Tag: Tarptautinė prekyba

  • Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties: įsigaliojimas – 2027-aisiais

    Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties: įsigaliojimas – 2027-aisiais

    Kanada baigė derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos sutarties, šeštadienį pranešė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney. Jo teigimu, tai dalis Otavos pastangų mažinti priklausomybę nuo JAV po pašlijusių santykių su Vašingtonu.

    Apie susitarimo derybų pabaigą skelbia „Euronews“. M. Carney socialiniuose tinkluose priminė, kad derybos startavo prieš metus, o dabar jau pasiektas finišas.

    Kanados premjeras teigė, kad vyriausybė sieks greitai užbaigti formalumus, kad sutartis būtų galutinai parengta. Jo vertinimu, susitarimą pasirašyti gali prireikti maždaug šešių mėnesių.

    M. Carney taip pat nurodė, kad sutartis turėtų įsigalioti 2027 metais. Jis pabrėžė, jog naujasis susitarimas, jo manymu, atvers daugiau galimybių įvairiems Kanados ekonomikos sektoriams.

    Kam, pasak Carney, tai bus naudinga

    Kalbėdamas Maniloje, kur dalyvauja Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime, M. Carney vardijo sritis, kurios galėtų laimėti iš laisvesnės prekybos su Filipinais. Tarp jų jis minėjo žemės ūkį, aviacijos ir kosmoso pramonę bei dirbtinio intelekto sritį.

    Premjeras taip pat įvardijo miškų produktų, kasybos, energetikos ir paslaugų sektorius. Anot jo, tai esą turėtų reikšti daugiau galimybių verslui, didesnį pasirinkimą vartotojams ir geresnes darbo vietas darbuotojams.

    Platesnis planas – susitarimas su visa ASEAN

    Be dvišalės sutarties su Filipinais, Otava siekia ir platesnio prekybos susitarimo su visa 11 narių ASEAN grupe. M. Carney teigė, kad derybos dėl tokio susitarimo yra „iš esmės užbaigtos“.

    Kanados vadovas šiuos veiksmus įvardijo kaip strategiją kurti patikimų partnerių tinklą, kuris padėtų šalies ekonomikai tapti atsparesnei. Vienas tikslų – sumažinti santykinę priklausomybę nuo JAV.

    Kanada ieško alternatyvų JAV rinkai

    Straipsnyje pažymima, kad Kanada yra išsikėlusi tikslą iki 2035 metų padvigubinti eksportą, kuris keliauja ne į JAV. Tuo pat metu šalis, siekdama diversifikuoti prekybą, vis labiau artėja prie Europos.

    Šis kursas siejamas su pasikartojančiais prekybos nesutarimais su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pastarasis, kaip skelbiama, artimiausiomis dienomis turėtų atvykti į Manilą, o vėliau vykti į Kiniją į APEC viršūnių susitikimą Šendžene.

    Tuo metu M. Carney po ASEAN susitikimo dar planuoja kelionę į Kambodžą, o vėliau taip pat vykti į Kiniją.

  • „Kärcher“ vadovas siunčia įspėjimą Europai: mažiau taisyklių, kitaip laukia skaudus lūžis

    „Kärcher“ vadovas siunčia įspėjimą Europai: mažiau taisyklių, kitaip laukia skaudus lūžis

    Europos pramonė atsidūrė vadinamojoje tobuloje audroje, kurioje susikerta geopolitinės krizės, prekybos įtampa ir auganti konkurencija iš Azijos. Taip teigia „Alfred Kärcher SE & Co. KG“ vadovas Hartmutas Jenneris, ragindamas Europos politikus mažinti perteklinį reguliavimą ir pereiti prie greitų, apčiuopiamų sprendimų.

    Anot jo, JAV prekybos politika tampa sunkiai prognozuojama, o staigūs muitų ar barjerų signalai kuria rizikas laisvajai prekybai. Tokiame fone eksportui jautrioms Europos bendrovėms tampa sudėtingiau planuoti investicijas, tiekimo grandines ir gamybos apimtis.

    „Kinija nebėra tik pigių prekių gamintoja – ji tapo agresyviu technologiniu konkurentu“, – sakė Hartmutas Jenneris.

    Pasak „Kärcher“ vadovo, dalį Kinijos pranašumo lemia kryptinga valstybės pramonės politika, subsidijos strateginėms šakoms ir priemonės, didinančios gamintojų konkurencingumą. Tai, jo vertinimu, sukuria iškraipymus, skatina perteklinius pajėgumus ir apsunkina sąžiningą konkurenciją globaliose rinkose.

    Deindustrializacijos rizika Europoje

    H. Jenneris įspėja, kad deindustrializacija Europoje nėra teorinė grėsmė, o jau vykstantis procesas, kurį rodo darbo vietų praradimas ir mažėjantys gamybos mastai. Didžiausias spaudimas tenka tradicinėms pramonės šakoms, ypač gamybai ir automobilių sektoriui, kur svarstomi gamyklų uždarymai ar perkėlimas.

    Jo teigimu, net inovatyvios, stiprų prekės ženklą turinčios įmonės ilgainiui neišlaikys tempo, jei veiklos sąlygos blogės, o konkurencija tarptautinėje rinkoje bus iškreipta. Prie to prisideda ir struktūriniai kaštai: energijos kainos, darbo jėgos apmokestinimas bei didėjanti administracinė našta.

    „Net inovacijų lyderiai ilgainiui neatsilaikys prieš blogėjančias sąlygas ir nesąžiningą konkurenciją“, – sakė Hartmutas Jenneris.

    Reguliavimas ir investicijų stagnacija

    „Kärcher“ vadovas kritiškai vertina situaciją Vokietijoje, kurią vadina reformų nuovargio ir reguliavimo įkarščio deriniu. Jo manymu, net ir atsigaunant ekonomikos augimui, dalis impulso gali būti laikina, susijusi su valstybės fondais, subsidijomis ar gynybos užsakymais, o ne su tvariu privačių investicijų šuoliu.

    H. Jennerio teigimu, verslui ypač kenkia dokumentavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie suryja laiką ir pinigus. Jis ragina administravimą paversti skaitmeniniu, paslaugų principu veikiančiu partneriu, o sprendimų priėmimą pagreitinti pasitelkiant DI, bet kartu mažinant pačių prievolių apimtį.

    Daugiau darbo, mažiau biurokratijos

    Pramonės konkurencingumą, pasak jo, veikia ir demografija, todėl reikalinga diskusija apie bendrą darbo apimties didinimą ekonomikoje. Tarp siūlomų priemonių įvardijami aiškesni viršvalandžių skatinimo mechanizmai, lankstesnis darbo laikas bei paprastesnės taisyklės įdarbinant kvalifikuotus specialistus.

    Taip pat pabrėžiama, kad Europa turi vykdyti griežtesnę prekybos politiką, užtikrinančią vienodas taisykles visiems. H. Jennerio vertinimu, laisvoji prekyba veikia tik tada, kai taisyklės taikomos nuosekliai, o pažeidimai sulaukia realių pasekmių.

    „Kärcher“, geriausiai žinoma dėl aukšto slėgio plovyklų, 2025 metais skelbė pasiekusi apie 3,5 milijardo eurų apyvartą ir turinti apie 17 000 darbuotojų visame pasaulyje. Bendrovė veikia 87 šalyse, o didžioji dalis pajamų, kaip nurodoma įmonės pateikiamuose duomenyse, uždirbama už Vokietijos ribų.

  • Šveicarija ir Kinija beveik visiškai panaikina muitus: nauja laisvosios prekybos sutartis ir signalas JAV

    Šveicarija ir Kinija baigė derybas dėl išplėstos laisvosios prekybos sutarties, kuri numato beveik visišką muitų panaikinimą šveicariškoms prekėms Kinijos rinkoje. Apie tai Pekine pranešė Šveicarijos prezidentas Guy Parmelin ir Kinijos prekybos ministras Wang Wentao.

    Atnaujintas susitarimas pasirašytas spalio 30 dieną Pekine, o abi pusės jį įvardijo kaip naują bendradarbiavimo etapą. Pagal skelbiamas sąlygas Kinija ketina panaikinti 99,8 proc. tarifų šveicariškam eksportui, taip reikšmingai pagerindama prieigą prie vienos didžiausių pasaulio rinkų.

    Kas keičiasi, palyginti su 2014 metais?

    2014 metais įsigaliojęs Šveicarijos ir Kinijos laisvosios prekybos susitarimas jau buvo palankus kinų eksportui: didžioji dalis importo iš Kinijos Šveicarijoje buvo atleista nuo muitų. Tuo metu šveicariškam eksportui į Kiniją lengvatos buvo gerokai siauresnės, nes tik mažiau nei pusė prekių pateko į mažesnių ar nulinių tarifų režimą.

    Dabar deklaruojamas 99,8 proc. tarifų panaikinimas reiškia daug platesnį šveicariškų prekių krepšelį be muitų Kinijoje. Praktikoje tai aktualu sektoriams, kuriuose Šveicarija tradiciškai yra stipri, įskaitant aukštos pridėtinės vertės pramonę, chemiją ir farmaciją, tiksliąją inžineriją.

    Dėmesys paslaugoms ir skaitmeninei prekybai

    Susitarimas apima ne tik prekių tarifus, bet ir numato platesnį bendradarbiavimą paslaugų, skaitmeninės prekybos bei technologijų srityse. Taip pat skelbiama, kad Kinijos rinka labiau atsivers Šveicarijos investuotojams, o tai gali sustiprinti abipuses investicijas.

    Pranešama, kad sutartos sąlygos būtų taikomos 10 metų laikotarpiu. Tai verslui svarbus signalas dėl stabilumo, nes tarifų politika pastaraisiais metais tapo viena jautriausių tarptautinės prekybos rizikų.

    Kodėl tai vertinama kaip geopolitinis signalas?

    Susitarimas pasiektas tuo metu, kai Kinija taiko ar svarsto prekybos ribojimus kai kurių valstybių atžvilgiu, o santykiai su Vakarų šalimis išlieka įtempti. Dėl to Šveicarijos ir Kinijos susitarimas vertinamas kaip indikatorius, kiek Pekinas yra pasirengęs plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Europos partneriais.

    „Pekinas ir Bernas gali įnešti daugiau pasitikėjimo ir aiškumo į ekonominį bendradarbiavimą tarp Kinijos ir Europos“, – sakė Xi Jinpingas.

    „Šis susitarimas atveria naują bendradarbiavimo etapą ir apima tyrimus, inovacijas, mokslą bei su darbu susijusius klausimus“, – sakė Guy Parmelin.

    Kontekstą sustiprina ir tai, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo įvedęs Šveicarijai vienus aukščiausių muitų Europoje, o tai skatino Berną aktyviau diversifikuoti prekybos kryptis. Kinija Šveicarijai yra viena svarbiausių partnerių: ji užima trečią vietą pagal prekybos apimtis po Vokietijos ir JAV.

    Šių metų dvišalės prekybos vertė siekė 46 mlrd. Šveicarijos frankų. Perskaičiavus pagal apytikrį pastarųjų metų kursą, tai sudaro apie 48 mlrd. eurų, nors galutinė suma gali kisti priklausomai nuo valiutų svyravimų.

  • Tuskas Vietname siekia proveržio: Lenkiją slegia milžiniškas prekybos deficitas

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas oficialaus vizito Vietname metu akcentuoja ekonominius tikslus: Varšuva siekia sumažinti itin didelį prekybos deficitą ir atverti daugiau galimybių Lenkijos įmonėms sparčiai augančioje Pietryčių Azijos rinkoje.

    Hanojuje numatyti susitikimai su aukščiausiais Vietnamo vadovais, o derybų centre – konkrečios priemonės, kurios palengvintų Lenkijos eksportuotojų patekimą į vietos tiekimo grandines ir valstybinių pirkimų segmentą.

    Milžiniškas disbalansas prekyboje

    Lenkijos ir Vietnamo prekybos apimtys pastaraisiais metais augo, tačiau struktūra Lenkijai išlieka nepalanki. Skelbiama, kad 2025 metais bendra dvišalė prekyba viršijo 8 mlrd. JAV dolerių, o deficitas Lenkijos pusėje sudarė daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių.

    Perskaičiavus į eurus, tai reiškia, kad prekybos apyvarta siekė apie 7,5 mlrd. eurų, o deficitas priartėjo prie maždaug 6,6 mlrd. eurų. Toks atotrūkis rodo, kad Lenkija iš Vietnamo importuoja gerokai daugiau, nei pajėgia parduoti šiai rinkai.

    Lenkijos eksportas į Vietnamą siekė apie 490 mln. eurų, o importas iš Vietnamo buvo apie 7,0 mlrd. eurų. Skaičiai signalizuoja, kad problemos sprendimas reikalauja ne vien pavienių sutarčių, bet ir sisteminių eksporto skatinimo priemonių.

    Ką Lenkija nori parduoti Vietname

    Varšuva akcentuoja, kad jos įmonės Vietname mato nišas maisto pramonėje, pramonės įrangoje ir transporto sektoriuje, taip pat farmacijos bei kosmetikos srityse. Šios kategorijos dažniausiai minimos kaip potencialiai konkurencingos, jei pavyktų sumažinti administracines ir logistikos kliūtis.

    Praktikoje tai reiškia derybas dėl greitesnių sertifikavimo procedūrų, aiškesnių taisyklių maisto ir gyvūninės kilmės produktų eksportui, patikimesnių partnerių paieškos bei kontaktų su vietos platintojais stiprinimo.

    Partnerystė, kurią bandoma paversti rezultatais

    Vizito metu taip pat aptariamas siekis kelti dvišalius santykius į strateginės partnerystės lygį ir įgyvendinti vadinamąjį kelio žemėlapį. Tokie susitarimai paprastai apima ne tik prekybą, bet ir investicijas, technologijų bendradarbiavimą bei politinį dialogą.

    Pietryčių Azijos valstybės, tarp jų ir Vietnamas, pastarąjį dešimtmetį tapo svarbia pasaulinių gamybos grandinių dalimi, o Europos įmonės regione ieško alternatyvų tradiciniams tiekimo maršrutams. Lenkijai tai galimybė ne tik didinti eksportą, bet ir pritraukti investicijų į gamybą bei logistiką.

    Lenkijos vyriausybė tikisi, kad aukščiausio lygio politinis dėmesys padės išjudinti konkrečius verslo projektus ir ilgainiui sumažins prekybos disbalansą. Vis dėlto rezultatai priklausys nuo to, ar po vizito pavyks greitai susitarti dėl praktinių rinkos atvėrimo žingsnių.

  • Donaldas Tuskas Vietname: siekia apversti nepalankią prekybą ir atverti rinką Lenkijos verslui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pradėjo vizitą Vietname, kuriame daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams ryšiams ir prekybai. Varšuva siekia mažinti ryškų prekybos disbalansą, nes Lenkijos importas iš Vietnamo gerokai viršija eksportą.

    Lenkijos vyriausybės vertinimu, 2025 metais prekybos deficitas su Vietnamu viršijo 6 milijardus eurų. Toks atotrūkis, kaip pabrėžia valdžia, riboja Lenkijos įmonių galimybes ir didina priklausomybę nuo importuojamų prekių grupių.

    Kas slepiasi už deficito

    Vietnamas pastarąjį dešimtmetį tapo vienu svarbiausių gamybos ir eksporto centrų Pietryčių Azijoje. Į Europą iš šios šalies keliauja elektronika, tekstilė, avalynė, baldai ir kitos masinės gamybos prekės, kurios dažnai konkuruoja kaina.

    Lenkijos eksportuotojams didžiausi iššūkiai dažniausiai susiję su patekimu į platinimo tinklus, vietos konkurencija ir procedūriniais reikalavimais. Todėl Varšuva akcentuoja ne tik politinį dialogą, bet ir praktines priemones, kurios padėtų įmonėms įsitvirtinti Vietname.

    Ko tikisi Varšuva

    Vizito metu daugiausia kalbama apie sąlygų gerinimą Lenkijos verslui, ypač didesnės pridėtinės vertės sektoriuose. Tarp prioritetų paprastai minimos maisto pramonės, farmacijos, chemijos, žemės ūkio technologijų ir įvairių inžinerinių sprendimų eksporto galimybės.

    Vyriausybė taip pat siekia sustiprinti ekonominę diplomatiją, kad įmonės greičiau rastų patikimus partnerius ir lengviau pradėtų prekybą. Tokios misijos dažnai apima verslo forumus, susitikimus su institucijomis ir derybas dėl konkrečių rinkos prieigos kliūčių.

    Regiono svarba auga

    Vietnamo reikšmė Europai didėja platesniame kontekste, kai pasaulinės tiekimo grandinės diversifikuojamos, o dalis gamybos perkeliama iš Kinijos į kitas regiono valstybes. Lenkija siekia pasinaudoti šia tendencija ne tik importuodama, bet ir didindama savo eksportą.

    Varšuva signalizuoja, kad tikslas yra ne trumpalaikis politinis gestas, o kryptingas prekybos santykių perbalansavimas. Jei pavyktų išplėsti Lenkijos įmonių veiklą Vietname, tai galėtų sumažinti deficitą ir atnešti daugiau užsakymų gamintojams Europoje.

  • ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    Europos Sąjunga turėtų pasiūlytą Kanados „asocijuotos narystės“ statusą paversti realiu, institucijomis paremtu bendradarbiavimu, o ne dar vienu prekybos susitarimu su priedais. Taip „Euronews“ teigė Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas Kanados klausimais Tobiasas Cremeris.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar rugsėjį pakvietė Kanadą tapti pirmąja ES asocijuota nare, tačiau praktinis šio precedento turinys iki šiol išlieka miglotas. Būtent dėl to, pasak europarlamentaro, artėjantis politinis sprendimų etapas yra kritiškai svarbus.

    „Pastaruosius porą mėnesių Kanada ir Europa puikiai rašė viena kitai meilės laiškus ir kartojo, kaip nori dirbti kartu, bet dabar metas rimtai pereiti prie konkrečių įsipareigojimų“, – sakė T. Cremeris.

    Jo teigimu, asocijuota narystė turėtų reikšti artimiausią įmanomą partnerystę, kurią ES gali pasiūlyti ne Europos valstybei. Europarlamentaras pabrėžė, kad šiame modelyje svarbiausia būtų ne simbolika, o patvarios taisyklės, leidžiančios sprendimus priimti nuosekliai.

    Artėjantis ES ir Kanados viršūnių susitikimas Monrealyje turėtų tapti lakmuso popierėliu, ar „naujas statusas“ įgaus apčiuopiamą formą. Tikimasi susitarimų dėl strateginių sričių, įskaitant kritines žaliavas ir skaitmeninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas šiai iniciatyvai palankus: didėjant geopolitinei įtampai ir tiekimo grandinių rizikoms, ES siekia patikimesnių partnerių, su kuriais sieja panašios demokratinės vertybės ir saugumo interesai. Kanada tuo pat metu ieško atramos platesniame aljansų tinkle, kai prekybos ginčai ir protekcionistinė politika kelia papildomų neapibrėžtumų jos santykiuose su JAV.

    Europarlamentaras teigė, kad santykiai neturėtų apsiriboti prekyba, net jei ji išlieka svarbi ašis. Jo nuomone, reikalinga sektorinių susitarimų visuma, apimanti gynybą, skaitmeninę darbotvarkę, Arkties klausimus, studentų mainus ir kitus praktinius formatus.

    „Turi atsirasti nauja santykių kokybė“, – sakė T. Cremeris.

    Esminiu lūžiu jis laiko ne pavienių projektų gausą, o bendrą institucinę sistemą, kuri sujungtų iniciatyvas į ilgalaikį koordinavimą. T. Cremeris siūlė svarstyti Kanados dalyvavimą ES Tarybos darbe stebėtojo teisėmis, taip pat kurti formalią parlamentinę partnerystės asamblėją.

    Tokios asamblėjos idėja remiasi jau veikiančiu ES ir Jungtinės Karalystės parlamentinės partnerystės asamblėjos modeliu, kai abiejų pusių parlamentarai reguliariai susitinka ir gilinasi į konkrečias politikos sritis. T. Cremerio vertinimu, panašus mechanizmas galėtų užtikrinti, kad politinės deklaracijos nevirstų vienkartiniais pažadais.

    Kalbėdamas apie Jungtinę Karalystę, europarlamentaras akcentavo skirtumą: tai Europos valstybė, kuriai, jei būtų politinės valios, ilgalaikė ambicija galėtų būti ne asocijuota, o visavertė narystė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad ES interesas platesnis ir apima ir kitų artimų partnerių telkimą.

    T. Cremeris ragino stiprinti ryšius ne tik su Kanada ir Jungtine Karalyste, bet ir su tokiomis valstybėmis kaip Australija ar Pietų Korėja. Jo teigimu, vis ryškiau formuojasi poreikis bendraminčių blokui, orientuotam į kolektyvinį saugumą, taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir abipusę pagarbą.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad asocijuotos narystės idėja ES yra naujas instrumentas, todėl didžiausias iššūkis bus teisinis ir politinis aiškumas. Jei formatas bus apibrėžtas miglotai, jis rizikuos likti simboliniu, tačiau aiškiai sutartos institucijos ir sprendimų priėmimo taisyklės galėtų atverti kelią gilesniam bendradarbiavimui saugumo, pramonės ir technologijų srityse.

  • Tuskas Naujajame Delyje atvėrė kortas: Lenkija nori tapti Indijos vartais į Europą

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas su didele verslo delegacija lankosi Indijoje, kur Naujajame Delyje vykstančiame Lenkijos ir Indijos verslo forume akcentavo ambiciją stiprinti prekybą ir investicijas. Pasak jo, Varšuva siekia, kad Lenkija taptų Indijos bendrovėms patikima prieiga prie Europos rinkos, o Indija – Lenkijos įmonėms įėjimo tašku į Aziją.

    Į vizitą kartu atvyko Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis ir beveik 100 įmonių atstovai. Delegacijos darbotvarkėje numatyti du ekonominiai renginiai ir derybos, skirtos eksporto plėtrai bei naujiems verslo ryšiams.

    Akcentas – investicijos ir darbo vietos

    Kalbėdamas forume Donaldas Tuskas pabrėžė, kad strateginės partnerystės vertę lemia ne politinės deklaracijos, o realūs rezultatai. Jo teigimu, bendradarbiavimas turi virsti investicijomis, technologijų mainais ir naujomis darbo vietomis abiejose šalyse.

    „Strateginės partnerystės vertę matuojame ne pareiškimais, o investicijomis, naujomis technologijomis ir sukurtomis darbo vietomis“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Lenkijos vadovas taip pat išskyrė ekonominio saugumo aspektą: glaudesni ryšiai, jo vertinimu, gali padėti stiprinti tiekimo grandinių atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų skaičiaus. Pastaraisiais metais Europos įmonės vis aktyviau ieško gamybos ir paslaugų partnerių už tradicinių centrų ribų, todėl Indija vis dažniau minima kaip alternatyva diversifikacijai.

    Kodėl Lenkija vilioja Indijos verslą

    D. Tuskas argumentavo, kad Lenkijos pranašumas – geografinė padėtis Europos transporto maršrutų sankirtoje ir išvystyta logistika. Tai, jo teigimu, leidžia Indijos kapitalui patogiau pasiekti Europos Sąjungos vartotojus, o įmonėms – kurti europines tiekimo grandines ar regioninius centrus.

    „Turime logistiką, infrastruktūrą ir galime būti patraukli investicijų kryptis Indijos įmonėms bei vieta, kur galima plėtoti europines tiekimo grandines“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Šis naratyvas atitinka ir platesnes ES tendencijas: Europa siekia pritraukti aukštesnės pridėtinės vertės investicijas, o Indijos bendrovės ieško gamybos, paslaugų ir platinimo platformų, kad lengviau patektų į bendrąją rinką. Dėl to didėja konkurencija tarp regiono valstybių, siūlančių infrastruktūrą, kvalifikuotą darbo jėgą ir aiškias investavimo taisykles.

    Kuriose srityse tikimasi proveržio

    Forume išskirtos sritys, kuriose abipusis potencialas laikomas didžiausiu: gynyba, energetika, žemės ūkis, mokslas ir pažangiosios technologijos. Tokia darbotvarkė atspindi tiek Indijos siekį spartinti modernizaciją, tiek Lenkijos norą didinti eksportą ir pritraukti technologines investicijas.

    Finansų ministras Andrzejus Domańskis akcentavo, kad partnerystė turėtų koncentruotis į pažangiausius sektorius, kur kuriama didžiausia pridėtinė vertė. Jis pabrėžė, jog delegacijoje dalyvauja kosmoso sektoriaus, informacinių technologijų, dirbtinio intelekto ir farmacijos sričių atstovai.

    „Mūsų šalių bendradarbiavimas turėtų koncentruotis į pažangiausius ekonomikos sektorius. Būtent ten matome milžinišką potencialą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Artimiausiu metu vizito sėkmė bus vertinama pagal tai, ar pavyks pasiekti konkrečių susitarimų dėl bendrų projektų, investicinių planų ar eksporto kontraktų. Tokie kontaktai paprastai tampa pagrindu ilgalaikėms partnerystėms, ypač kai į dialogą įtraukiamos ir inovacijų ekosistemos – startuoliai, tyrimų institutai bei technologijų centrai.

  • Lenkija kyla Europos prekybos žemėlapyje: tapo 7-a Italijos partnere ir aplenkė Jungtinę Karalystę

    Lenkija stiprina pozicijas Europos prekybos žemėlapyje ir vis dažniau minima tarp svarbiausių didžiųjų ES ekonomikų partnerių. Italijos statistikoje šalis jau pakilo iki septintos vietos ir pagal prekybos apyvartą aplenkė Jungtinę Karalystę.

    Šį pokytį iš dalies paaiškina „Brexit“ padariniai: Jungtinė Karalystė pasitraukė iš bendrosios ES rinkos, o tai apsunkino prekių ir paslaugų mainus su Bendrijos valstybėmis. Dėl to Londono prekybos balansas su ES išliko neigiamas, o Italijos ir Jungtinės Karalystės prekyboje taip pat fiksuotas deficitas.

    Prekybos apimtys auga

    Italijos verslui Lenkija atrodo kaip didelė, maždaug 37 mln. gyventojų rinka, kurioje, kaip ir Italijoje, dominuoja mažos ir vidutinės įmonės. Investuotojus papildomai traukia pramonės plėtrai palankios sąlygos ir investicijų skatinimo mechanizmai.

    Italijos ambasadorius Lenkijoje Luca Franchetti Pardo akcentavo, kad dvišalė prekių apyvarta 2025 metais siekė 36,7 mlrd. eurų, o Italijos eksportas į Lenkiją per metus paaugo 5,9 proc. Pasak jo, 2026 metų pradžioje augimo tempas išliko, o per pirmus penkis mėnesius apyvarta buvo 4,9 proc. didesnė nei prieš metus.

    Tarp svarbiausių Italijos eksporto į Lenkiją grupių minimos mašinos, metalai ir metalo gaminiai bei transporto priemonės, kurių vertė siekė apie 8,8 mlrd. eurų. Lenkijos eksporte į Italiją ryškiausios pozicijos buvo transporto priemonės bei elektros ir elektronikos įranga, iš viso apie 6,4 mlrd. eurų.

    Nuo pigios gamybos prie technologijų

    Ekspertai pabrėžia, kad Italijos įmonių požiūris į Lenkiją keičiasi: šalis vis rečiau vertinama vien kaip pigi gamybos bazė. Vis daugiau dėmesio skiriama technologiniam bendradarbiavimui, aukštesnės pridėtinės vertės sektoriams ir bendriems produktų kūrimo projektams.

    „Idealus modelis nebėra toks, kad Italijos centrinė būstinė kuria, o Lenkijos dukterinė įmonė tik įgyvendina“, – sakė Emiliano Caradonna.

    Jo vertinimu, konkurencingumą Europoje Lenkijai stiprina keli veiksniai: pakankamai didelė vidaus rinka, strategiška geografinė padėtis tarp Vakarų Europos ir Baltijos regiono, taip pat inžinerijos, informacinių technologijų ir finansų kompetencijos. Prie to prisideda ir ES investicijos į infrastruktūrą, energetiką, gynybą bei skaitmenizavimą.

    Kartu verslas įvardija ir iššūkius, kurie gali riboti plėtrą: reguliacinio stabilumo stoka, brangstanti darbo jėga, energetikos transformacijos kaštai ir kai kurių kompetencijų trūkumas. Šie veiksniai lemia, kad įmonės vis daugiau dėmesio skiria našumui, automatizacijai ir procesų skaitmeninimui, įskaitant DI sprendimus.

    Lenkijos įmonės įsitvirtina Italijoje

    Prekyba ir investicijos tampa vis mažiau vienpusės: Lenkijos bendrovės taip pat plečia veiklą Italijoje. Šalies rinkoje matomos logistikos, mažmeninės prekybos, informacinių technologijų ir parodų bei renginių paslaugų įmonės.

    Lenkijos centrinio banko duomenimis, sukaupta Lenkijos tiesioginių investicijų Italijoje vertė 2024 metų pabaigoje siekė 358,2 mln. eurų. Per metus tai buvo beveik 50 proc. šuolis nuo 243,3 mln. eurų 2023 metų pabaigoje.

    Augant prekybai ir investicijoms, analitikai tikisi, kad Lenkijos vaidmuo Vidurio Europoje ir tiekimo grandinėse išliks svarbus, ypač didėjant infrastruktūros ir pramonės modernizavimo poreikiui. Italijos verslui tai reiškia ne tik naują pardavimo rinką, bet ir partnerį, su kuriuo vis dažniau siejama technologinė plėtra.

  • Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Šveicarijos Berne įsikūręs startuolis „Besso“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų investiciją, kurią skyrė vienas didelis Europos šeimos biuras. Įmonė teigia sąmoningai pasirinkusi vieną ilgalaikį investuotoją, kad galėtų greičiau didinti apimtis ir nesiblaškyti tarp skirtingų finansuotojų lūkesčių.

    „Besso“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą tarptautinės prekybos reguliavimo ir muitų taisyklių analizei. Platforma nuolat stebi daugiau nei 1 250 prekybos reglamentų ir tarifų grafikų skirtinguose prekybos koridoriuose, o įmonėms pateikia įžvalgas, kur jos gali permokėti muito mokesčius.

    „Nuo pat pradžių „Besso“ kūrėme remdamiesi realiais klientų poreikiais, o ne finansavimo etapais. Dabar matomas augimas rodo, kad laikas stipriau investuoti į plėtrą, o vienas ilgalaikis investuotojas suteikia ir resursų, ir aiškų fokusą“, – sakė „Besso“ įkūrėjas ir vadovas Philipas Sieberis-Gasseris.

    Pasak įmonės, muitų ir tarifų komandos pasaulyje esą praranda galimybę pasinaudoti lengvatiniais tarifais maždaug 30 proc. siuntų, kurioms tai galėtų būti taikoma. „Besso“ skaičiuoja, kad vidutinio dydžio importuotojams tai gali kainuoti nuo maždaug 1,8 iki 13,8 mln. eurų per metus, priklausomai nuo prekių srautų ir tarifų struktūros.

    Kita problema yra nuolat kintanti aplinka: įmonė nurodo, kad pagrindiniuose prekybos koridoriuose kiekvieną savaitę fiksuojama daugiau nei 7 000 reguliacinių pokyčių. Prie to prisideda geopolitinė įtampa, sankcijų taikymas, dažnėjantys tarifų peržiūrėjimai ir didėjantis spaudimas tiekimo grandines daryti atsparesnes.

    „Besso“ teigia, kad jos platforma pakeičia rankinius procesus, kurie daugelyje įmonių vis dar remiasi skaičiuoklėmis, PDF dokumentais ir brangiomis konsultacijomis. Sistema automatiškai identifikuoja, kur galima taikyti lengvatinius tarifus ar laisvosios prekybos susitarimų sąlygas, taip sumažinant klaidų riziką ir administracinę naštą.

    Tarp „Besso“ klientų minimos tarptautinės bendrovės, įskaitant „Danone“, „Unilever“, „AB InBev“, „BASF“, „Coca-Cola“, „Heineken“, „Philip Morris International“ ir „Syngenta“. Startuolis taip pat teigia, kad prie platformos neseniai prisijungė ir daugiau „Fortune 500“ sąrašo bendrovių.

    Įmonė bendradarbiauja su akademiniais partneriais, tarp kurių įvardijami Geneva Graduate Institute, World Trade Institute ir ETH Zurich. Konsultacinėje taryboje dirba ir buvęs Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretorius Jeanas-Danielis Gerberis, taip pat tarptautinės prekybos teisės ir DI specialistai.

    Gautas lėšas „Besso“ planuoja skirti darbuotojų skaičiui didinti, klientų aptarnavimo pajėgumams plėsti bei produkto vystymui ir tyrimams. Įmonės vertinimu, paklausa pažangesniems prekybos atitikties įrankiams auga, nes įmonės siekia mažinti su prekyba susijusias sąnaudas ir tiksliau valdyti rizikas.

    „Tai svarbus etapas, bet pats finansavimas nėra galutinis tikslas. Svarbiausia yra tai, ką jis leidžia mums sukurti toliau“, – sakė Philipas Sieberis-Gasseris.

  • DHL vadovas apie Lenkiją: kodėl ji sparčiai laimi globalioje prekyboje ir ką keistų Portas Polska

    Lenkija vis dažniau įvardijama kaip laimėtoja

    Tarptautiniai logistikos lyderiai vis dažniau akcentuoja, kad Lenkija išnaudoja pasaulinės prekybos persitvarkymą ir tampa vienu svarbiausių prekių judėjimo centrų Europoje. Tai siejama ne tik su šalies geografija, bet ir su augančiu eksportu bei vis sudėtingesne vietos gamyba.

    DHL vadovai pristatydami naujausius duomenis apie prekybos srautus pabrėžė, kad nepaisant muitų, konfliktų ir geopolitinės įtampos, pasaulinė prekių prekyba išlieka augimo trajektorijoje. Prognozėse numatoma, kad iki 2029 metų vidutinis metinis augimas sieks apie 3,4 proc.

    DI bumas keičia prekybos kryptis

    Vienas ryškiausių pastarųjų metų veiksnių yra investicijų šuolis į dirbtinį intelektą ir jam reikalingą infrastruktūrą. Būtent su DI plėtra susijusios technologijos ir komponentai tampa vis didesne pasaulinės prekybos augimo dalimi, o didžiausi tempai fiksuojami Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.

    Europoje prekyba taip pat auga, tačiau svarbiausia žinutė šiame kontekste yra Lenkijos rezultatai. DHL vertinimu, per pastarąjį dešimtmetį Lenkijos prekių prekyba augo kelis kartus sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o prognozės rodo, kad šis atotrūkis artimiausiais metais gali išlikti.

    Kuo paremta Lenkijos sėkmė?

    DHL atstovai augimą sieja su kelių veiksnių kombinacija: didėjančiomis užsienio investicijomis, gerėjančia transporto infrastruktūra ir stipriu ryšiu su Europos rinka. Svarbi ir struktūrinė ekonomikos transformacija, kai gamyba tampa vis labiau orientuota į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

    „Lenkija labai sąmoningai naudoja žmonių kompetencijas ir intelektinį kapitalą, kad gamintų vis labiau pažangius technologinius produktus“, – sakė DHL Express vadovas Johnas Pearsonas.

    Tokiai ekonomikos struktūrai ypač svarbios greitos ir prognozuojamos tiekimo grandinės, nes didėja aukštos vertės ir laiko atžvilgiu jautrių siuntų dalis. DHL pabrėžia, kad tai keičia ir logistikos paslaugų pobūdį: vis daugiau srautų reikalauja ne tik pajėgumų, bet ir kokybės, tikslumo bei patikimo tranzito per Europą.

    Portas Polska: daug potencialo, bet mažiau pažadų

    Atskirai aptariamas būsimo Portas Polska vaidmuo aviacijos krovinių rinkoje. DHL teigia dalyvaujanti darbinėse diskusijose dėl krovininės infrastruktūros planavimo, tačiau kol kas vengia konkrečių įsipareigojimų, nes projektas gali reikšti esminius tinklo pakeitimus.

    „Nuolat analizuojame savo tinklą ir esame atviri naujoms galimybėms, jei jos padeda klientams ir užtikrina paslaugų kokybę. Mūsų komanda Lenkijoje atidžiai stebės naujo oro uosto plėtrą ir vertins, kiek jis gali atitikti būsimus poreikius“, – sakė Johnas Pearsonas.

    DHL atstovai pabrėžia, kad tokio masto projektui reikėtų ne tik investicijų, bet ir procesų pertvarkymo keliuose objektuose, todėl galutiniai scenarijai dar modeliuojami. Tuo pačiu grupė skelbia dideles investicijas Vidurio ir Rytų Europoje iki 2030 metų, o Lenkija įvardijama kaip viena pagrindinių programos krypčių.