CP v2

Tag: Tarptautinė prekyba

  • JAV ir Kanada lenktyniauja su laiku: D. Trumpo 50 proc. muitai gali smogti jau šiąnakt

    JAV ir Kanada lenktyniauja su laiku: D. Trumpo 50 proc. muitai gali smogti jau šiąnakt

    JAV ir Kanada paskutinėmis valandomis derasi, siekdamos užkirsti kelią naujai muitų bangai, kuri, jei susitarimas nebus pasiektas, įsigaliotų netrukus po vidurnakčio pagal JAV Rytų pakrantės laiką. JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti 50 proc. muitus maždaug 17,2 mlrd. eurų vertės Kanados prekėms.

    Planuojami tarifai apimtų labai platų produktų spektrą – nuo sporto prekių iki medicininių ir kasdienės paskirties gaminių. Toks sprendimas reikštų papildomas sąnaudas JAV importuotojams, kurios dažnai galiausiai persikelia į galutines vartotojų kainas.

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney teigė, kad derybos vyksta ir yra itin intensyvios bei jautrios, tačiau detalių viešai nekomentavo. Pastangas sustiprino ir tai, kad Markas Carney bei Donaldas Trumpas kalbėjosi telefonu, ieškodami išeities prieš pat terminą.

    JAV ir Kanadą sieja vieni glaudžiausių prekybinių ryšių pasaulyje: kasdien sieną kerta šimtai tūkstančių žmonių, o prekių srautas vertinamas maždaug 1,72 mlrd. eurų per dieną. Vis dėlto šalių santykiuose jau dešimtmečius kartojasi ginčai dėl minkštosios medienos, pieno produktų rinkos ir kitų jautrių sektorių.

    Kas slypi už ultimatumų?

    Šiame etape Vašingtonas, kaip skelbiama, spaudžia Otavą didinti JAV gaminamos karinės technikos pirkimus, svarstyti prisijungimą prie priešraketinės gynybos iniciatyvų ir atverti didesnę prieigą prie kritinių mineralų. Pastarieji laikomi strateginiais dėl baterijų, gynybos ir aukštųjų technologijų grandinių, kuriose Vakarai siekia mažinti priklausomybę nuo Kinijos.

    Kanados interesas – gauti nuolaidų ar išimčių jau galiojantiems JAV tarifams plienui, aliuminiui ir minkštajai medienai, kuriuos Vašingtonas sieja su tariamomis subsidijomis. Šie sektoriai abiejose pusėse yra politiškai jautrūs, nes daro tiesioginę įtaką gamyklų užimtumui ir regionų darbo vietoms.

    „Nemanau, kad kuri nors pusė iš tikrųjų nori, jog šie muitai įsigaliotų“, – sakė buvęs JAV prekybos pareigūnas Ryanas Majerus.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie tarifai yra dvigubo aštrumo priemonė: nors formaliai jie nukreipiami į importą, pirmiausia juos sumoka JAV importuotojai, o vėliau sąnaudos gali atsispindėti kainose. Augančios pragyvenimo išlaidos jau dabar yra viena jautriausių temų JAV vidaus politikoje.

    Retas teisinis instrumentas ir platesnis kontekstas

    Donaldas Trumpas muitų grasinimus grindžia nuostata, siejama su 1930 metų JAV Tarifo aktu, kurio istorinė reputacija – itin prieštaringa, nes jis dažnai minimas kaip vienas veiksnių, didinusių tuometės pasaulinės ekonomikos recesijos mastą. Skelbiama, kad svarstoma nuostata leidžia prezidentui nustatyti iki 50 proc. tarifus šalims, kurios, JAV vertinimu, diskriminuoja amerikiečių verslą.

    Kanados atžvilgiu JAV pusė mini ginčus dėl automobilių, alkoholio ir kai kurių maisto produktų prekybos sąlygų, taip pat Kanados atsakomąsias priemones į ankstesnius tarifus. Papildomą įtampą kursto ir platesnė Šiaurės Amerikos prekybos susitarimo peržiūra, kurioje tokie ultimatumai tampa derybine sverto priemone.

    Kanadoje visuomenės nuotaikos dėl Vašingtono retorikos išlieka įkaitusios, o vidaus politinis spaudimas apsunkina galimybes nusileisti per daug vienpusiškai. Ekspertai pabrėžia, kad net ir pasiekus kompromisą, šalių prekybiniai ginčai greičiausiai kartosis, nes muitai vis dažniau naudojami kaip geopolitinės ir pramonės politikos įrankis.

  • Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    Trumpo smūgis dronams: muitai iki 100 proc., Europa gavo nuolaidą, bet su sąlyga

    By&nbspQuirino Mealha
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    US President Donald Trump has imposed tariffs of up to 100% on imported drones and their components, with EU manufacturers facing a preferential rate of 15% and British firms 10%, in a measure meant to rebuild American production of a technology central to modern warfare.

    Imported drones will be taxed at rates reaching 100% under an order the US president approved on Thursday.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    European producers escaped the harshest tariff bracket. Equipment from the bloc will be charged 15% and British-made models will face a 10% rate. Washington’s argument is that the US can no longer afford to depend on foreign factories for a weapon that has reshaped the battlefield and is central to modern warfare.

    US President Donald Trump used Section 232 to impose the tariff rate, the national security provision already applied to steel, aluminium, copper, cars and pharmaceuticals.

    The 100% rate covers drones weighing more than 25 kilograms at take-off or carrying thermal imaging, plus their docking stations and certain critical components. Smaller, less capable models and other parts face a 25% tariff.

    Alongside the EU, the 15% band covers Japan, South Korea, Switzerland, Liechtenstein and Taiwan, with the UK being the only one with the lowest 10% tariff. However, the caveat matters more than the rate.

    To qualify for the lower band, all of a drone’s hardware, software and technology must substantially originate in those countries or the US. That is a demanding test for European manufacturers, whose motors, batteries, cameras and flight controllers are still often bought from Chinese suppliers that dominate global production.

    Related

    A drone failing it does not merely lose the discount, it falls back into the 25% or 100% category, depending on size and capability.

    The tariffs will take effect 21 days after the signing of the order, or 180 days for less sensitive components, and the US Secretary of Commerce has been told to design a programme rewarding companies that move production onshore.

    Who in Europe is exposed

    The continent’s drone industry is among the fastest-growing corners of European technology, and the US its most coveted export market.

    France’s Parrot is the most directly exposed listed manufacturer as its ANAFI range is certified under American defence procurement rules and is the default non-Chinese option for Western police and security forces.

    Germany’s Quantum Systems, valued above €1 billion, sells its reconnaissance aircraft to American customers, while Portugal’s Tekever, worth over €1.1 billion, has been expanding into the US.

    For some, geography limits the damage.

    Quantum Systems already operates production facilities in the US, and several peers have been building American capacity to satisfy procurement rules favouring domestic suppliers. For them, the tariff is an argument for accelerating plans already under way.

    FILE. A drone of G-TEKG's Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025

    FILE. A drone of G-TEKG’s Tekever AR5 Evolution Mk.2 is displayed during the Five Country Ministerial meeting at the Honourable Artillery Company in London, Sept. 2025
    AP Photo/Kin Cheung

    Part of Trump’s wider military overhaul

    The tariff proclamation is one of several defence measures moving at once.

    On the same day, US President Donald Trump signed a memorandum ordering a fifth naval shipyard be built, the first in more than 80 years, to expand submarine and aircraft carrier repair capacity, alongside a new component repair centre and a reorganisation of the Naval Sea Systems Command.

    The same order instructs the navy to abandon electromagnetic catapults on its newest carriers and return to steam.

    Behind it also lies a supply problem.

    US media reported that US President Donald Trump confronted US Secretary of War Pete Hegseth at Camp David in late July over depleted munitions stocks, after separate reporting suggested the Iran conflict had consumed much of the American inventory.

    Those accounts have not been independently verified and the White House denies the exchange took place, with the US president insisting publicly that there is no shortage and calling the coverage false.

    The proposed US defence budget for next year is around $1.5 trillion (€1.3bn).

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Kataras meta rimtą iššūkį deimantų gigantams: Dohoje atidarė naują Kataro deimantų biržą

    Kataras meta rimtą iššūkį deimantų gigantams: Dohoje atidarė naują Kataro deimantų biržą

    Kataras pristatė Kataro deimantų biržą, naują prekyvietę, skirtą tiek neapdirbtiems, tiek šlifuotiems deimantams. Projektu siekiama Dohoją prijungti prie tarptautinių prekybos tinklų ir sustiprinti šalies vaidmenį pasaulinėje brangakmenių grandinėje.

    Birža įkurta Ras Bufontas laisvojoje zonoje ir sujungia kelias grandis į vieną reguliuojamą ekosistemą: prekybą, sertifikavimą, saugojimą seifuose, muitinės procedūras bei susijusias paslaugas. Toks modelis kurtas tam, kad sandoriai vyktų vienoje vietoje ir pagal aiškias taisykles.

    „Kataro deimantų birža yra svarbus žingsnis Katarui siekiant diversifikuoti ekonomiką ir sustiprinti patikimo dalyvio pozicijas pasaulinėje deimantų prekyboje“, – sakė šeichas Mohammedas Bin Hamadas Bin Faisalas Al-Thani.

    Jo teigimu, naujoji platforma vienoje reguliuojamoje sistemoje apima visą vertės grandinę nuo prekybos ir saugojimo iki aukcionų, konkursų bei pramonės palaikymo paslaugų. Tai turėtų padėti pritraukti tarptautines įmones, kurios įprastai dirba per tradicinius pasaulinius centrus.

    Statoma ant tarptautinių taisyklių

    Biržos startas siejamas su Kataro dalyvavimu Kimberley proceso sertifikavimo schemoje, kuri skirta užtikrinti, kad neapdirbti deimantai nebūtų susiję su konfliktų finansavimu. Būtent atsekamumas ir atitiktis standartams pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių temų deimantų rinkoje.

    Pagal 2025 metais įvestą teisinį reguliavimą laisvosios zonos tapo vieninteliais įgaliotais šalies įėjimo ir išėjimo taškais neapdirbtiems deimantams. Kataro laisvųjų zonų institucija paskirta kompetentinga institucija, o birža veiks kaip reguliuojama platforma prekybai, saugojimui ir sertifikavimui.

    Kas galės prisijungti ir kuo vilioja

    Narystė atvira deimantų prekiautojams, gamintojams, šlifuotojams, poliruotojams ir paslaugų teikėjams. Veiklą per biržą vykdančios įmonės galės gauti prekybos licencijas, naudotis saugiu saugojimu, vertinimo paslaugomis bei specializuotu draudimu.

    Kartu siūlomos laisvosios zonos paskatos, įskaitant 100 proc. užsienio kapitalo valdymą ir 0 proc. pelno mokestį atitinkantiems reikalavimus verslams. Kataro deimantų birža taip pat planuoja reguliarius konkursus, kurie sujungtų gamintojus Afrikoje ir Azijoje su pirkėjais Europoje bei Persijos įlankos regione.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokie projektai kyla tuo metu, kai deimantų tiekimo grandinė vis griežčiau vertina kilmės skaidrumą, o konkurencija tarp prekybos centrų stiprėja. Kataras, investuojantis į logistiką ir reguliuojamas laisvąsias zonas, siekia užimti nišą tarp prekybos, finansinių paslaugų ir saugojimo infrastruktūros.

  • Trumpo smūgis pasaulinei prekybai: nauji JAV muitai dėl priverstinio darbo palies ir ES

    Trumpo smūgis pasaulinei prekybai: nauji JAV muitai dėl priverstinio darbo palies ir ES

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie naujus muitus dešimtims prekybos partnerių, motyvuodamas esą nepakankamomis pastangomis užkardyti priverstinį darbą tiekimo grandinėse. Nauji tarifai, sieksiantys 10–12,5 proc., įsigalioja penktadienį ir pakeis anksčiau taikytą visuotinį 10 proc. tarifą.

    Sprendimas apima apie 60 ekonominių partnerių, įskaitant Europos Sąjungą kaip vieną vienetą, todėl faktiškai paveiktų šalių skaičius yra didesnis. Vašingtonas teigia, kad priemonės orientuotos į didžiąją dalį JAV importo ir gali turėti apčiuopiamą įtaką kainoms bei tiekimui pasauliniu mastu.

    Kaip veiks naujie tarifai

    Pagal paskelbtą schemą valstybėms, kurios yra įvedusios priverstinio darbo produktų importo draudimą arba įsipareigojusios tai padaryti, numatomas 10 proc. tarifas. Tarp tokių įvardijamos Kanada, Europos Sąjunga, Indija ir Jungtinė Karalystė.

    Kai kurioms kitoms šalims taikomas aukštesnis, 12,5 proc. tarifas, tarp jų minimos Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Kartu nurodoma, kad dalis prekių nuo muitų atleidžiamos, įskaitant naftą, dujas, trąšas ir prekes, patenkančias į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo apimtį.

    Kodėl pasirinktas kitas teisinis kelias

    Šis sprendimas priimtas po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas 2026 metų vasarį apribojo administracijos galimybes taikyti tarifus remiantis 1977 metų Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktu. Dėl to daliai importuotojų teko grąžinti anksčiau sumokėtas sumas.

    Vėliau tarifai buvo perkelti į kitą teisinį pagrindą, tačiau tokios priemonės trukmė yra ribota, todėl šią savaitę paskelbtas naujas paketas. Šį kartą muitai nustatyti pagal 1974 metų Prekybos akto 301 skirsnį, suteikiantį prezidentui daugiau galimybių taikyti sankcijas dėl, JAV vertinimu, nesąžiningos prekybos praktikos.

    „Jungtinės Valstijos beveik šimtmetį taiko priverstinio darbo importo draudimą ir griežtai jį įgyvendina; atėjo metas tą patį daryti ir mūsų prekybos partneriams“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.

    Reakcijos: grasinimai atsakomaisiais veiksmais ir atsargi ES laikysena

    Sprendimas sulaukė kritikos kai kuriose šalyse, kurios teigia, kad priverstinio darbo tema naudojama kaip prekybinio spaudimo priemonė. Pavyzdžiui, Brazilija, kuriai priskirtas 12,5 proc. tarifas, pareiškė svarstanti atsakomuosius muitus JAV prekėms.

    Europos Sąjunga reagavo santūriau ir pabrėžė, kad naujausios JAV priemonės dera su ankstesniais ES ir JAV tarifų įsipareigojimais. Europos Komisijos atstovas taip pat signalizavo, kad tikimasi tęsti derybas dėl papildomų išimčių ir glaudesnio bendradarbiavimo.

    Priverstinis darbas tarptautinėje teisėje apibrėžiamas kaip darbas ar paslauga, atliekami grasinant bausme ir be savanoriško asmens sutikimo. Tarptautinės darbo organizacijos vertinimu, 2021 metais bet kurią dieną pasaulyje priverstiniame darbe buvo apie 27,6 mln. žmonių, o tai stiprina politinį spaudimą griežtinti importo kontrolę ir įmonių pareigas tikrinti tiekimo grandines.

    Ekspertai pažymi, kad tarifai dėl priverstinio darbo rizikų tampa platesnės tendencijos dalimi: Vakarų šalys vis dažniau sieja prekybos politiką su žmogaus teisių standartais ir tiekimo grandinių skaidrumu. Verslui tai reiškia augančią pareigą dokumentuoti kilmę, atlikti patikras ir įrodyti, kad produkcija pagaminta nepažeidžiant darbo teisių.

  • Afrikos ekonomikos spartėja kaip Indijoje: ką tai reiškia Lietuvos verslui ir eksportui į Keniją

    Afrikos šalių ekonomikos pastaraisiais metais auga sparčiau nei daugelyje kitų regionų, o Kenija vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių žemyno logistikos ir paslaugų centrų. Verslo atstovai lygina dabartinę kai kurių Afrikos rinkų dinamiką su Indijos šuoliu, kai per trumpą laiką ji aplenkė nemažai kaimyninių valstybių.

    Tokias tendencijas stiprina AfCFTA – Afrikos kontinentinės laisvosios prekybos erdvės susitarimas, kurį pasirašė ir ratifikavo 54 valstybės. Nors kryptis aiški, praktinis veikimas dar kuriamas: dalis techninių taisyklių, muitų procedūrų ir standartų derinimo mechanizmų vis dar tobulinami, todėl didžiausi pokyčiai tikėtini artimiausiais metais.

    Kenija – vartai į regioną

    Kenyos vaidmuo išsiskiria dėl uosto, kelių ir geležinkelių projektų, augančio finansinių paslaugų sektoriaus bei regioninio perskirstymo grandinių. Šalis tampa patogiu atspirties tašku į Rytų Afrikos rinkas, kuriose didėja vartojimas ir plečiasi vidurinioji klasė.

    Augančios pajamos keičia paklausą: daugiau investuojama į miestų infrastruktūrą, statybas, energetiką, mažmeninę prekybą, skaitmenines paslaugas ir logistiką. Dėl to įmonėms atsiveria galimybės ne tik vienkartiniams sandoriams, bet ir ilgalaikėms partnerystėms, kurios leidžia įsitvirtinti rinkoje.

    Kokios galimybės atsiveria įmonėms

    Į Afriką žengiančioms Europos įmonėms vis svarbiau pasiūlyti ne vien produktą, bet ir kompetenciją: mokymus, aptarnavimą, priežiūrą, atsarginių dalių grandinę. Praktika rodo, kad laimi tie, kurie planuoja kelių metų investicinį horizontą ir nuosekliai kuria vietinius ryšius, o ne ieško greito pelno.

    Lietuvos verslui patraukliausios kryptys dažnai siejasi su logistika, inžineriniais sprendimais, pramonės įranga, žemės ūkio technologijomis, atsinaujinančia energetika ir skaitmeniniais produktais. Papildomas pranašumas gali būti patirtis dirbant reguliuojamose rinkose bei gebėjimas prisitaikyti prie greitai besikeičiančių tiekimo grandinių.

    „Jei suprantame, kodėl Indija staiga paspartėjo, matome panašius signalus ir Kenijoje: sparčiai didėja vidurinės klasės pajamos, o kartu – prekių ir paslaugų paklausa“, – sakė verslo atstovas, komentuodamas Afrikos rinkų perspektyvas.

    Kas gali sutrukdyti ir kaip pasiruošti

    Nors laisvosios prekybos erdvės idėja kuria pozityvų foną, realybėje įmonėms tenka susidurti su skirtingais nacionaliniais reikalavimais, sertifikavimo praktika, viešųjų pirkimų taisyklėmis ir atsiskaitymo rizikomis. Todėl prieš įžengiant į rinką svarbu atlikti partnerių patikrą, įsivertinti logistikos maršrutus ir susidėlioti aiškią rizikų valdymo schemą.

    Rinkos, kuriose augimas didelis, dažnai keičiasi greičiau nei įprasta Europoje, todėl strateginė kantrybė tampa konkurenciniu pranašumu. Įmonėms, kurios investuoja į vietinį atstovavimą, po pardavimo aptarnavimą ir ilgalaikius kontraktus, Kenija gali tapti ne tik eksporto kryptimi, bet ir regionine plėtros baze.

  • Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinija skelbia apie preliminarų susitarimą su JAV: daliai prekių planuojama mažinti muitus

    Kinijos prekybos ministerija pranešė, kad Pekinas ir Vašingtonas pasiekė preliminarų susitarimą dėl dalies muitų mažinimo ir dvišalės prekybos skatinimo. Pasak ministerijos, numatoma siekti abipusių tarifų mažinimų pasirinktoms prekių grupėms, nors konkrečios detalės kol kas nepateikiamos.

    Ministerijos teigimu, šalys taip pat sutiko steigti Prekybos tarybą ir Investicijų tarybą, kurios turėtų tapti nuolatinėmis platformomis deryboms. Šiose struktūrose planuojama aptarti tiek tikslinius tarifų mažinimus, tiek platesnius sprendimus dėl rinkos prieigos.

    Vienas iš akcentų įvardijamas žemės ūkis: Kinija skelbia, kad abi pusės sieks plėsti dvišalę prekybą, įskaitant žemės ūkio produkciją, ir spręsti kai kuriuos netarifinius barjerus. Tokios kliūtys dažniausiai apima sertifikavimo, patikrų, sanitarinius ir fitosanitarinius reikalavimus, kurie praktikoje gali riboti importą ne mažiau nei muitai.

    Pranešime taip pat minimi susitarimai aviacijos sektoriuje dėl Kinijos orlaivių pirkimo iš JAV, taip pat dėl garantijų tiekimo grandinei, įskaitant lėktuvų variklius ir susijusias dalis. Ankstesniuose viešuose JAV pareiškimuose buvo minimi dideli numatomi orlaivių užsakymai, tačiau galutinės sąlygos priklausys nuo vėlesnių derybų ir komercinių kontraktų.

    Ši Kinijos pozicija paskelbta po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Kinijoje ir susitikimų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu. Pats Trumpas anksčiau teigė, kad susitikimuose muitų klausimas nebuvo aptarinėjamas, todėl Pekino paskelbtas „preliminarus“ susitarimas signalizuoja, kad derybos gali vykti keliuose kanaluose ir skirtingais lygiais.

    Ekspertai paprastai pažymi, kad preliminarūs susitarimai dėl muitų dažnai reiškia politinį įsipareigojimą tęsti derybas, bet ne galutinį sprendimą. Rinkos paprastai laukia konkrečių sąrašų, apimančių prekes, tarifų dydžius, įsigaliojimo terminus ir mechanizmus, kaip būtų prižiūrimas susitarimų vykdymas.

    Tolimesnė derybų eiga gali priklausyti ir nuo planuojamų aukščiausio lygio susitikimų vėliau šiais metais. JAV administracija anksčiau yra užsiminusi apie papildomus lyderių susitikimus, siekiant stabilizuoti dvišalius ekonominius santykius, tačiau praktiniai sprendimai paprastai gimsta ilgesniame techninių derybų procese.

  • Lenkija – tarp didžiausių aliuminio importuotojų: 10 proc. 2025 metais atkeliavo iš Rusijos

    Lenkija yra grynoji aliuminio importuotoja, o vietinė pirminio metalo gamyba patenkina tik apie 13 proc. šalies poreikio. Dėl to aliuminis tampa viena jautriausių žaliavų energetikos ir pramonės grandinėse, kuriose paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga.

    Augimą skatina energetikos transformacija ir investicijos į tinklų plėtrą bei modernizavimą: didesni elektros srautai, nauji prijungimai ir atsinaujinančių išteklių integracija reikalauja daugiau laidžių metalų. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad vario poreikis elektros tinklams 2024–2030 metais gali didėti nuo 18 proc. iki 57 proc., priklausomai nuo scenarijaus.

    Varis eksportui, aliuminis importui

    Lenkijos ekonomikos struktūroje matomas ryškus kontrastas: vario sektorius orientuotas į eksportą, o aliuminio – į importą. Lenkija 2025 metais buvo aštunta didžiausia vario eksportuotoja pasaulyje ir didžiausia Europos Sąjungoje, o eksporto vertė siekė apie 2,6 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu aliuminio atveju šalis išlieka priklausoma nuo importo, o 2025 metais pateko į dešimt didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Didelę dalį tiekimo sudaro Europos Sąjungos šalys, tačiau dalis importo siejama ir su geopolitinę riziką keliančiomis kryptimis.

    Kodėl aliuminis vis svarbesnis?

    Aliuminio paklausą didina ir kainų bei technologiniai veiksniai: varis yra sunkesnis ir dažnai brangesnis, todėl dalyje elektros tinklų sprendimų jis keičiamas aliuminiu. Aliuminis lengvesnis, o tai gali mažinti kai kurių projektų sąnaudas, ypač tiesiant ilgesnes oro linijas.

    Ši tendencija reiškia, kad žaliavos kilmė ir tiekimo stabilumas tampa strategiškai svarbūs. Skaičiuojama, kad 2025 metais apie 10 proc. į Lenkiją importuoto aliuminio sudarė tiekimas iš Rusijos, o papildomą riziką kelia ir tiekimo koncentracija pasaulinėje rinkoje.

    Rekiklingas – reali alternatyva?

    Kaip atsvarą importo priklausomybei vis dažniau akcentuojamas aliuminio perdirbimas, kuris dera su žiedinės ekonomikos tikslais ir gali mažinti tiekimo šokų riziką. Perdirbtas aliuminis pramonėje vertinamas dėl to, kad leidžia sumažinti pirminės žaliavos poreikį ir greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    Lenkijoje 2024 metais surenkamų perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų srautas pajamomis buvo apie 10 kartų didesnis nei vietinė pirminio aliuminio gamyba. Tai rodo, kad investicijos į surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimo pajėgumus gali tapti vienu greičiausių būdų didinti žaliavos savarankiškumą, ypač infrastruktūros ir energetikos projektuose.

  • JAV perspėja Lenkiją dėl skaitmeninio mokesčio: ką reikštų 3 proc. įnašas „big tech“ įmonėms

    Skaitmeninis mokestis grįžta į darbotvarkę

    Lenkijos Vyriausybė ruošiasi pradėti darbą dėl vadinamojo skaitmeninio mokesčio, kuris būtų taikomas didžiausioms pasaulinėms technologijų bendrovėms, veikiančioms Lenkijos rinkoje. Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis patvirtino, kad projektas bus svarstomas, o jo priėmimas numatomas 2026 metų trečiąjį ketvirtį.

    Pagal viešai aptartą kryptį, mokestis siektų 3 proc. ir būtų orientuotas į didžiausius rinkos dalyvius, dažnai vadinamus „big tech“. Tokie sprendimai Europoje paprastai argumentuojami tuo, kad skaitmeninės paslaugos leidžia uždirbti vietos rinkose, tačiau pelnas ir apmokestinimas dažnai nukreipiami į palankesnes jurisdikcijas.

    JAV signalas: ginčas gali virsti prekybinėmis priemonėmis

    Vašingtonas į Lenkijos planus reagavo kritiškai. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras, kalbėdamas apie galimus padarinius, priminė ankstesnį JAV ir Prancūzijos ginčą dėl panašaus skaitmeninių paslaugų mokesčio.

    Tuomet JAV buvo pradėjusios tyrimus ir svarstė atsakomąsias prekybines priemones, o pats konfliktas tapo įspėjamuoju pavyzdžiu kitoms šalims, planuojančioms nacionalinius mokesčius technologijų milžinams. JAV pozicija dažnai remiasi argumentu, kad tokie mokesčiai gali neproporcingai paveikti JAV įmones ir iškreipti konkurenciją.

    „Nenorėčiau atsidurti situacijoje, kai tektų skelbti ataskaitą, kurioje vietoj Prancūzijos būtų minima Lenkija“, – sakė Jamiesonas Greeras.

    Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Lenkijos finansų ministras, pabrėžęs valstybės teisę savarankiškai spręsti dėl mokesčių sistemos. Jis taip pat akcentavo principą, kad naujųjų technologijų sektoriaus įmonės turėtų mokėti mokesčius kaip ir kiti rinkos dalyviai, o apmokestinimas turi atitikti ekonominės veiklos realybę šalyje.

    „Lenkija pati nustato, kokie mokesčiai galioja Lenkijoje. Technologijų įmonės turi mokėti mokesčius kaip visi“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kodėl skaitmeninis mokestis kelia tiek įtampos?

    Skaitmeninių paslaugų apmokestinimas Europoje tapo viena jautriausių temų, nes ji atsiduria tarp dviejų tikslų: didesnio mokesčių teisingumo ir stabilios tarptautinės prekybos. Dalis valstybių renkasi nacionalinius sprendimus, kai tarptautinės reformos juda lėčiau, nei tikimasi.

    Tokio tipo mokesčiai jau taikomi arba buvo taikyti keliose Europos ir kaimyninėse šalyse, o jų dizainas dažniausiai orientuotas į dideles pajamas iš skaitmeninės reklamos, platformų tarpininkavimo ar vartotojų duomenų panaudojimo. Verslui tai reiškia papildomą naštą, o politikams tai tampa instrumentu parodyti, kad skaitmeninė ekonomika nėra „už mokesčių ribų“.

    Lenkijos atveju papildoma intriga yra vidaus politinė. Net jei parlamentas pritartų skaitmeninio mokesčio įstatymui, jo įsigaliojimą gali sustabdyti prezidento veto, kuris jau dabar minimas kaip viena realiausių kliūčių šiam planui.

    Dėl to tikėtina, kad diskusija 2026 metais vyks dviem kryptimis: kaip suformuoti mokestį taip, kad jis atlaikytų vidaus politinius barjerus, ir kaip išvengti konflikto su JAV, jei Vašingtonas nuspręstų, kad priemonė nukreipta prieš JAV technologijų bendroves.

  • Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinijos įtaka Mercosur auga: milijardinės investicijos, maisto importas ir technologijų eksportas

    Kinija tampa svarbiausiu pirkėju

    Kinija sparčiai stiprina savo pozicijas Pietų Amerikos Mercosur bloke, tapdama vienu svarbiausių tiek eksporto, tiek importo partnerių. 2024 metais eksportas į Kiniją sudarė 26 proc. visų Mercosur tiekimų, o importas iš Kinijos – 27 proc. viso bloko importo.

    Didžiausia dalis šios prekybos tenka Brazilijai – didžiausiai Mercosur ekonomikai. Ekspertai pabrėžia, kad tokia koncentracija reiškia ne tik didesnį prekybos mastą, bet ir didėjančią priklausomybę nuo vienos rinkos paklausos.

    Žaliavos ir maistas mainais į technologijas

    Mercosur eksportas į Kiniją daugiausia remiasi žaliavomis ir žemės ūkio produktais, o importas iš Kinijos – pramoninėmis prekėmis. Į regioną keliauja kinų gamybos mašinos, transporto priemonės ir elektronika, taip stiprindamos Kinijos vaidmenį tiekimo grandinėse.

    Toks modelis, kai aukštesnės pridėtinės vertės produkcija importuojama, o išvežamos žaliavos, ilgainiui gali įtvirtinti ekonominę asimetriją. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Mercosur šalims tai tampa iššūkiu siekiant auginti vietos pramonę ir technologinį savarankiškumą.

    Milijardinės investicijos, bet nevienodas svoris

    Kinijos investicijos taip pat daugiausia telkiasi Brazilijoje: 2024 metais šalyje buvo įgyvendinama 39 projektai, kurių bendra vertė siekė apie 3,9 mlrd. eurų. 2007–2024 metais kinų bendrovės Brazilijoje pradėjo 303 projektus, kurių vertė – apie 71 mlrd. eurų.

    Daugiausia kapitalo pritraukė elektros energetika ir naftos sektorius, o reikšminga projektų dalis buvo „greenfield“ tipo, kai kuriami nauji pajėgumai nuo nulio. Kartu pažymima, kad Brazilija, nepaisant glaudžių ekonominių ryšių, iki šiol nėra prisijungusi prie Kinijos „Diržo ir kelio“ iniciatyvos.

    Polski Instytut Ekonomiczny vertinimu, problema Mercosur viduje yra bendros strategijos Kinijos atžvilgiu stoka.

    „Tokie veiksmai silpnina bloko derybinę poziciją ir didina ekonominių santykių asimetriją“, – teigiama instituto vertinime.

    Europos Sąjungos požiūriu auganti Kinijos įtaka Mercosur regione laikoma veiksniu, galinčiu mažinti Europos prekybinį ir reguliacinį svorį. Tai siejama su sunkesniu priėjimu prie strateginių žaliavų, rinkų bei politinių partnerių, ypač kai Kinija regione veikia ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip investuotoja.

    ES ir Mercosur susitarimas – papildomas fonas

    Tuo pat metu nuo gegužės 1 dienos pradėtas taikyti laikinas ES ir Mercosur prekybos susitarimas. Sprendimą dėl laikino taikymo priėmė Europos Komisija, tačiau susitarimas sulaukė protestų ir kritikos, ypač iš ūkininkų dalies Europos valstybėse.

    Susitarimas taip pat tapo teisinių ginčų objektu Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o tarp jį kritiškai vertinančių valstybių minima ir Lenkija. Regionui tai reiškia, kad Mercosur šalys vienu metu balansuoja tarp didėjančios Kinijos paklausos ir galimybių, kurias gali atverti lengvesnė prieiga prie ES rinkos.

  • Lenkijos įmonėms atsiveria eksporto langas: kodėl bankų parama gali nulemti, kas laimės

    Lenkijos įmonės vis aktyviau ieško augimo užsienyje, o dabartiniai geopolitiniai ir prekybos pokyčiai Europoje atveria naujų galimybių eksportuotojams. Vis dėlto, norint greitai pasinaudoti atsirandančiomis nišomis, dažnai prireikia ne tik pardavimų, bet ir tvirto finansinio „užnugario“.

    Europos tiekimo grandinės pastaraisiais metais tampa trumpesnės, o gamyba ir pirkimai dažniau perkeliami arčiau galutinių rinkų. Tai stiprina regioninių tiekėjų pozicijas ir didina spaudimą įmonėms užsitikrinti patikimus atsiskaitymus, apyvartinį kapitalą ir rizikų valdymą, ypač dirbant su naujais užsienio partneriais.

    Eksporto galimybėms reikia greičio

    Europos ekonomikos kongrese kalbėjęs „UniCredit“ stebėtojų tarybos pirmininkas Wojciechas Sobieraj pabrėžė, kad įmonėms svarbiausia yra ne „mechanika“, kaip tiksliai įplaukia pinigai ar kokiu instrumentu kredituojama tarptautinė veikla. Jo teigimu, didžiausią vertę dabar kuria gebėjimas greitai susirasti klientų ir užimti atsiveriančias rinkos nišas.

    „Įmonės neturėtų dabar susitelkti į tai, kaip tiksliai atsiskaito kontrahentas ar kaip finansuoti tarptautinę veiklą, jos turėtų koncentruotis į tai, kaip pasinaudoti atsiradusiomis verslo progomis“, – sakė Wojciechas Sobieraj.

    Tokio „greičio“ poreikis ypač išryškėja, kai tenka vienu metu derėtis dėl naujų sutarčių, didinti gamybos apimtis ir prisiimti ilgesnius atsiskaitymo terminus. Praktikoje tai reiškia didesnį apyvartinio kapitalo poreikį, didesnę valiutų svyravimo riziką ir būtinybę drausti ar kitaip valdyti neapmokėjimo riziką.

    Kur bankai gali suteikti pranašumą

    Anot W. Sobieraj, bankų vaidmuo tarptautinėje plėtroje yra padėti įmonėms sutelkti dėmesį į pardavimus ir santykių kūrimą, o finansinius procesus padaryti kuo paprastesnius. Tam svarbūs ne tik kreditai, bet ir atsiskaitymų infrastruktūra, prekybos finansavimas, garantijos bei konsultacijos, kaip saugiau dirbti su naujais kontrahentais.

    „UniCredit“ atstovas taip pat akcentavo modelį, kai klientui banke priskiriamas vienas aiškus kontaktinis asmuo, koordinuojantis sprendimus skirtingose šalyse. Tokia schema gali sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką, kai įmonė pradeda veiklą naujoje rinkoje ar plečia tiekimo grandinę keliose valstybėse iš karto.

    Skaitmenizacija ir DI keičia bankininkystę

    Bankai vis dažniau derina tradicinę bankininkystę su fintech sprendimams būdingomis skaitmeninėmis paslaugomis. Tai apima greitesnį dokumentų tvarkymą, automatizuotą rizikos vertinimą, patogesnį sąskaitų ir mokėjimų administravimą bei sprendimus, kuriuose vis dažniau pasitelkiamas DI.

    W. Sobieraj teigimu, skirtis tarp „banko“ ir „fintecho“ labiausiai išlieka pačių bankininkų mąstyme, o klientų lūkesčiai vis labiau suvienodėja. Įmonės nori, kad paslaugos būtų greitos, aiškios ir patikimos, nepriklausomai nuo to, kas jas teikia.

    Šiame kontekste konkurencinis pranašumas tenka toms finansų institucijoms, kurios gali pasiūlyti ir tarptautinį tinklą, ir paprastą kasdienę skaitmeninę patirtį. Eksportuojančioms įmonėms tai gali reikšti mažiau „trinties“ pradedant dirbti naujose rinkose ir daugiau laiko skirti klientų paieškai.