Tag: Tarptautinė darbo organizacija

  • Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas pranešė 2026 metais nuėmęs didžiausią medvilnės derlių nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais – daugiau kaip 5 mln. tonų žaliavinės medvilnės.

    Valdžios institucijos skaičiuoja, kad tai maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2025 metų rezultatas, o derlius viršijo ir pradinį 4,5 mln. tonų tikslą, rašo „Euronews“.

    Šalies žemės ūkio ministras Ibrokhimas Abdurakhmonovas teigė, kad pernai derlius siekė apie 4 mln. tonų. Šiemetinius skaičius Uzbekistanas sieja su naujomis medvilnės veislėmis, pakoreguotais auginimo metodais ir spartesne mechanizacija.

    Vyriausybė taip pat nurodo, kad pastaraisiais metais medvilnės pasėlių plotai sumažėjo 38 proc., tačiau vidutinis derlingumas išaugo nuo 2,1 iki 5,6 tonos iš hektaro.

    Nuo rankų darbo – prie technikos

    Pasak Uzbekistano, daugiau kaip 3 000 kombainų šiemet surinko apie 85 proc. viso derliaus, o darbai truko 30–35 dienas.

    Teigiama, kad Džizako ir Syrdarjos regionuose technika nuėmė visą medvilnės derlių.

    Planas daugiau perdirbti šalies viduje

    Didesnė žaliavinės medvilnės gamyba vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas plečia vietinį perdirbimą ir siekia daugiau medvilnės paversti siūlais, audiniais bei drabužiais šalies viduje.

    I. Abdurakhmonovas, kalbėdamas su žurnalistais, pabrėžė, kad anksčiau šalis daugiausia eksportuodavo medvilnės pluoštą, o dabar orientuojamasi į didesnę pridėtinę vertę ir vietinę gamybą.

    Šią kryptį, anot Uzbekistano, padeda įgyvendinti vadinamieji medvilnės–tekstilės klasteriai, jungiantieji ūkius, perdirbėjus ir gamintojus.

    Pasaulio bankas nurodo, kad nuo 2023 metų Uzbekistanas turėjo pakankamus pajėgumus visą žaliavinę medvilnę perdirbti į siūlus. Banko vertinimu, tekstilės sektoriuje 2024 metais dirbo apie 600 000 žmonių, kai 2018 metais – 188 000.

    Priverstinio darbo mažinimas ir pajamų lūkesčiai

    Straipsnyje primenama, kad daugelį metų medvilnės skynimui būdavo mobilizuojami mokytojai, studentai ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Nuo 2017 metų šalyje pradėtos reformos, skirtos atsisakyti priverstinio darbo ir keisti gamybos praktiką.

    Tarptautinė darbo organizacija 2022 metų kovą paskelbė, kad 2021 metų derliaus nuėmimo metu sisteminis priverstinis ir vaikų darbas buvo panaikintas, o 99 proc. apklaustų rinkėjų dirbo savanoriškai.

    Tą patį mėnesį iniciatyva „Cotton Campaign“ atšaukė raginimą boikotuoti Uzbekistano medvilnę – šį raginimą anksčiau buvo parėmę 331 tarptautinis prekės ženklas ir mažmenininkas.

    Uzbekistano vyriausybė tikisi, kad medvilnės augintojai iš šių metų derliaus bendrai uždirbs 13–14 trln. Uzbekistano sumų grynojo pelno (apie 1 mlrd. eurų), tačiau galutiniai skaičiai dar nėra patvirtinti.

    Didžiausias iššūkis – vanduo

    Vandens naudojimas išlieka viena svarbiausių problemų medvilnės ūkiui sausringame Uzbekistano klimate. Pasaulio banko duomenimis, žemės ūkis sudaro apie 90 proc. šalies vandens suvartojimo.

    Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad medvilnės auginimui dabar reikia perpus mažiau vandens nei 1990-aisiais, ir šį pokytį siejo su vandens taupymo technologijomis.

    Ministras aiškino, kad ūkininkai pereina nuo laukų užliejimo prie lašelinės drėkinimo sistemos, kuri, jo vertinimu, galėtų sumažinti vandens naudojimą maždaug 40 proc.

    Taip pat minima sėjomaina, kai medvilnė kaitaliojama su kviečiais, siekiant gerinti dirvožemio būklę, ir ketinimai keisti auginimo metodus druskingesniuose dirvožemiuose bei mažinti trąšų naudojimą.

    2027 metų tikslas: 6,5–7 tonos iš hektaro

    Po rekordinio derliaus Š. Mirzijojevas iškėlė tikslą 2027 metais padidinti šalies vidutinį medvilnės derlingumą nuo 5,6 iki 6,5–7 tonų iš hektaro.

    Planuojamos priemonės apima didesnio derlingumo veisles, žemės ūkio dronus, dirbtinį intelektą ir efektyvesnes drėkinimo sistemas. Kaip šie sprendimai paveiks ūkininkų pajamas ir vandens naudojimą, kol kas neaišku.

  • Europos Parlamente prabilo žvejai: 24 val. pamainos, sulaikyti dokumentai ir troškulys jūroje

    Europos Parlamente prabilo žvejai: 24 val. pamainos, sulaikyti dokumentai ir troškulys jūroje

    Liudijimai apie išnaudojimą jūroje

    Europos Parlamento Žuvininkystės komitete aptartos itin sunkios žvejų darbo sąlygos, kurios kai kurių liudytojų buvo įvardytos kaip šiuolaikinė vergovė. Diskusijoje skambėjo pasakojimai apie ilgas pamainas, prastą maistą, vandens stygių ir spaudimą, kai darbuotojai faktiškai praranda galimybę laisvai išvykti.

    Vienas ryškiausių liudijimų buvo indoneziečio jūreivio Fredi Seprizal pasakojimas apie 16 mėnesių darbą Kinijos laive. Jis teigė dirbęs po 16–20 valandų per parą, o kai kada ir ištisas 24 valandas be realaus poilsio, miegui gaudamas tik 3–6 valandas.

    „Maistas buvo labai prastos būklės, o gerti galėjau tik filtruotą jūros vandenį. Kitos išeities neturėjau“, – sakė Fredi Seprizal.

    Ką siekia pakeisti Europos Sąjunga?

    Susitikimo tikslas buvo įvertinti žvejų darbo sąlygas ir ieškoti priemonių, kaip veiksmingiau kovoti su priverstiniu darbu tiek ES, tiek importo grandinėse. Diskusiją inicijavo Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto pirmininkė Carmen Crespo kartu su Europos Komisijos nario, atsakingo už žuvininkystę ir vandenynus, kabineto atstove Virginia Battu-Henriksson.

    C. Crespo pabrėžė, kad ES neturėtų konkuruoti mažindama standartus, o priešingai – paversti juos pranašumu, užtikrinant tvarumą, saugą ir darbuotojų teises. Pasak jos, konkurencingas žvejybos sektorius neatsiejamas nuo skaidrių tiekimo grandinių ir apsaugos nuo išnaudojimo.

    „Europa negali konkuruoti mažindama standartus, ji turi juos paversti didžiausiu savo pranašumu“, – sakė Carmen Crespo.

    Tyrimai rodo sistemines problemas

    Diskusijoje pristatyti ir akademinių tyrimų rezultatai, paremti interviu su 121 žveju ir 32 jų šeimų nariais iš Filipinų, Indonezijos, Kambodžos ir Fidžio. Tyrime nurodyta, kad 94 proc. apklaustųjų buvo susidūrę su atlygio nemokėjimu, o visi be išimties teigė patyrę jiems nepalankius sutarčių pakeitimus.

    Taip pat akcentuota, kad maždaug kas ketvirtas apklaustas žvejys teigė matęs kolegos mirtį, o mirties atvejai buvo fiksuoti kas ketvirtame analizuotame laive. Tai, ekspertų vertinimu, rodo ne pavienius incidentus, bet pasikartojančias rizikas, susijusias su sauga, pervargimu ir kontrole laivuose.

    Tarptautinės darbo organizacijos atstovai priminė, kad Darbo žvejybos sektoriuje konvencija nustato minimalius reikalavimus darbui laivuose, tačiau ją yra ratifikavusi tik dalis valstybių. Žmogaus teisių ir profesinių sąjungų atstovai ragino neapsiriboti formaliu atitikties tikrinimu ir pereiti prie realiai veikiančių kontrolės mechanizmų.

    „Turime pereiti nuo formalaus atitikimo prie realios darbuotojų teisių apsaugos, įskaitant atlyginimų patikrą ir atsakomybę įdarbinimo tarpininkams“, – sakė tyrėja Sallie Yea.

    ES tuo pat metu įgyvendina priverstinio darbo reglamentą, kuris etapais bus taikomas iki 2027 metų pabaigos. Tikimasi, kad šios taisyklės sustiprins patikrą ir sumažins riziką, jog į Europos rinką pateks žuvies produkcija, susijusi su priverstiniu darbu.

    F. Seprizal liudijime nuskambėjo ir kita, su išnaudojimu dažnai siejama detalė – dokumentų sulaikymas. Jis teigė, kad kapitonas laikė jo dokumentus, todėl pabėgimas buvo praktiškai neįmanomas, o norint juos atgauti, esą teko mokėti papildomai.

    „Man kilo minčių šokti nuo laivo ar jį padegti, bet pabėgti negalėjau, nes kapitonas laikė mano dokumentus“, – sakė Fredi Seprizal.

  • DI audra biuruose: kas pirmi praras darbo vietą ir kaip „Archeiothiki“ per minutę keičia procesus

    DI audra biuruose: kas pirmi praras darbo vietą ir kaip „Archeiothiki“ per minutę keičia procesus

    DI perrašo biuro rutiną

    Dar visai neseniai vienos didžiausių Graikijos draudimo bendrovių sveikatos draudimo išmokos prašymo nagrinėjimas vidutiniškai trukdavo 14 dienų. Darbuotojai rankiniu būdu tikrindavo gydytojų išvadas, tyrimų rezultatus, sąskaitas ir sutarties sąlygas, kol išmoka būdavo patvirtinama.

    Dabar tas pats procesas, pasitelkus automatizuotą dokumentų apdorojimą, sutrumpėjo iki maždaug vienos minutės, o kompensacija dažniausiai išmokama kitą dieną. Pokytį lėmė DI sprendimai, kurie gali perskaityti dokumentus, ištraukti duomenis ir sutikrinti juos su draudiko taisyklėmis.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių yra Graikijos įmonės „Archeiothiki“ sukurtas įrankis „AI Flows“, skirtas dokumentų apdorojimui ir darbo eigų automatizavimui. Sistema per dieną apdoroja apie 1 500 prašymų, o kartu leidžia tikrinti ne atranką, bet 100 proc. atvejų, taip padidinant galimybes aptikti galimą sukčiavimą.

    Nuo 16 valandų iki kelių minučių

    Panoramoje matomas platesnis vaizdas: panašūs sprendimai sparčiai skinasi kelią bankininkystėje, rizikos valdyme ir atitikties srityse. Pavyzdžiui, vertinant įmonių ESG kriterijus, darbuotojai neretai turi atsakyti į maždaug 300 klausimų ir pagrįsti atsakymus duomenimis iš šimtus puslapių siekiančių ataskaitų.

    Tokios patikros anksčiau užimdavo apie 16 valandų žmogaus darbo, o dabar DI sistemos gali per trumpą laiką surasti reikiamas ištraukas net 400 ar 500 puslapių dokumentuose. Praktikoje tai reiškia greitesnį sprendimų priėmimą, o kai kuriais atvejais ir tiesioginę įtaką finansavimo kainai, nes ESG įvertinimas gali lemti palūkanų dydį.

    Kurios pareigos pažeidžiamiausios?

    Tarptautinė darbo organizacija kartu su Lenkijos tyrimų institutu NASK 2025 metais paskelbtoje analizėje nurodė, kad administracinės ir raštvedybos profesijos išlieka labiausiai veikiamos generatyvinio DI. Tarp jautriausių pareigų minimi duomenų suvedimo specialistai, apskaitos ir buhalterinės apskaitos darbuotojai, administraciniai sekretoriai.

    Aukštesnių pajamų ekonomikoje maždaug kas trečias darbas turi tam tikrą sąlytį su generatyvinio DI poveikiu, tačiau tai nereiškia automatinio pareigybių išnykimo. Dažniausiai keičiasi užduočių struktūra: dalis rutinos automatizuojama, o žmonėms lieka sprendimų kontrolė, išimčių nagrinėjimas, klientų aptarnavimas ir atsakomybė už galutinį rezultatą.

    Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras 2025 metais skelbė, kad 30 proc. Europos Sąjungos darbuotojų jau naudoja DI įrankius darbe, o biuro darbuose šis rodiklis yra vienas didžiausių. Tai paaiškina, kodėl būtent vadinamasis back-office segmentas, kuriame dominuoja dokumentai, taisyklės ir pasikartojančios patikros, tampa lengviausiu automatizacijos taikiniu.

    Pokytis turi ir aiškią lyčių dimensiją. Tarptautinės darbo organizacijos duomenys rodo, kad profesijose, kuriose moterys sudaro daugumą, sąlytis su generatyviniu DI beveik dvigubai dažnesnis nei vyrų dominuojamuose darbuose, atitinkamai 29 proc. ir 16 proc., daugiausia dėl didesnės moterų dalies administravimo ir pagalbinėse pareigose.

    „Neslėpsiu. Yra darbų, kurie prarandami“, – sakė „Archeiothiki“ vadovai.

    Kartu jie pabrėžia, kad realybė dažnai sudėtingesnė už paprastą darbuotojų mažinimą. Kai kuriose organizacijose automatizacija leidžia ne tiek sumažinti komandą, kiek pagaliau susidoroti su įsisenėjusiais atsilikimais, pavyzdžiui, kai net 50 žmonių nepajėgdavo įveikti augančios užklausų eilės.

    Kitas etapas: viešasis sektorius

    Graikijoje viena perspektyviausių krypčių įvardijamas viešasis sektorius, kuriame jau sukaupti milijonai suskaitmenintų dokumentų. „Archeiothiki“ vadovas Andreasas Papadakis teigia, kad įmonė yra atlikusi apie 15 proc. su valstybe susijusių skaitmeninimo projektų.

    Tačiau vien nuskenuoti dokumentai dažnai lieka tarsi akli: jie randami pagal bazinius metaduomenis, bet jų turinys nėra paverstas struktūruotais duomenimis, kuriuos būtų galima automatiškai analizuoti ir panaudoti sprendimams. Dėl to dabar ryškėja antroji skaitmeninimo banga, kai DI ne tik nuskaito tekstą, bet ir ištraukia faktus, sutikrina juos bei inicijuoja visą darbo eigą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šioje stadijoje svarbiausiais tampa ne tik greitis, bet ir kokybės kontrolė, duomenų apsauga bei atsakomybės paskirstymas. Todėl įmonėms ir institucijoms vis dažniau reikia ne vien DI įrankio, o aiškių procesų, auditavimo galimybių ir kompetencijų, kad automatizuotos išvados būtų patikimos ir teisėtai pritaikomos praktikoje.

  • Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa kasmet nusineša 840 000 gyvybių: ILO įspėja apie smūgį ir ekonomikai

    Darbo įtampa ir su ja susiję psichosocialiniai veiksniai kasmet prisideda prie daugiau nei 840 000 mirčių visame pasaulyje, skelbia naujas Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) tyrimas. Anot jo, riziką didina ilgos darbo valandos, nesaugumas dėl darbo vietos ir priekabiavimas, o pasekmės paliečia ne tik darbuotojų sveikatą, bet ir šalių ekonomiką.

    ILO pabrėžia, kad tokie veiksniai siejami su depresija, perdegimu, nerimo sutrikimais ir net kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Įmonėms tai reiškia didesnę kaitą, prastesnius darbo rezultatus ir daugiau nedarbingumo dienų, o valstybių mastu auga sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos našta.

    Daugiausia mirčių siejama su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau didžiausius prarastus sveiko gyvenimo metus dažnai lemia psichikos sutrikimai, nes jie gali tęstis ilgai ir riboti žmogaus darbingumą. ILO vertinimu, dėl darbo įtampos pasaulio ekonomika netenka apie 1,37 proc. bendrojo vidaus produkto, o Europoje ir Centrinėje Azijoje nuostolis siekia apie 1,43 proc.

    Europoje beveik kas trečias darbuotojas nurodo patiriantis su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą, o moterys apie tai praneša dažniau nei vyrai. Tyrime akcentuojama, kad viena didžiausių kliūčių prevencijai yra stigma, dėl kurios darbuotojai vengia kreiptis pagalbos arba atvirai kalbėti apie patiriamus sunkumus.

    Europos Sąjungoje su darbu susijusios depresijos metinės sąnaudos vertinamos daugiau nei 100 milijardų eurų, o daugiau nei 80 proc. šios naštos tenka darbdaviams. Tai apima ne tik nedarbingumą, bet ir produktyvumo kritimą, darbuotojų išėjimą iš darbo bei papildomas atrankos ir apmokymų išlaidas.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros apklausa parodė ryškius šalių skirtumus: Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Italijoje daugiau nei 6 iš 10 darbuotojų baiminasi neigiamų pasekmių, jei apie psichikos sveikatą prabiltų su vadovu. Tuo metu Šiaurės šalyse apie 8 iš 10 darbuotojų teigia galintys tai daryti be didesnės baimės.

    Autonomija ir technologijų spaudimas

    Kitas aspektas, susijęs su darbo įtampa, yra kontrolės jausmas darbo vietoje. 2025 metais „Eurofound“ duomenimis, apie pusė vyrų Europoje teigia turintys bent dalinę kontrolę savo darbo valandoms, kai tarp moterų taip sako 43 proc. Be to, 17 proc. ES darbuotojų nurodo stokojantys autonomijos ar įtakos darbo tempui ir procesams.

    Technologijos taip pat tampa papildomu spaudimo šaltiniu, nors kai kuriems jos padeda dirbti efektyviau. Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros duomenimis, 48 proc. darbuotojų sako, kad technologijos nustato jų darbo tempą, 19 proc. mano, kad jos mažina galimybes panaudoti žinias ir įgūdžius, o 16 proc. įvardija mažesnes sprendimų priėmimo galimybes.

    Dar viena ilgalaikė tendencija Europoje yra monotoniškų užduočių augimas: darbuotojų, teigiančių, kad jų darbas monotoniškas, dalis didėjo nuo 39 proc. 1995 metais iki 48 proc. 2024 metais. ES sektorių pjūvyje didžiausia ekspozicija fiksuojama žemės ūkyje, transporte bei prekybos ir svetingumo veiklose, kur darbo tempas dažnai priklauso nuo išorinių srautų ir griežtų grafikų.

    ILO išvados rodo, kad sprendimų reikia ne tik individualiame, bet ir organizaciniame lygmenyje: aiškesnio darbo krūvio planavimo, realistiškų terminų, psichologinio saugumo ir galimybės darbuotojams daryti įtaką savo darbui. Kuo ilgiau įtampa ignoruojama, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs ne tik sveikatos, bet ir produktyvumo bei konkurencingumo problema.