Tag: Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

  • Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybės Didžiojoje salėje vykusi konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį subūrė skirtingų sričių specialistus, kurie kasdien sprendžia vaikų ir šeimų problemas. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip greičiau atpažinti rizikas ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų vaiką laiku.

    Į diskusijas įsitraukė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, savivaldybių atstovai, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos specialistai, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Toks dalyvių spektras atspindi vieną pagrindinių vaiko gerovės politikos principų: veiksmingos pagalbos neįmanoma sukurti vienos įstaigos pastangomis.

    Kas svarbiausia kasdienėje praktikoje?

    Konferencijos dalyvius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikinęs vicemeras Algis Vaitkevičius akcentavo, kad vaiko gerovė yra bendras įsipareigojimas, o pasitikėjimas ir nuolatinis dialogas tarp institucijų tiesiogiai lemia pagalbos kokybę. Pasak jo, savivaldybės tikslas yra užtikrinti, kad pagalba vaikui ir šeimai būtų ne tik prieinama, bet ir veiksminga bei orientuota į žmogaus orumą.

    Renginyje kalbėjusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė pabrėžė, kad augančiame Vilniaus rajone didėja ir atsakomybė laiku pastebėti šeimų sunkumus. Ji išskyrė požiūrį, kad pagalba turi stiprinti šeimą ir ieškoti problemų šaknų, o ne remtis vien formaliosiomis procedūromis.

    Konferenciją atidariusi Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos vadovė Sigita Šimkienė atkreipė dėmesį į specialistų telkimosi svarbą. Pasak jos, būtent koordinavimas ir aiškūs susitarimai tarp skirtingų grandžių dažnai tampa skirtumu tarp pavėluotos ir laiku suteiktos pagalbos.

    Valstybės kryptys ir vaiko teisių prioritetai

    Pranešimų dalį pradėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, pristatydama socialinės politikos aktualijas, susijusias su vaiku ir šeima. Kontekste akcentuota, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai intervencijai, paslaugų prieinamumui savivaldybėse ir sklandžiam institucijų informacijos apsikeitimui, laikantis teisinių reikalavimų.

    Svarbias įžvalgas pateikė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė, kalbėjusi apie veiklos prioritetus ir pagalbą vaikams, susiduriantiems su elgesio sunkumais. Akcentuota, kad vertinant vaiko situaciją svarbu matyti ne vien elgesio apraiškas, bet ir platesnį gyvenimo aplinkybių kontekstą.

    „Vertindami vaiką turime matyti visą jo istoriją, o ne tik tai, kas matoma čia ir dabar“, – sakė A. Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pristatė komisijos prioritetus, pabrėždama sisteminės stebėsenos poreikį ir tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant vaikams bei šeimoms kylančius iššūkius. Toks požiūris atliepia praktikų lūkestį turėti aiškius rodiklius, kurie padėtų savivaldybėms vertinti, ar priemonės veikia, ir kuriose grandyse stringa pagalba.

    Metodai, kurie padeda šeimai

    Praktinių sprendimų dalyje pristatyta multidimensinė šeimos terapija, apie ją kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė. Šis metodas dažniausiai taikomas kompleksinėms situacijoms, kai šeimai reikalingas nuoseklus, kelių sričių specialistų koordinuojamas darbas.

    Po pertraukos NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė aptarė nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, kai reikia lanksčių, greitai pritaikomų paslaugų ar emocinės paramos šeimoms. NVO dažnai tampa tiltu tarp institucijų ir šeimų, ypač kai šeimos vengia formalių struktūrų arba išgyvena pasitikėjimo krizę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pranešime apie vaikų saugumo iššūkius akcentavo, kad prevencija prasideda nuo ankstyvų signalų atpažinimo mokykloje, bendruomenėje ir sveikatos priežiūros sistemoje. Praktikoje tai reiškia ne tik reagavimą į jau įvykusį smurtą ar krizę, bet ir nuoseklų darbą su rizikos veiksniais.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė aptarė prevencijos ir intervencijų galimybes jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo srityje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad mokyklų, šeimos gydytojų, psichikos sveikatos paslaugų ir socialinių darbuotojų grandys turi veikti kaip viena sistema, nes psichologiniai sunkumai dažnai pasireiškia keliuose gyvenimo kontekstuose vienu metu.

    Renginio pabaigoje VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis pristatė sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį, pabrėždamas, kad įtrauki veikla ir ryšio kūrimas su jaunimu gali tapti svarbia prevencijos dalimi. Konferenciją vainikavusioje diskusijoje dalyviai sutarė, kad nuolatinis, koordinuotas ir aiškiai apibrėžtas bendradarbiavimas yra pagrindinė sąlyga kuriant saugią ir palaikančią aplinką kiekvienam vaikui.

  • Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    Kaišiadoryse vyks mokymai apie SUP vaikų pagalbą: kaip veiks daugiapakopis paslaugų modelis

    2026 metais gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekoje vyks mokymai, skirti švietimo pagalbos specialistams ir mokinio padėjėjams. Jie rengiami įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymų tikslas – stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetencijas, kad pagalba specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams būtų teikiama nuosekliau ir koordinuotai. Dėmesys bus skiriamas ne tik mokykloje teikiamai švietimo pagalbai, bet ir socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų suderinimui, kai pagalba reikalinga už mokyklos ribų.

    Mokymus ves lektorius Tomas Lagūnavičius, socialinių mokslų daktaras. Programoje numatytos temos apims kompleksinius švietimo pagalbos modelius, komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat praktinius sprendimus, kaip tiksliau atpažinti SUP vaikų poreikius ir parinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Atskira mokymų dalis bus skirta savivaldybėje jau veikiančių paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimui ir įtraukiojo švietimo principų taikymui. Bus aptariama, kaip valdyti įvairovę klasėje ir mokyklos bendruomenėje, kad sprendimai būtų orientuoti į vaiko poreikius, o ne į vienkartines priemones.

    Numatyta aptarti ir technologijų panaudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, kai svarbu ne tik priemonės, bet ir aiškūs susitarimai dėl duomenų, informacijos perdavimo bei atsakomybių tarp specialistų. Tokios praktikos ypač aktualios, kai pagalbą vaikui vienu metu teikia kelių sričių profesionalai.

    Dalyviams bus sudarytos dvi grupės po 15 asmenų. Vienai grupei skiriama 16 akademinių valandų, o vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Dėl papildomos informacijos apie mokymus galima kreiptis į projekto vadovę Nijolę Butrimavičienę, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorę (patarėją).

  • Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    Kaišiadoryse – mokymai apie SUP vaikų pagalbos modelį: kaip veiks koordinuotos paslaugos mokyklose

    2026 metų gegužės 25, 27, 28 ir 29 dienomis Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos bibliotekos patalpose vyks mokymai, skirti stiprinti švietimo pagalbos teikimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP). Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas diegiant daugiapakopį švietimo pagalbos SUP vaikams modelį“.

    Mokymai orientuoti į tai, kaip mokykloje ir už jos ribų praktiškai derinti švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tikslas – kad pagalba būtų suteikiama laiku, nuosekliai ir aiškiai pasidalijus atsakomybėmis tarp specialistų ir institucijų.

    Daugiapakopis pagalbos modelis

    Mokymų metu bus aptariami kompleksinių ir daugialypių paslaugų teikimo švietimo pagalbos modeliai, taip pat daugiapakopio pagalbos principai, kai sprendimai ir pagalbos intensyvumas pritaikomi pagal vaiko poreikių lygį. Daug dėmesio skiriama tam, kad SUP mokinių poreikiai būtų atpažįstami anksti, o nukreipimas pagalbai vyktų be perteklinės biurokratijos.

    Numatyta nagrinėti ir savivaldybėje teikiamų paslaugų SUP vaikams potencialo įvertinimą, kad mokyklos geriau žinotų, kokios paslaugos prieinamos, kaip jas pasitelkti ir kaip užtikrinti tęstinumą. Tai ypač aktualu situacijose, kai vaikui reikalinga ne viena, o kelių sričių pagalba.

    Komandinis darbas ir įtrauktis

    Vienas iš mokymų akcentų – komandinio darbo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgūdžiai. Praktikoje koordinuotos paslaugos dažniausiai priklauso nuo to, kaip efektyviai susitaria mokyklos administracija, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai ir kiti partneriai.

    Taip pat bus nagrinėjamas įtraukusis švietimas ir įvairovės valdymas, siekiant sukurti mokymosi aplinką, kurioje skirtingų poreikių mokiniai gauna jiems pritaikytą pagalbą. Aptariamos situacijos, kai reikalingas aiškus pagalbos planavimas, nuosekli stebėsena ir bendras komandos susitarimas dėl tikslų.

    Technologijų vaidmuo teikiant pagalbą

    Mokymuose numatyta aptarti technologijų naudojimą švietimo pagalbos paslaugų teikime, įskaitant informacijos apsikeitimą, pagalbos organizavimą ir priemones, kurios gali palengvinti mokinių ugdymą bei specialistų darbą. Pabrėžiama, kad technologijos gali padėti koordinuoti procesus, tačiau svarbiausia išlieka profesionalus vertinimas ir gyvas komandinis darbas.

    Mokymų lektorius – socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Dalyvauti kviečiami švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai.

    Planuojamos dvi grupės po 15 dalyvių, kiekvienai grupei skirta po 16 akademinių valandų. Vieno užsiėmimo trukmė – 4 akademinės valandos.

    Daugiau informacijos apie mokymus suteikia projekto vadovė Nijolė Butrimavičienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (patarėja).

  • Tauragėje ieškota atsakymų į jaunimo motyvacijos krizę: ką siūlo mokyklos ir specialistai

    Tauragėje ieškota atsakymų į jaunimo motyvacijos krizę: ką siūlo mokyklos ir specialistai

    Susitikimas Tauragėje subūrė skirtingas institucijas

    2026 metų gegužės 14 dieną Tauragėje įvyko Vaiko gerovės komisijų narių ir su jaunimu dirbančių specialistų susitikimas tema Jaunimo motyvacijos krizė: ką daryti. Renginyje aptarta, kodėl daliai paauglių ir jaunuolių sunku išlaikyti mokymosi, darbo ar prasmingų veiklų kryptį, ir kokių priemonių realiai reikia kasdienėje praktikoje.

    Diskusijose dalyvavo Tauragės, Pagėgių ir Šilalės savivaldybių atstovai, šeimos gerovės centrų specialistai, mokyklų ir gimnazijų bendruomenės, taip pat Probacijos tarnybos bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai. Platus įsitraukimas parodė, kad motyvacijos klausimas nėra vien mokyklos ar šeimos problema, o bendras kelių sistemų iššūkis.

    Kodėl motyvacija trapi ir ką gali suaugusieji

    Susitikimo metu akcentuota, kad jaunų žmonių motyvaciją silpnina ne vien pažymiai ar disciplina. Specialistai kalbėjo apie emocinį nuovargį, socialinį spaudimą, nuolat kintančius lūkesčius ir sunkumus kuriant stabilų ryšį su suaugusiaisiais, kuris dažnai tampa svarbiausiu apsauginiu veiksniu.

    Diskusijose sutarta, kad ankstyvas sunkumų atpažinimas ir greitesnė pagalba turi didesnį poveikį nei pavienės priemonės, taikomos jau įsisenėjus problemoms. Aptartas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo vaidmuo, kai mokykla, socialiniai darbuotojai, psichologai ir teisėsauga veikia nuosekliai, o ne epizodiškai.

    Praktikos, projektai ir prevencija regione

    Pirmojoje renginio dalyje savivaldybių atstovai pristatė taikomas praktikas dirbant su vaikais ir šeimomis bei situacijas, su kuriomis dažniausiai susiduriama. Daug dėmesio skirta jaunimui, patiriančiam socialinę atskirtį, turinčiam elgesio ar emocinių sunkumų, taip pat tiems, kuriems pritrūksta įsitraukimo į ugdymą ar bendruomenines veiklas.

    Taip pat pristatyti Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjungos „Tauragės apskritasis stalas“ projektai, orientuoti į mažiau galimybių turintį jaunimą ir NEET grupę. Aptarta, kad tokiose programose svarbiausias rezultatas dažnai būna ne greitas sugrįžimas į mokslus ar darbą, o nuoseklus ryšio atkūrimas, socialinių įgūdžių stiprinimas ir realios pagalbos pasiekiamumas.

    Atskirai išskirta prevencija, susijusi su priklausomybių rizikomis ir lošimų problematika regione. Dalyviai pabrėžė, kad šiuolaikinės rizikos dažnai persikelia į skaitmeninę erdvę, todėl mokyklų, šeimų ir specialistų susitarimai dėl taisyklių, ribų ir pagalbos kelių turi būti aiškūs ir vienodi.

    Renginyje pranešimus skaitė Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos psichologo padėjėja Viktorija Maksimova ir psichologas Steponas Nacius. Pranešimuose aptartos dažniausios motyvacijos stokos priežastys, santykių svarba, taip pat mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo metodai, padedantys mažinti įtampą ir kurti palaikančią aplinką.

    Susitikimas surengtas įgyvendinant Jaunimo reikalų agentūros projektą Tauragės AJC: kur prasideda pokyčiai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokio formato susitikimai svarbūs ne tik patirčių apsikeitimui, bet ir tam, kad pagalba jaunam žmogui būtų nuosekli, suderinta ir lengvai pasiekiama.