Clarion-Clipperton lūžių zona šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tarp Meksikos ir Havajų, laikoma viena geidžiamiausių giliavandenių išteklių teritorijų. Kai kur dugnas čia siekia apie 6 000 metrų gylį ir yra nusėtas polimetalinių konkrecijų, primenančių bulvių dydžio gumulus.
Šiose konkrecijose gausu nikelio, kobalto ir mangano, kurie plačiai naudojami baterijų ir kitų technologijų gamyboje. Tačiau nauji tyrimai primena, kad šalia ekonominių lūkesčių egzistuoja ir mažai pažintas giliavandenis pasaulis, kurio sutrikdymo pasekmės gali būti ilgalaikės.
Kas rasta nuosėdose?
Kinijos mokslininkų komanda išanalizavo daugiau nei 60 iš Clarion-Clipperton zonos dugno paimtų nuosėdų mėginių. Tyrėjai identifikavo 11 742 atskirus virusus, iš kurių 11 662 neturėjo žinomų atitikmenų iki šiol prieinamose duomenų bazėse.
Tyrimas taip pat parodė, kad tik apie 4 proc. analizuotų baltymų klasterių atitiko turimus referencinius duomenis. Tai reiškia, kad didelė dalis giliavandenės virusų įvairovės vis dar yra praktiškai nežinoma ir sunkiai palyginama su jau aprašytais organizmais.
Kodėl virusai svarbūs ekosistemai?
Nors virusai dažnai siejami su ligomis, giliavandenėje aplinkoje dauguma jų nėra grėsmė žmogui. Tarp aptiktų formų vyrauja bakteriofagai, tai yra virusai, užkrečiantys bakterijas ir darantys įtaką jų populiacijų dinamikai.
Tokie virusai gali reguliuoti mikroorganizmų gausą, prisidėti prie organinės medžiagos skaidymo ir medžiagų apykaitos ciklų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis virusų gali pernešti genus, padedančius bakterijoms prisitaikyti prie metalais turtingos ir potencialiai toksiškos aplinkos.
Ar kasyba gali pakeisti dugno gyvybę?
Didžiausias klausimas yra tai, kaip pramoninė giliavandenė kasyba paveiktų šią trapią sistemą. Skaičiuojama, kad kasybos įranga gali sukelti nuosėdų sujudinimą ir suformuoti plačias suspenduotų dalelių debesis, galinčius pakeisti mikroorganizmų gyvenimo sąlygas.
Tokie pokyčiai galėtų per grandininius procesus paveikti ir platesnį ekosistemos funkcionavimą, nes mikrobinės bendrijos yra vienas svarbiausių giliavandenių biogeocheminių procesų variklių. Ši rizika ypač akcentuojama dėl to, kad mokslas apie dugno biologinę įvairovę ir jos atsparumą trikdžiams vis dar yra ankstyvoje stadijoje.
Susidomėjimą šia teritorija didina auganti metalų, reikalingų modernioms technologijoms, paklausa. Tuo pat metu Tarptautinė jūrų dugno institucija jau yra išdavusi 17 licencijų žvalgybai Clarion-Clipperton zonoje, o diskusijos dėl taisyklių ir aplinkosauginių ribojimų tampa vis aštresnės.