CP v2

Tag: Tarptautinė prekyba

  • Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija smogia ES: pradeda dempingo tyrimą likus kelioms dienoms iki lemtingų derybų Pekine

    Kinija pradėjo antidempingo tyrimą dėl iš Europos Sąjungos importuojamos cheminės medžiagos p-nitrotolueno, likus mažiau nei savaitei iki ES prekybos komisaro vizito Pekine. Tyrimas skelbiamas tuo metu, kai Briuselis siekia užkirsti kelią platesniam prekybos ginčo eskalavimui.

    Kinijos Prekybos ministerija nurodė vertinsianti, ar žemomis kainomis parduodamas p-nitrotoluenas nepagrįstai užlieja šalies rinką ir nedaro žalos vietos gamintojams. Pasak ministerijos, dėl tyrimo kreipėsi vidaus pramonės atstovai, teigdami patiriantys nuostolių gamybai ir veiklai.

    Ši medžiaga naudojama dažų, farmacijos produktų ir pesticidų gamyboje, todėl jos tiekimas svarbus kelioms pramonės grandinėms. Numatoma, kad tyrimas bus užbaigtas per 12 mėnesių, o prireikus terminas galės būti pratęstas dar iki šešių mėnesių.

    Kas laikoma dempingu?

    Dempingu laikoma situacija, kai prekė eksportuojama mažesne kaina nei ji parduodama vidaus rinkoje arba net mažesne nei gamybos savikaina. Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės leidžia importuojančiai šaliai, nustačius žalą vietos pramonei, taikyti papildomus muitus, vadinamus antidempingo muitais.

    ES pastaraisiais metais vis dažniau naudojasi prekybos gynybos instrumentais, aiškindama, kad kai kurių prekių kainos gali būti iškreiptos dėl netiesioginės ar tiesioginės valstybės paramos. Europos Komisija yra viešai įspėjusi, jog be apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu gali būti imtasi griežtesnių priemonių.

    ES ir Kinijos įtampa auga

    Naujas Kinijos tyrimas pasirodė po to, kai ES pastaruoju metu inicijavo tyrimus dėl kai kurių pramoninių importo srautų, tarp jų ir iš Kinijos, siekdama įvertinti galimą nesąžiningą konkurenciją. Pekinas savo ruožtu neigia, kad Kinijos gamintojų konkurencingumas grindžiamas valstybės pagalba, ir signalizuoja apie galimas atsakomąsias priemones.

    „Kinija ne kartą pabrėžė, kad ES turi tiesiogiai spręsti savo ekonomines ir prekybos problemas, o abipusius rūpesčius spręsti dialogu ir konsultacijomis“, – sakė Kinijos Prekybos ministerijos atstovas.

    Lemiamas vizitas Pekine

    ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Pekine planuoja lankytis spalio 8 dieną ir spalio 9 dieną. Vizito darbotvarkėje numatyta bendra pirmininkystė ES ir Kinijos prekybos bei investicijų tarybos sesijoje ir susitikimas su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Briuseliui šios derybos svarbios ir dėl augančio ES prekybos deficito su Kinija, taip pat dėl tiekimo grandinių saugumo jautriuose sektoriuose. ES siekia didesnio nuspėjamumo ir konkrečių įsipareigojimų, o Kinija įspėja, kad į naujus ribojimus reaguos ryžtingai.

    M. Šefčovičius anksčiau yra akcentavęs, kad politinis spaudimas ES viduje didėja, o be apčiuopiamų rezultatų gali stiprėti raginimai ieškoti sprendimų kitomis priemonėmis. Po jo kelionės planuojami ir ES vadovų susitikimai, kuriuose bus vertinama derybų eiga ir tolesni žingsniai.

  • JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija rengia muitų mažinimą už 26 mlrd. eurų: kodėl Europa gali pralaimėti

    JAV ir Kinija brėžia naują prekybos liniją

    JAV ir Kinija paskelbė prekių sąrašus, kuriems ateityje galėtų būti taikomi mažesni muitai pagal vadinamąjį 30 už 30 susitarimo rėmą. Abipusė prekybos apimtis, kuriai svarstomos lengvatos, siekia apie 26 mlrd. eurų per metus, tačiau nei tarifų dydžiai, nei įsigaliojimo data kol kas neįvardyti.

    Vašingtonas ir Pekinas pabrėžia, kad kalbama apie ne jautrių prekių grupes, kurioms būtų taikomos abipusės nuolaidos. Praktikoje tai reiškia, kad paliekama daug erdvės deryboms, o galutinis sprendimas gali priklausyti ir nuo politinio klimato, ir nuo vidaus pramonės spaudimo abiejose šalyse.

    Šie planai tęsia ankstesnę paliaubų logiką po muitų karo, kai abipusiai tarifai kai kuriose prekių kategorijose buvo perkopę 100 proc. JAV finansų ministerija yra patvirtinusi, kad prekybos paliaubos pratęstos iki 2027 metų sausio 10 dienos, todėl derybų langas išlieka atviras.

    Kokios prekės patenka į sąrašus

    Kinijos sąrašas apima 1 619 JAV prekių kategorijų ir jame dominuoja maistas bei žemės ūkio produkcija. Tarp jų minimi jautiena, kiauliena, paukštiena, jūros gėrybės, taip pat pieno produktai, grūdai, vynas ir viskis.

    Be maisto, Pekinas įtraukė anglį, medieną ir nemažai medienos gaminių. Taip pat atsiranda medicinos įranga, įskaitant magnetinio rezonanso sistemas, širdies stimuliatorius, stentus bei chirurginius robotus, nors kai kurios strategiškai svarbios žaliavos ir komponentai sąrašuose akivaizdžiai vertinami atsargiai.

    JAV sąrašas yra gerokai trumpesnis, jame numatytos 77 Kinijos prekių kategorijos, daugiausia vartojimo prekės. Tarp jų minimi buities prietaisai, namų apyvokos prekės, žaislai, sporto reikmenys, sezoninės prekės, o išmaniais ryšio moduliais aprūpintos prekės atskirai pažymimos kaip jautresnės.

    Kodėl Europa atsiduria rizikos zonoje

    Didžiausias poveikis Europai galėtų būti jaučiamas žemės ūkio ir maisto sektoriuose, ypač kiaulienos rinkoje. Remiantis rinkos duomenimis, Europos Sąjunga į Kiniją 2025 metais išsiuntė apie 1,07 mln. tonų kiaulienos, o didžiausi tiekėjai buvo Ispanija, Nyderlandai ir Danija.

    Problema ta, kad Europos kiaulienai Kinija jau yra pritaikiusi antidempingo muitus nuo 4,9 iki 19,8 proc., todėl JAV konkurentams gavus papildomą muitų palengvinimą kainų konkurencija gali pastebimai pasislinkti. Panaši logika galioja ir pieno produktams, kai daliai ES sūrių ir grietinėlės taikomi antisubsidijų muitai nuo 7,4 iki 11,7 proc.

    Alkoholio segmente JAV vynas ir viskis, atpigus dėl mažesnių muitų, galėtų agresyviau konkuruoti su Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos vynais, taip pat su airišku viskiu ir škotišku viskiu. Tai ypač aktualu, jei Pekinas paraleliai mažintų kliūtis JAV žemės ūkio logistikai ir sertifikavimo procedūroms.

    Kita medalio pusė Europai taip pat nepatogi: jei JAV rinkoje atpigtų Kinijos buities prekės, žaislai ar sporto inventorius, Europos gamintojams būtų sunkiau konkuruoti kainomis. Visa tai priklausys nuo to, kokio gylio bus tarifų mažinimas ir kada jis realiai pradės veikti, nes kol kas paskelbti tik prekių sąrašai be aiškių tarifinių parametrų.

    „Abi šalys svarstys prekes siekdamos abipusiškai taikyti mažesnius muitus“, – teigiama Baltųjų rūmų pozicijoje.

    Artimiausiais mėnesiais Europai svarbu stebėti ne tik tarifų dydžius, bet ir tai, ar kartu nebus supaprastintos fitosanitarinės, veterinarinės ir techninės patikros procedūros. Tokie sprendimai dažnai turi ne mažesnį efektą nei pats tarifas, nes gali pagreitinti tiekimą ir sumažinti kaštus, taip keičiant konkurencines sąlygas trečiosioms šalims.

  • Lenkijos ministras Andrzejus Domańskis vyksta į G20 prekybos ministrų susitikimą Milvokyje

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną dalyvaus G20 prekybos ministrų susitikime Milvokyje, JAV. Apie tai pranešė Lenkijos valdžios institucijos, pabrėždamos augantį šalies vaidmenį tarptautinėse ekonominėse diskusijose.

    Susitikimo išvakarėse numatytos Globaliojo forumo dėl plieno pertekliaus (GFSEC) diskusijos. Ši tema pastaraisiais metais vėl sugrįžo į darbotvarkę dėl įtampos pasaulinėse tiekimo grandinėse ir vis griežtesnės konkurencijos pramonės sektoriuose.

    „Lenkija aktyviai dalyvaus G20 darbuose. Atvira ekonomika buvo svarbi per daugiau nei tris dešimtmečius trukusią transformaciją, o kvietimas patvirtina augančią Lenkijos rolę pasaulyje“, – pabrėžė ministerija.

    Greta bendrųjų diskusijų planuojami ir dvišaliai ministro susitikimai su pagrindiniais partneriais, įskaitant Kiniją, Indiją, Australiją, Kanadą ir Turkiją. Lenkijos pusė nurodo, kad pokalbiuose ketinama aptarti ekonomines misijas, technologinį bendradarbiavimą bei tvarių prekybos ir investicinių ryšių plėtrą.

    Šiemet G20 pirmininkauja JAV, todėl susitikimo darbotvarkėje daug dėmesio skiriama pasaulinės prekybos taisyklių atnaujinimui ir atsparumo didinimui. Tarp numatytų krypčių minimi priverstinio darbo eliminavimas tiekimo grandinėse, sąžiningos konkurencijos užtikrinimas ir priemonės prieš struktūrinį gamybos pajėgumų perteklių.

    G20 yra vienas svarbiausių politinių ir ekonominių formatų, vienijantis didžiausias pasaulio ekonomikas ir Europos Sąjungą. Nors grupė nepriima teisiškai privalomų sprendimų, jos susitarimai dažnai virsta gairėmis tarptautinėms taisyklėms, standartams ir nacionalinėms politikoms, ypač prekybos, investicijų ir pramonės srityse.

  • Trumpo ir Xi viršūnių susitikimas: tarifai, DI ir 26 mlrd. eurų sandoris – kas laukia?

    Trumpo ir Xi viršūnių susitikimas: tarifai, DI ir 26 mlrd. eurų sandoris – kas laukia?

    Kinijos vadovas Xi Jinpingas kitą savaitę turėtų atvykti į Vašingtoną derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Darbotvarkėje dominuoja prekybos paliaubos, tarifų lengvatos ir dirbtinis intelektas, o abiem ekonomikoms svarbu išlaikyti bent minimalų stabilumą.

    Galutinis vizito patvirtinimas, kaip teigiama, siejamas su šį savaitgalį vyksiančiu JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento ir Kinijos vicepremjero He Lifengo susitikimu. Būtent ši derybininkų pora pastaruoju metu rengė praktinius sprendinius, kuriuos lyderiai galėtų įtvirtinti politiniu lygmeniu.

    Xi vizitas būtų pirmas tokio lygio apsilankymas JAV per daugiau nei dešimtmetį, o du abipusiai valstybiniai vizitai per kelis mėnesius yra labai neįprasti. Todėl lūkesčiai sąmoningai laikomi žemi, o didžiausias signalas rinkoms gali būti pats dialogo tęstinumas.

    „Pats vizitas ir yra žinutė“, – sakė JAV analitikas Edgardas Kagnas.

    „Stebina, kaip mažai tiek Baltieji rūmai, tiek Kinija viešai signalizuoja apie pagrindinius šio vizito tikslus“, – pridūrė jis.

    Kokie susitarimai realiausi

    Komercinė derybų dalis prasideda dar prieš lyderių pokalbius. Tikimasi, kad Bessento ir He Lifengo susitikimas paruoš konkrečius sprendimus, kad Vašingtone būtų galima skelbti apčiuopiamus rezultatus, o ne vien bendras formuluotes.

    Pagrindinis klausimas yra prekybos paliaubos, kuriose svarbios ir eksporto grandinės, ir kritinės žaliavos. Šis susitarimas artėja prie termino pabaigos, todėl abi pusės siekia pratęsimo, tačiau skiriasi norimas laikotarpis ir sąlygos.

    „Kinija norėtų paliaubas pratęsti iki Trumpo kadencijos pabaigos, o JAV greičiausiai sieks kelių mėnesių pratęsimo, kad išlaikytų spaudimo svertus“, – sakė ekonomistas Scottas Kennedy.

    Rinkoms svarbi ir tarifų tema. Tarp aptariamų scenarijų minimas maždaug 26 milijardų eurų vertės paketas, apimantis muitų netaikymą arba jų sumažinimą daliai importo mainais į anksčiau prisiimtus pirkimų įsipareigojimus ir naujas užsakymų apimtis.

    Analitikai tikisi, kad labiausiai tikėtini susitarimai būtų susiję su žemės ūkio produktais ir civilinės aviacijos sandoriais. JAV pusė yra leidusi suprasti, kad derybose gali atsirasti ir „Boeing“ interesų, nors galutinė forma priklausys nuo politinių kompromisų.

    Ekonomikos spaudžia abi puses

    JAV prezidentui svarbi vidaus politika ir kainų dinamika, nes rinkėjai jautriai reaguoja į pragyvenimo brangimą. Kinijai iššūkiai platesni: silpnesnis vartojimas, lėtesnės investicijos ir įtampa finansų sektoriuje didina poreikį stabilizuoti išorinius santykius.

    Kinijos tikslas palaikyti 4,5–5 proc. augimą yra žemiausias per kelis dešimtmečius, o papildomos injekcijos į valstybinį finansų sektorių rodo, kad Pekinas siekia palaikyti kreditavimo srautą. Dėl to prekybos režimo nuspėjamumas ir prieiga prie rinkų tampa dar svarbesni.

    DI ir geopolitika gali pakeisti toną

    Į Vašingtoną, kaip pranešama, kviečiami ir technologijų sektoriaus lyderiai, tarp jų „OpenAI“, „Nvidia“, „Qualcomm“ ir „Apple“ atstovai. Tai sustiprina signalą, kad DI klausimai, nuo pažangiausių modelių vystymo iki eksporto kontrolės ir saugumo, gali tapti ne mažiau svarbūs nei tarifai.

    Tuo pat metu derybas gali apsunkinti geopolitiniai nesutarimai. JAV dėmesys krypsta į spaudimą Iranui ir jo ryšius su tarptautine finansų sistema, o Kinijai jautriausia tema išlieka Taivanas ir su juo susiję JAV gynybiniai sprendimai.

    Ekspertai pabrėžia, kad šįkart didelio proveržio gali ir nebūti, tačiau net ribotas paliaubų pratęsimas ar aiškesnės taisyklės dėl tarifų bei technologijų būtų reikšmingas signalas pasaulinei prekybai. Rinkos labiausiai vertina ne pažadus, o mechanizmus, kurie mažina staigių sprendimų riziką.

  • JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    JAV grasina atsaku ES biudžetui: reikalauja atsisakyti „pagaminta Europoje“ nuostatų

    Jungtinės Valstijos įspėjo Europos Sąjungą, kad gali imtis atsakomųjų veiksmų, jei ES ilgalaikiame 2028–2034 metų biudžete išplės vadinamąją europinės pirmenybės politiką. Toks perspėjimas pateiktas dokumente, išplatintame Europos Parlamento nariams.

    Diskusijų centre yra planuojamas apie 402 mlrd. eurų konkurencingumo fondas, kuriuo būtų skatinama strateginių prekių gamyba ES, įskaitant gynybos sektorių. Numatomos nuostatos galėtų riboti ne ES įmonių galimybes gauti finansavimą iš bendrų programų.

    Kas kelia įtampą tarp partnerių

    Vašingtonas teigia, kad europinės pirmenybės principas gali apsunkinti transatlantinį bendradarbiavimą, ypač bendrų gynybos projektų ir pirkimų srityje. JAV pusė ragina ES svarstyti platesnį modelį, kuriame būtų vietos ir sąjungininkų pramonei.

    „Jei ES dar labiau plės europinės pirmenybės priemones gynybos fonduose, JAV peržiūrės visus galimus atsakomuosius veiksmus, įskaitant galiojančių išimčių pagal susitarimus su dalimi ES valstybių atšaukimą“, – rašoma JAV dokumente.

    „Buy American“ ir galimos pasekmės

    JAV viešuosiuose pirkimuose galioja „Buy American“ principas, pagal kurį federalinės institucijos tam tikrais atvejais privalo teikti pirmenybę JAV pagamintoms prekėms. Gynybos srityje kai kurioms ES šalims taikomos išimtys per abipusius gynybos pirkimų susitarimus.

    JAV perspėjimas reiškia, kad išplėtus europinės pirmenybės nuostatas, šios išimtys galėtų būti peržiūrėtos arba susiaurintos. Tai galėtų paveikti tiek ES įmonių galimybes dalyvauti JAV gynybos tiekimo grandinėse, tiek bendrus projektus, kuriuose svarbi abipusė rinkų prieiga.

    Platesnis kontekstas: pramonės politika ir gynyba

    Šis ginčas kyla tuo metu, kai ES vis aktyviau remia pramonės politiką, siekdama mažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių kritinėse srityse. Prie to prisideda saugumo aplinka Europoje, augančios gynybos išlaidos ir siekis greičiau didinti amunicijos bei karinės technikos gamybos pajėgumus.

    Įtampa tarp Briuselio ir Vašingtono dėl prekybos ir reguliavimo pastaraisiais metais periodiškai atsinaujina, o gynybos pirkimai tampa viena jautriausių temų. ES institucijos pabrėžia, kad tikslas yra didinti Europos atsparumą ir pajėgumus, tačiau JAV signalizuoja, kad pernelyg griežta „pagaminta Europoje“ kryptis gali sukelti atsakomąją reakciją.

    Tolesnės derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto ir konkurencingumo fondo taisyklių turėtų parodyti, ar pavyks suderinti ES strateginę autonomiją su transatlantinės rinkos atvirumu. Sprendimai šioje srityje turės įtakos ne tik gynybos pramonei, bet ir platesniam ES bei JAV ekonominiam bendradarbiavimui.

  • Lenkijos ekonomika prieš lūžį: pigios algos nebeveikia, o DI diegimas versle vis dar atsilieka

    Lenkija turi stiprių inžinerinių kompetencijų ir sukauptą patirtį dirbant tarptautiniuose projektuose, tačiau vien to nepakanka tvirtai vietai pasaulinėje prekyboje. Varšuvos universiteto profesorė Katarzyna Śledziewska pabrėžia, kad šaliai reikia nuoseklios strategijos, kaip kurti ir valdyti didesnės vertės grandines.

    Pasak ekspertės, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie sprendimų kūrėjo, turinčio teises į produktą, duomenis ir technologiją. Tai reiškia, kad užsienio investicijas verta vertinti ne vien pagal sukurtų darbo vietų skaičių, bet ir pagal tai, ar jos atneša mokslinių tyrimų, tiekėjų augimo ir produktinių sprendimų centrus.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Profesorė savo knygoje apie tarptautinę prekybą skaitmeninėje eroje šį pokytį apibūdina kaip perėjimą nuo konteinerių prie gigabitų. Eksporto vertė vis dažniau kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, paslaugose bei santykyje su klientu.

    Todėl įmonėms tampa svarbu ne vien pagaminti produktą, bet ir pasiūlyti visą sprendimą: nuotolinį stebėjimą, atnaujinimus, diagnostiką, garantuotą paslaugos lygį ar finansavimo modelį. Tokia kryptis stiprina konkurencingumą net ir tuomet, kai darbo jėga nebe pigi.

    Kodėl pigios algos nebepranašumas

    Lenkija pagal nominalųjį bendrąjį vidaus produktą yra tarp maždaug 20 didžiausių pasaulio ekonomikų, tačiau ankstesnis modelis, paremtas santykinai mažesnėmis darbo sąnaudomis, pasiekia ribas. Augant atlyginimams, konkurencinis pranašumas turi persikelti į našumą, technologijas, intelektinę nuosavybę ir prekės ženklą.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinkas vis dažniau reiškia prisijungimą prie konkrečių platformų ir ekosistemų. Praktikoje nepakanka išversti svetainę, nes reikia integruoti mokėjimus, logistiką, grąžinimus, klientų aptarnavimą ir duomenų mainus taip, kad sistemos veiktų suderintai.

    DI diegimo spraga ir rizika

    Vienas silpniausių taškų, pasak ekspertės, yra dirbtinis intelektas: Lenkija turi stiprų IT sektorių ir kuria sprendimus užsienio klientams, bet vietinių diegimų mastas vis dar per mažas. Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną DI technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, turinčių ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai ES vidurkis siekė 20 proc.

    Skirtumai ryškūs ir pagal įmonių dydį: DI naudojo 5,8 proc. mažų įmonių, 14,8 proc. vidutinių ir 45,8 proc. didelių. Dėl to kyla rizika, kad verslas DI naudos daugiausia kaip svetimų platformų vartotojas, o tai gerina efektyvumą, bet nepadeda pakilti vertės grandinėje ir išlaikyti kontrolės klientų santykiui.

    „Didžiausias pavojus yra tai, kad liksime tik svetimų platformų vartotojai ir toliau būsime žemesniame vertės grandinės lygyje“, – sakė Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertės teigimu, paramos priemonės turėtų apimti ne tik mokymus, bet ir realią pagalbą diegiant DI: prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, testavimo aplinkų, konsultacijas dėl duomenų, kibernetinio saugumo ir pilotinių projektų finansavimą. Esminė sąlyga – eksportuoti ne vien programuotojų darbą, o savus produktus, sistemas ir pilnus sprendimus.

  • Lenkijos ekonomika ties lūžiu: mažų algų modelis nebeveikia, o proveržį stabdo DI diegimo spragos

    Lenkija sparčiai artėja prie ekonominio lūžio: ilgą laiką konkurencingumą rėmęs žemų darbo sąnaudų modelis blėsta, o augimui vis dažniau reikia produktyvumo, inovacijų ir technologijų. Apie tai kalba prof. Katarzyna Śledziewska, tarptautinės prekybos ir skaitmeninės ekonomikos tyrėja, pabrėžianti, kad vien ekspertų ir žinių nepakanka be nuoseklios strategijos.

    Pasak jos, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie vertės kūrėjo ir savininko. Tai reiškia didesnę intelektinės nuosavybės, prekės ženklų, duomenų ir ilgalaikių klientų santykių svarbą, o ne vien gamybą ir fizinių prekių eksportą.

    Lenkija šiandien priskiriama prie maždaug dvidešimties didžiausių pasaulio ekonomikų pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą. Šią poziciją padėjo pasiekti gebėjimas prisitaikyti, verslumas ir greitas rinkos ekonomikos taisyklių perėmimas, taip pat integracija į Europos ir pasaulines tiekimo grandines.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Prof. K. Śledziewska akcentuoja, kad tarptautinė prekyba vis labiau priklauso nuo duomenų, algoritmų, platformų, standartų ir sistemų suderinamumo. Eksporto vertė kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, aptarnavime bei santykyje su klientu.

    Ši kryptis glaudžiai susijusi su servitizacija, kai produktas jungiamas su paslauga, skaitmeniniais atnaujinimais, nuotoline diagnostika ar garantuotu prieinamumu. Tokiu atveju klientas perka ne vien prekę, o funkcionalumą, patikimumą ir tęstinumą, o įmonė gali konkuruoti ne tik kaina.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinką reiškia įsiliejimą į konkretų ekosistemų tinklą. Įmonei nebeužtenka lokalizuoti svetainę, nes reikia integruotis su vietiniais atsiskaitymais, logistika, grąžinimų valdymu ir klientų aptarnavimo kanalais.

    DI tampa ir vartais, ir kliūtimi

    Didžiausia problema, anot ekspertės, yra ne talentų ar IT sektoriaus trūkumas, o per lėtas technologijų įsisavinimas pačiose įmonėse. Tai ypač matoma mažose ir vidutinėse bendrovėse, kurios dažnai neturi duomenų kultūros, modernių informacinių sistemų ar aiškių investicinių planų.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną dirbtinis intelektas technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 20 proc. Mažose įmonėse DI taikė 5,8 proc., vidutinėse 14,8 proc., o didelėse 45,8 proc.

    Ši atotrūkio logika lemia riziką, kad šalis kuria sprendimus užsienio klientams, bet pernelyg lėtai skaitmenina savo ekonomiką. Be kokybiškų duomenų, suderinamų sistemų ir stipraus kibernetinio saugumo, DI tampa ne tik produktyvumo įrankiu, bet ir papildomu įėjimo į rinką barjeru.

    „Didžiausias tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie vertės kūrėjo ir savininko“, – sakė prof. Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertė pabrėžia, kad pavojinga likti vien kitų platformų naudotojais: efektyvumas gali augti, tačiau vertės grandinėje įmonės išliks žemiau, neturėdamos kontrolės nei technologijai, nei duomenims, nei santykiui su klientu. Sprendimas, jos vertinimu, yra ne bandymas kiekvienam kurti bazinius modelius, o gebėjimas turėti savas taikomąsias DI sistemas, domeno žinias, procesus ir produktus, kurių sunku kopijuoti.

    Kad tai įvyktų greičiau, reikalinga praktinė parama diegimui: skaičiavimo infrastruktūra, testavimo centrai, reguliacinės smėliadėžės, duomenų ir kibernetinio saugumo konsultacijos bei finansavimas pilotiniams projektams. Toks palaikymas, anot ekspertės, turėtų būti nukreiptas ne tik į skaitmeninių sprendimų kūrėjus, bet ir į tradicines įmones, kurios gali kelti produktyvumą ir eksporto mastą.

  • Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    Trumpo atstovas rėžė Londonui: renkatės Briuselį, o ne Ameriką – kas bus su prekybos sutartimi?

    JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pareiškė, kad Jungtinės Karalystės siekis laikytis Europos Sąjungos taisyklių apsunkina planus plėsti praėjusiais metais sudarytą prekybos susitarimą su Donaldo Trumpo administracija. Jo teigimu, Londonas po „Brexit“ taip ir neišnaudojo didesnės reguliacinės laisvės.

    Interviu laikraščiui „Financial Times“ Greeris sakė, kad JAV pusė tikėjosi ryškesnio britų posūkio į liberalesnę prekybos politiką, ypač prekių standartų srityje. Pasak jo, derybose nuolat atsiremiama į argumentą, kad sprendimus reikia derinti su ES pozicija.

    „Jūs esate laisvi nuo ES, tai kodėl neatsiveriate labiau ir nepriimate amerikietiškų standartų prekių? Bet atsakymas dažnai būna, kad reikia palaukti, ką pasakys ES“, – sakė Jamiesonas Greeris.

    Šie komentarai nuskambėjo Jungtinės Karalystės vyriausybei svarstant glaudesnį bendradarbiavimą su ES po „Brexit“ laikotarpio. Dabartinis ministras pirmininkas Andy Burnham viešai pabrėžė, kad visuomenė pavargo nuo aiškios krypties stokos, o dalis verslo tikisi stabilesnių santykių su pagrindine eksporto rinka.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per vizitą Londone taip pat signalizavo, kad Paryžius ir Londonas pasirengę kalbėtis apie platesnį Jungtinės Karalystės santykių atnaujinimą su ES. Tikimasi, kad iki metų pabaigos gali įvykti svarbus ES ir Jungtinės Karalystės aukščiausio lygio susitikimas, kuriame būtų aptartos prekybos, saugumo ir reguliacinio suderinamumo kryptys.

    Kontekstas jautrus ir dėl ankstesnio prekybos susitarimo su JAV. 2025 metais paskelbtas susitarimas numatė tarifų mažinimą kai kurioms britiškoms prekėms, tarp jų prabangiems automobiliams, taip pat plienui ir aliuminiui, po to, kai Vašingtonas buvo įvedęs plataus masto muitų paketą partneriams.

    Tačiau didžiausi ginčai kilo dėl žemės ūkio ir maisto standartų. Jungtinė Karalystė ne kartą kartojo, kad papildomas JAV produktų importas neturėtų mažinti britiškų maisto saugos reikalavimų, o viešojoje erdvėje ypač jautriai vertintos diskusijos dėl paukštienos apdorojimo ir jautienos gamybos praktikų.

    Greerio pastabos atspindi platesnę problemą, su kuria susiduria Londonas: vienu metu išlaikyti sklandžią prekybą su ES ir tuo pačiu maksimaliai išplėsti prieigą prie JAV rinkos. Ekspertai pabrėžia, kad kuo labiau Jungtinė Karalystė derina taisykles su ES, tuo mažiau erdvės lieka atskirai pripažinti JAV standartus, ypač maisto, chemijos ir pramonės sertifikavimo srityse.

    Kita jautri derybų tema – vaistai ir jų kainodara. Straipsnyje minėta, kad siekdama išvengti JAV muitų kai kuriems farmacijos produktams Jungtinė Karalystė sutiko mokėti didesnes kainas už dalį vaistų, o tai kelia politinių klausimų dėl ilgalaikio poveikio sveikatos sistemai ir biudžetui.

    Artimiausiais mėnesiais Londonui teks apsispręsti, ar prioritetas bus gilesnis ekonominių taisyklių suderinimas su ES, ar didesnė derybinė laisvė su JAV. Abi kryptys gali duoti naudos, tačiau kiekviena jų reiškia ir kompromisus, kurie ypač ryškūs jautriausiuose sektoriuose: maisto standartų, pramonės reguliavimo ir vaistų rinkos.

  • Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Briuselis uždarė duris Brazilijos mėsai: ambasadorius grasina atsaku, įtampa auga

    Europos Komisijos sprendimas sustabdyti mėsos importą iš Brazilijos įsigaliojo šią savaitę, o Brasilija jau kalba apie galimas atsakomąsias priemones. Ginčas įsiliepsnojo dėl ES reikalavimų, susijusių su antibiotikų naudojimu gyvūnų auginime.

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguel da Costa e Silva teigia, kad papildomi patikrinimai esą nereikalingi, nes Brazilija pateikė pakankamas garantijas. Tuo pat metu jis įspėjo, kad jei importas nebus atnaujintas, svarstomi įvairūs atsako scenarijai.

    Kas užkliuvo ES institucijoms?

    Europos Komisija nurodė, kad Brazilija buvo išbraukta iš šalių, atitinkančių ES maisto saugos taisykles, sąrašo dėl praktikos, kurią ES sieja su antimikrobinio atsparumo didėjimu. ES pozicija grindžiama principu, kad antibiotikai neturi būti naudojami gyvūnų augimui skatinti.

    Komisija taip pat akcentavo, kad kai kurių produktų patikros procesai tęsiasi, tačiau dėl jautienos auditui, ES vertinimu, nebuvo suteiktos būtinos sąlygos ir garantijos. Dėl to pasirinktas griežtesnis kelias, kuris turėtų užtikrinti vienodą rizikos valdymą visoje bendrijoje.

    Brazilija kalba apie atsakomąsias priemones

    Brazilijos ambasadorius tikina, kad tokie reikalavimai, jo vertinimu, nėra proporcingi ir kad panašaus masto auditai ne visada taikomi kitoms eksportuojančioms valstybėms. Jis pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija bus tęsiamos, tačiau kantrybė nėra begalinė.

    „Jei importas nebus atnaujintas, svarstysime visas galimybes ir galime būti kūrybingi“, – sakė Pedro Miguel da Costa e Silva.

    Brazilijos Vyriausybė viešai užsiminė apie kontrpriemones, jei ES sprendimas išliks galioti. Praktikoje tai gali reikšti griežtesnes importo procedūras, papildomus reikalavimus ar kitus prekybos ribojimus ES prekėms, nors konkrečių žingsnių kol kas neįvardyta.

    ES atsakas: taisyklės vienodos visiems

    Europos Komisija atmeta kaltinimus diskriminacija ir tvirtina, kad taisyklės taikomos nedarant išimčių. Komisijos atstovai pabrėžia, kad partneriams apie pasikeitimus buvo pranešta iš anksto, o prisitaikymui suteikta pakankamai laiko.

    „Mūsų požiūris yra nediskriminacinis, o partneriams suteikėme pakankamai laiko ir informacijos prisitaikyti“, – sakė Europos Komisijos atstovas Olof Gill.

    Šis konfliktas vyksta platesniame kontekste: ES stiprina priemones prieš antimikrobinį atsparumą, o importo kontrolė tampa viena iš priemonių užtikrinti, kad trečiųjų šalių produkcija atitiktų tuos pačius standartus kaip ir ES gamintojų. Ginčas taip pat didina įtampą dėl prekybos su Mercosur bloku, kurio atžvilgiu dalis Europos ūkininkų jau anksčiau reiškė susirūpinimą dėl konkurencijos ir standartų laikymosi.

  • Indija ir Uzbekistanas kelia kartelę: siekia 4,29 mlrd. eurų prekybos ir tęs urano tiekimą

    Indija ir Uzbekistanas kelia kartelę: siekia 4,29 mlrd. eurų prekybos ir tęs urano tiekimą

    Indija ir Uzbekistanas per ministro pirmininko Narendros Modi valstybinį vizitą Taškente paskelbė pakėlę dvišalius santykius į visapusiškos strateginės partnerystės lygį. Kartu iškeltas tikslas iki 2030 metų prekybos apimtis padidinti iki 4,29 mlrd. eurų.

    Derybų darbotvarkėje dominavo prekyba, energetinis saugumas ir kritinės žaliavos, taip pat gynyba bei skaitmeninė infrastruktūra. Abi pusės pabrėžė, kad didesnis ekonominis ryšys turi remtis aiškiais įgyvendinimo mechanizmais, o ne vien deklaracijomis.

    Vienas svarbiausių signalų – artėjantis ilgalaikis urano tiekimo susitarimas, apie kurį pranešė Indijos Užsienio reikalų ministerija. Indija siekia stabilaus kuro šaltinio civilinei branduolinei energetikai, o Uzbekistanas mato galimybę įtvirtinti save kaip patikimą strateginių išteklių partnerį.

    Indija jau importuoja uraną iš Uzbekistano pagal 2019 metais pasirašytą sutartį, numatančią 1 100 metrinių tonų natūralaus urano koncentrato tiekimą iki 2026 metų. Indijos parlamentui pateiktoje informacijoje nurodyta, kad iki 2025 metų kovo pagal šį kontraktą jau buvo gauta 600 metrinių tonų.

    Importuojamas uranas naudojamas civiliniuose Indijos branduoliniuose reaktoriuose, kuriems taikomos Tarptautinės atominės energijos agentūros saugumo priemonės. Indija viešai deklaruoja planus iki 2047 metų branduolinės generacijos pajėgumus išplėsti iki 100 gigavatų, todėl ilgalaikės tiekimo grandinės tampa esminiu klausimu.

    Prekybos tikslas iki 2030 metų

    Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas nurodė, kad dvišalė prekyba pernai augo 33 proc. ir pasiekė apie 1,12 mlrd. eurų. Dabar abi šalys nori šį skaičių beveik keturgubinti ir per artimiausius metus išspręsti rinkos prieigos bei logistikos kliūtis.

    Bendrame pareiškime akcentuojamas siekis mažinti netarifines prekybos kliūtis, gerinti rinkos prieigą ir stiprinti gamybos bei tiekimo grandinių ryšius. Tam numatyta steigti darbo grupę, kuri vertins investicijų barjerus ir aptars tolesnius žingsnius po galimybių studijos dėl lengvatinio prekybos susitarimo.

    Praktiškas rezultatas – susitarimas, kuris ateityje leistų Indijos keliautojams Uzbekistane atsiskaityti UPI palaikančiomis mokėjimų programėlėmis. Indijos pareigūnai nurodo, kad įgyvendinimas gali užtrukti maždaug metus, o tai reikštų didesnį patogumą turizmui ir smulkiajam verslui.

    Ne mažiau svarbus ir transporto klausimas: kalbėta apie multimodalinius maršrutus, galinčius sumažinti krovinių gabenimo kainą į jūros neturinčią Uzbekistaną. Tai ypač aktualu, kai pasaulinės tiekimo grandinės vis dažniau persitvarko, o šalys ieško alternatyvių koridorių.

    Gynyba, saugumas ir regioninės ambicijos

    Partnerystės įgyvendinimą prižiūrės naujas užsienio reikalų ministrų lygmens mechanizmas, o tarpvalstybinė komisija bus pakelta iki ministrų lygmens. Tokie instituciniai pakeitimai paprastai laikomi ženklu, kad šalys nori reguliaraus sprendimų priėmimo, o ne tik protokolinių susitikimų.

    Abi valstybės sutarė plėsti gynybos ir saugumo bendradarbiavimą, įžvelgdamos daugiau galimybių ir gynybos pramonėje. Indija ir Uzbekistanas jau rengia bendras karines pratybas „Dustlik“, o naujame etape akcentuojamas platesnis koordinavimas.

    Kovos su terorizmu tema išliko viena pagrindinių: abi pusės pakartojo nulinės tolerancijos principą ir paragino stiprinti žvalgybos, teisėsaugos bei kontrteroristinio bendradarbiavimo mainus. Regioniniame kontekste tai siejama ir su stabilumo užtikrinimu Centrinėje Azijoje.

    Švietimas ir žmonių ryšiai

    Šalys taip pat paskelbė apie švietimo ir kultūrinių ryšių plėtrą. Uzbekistane veikia keturi Indijos universitetai, o apie 16 000 Indijos studentų, daugiausia medicinos srityje, studijuoja šioje šalyje.

    Uzbekistano pusė pabrėžė 30 dienų bevizį režimą ir 14 savaitinių skrydžių, kurie sudaro prielaidas didesniems srautams. Taip pat patvirtinta turizmo bendradarbiavimo programa 2026–2028 metams.

    Vizito metu Narendra Modi buvo apdovanotas Oliy Darajali Do‘stlik ordinu, kuris įvardijamas kaip aukščiausias Uzbekistano įvertinimas užsienio šalių lyderiams. Tai buvo ketvirtasis jo vizitas Uzbekistane, kai šalys pažymėjo 15 metų strateginės partnerystės sukaktį.

    „Stipresnė Indijos ir Uzbekistano partnerystė bus galinga taikos, pažangos ir klestėjimo jėga Centrinėje Azijoje“, – sakė Narendra Modi.