CP v2

Tag: Tarptautinė humanitarinė teisė

  • Ukraina skelbia perėmusi šiurpų rusų įsakymą: liepta išniekinti žuvusių karių kūnus

    Ukraina skelbia perėmusi šiurpų rusų įsakymą: liepta išniekinti žuvusių karių kūnus

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė perėmęs radijo ryšio pokalbį, kuriame Rusijos pajėgų vadas esą davė įsakymą išniekinti žuvusių Ukrainos karių kūnus. Pasak Ukrainos pusės, nurodymas apėmė kūnų žalojimą ir palikimą matomoje vietoje.

    Ukrainos teigimu, incidentas galėjo įvykti 2026 metų gegužės 12 dieną Huliajpolės kryptimi, kai rusų grupė surengė pasalą 225-ojo atskirojo šturmo pulko kariams. Skelbiama, kad per susišaudymą žuvo du Ukrainos kariai, o perimtame ryšyje pavaldinys patvirtino esąs pasirengęs vykdyti įsakymą.

    Kas laikoma karo nusikaltimu

    Ukraina šį atvejį įvardija kaip šiurkštų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą. Pagal Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus žuvusiųjų palaikų išniekinimas laikomas draudžiamu elgesiu, o rimti pažeidimai gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokie veiksmai neapsiriboja pavieniais epizodais, o atsakomybė gali būti taikoma ne tik tiesioginiams vykdytojams, bet ir vadams. Tarptautinėje teisėje svarbi vadų atsakomybės doktrina numato, kad vadai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei žinojo ar turėjo žinoti apie nusikaltimus ir nesiėmė priemonių jiems užkirsti kelią.

    Kaip renkami įrodymai

    Ukrainos Generalinis štabas nurodo, kad su įvykiu siejama Rusijos padalinio tapatybė esą jau preliminariai nustatyta. Taip pat teigiama, kad įsakymą galėjo duoti vadas, anksčiau sietas su piktnaudžiavimu prieš Ukrainos karo belaisvius.

    Ukrainos institucijos žada surinktą informaciją kruopščiai dokumentuoti ir perduoti tarptautinėms institucijoms, kurios nagrinėja galimus karo nusikaltimus. Praktikoje tokiuose tyrimuose svarbūs radijo ryšio perėmimų įrašai, liudytojų parodymai, vietos apžiūros duomenys, skaitmeniniai pėdsakai ir papildomas patvirtinimas iš kelių nepriklausomų šaltinių.

    Rusija tokius Ukrainos pareiškimus paprastai vertina kaip informacinio karo dalį, o nepriklausomas faktų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai užtrunka. Vis dėlto Ukrainos pusė tvirtina, kad atsakomybė, įskaitant vadovybės grandį, yra neišvengiama, o identifikuoti asmenys bus siejami su konkrečiomis komandomis, laiku ir vieta.

  • Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Raudonasis Kryžius, PSO ir „Gydytojai be sienų“ įspėja: atakos prieš medikus kare auga

    Bendras raginimas imtis lyderystės

    Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto prezidentas, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ tarptautinis prezidentas kreipėsi į pasaulio lyderius, ragindami ryžtingai stabdyti smurtą karo zonose.

    Jų teigimu, medikų ir gydymo įstaigų apsauga vis dažniau tampa ne praktiniu įsipareigojimu, o deklaracija, kuri realybėje nebeveikia, kai intensyvėja apšaudymai, bombardavimai ir dronų smūgiai.

    „Sveikatos priežiūra niekada neturi tapti karo auka“, – rašoma trijų organizacijų bendrame laiške.

    Autoriai priminė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2286, kurią valstybės narės priėmė vienbalsiai ir joje įsipareigojo saugoti medicinos ir humanitarinį personalą, infrastruktūrą, transportą bei įrangą ginkluotuose konfliktuose.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad praėjus dešimtmečiui po šios rezoliucijos priėmimo padėtis, jų vertinimu, ne gerėja, o prastėja, o tai rodo politinės valios trūkumą įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės principus.

    Skaičiai rodo didėjantį mastą

    PSO stebėsenos sistema, fiksuojanti išpuolius prieš sveikatos priežiūrą, 2025 metais užregistravo 1 348 atakas prieš medicinos infrastruktūrą, per kurias, PSO duomenimis, žuvo 1 981 žmogus.

    Daugiausia aukų tais metais fiksuota Sudane, po jo minimi Mianmaras, Palestina, Sirija ir Ukraina, kur taip pat registruoti nuoseklūs smūgiai gydymo įstaigoms, greitosios pagalbos transportui ir medicinos sandėliams.

    PSO duomenimis, 2026 metais iki šiol 13-oje šalių užfiksuota 521 ataka, per kurias žuvo 408 žmonės.

    Organizacijos pabrėžia, kad šie skaičiai nėra vien statistika: už kiekvieno įrašo slepiasi sutrikęs gydymas, evakuojami pacientai, prarastos vakcinų, vaistų ir kraujo atsargos, o kai kuriose vietovėse sveikatos sistema tiesiog nustoja funkcionuoti.

    Ukrainos pavyzdys ir tendencija

    Ypatingai išskiriama Ukraina: nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, PSO yra dokumentavusi mažiausiai 2 881 ataką prieš sveikatos priežiūrą.

    Atakos apėmė gydymo įstaigas, greitosios pagalbos automobilius, medicinos darbuotojus ir sandėlius, o fiksuojama dinamika rodo, kad smūgiai sveikatos sistemai išlieka ilgalaike karo taktika.

    „Kai sveikatos priežiūra nebėra saugi, tai dažnai yra aiškiausias signalas, kad taisyklės, skirtos riboti karo žalą, griūva“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Organizacijos akcentuoja, kad tarptautinė teisė pati savaime nėra „neveikianti“, tačiau jos laikymasis priklauso nuo sprendimų priėmėjų. Anot jų, jei ligoninės ir medikai tampa taikiniais, humanitarinė krizė virsta ir moraline krize, nes prarandama riba tarp leistino karo veiksmo ir akivaizdaus civilių apsaugos principų pažeidimo.

    Laiško autoriai ragina valstybes stiprinti incidentų tyrimus, užtikrinti atsakomybę už pažeidimus ir realiai įgyvendinti įsipareigojimus, kad pagalba sužeistiesiems ir sergantiesiems nebūtų laikoma karo fronto dalimi.