CP v2

Tag: Tarmės

  • #GyvaTarmė konferencija Ukmergėje: kaip mokslas ir kūryba šiandien iš naujo atranda tarmes

    Ukmergėje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, balandžio 29 dieną surengta konferencija #GyvaTarmė subūrė mokslininkus, kūrėjus, moksleivius ir vietos bendruomenę pokalbiui apie lietuvių tarmių gyvybingumą. Renginio ašis buvo klausimas, kaip tarmės kinta XXI amžiuje ir kaip jos gali išlikti kasdienėje kalboje, kultūroje bei švietime.

    Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvių kalbos instituto mokslininkės dr. Rima Bakšienė ir dr. Agnė Čepaitienė, taip pat Zigmo Zinkevičiaus premijos laureatė dr. Simona Vyniautaitė. Pranešėjų akcentai siejosi su šiuolaikiniais tarmių tyrimo metodais, tarmių kaitos kryptimis ir tuo, kaip kalbinė įvairovė atsispindi skirtinguose Lietuvos regionuose.

    Tarmės tarp mokslo ir literatūros

    Renginyje pristatyti ir literatūriniai tarmių pavyzdžiai, parodantys, kad tarmė gali būti ne vien tautosakinė detalė, bet ir šiuolaikinės kūrybos priemonė. Vienu ryškesnių akcentų tapo kūrybinės iniciatyvos, susijusios su „Mažojo princo“ perteikimu skirtingomis lietuvių tarmėmis, idėjos ir patirtys.

    Diskusijose ne kartą grįžta prie minties, kad tarmės geriausiai išlieka tada, kai tampa naudojamos, o ne vien saugomos. Tam svarbus ir mokyklos vaidmuo, ir regiono kultūrinis gyvenimas, o taip pat šiuolaikiniai formatai, kur tarmė įgauna naują skambesį.

    Kaip tarmė skamba muzikoje?

    Konferenciją papildė muzikanto ir atlikėjo Roko Kašėtos pasirodymas bei įžvalgos apie dzūkų tarmės skambesį muzikoje ir tarpdisciplininiame mene. Jo pristatymas pabrėžė, kad autentiška kalba gali tapti kūrybos pagrindu, natūraliai jungiančiu tradiciją su dabarties klausytojo patirtimi.

    Jaunatviško impulso renginiui suteikė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleivių pranešimai ir meniniai pasirodymai. Organizatoriai akcentavo, kad jaunų žmonių įsitraukimas yra vienas svarbiausių ženklų, jog tarmė gali būti perduodama ne kaip pareiga, o kaip tapatybės dalis.

    Bendruomenės dėmesys ir palaikymas

    Konferencijoje dalyvavo ir susirinkusiuosius sveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė bei mero patarėja Goda Juzėnaitė. Toks institucinis dėmesys rodo, kad tarmių tema vis dažniau siejama ne tik su kultūros paveldu, bet ir su regiono savastimi, bendruomeniškumu bei vietos iniciatyvų stiprinimu.

    Renginio metu sutarta, kad tarmės šiandien yra gyvas, kintantis kalbos sluoksnis, kurį veikia migracija, medijos, socialiniai tinklai ir švietimo aplinka. Tačiau kartu pabrėžta, kad šie pokyčiai nebūtinai silpnina tarmes, nes jos gali persikelti į naujus kanalus ir formatus, kai atsiranda kūrėjų ir bendruomenių, norinčių jomis kalbėti.

    Konferenciją finansavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Ukmergės rajono savivaldybė. Renginio informacija parengta remiantis Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos pateikta medžiaga.

  • Alytuje skambėjo „Dzūkų balsas“: per šimtą vaikų ir jaunimo varžėsi dzūkiškų dainų konkurse

    2026 metų balandžio 23 dieną Alytaus muzikos mokykloje vyko tradicinis Dzūkijos krašto dainų konkursas „Dzūkų balsas“. Renginys subūrė jaunus atlikėjus iš įvairių regiono ugdymo įstaigų ir tapo proga gyvai puoselėti dzūkišką dainavimo tradiciją.

    Organizatorių teigimu, į konkursą susirinko daugiau nei šimtas dalyvių, o salėje netrūko nei palaikančių mokytojų, nei artimųjų. Dzūkiška šneka ir senosios melodijos tapo pagrindine renginio ašimi, priminusia, kad tarmė ir folkloras jaunajai kartai gali būti ne mažiau aktualūs nei šiuolaikinė muzika.

    Konkursą lydėjo tarmė ir tradicija

    Šventinę popietę dalyvius pasveikino Alytaus muzikos mokyklos direktorė Gabrielė Dambauskaitė, palinkėjusi sėkmės ir skambių pasirodymų. Jos žodžiais, tokie renginiai ugdo ne tik muzikinį pasirengimą, bet ir pagarbą savo krašto kultūrai.

    Kiekvienas pasirodymas buvo savitas: skambėjo dzūkiškos dainos, kuriose atgyja gamtos vaizdai, šeimos istorijos ir kasdienybės poetika. Klausytojai girdėjo ir gerai žinomus motyvus, perduodamus iš kartos į kartą, ir drąsesnes jaunųjų atlikėjų interpretacijas.

    Komisijai teko nelengvas sprendimas

    Atlikėjus vertino komisija, sudaryta iš regiono muzikos ir folkloro pedagogų. Komisijai pirmininkavo Alytaus Sakalėlio pradinės mokyklos muzikos mokytoja ekspertė Reda Vokietaitienė, taip pat vertino Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytoja ir folkloro ansamblio „Avilys“ vadovė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė bei Lazdijų menų mokyklos Veisiejų skyriaus vyresnioji dainavimo mokytoja Rasa Sabaliauskienė.

    Renginio vedėja mokytoja Jolanta Sabonienė šiltu bendravimu ir tarmiškais intarpais padėjo išlaikyti jaukią atmosferą, todėl konkurso jaudulys daugeliui tapo labiau įkvepiančia patirtimi nei įtampa. Komisijos narių teigimu, vertinant buvo svarbu ne tik balso tembras ar intonacija, bet ir gebėjimas perteikti dzūkiško dainavimo stilių.

    Bendra daina suvienijo visus

    Renginį simboliškai užbaigė visus dalyvius sujungusi bendra daina „Šių naktelį“. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia pabaiga svarbi ne mažiau nei apdovanojimai, nes parodo bendruomeniškumą ir gyvą tradicijos tęstinumą.

    „Svarbiausia ne laimėjimai, o tas jausmas, kai šimtas balsų susilieja į vieną didelę Dzūkijos dainą“, – sakė konkurso organizatorė mokytoja Daiva Grabauskienė.

    „Dzūkų balsas“ Alytuje dar kartą priminė, kad regioninė kultūra gali būti ne tik saugoma, bet ir aktyviai kuriama šiandien. Augantis jaunų dalyvių skaičius rodo, kad tarmė ir folkloras išlieka patrauklūs, kai jiems suteikiama scena, profesionalus palaikymas ir aiški prasmė.