės ras kompromisą dėl jautriausių sektorių. Verslui tai reiškia, kad net ir po garsiai pristatyto susitarimo rizika dėl staigių tarifų pokyčių išlieka reali.

  • Kauno vandenų tarifai nuo liepos 1 dienos mažėja: kiek kauniečiai mokės už kubą vandens

    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba gegužės 27 dieną patvirtino naujus bendrovės „Kauno vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifus. Atnaujotos kainos įsigalios nuo 2026 metų liepos 1 dienos ir bus taikomos visiems bendrovės klientams Kaune bei rajone.

    Pagal VERT sprendimą, galutinė paslaugų kaina gyventojams ir įmonėms mažėja keliais centais už kubinį metrą, tai sudaro apie 1 proc. Pokytis nėra didelis, tačiau jis reikš mažesnes mėnesines sąskaitas ir individualiems vartotojams, ir verslui.

    Nauji tarifai gyventojams ir verslui

    Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifas mažėja nuo 2,49 euro iki 2,47 euro už kubinį metrą su PVM. Individualių namų gyventojams kaina mažėja nuo 2,46 euro iki 2,43 euro už kubinį metrą su PVM.

    Įmonėms nustatytas tarifas mažėja nuo 2,57 euro iki 2,54 euro už kubinį metrą su PVM. Tokie tarifai paprastai apima ne vien vandens paruošimą ir tiekimą, bet ir surinktų nuotekų transportavimą bei valymą, todėl pokyčiai atsispindi visoje paslaugų grandinėje.

    Kodėl kainos mažėja?

    „Kauno vandenys“ teigia, kad tarifus pavyko ne tik išlaikyti stabilius, bet ir nežymiai sumažinti, nors dalis veiklos sąnaudų pastaruoju metu išlieka spaudžiamos darbo, medžiagų ir energijos kainų. Pasak bendrovės, reikšmingą poveikį turėjo veiklos efektyvinimo sprendimai ir sąnaudų optimizavimas.

    Prie kainų stabilumo prisideda ir energetinio efektyvumo priemonės, įskaitant investicijas į atsinaujinančią energetiką bei didesnį savos elektros energijos pasigaminimą. Bendrovė nurodo, kad taip mažinama priklausomybė nuo elektros rinkos svyravimų, kurie vandentvarkos sektoriuje gali turėti tiesioginį poveikį tarifams.

    „Siekdami didesnės energetinės nepriklausomybės ir saugumo, nuosekliai investuojame į atsinaujinančią energetiką. Šiuo metu daugiau kaip dešimtadalį suvartojamos elektros energijos pasigaminame patys, todėl mažiname priklausomybę nuo rinkos svyravimų“, – sakė bendrovės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.

    „Tai leidžia išlaikyti vienas mažiausių vandens paslaugų kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų“, – pridūrė jis.

    Ką verta žinoti vartotojams

    Nauji tarifai bus taikomi automatiškai nuo liepos 1 dienos, todėl gyventojams papildomų veiksmų dėl kainos pasikeitimo imtis nereikės. Sąskaitose pokytis labiausiai priklausys nuo faktinio suvartojimo, o didesnį efektą paprastai pajunta daugiau vandens naudojantys ūkiai ar įmonės.

    VERT sprendimai dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų paprastai grindžiami reguliuojamomis sąnaudomis ir investicijų grąžos principais, todėl tarifų dinamika priklauso ir nuo infrastruktūros atnaujinimo apimčių. Vartotojams tai reiškia, kad net ir nedideli kainų sumažėjimai dažniausiai signalizuoja efektyvumo augimą arba palankesnę sąnaudų struktūrą konkrečiu laikotarpiu.

  • Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio vizitas Romoje

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Romoje susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir užsienio reikalų ministru Antonio Tajani. Pokalbiuose aptarti JAV, Italijos ir Europos Sąjungos santykiai, o darbotvarkės centre atsidūrė Iranas, NATO vaidmuo Europoje ir nauja tarifų rizika.

    Po susitikimų Italijos pusė akcentavo, kad amerikiečių buvimas Europoje išlieka svarbus, o Roma nenori prekybos karų. Šie signalai siunčiami tuo metu, kai ES ir JAV santykiuose paraleliai vyksta ir saugumo, ir ekonominių interesų derinimas.

    Iranas ir Hormuzo sąsiauris

    Po derybų Rubio teigė, kad dėl taikos ar deeskalacijos su Iranu tikimasi naujų žinių artimiausiomis valandomis. Jis pabrėžė, kad JAV operacijos ir diplomatinės pastangos, Vašingtono vertinimu, susijusios su Irano keliama grėsme regionui ir platesniam tarptautiniam saugumui.

    Antonio Tajani savo ruožtu patvirtino Italijos paramą diplomatijai kaip vieninteliam keliui išvengti platesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Italija taip pat nurodė esanti pasirengusi, susidarius sąlygoms, prisidėti prie daugiašalės, gynybinio pobūdžio jūrų iniciatyvos, skirtos užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl bet kokios įtampos šiame taške greitai persiduoda tiek energetikos, tiek draudimo ir logistikos grandinėms. Dėl to Europos valstybės vis dažniau kalba apie platesnį indėlį į jūrinį saugumą, kai grėsmės kyla net ir už žemyno ribų.

    NATO, bazės ir tarifų klausimas

    Rubio sakė, kad su Meloni tiesiogiai neaptarinėjo karinių bazių, tačiau pabrėžė, jog kai kurių sąjungininkų sprendimai riboti naudojimąsi infrastruktūra gali didinti rizikas. Pasak jo, negalėjimas pasikliauti sąjungininkais krizių metu yra problema, ypač kai kalbama apie pajėgų greitą perkėlimą į potencialius karštuosius taškus.

    Jis taip pat pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nėra priėmęs sprendimo dėl JAV karių išvedimo iš Italijos, o pats Rubio įvardijo save kaip tvirtą NATO rėmėją. Šis akcentas svarbus Europai, siekiančiai aiškumo dėl JAV karinio įsipareigojimo ir atgrasymo architektūros tęstinumo.

    Ekonominėje darbotvarkės dalyje Tajani dar kartą pabrėžė, kad Italija nepritaria prekybos karams ir pasisako už kuo didesnės transatlantinės rinkos idėją. Tai siejama su pastaruoju metu sugrįžtančiomis diskusijomis dėl tarifų, ypač automobilių sektoriuje, kur bet koks sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį Europos pramonei, investicijoms ir darbo vietoms.

    Be Irano ir prekybos temos, susitikimuose aptarti ir kiti tarptautiniai klausimai, įskaitant paliaubų perspektyvas Libane ir UNIFIL misiją, taip pat situaciją Ukrainoje, Venesueloje ir Kuboje. Romos susitikimai parodė, kad transatlantinėje darbotvarkėje saugumas ir ekonomika toliau bus sprendžiami kaip glaudžiai susiję klausimai.

    „Artimiausiomis valandomis laukiame poslinkio derybose su Iranu“, – sakė Marco Rubio.

    „Italija remia diplomatiją ir, kai sąlygos leis, yra pasirengusi prisidėti prie laivybos laisvę užtikrinančios iniciatyvos Hormuze“, – sakė Antonio Tajani.