Tag: Tarptautiniai mainai

  • Varėnos menų mokykla sužibėjo Turkijoje: „Erasmus+“ projekte tradicijos tapo scena

    Varėnos menų mokykla sužibėjo Turkijoje: „Erasmus+“ projekte tradicijos tapo scena

    Spalio 7–14 dienomis Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokytojai ir absolventai dalyvavo tarptautiniame „Erasmus+“ jaunimo darbuotojų mobilumo projekte „Echoes of Tradition“ Izmire, Turkijoje. Projektą koordinavo Ege universiteto Valstybinė turkų muzikos konservatorija, o į veiklas įsitraukė atstovai iš Lietuvos, Turkijos, Graikijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.

    Projekto tikslas buvo per muziką, šokį ir gyvąsias tradicijas stiprinti tarpkultūrinį dialogą bei dalytis profesine patirtimi. Tokie mainai „Erasmus+“ programoje dažnai orientuojasi į praktinį mokymąsi, kai dalyviai ne tik klausosi paskaitų, bet ir kuria bendrus pasirodymus bei metodikas darbui su jaunimu.

    Muzika kaip kultūrų tiltas

    Savaitės programoje dalyviai mokėsi tradicinių dainų ir šokių, dalyvavo edukacijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir bendrose repeticijose. Akcentas buvo dedamas į tai, kaip skirtingų šalių paveldas gali būti pateikiamas šiuolaikiškai, kad išliktų patrauklus jaunajai kartai.

    Ypatinga diena skirta Lietuvai, kai Varėnos komanda pristatė šalies istorijos ir kultūros bruožus bei gyvas muzikines tradicijas. Pristatymas prasidėjo skudučių skambesiu, o dalyviai buvo pakviesti patirti lietuviškos muzikos savitumą praktiškai.

    Mokytoja Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė supažindino projekto dalyvius su sutartinėmis, kurios laikomos išskirtine lietuviško daugiabalsio dainavimo tradicija. Ši tradicija pripažįstama kaip reikšminga nematerialaus kultūros paveldo dalis, o dirbtuvėse dalyviai bandė atkartoti sutartinių ritmiką ir balsų dermę.

    Folkloro grupės „Kukumbalis“ narys Kristupas Černiauskas į veiklas įtraukė lietuviškus tradicinius šokius ir žaidimus. Tokia praktika vis dažniau taikoma kultūros edukacijoje, nes padeda folklorą patirti ne kaip muziejinį reiškinį, o kaip gyvą bendravimo ir bendruomeniškumo formą.

    Bendras koncertas konservatorijoje

    Spalio 12 dieną Ege universiteto Valstybinėje turkų muzikos konservatorijoje įvyko baigiamasis renginys, kuriame partnerių šalių atstovai pristatė savo muzikines tradicijas ir edukacines patirtis. Renginys buvo orientuotas į kultūrų dialogą ir tarptautinio bendradarbiavimo tęstinumą.

    Kulminacija tapo jungtinio orkestro ir choro koncertas, kuriame skambėjo skirtingų tautų muzika ir tradicijos. Bendras pasirodymas parodė, kaip skirtingos atlikimo mokyklos ir patirtys gali susijungti į vieną programą, kai prioritetu tampa ne konkurencija, o bendrakūra.

    Projekto metu Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos direktorė Renata Bakulienė ir projekto koordinatorė Ineta Meduneckytė Tamošiūnienė susitiko su Ege universiteto konservatorijos direktoriumi prof. dr. Ali Maruf Alaskan. Susitikime aptartos galimos ateities iniciatyvos ir bendri tarptautiniai kultūriniai projektai.

    Ką duoda tokie mainai?

    Dalyviams tokie „Erasmus+“ mobilumo projektai paprastai suteikia galimybę stiprinti profesines kompetencijas, įgyti naujų edukacinių metodų ir plėsti tarptautinių partnerių tinklą. Kultūros ir švietimo srityse tai ypač svarbu, nes bendri projektai dažnai virsta tęstinėmis iniciatyvomis, gastrolėmis ar jungtinėmis programomis.

    Varėnos komanda pabrėžė, kad patirtis Izmire leido ne tik pristatyti Lietuvos etnokultūrinį paveldą, bet ir parsivežti idėjų, kaip tradicijas aktualinti šiandienos auditorijai. Tokie susitikimai dar kartą patvirtina, kad muzika gali tapti universalia kalba, jungiančia kartas, šalis ir skirtingas kultūrines patirtis.

    „Tradicijos neturi sienų, kai jas jungia muzika“, – sakė projekto dalyviai.

    Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos bendruomenė dėkojo projekto organizatoriams ir Ege universiteto konservatorijos studentų komandai už priėmimą ir bendrą darbą. Pasak dalyvių, užmegzti ryšiai ir sukurtos bendros patirtys taps paskata tęsti tarptautinius kultūrinius mainus.

  • Švenčionių rajone pristatys „Erasmus+“ jaunimo galimybes: kas gali gauti finansavimą ir kaip pasiruošti?

    Švenčionių rajono savivaldybės administracija kviečia vietos organizacijų ir įstaigų atstovus į programos „Erasmus+“ jaunimo srities galimybių pristatymą. Susitikimo tikslas – paskatinti aktyviau dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir sustiprinti kompetencijas, reikalingas rengiant finansavimo paraiškas.

    Pristatymas vyks 2026 metais gegužės 12 dieną 13 valandą Švenčionių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salės kuluaruose, Vilniaus g. 19, Švenčionyse. Planuojama susitikimo trukmė – apie 3 valandos.

    Į renginį kviečiami organizacijų ir įstaigų, dirbančių su jaunais žmonėmis, atstovai. Registracija vyksta iki 2026 metais gegužės 8 dienos.

    „Erasmus+“ yra Europos Sąjungos programa, skirianti finansavimą švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto projektams 2021–2027 metų laikotarpiu. Jaunimo srityje ji apima ne tik jaunuolių mobilumo veiklas, bet ir partnerystes, iniciatyvas, stiprinančias darbo su jaunimu kokybę, bei tarptautinį bendradarbiavimą.

    Lietuvoje „Erasmus+“ įgyvendinimą administruoja Jaunimo reikalų agentūra ir Švietimo mainų paramos fondas, o jaunimo srities paraiškas ir veiklas koordinuoja Jaunimo reikalų agentūra. Pristatymo metu tikimasi aiškiai atsakyti, kokioms veikloms dažniausiai skiriamas finansavimas, kokie prioritetai taikomi ir kaip praktiškai pasiruošti paraiškos teikimui.

    Programos jaunimo srities tikslai siejami su jaunų žmonių pilietiškumo ir dalyvavimo stiprinimu, socialine įtrauktimi, kultūrų dialogu, solidarumu bei neformaliojo ugdymo metodais grįstu kompetencijų ugdymu. 2021–2027 metų laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas įtraukčiai ir įvairovei, aplinkos tvarumui, skaitmeninei transformacijai ir jaunimo dalyvavimui demokratiniuose procesuose.

    Pasak savivaldybės, renginys organizuojamas ir atsižvelgiant į Jaunimo reikalų agentūros rekomendacijas 2026 metais Švenčionių rajono savivaldybei dėl jaunimo politikos sričių ir užduočių. Tikimasi, kad pristatymas padės vietos organizacijoms lengviau įsivertinti savo idėjas, susirasti partnerių ir realistiškai suplanuoti projektus, kurie atitiktų programos kryptis.

  • Frankofonijos pavasaris Kazachstane plečiasi: prancūzų kalba tampa tiltu į studijas ir verslą

    Frankofonijos pavasaris Kazachstane plečiasi: prancūzų kalba tampa tiltu į studijas ir verslą

    Kazachstane surengtas 16-asis Frankofonijos pavasaris parodė, kad prancūzų kalba regione įgauna naują pagreitį. Dvi savaites trukęs festivalis aprėpė septynis miestus ir į vieną programą sujungė kiną, muziką, parodas bei viešas diskusijas.

    Renginį organizavo Belgijos, Kanados, Prancūzijos, Lietuvos, Maroko, Rumunijos, Armėnijos ir Šveicarijos ambasados. Organizatorių teigimu, festivalio geografija ir auditorija kasmet auga, o tai atspindi didėjantį vietos susidomėjimą frankofoniška kultūra ir švietimu.

    „Astanoje siekiame parodyti, kad prancūzų kalba nėra vien Prancūzijos reikalas, ji priklauso daugeliui šalių ir atveria duris kultūrai, studijoms, turizmui bei verslui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius Kazachstane Sylvainas Guiaugue.

    Kinas, muzika ir mainai

    Festivalio startą pažymėjo trumpametražių filmų vakaras, o vėliau programoje dominavo prancūzų kino savaitė. Žiūrovams pristatyti François Ozon, Stefano Liberskio darbai bei animacinis filmas apie vaikystės patirtis, sulaukęs dėmesio šeimų auditorijoje.

    Be kino, lankytojai galėjo pamatyti parodą apie Paryžiaus Notre-Dame katedros atstatymą ir apsilankyti koncertuose. Programoje pasirodė prancūzų atlikėjas Voyou ir pianistė Christine Fonlupt, o renginiai buvo derinami su susitikimais, skirtais kultūriniams mainams.

    „Man svarbu dainuoti prancūziškai ir ieškoti geriausių žodžių, todėl atvykti čia ir atlikti kūrinius prancūzų kalba man daug reiškia“, – sakė atlikėjas Voyou.

    Prancūzų kalbos paklausa auga

    Kazachstane prancūzų kalbą šiuo metu mokosi apie 11 000 žmonių, o sklandžiai ja kalbančiųjų skaičius vertinamas maždaug 25 000. Šie rodikliai dažnai siejami su augančiomis akademinių mainų galimybėmis, stiprėjančiu kultūriniu bendradarbiavimu ir susidomėjimu tarptautine karjera.

    2024 metais šalis pasirašė susitarimą su Prancūzų švietimo užsienyje agentūra dėl dviejų prancūziškų mokyklų steigimo Astanoje ir Almatoje. Šis žingsnis vertinamas kaip atsakas į didėjančią paklausą, ypač tarp šeimų, kurios ieško daugiakalbio ugdymo ir platesnių studijų kelių.

    „Tai rodo norą atrasti frankofonišką kultūrą ir jos šiuolaikiškumą, nesvarbu, ar kalbame apie kiną, muziką, ar parodas“, – sakė Sylvainas Guiaugue.

    Platus frankofonijos tinklas

    Prancūzų kalba išlieka viena labiausiai paplitusių pasaulyje, ja kalba daugiau kaip 390 mln. žmonių visuose penkiuose žemynuose. Ji turi oficialios kalbos statusą 29 šalyse ir yra svarbi tarptautinių organizacijų darbo kalba, įskaitant Jungtines Tautas, NATO ir Europos Sąjungą.

    Frankofonijos mastą rodo ir tai, kad Tarptautinei Frankofonijos organizacijai priklauso apie 90 valstybių. Kazachstane augantis Frankofonijos pavasario formatas organizatoriams tampa ne tik kultūros renginiu, bet ir platforma, skatinančia daugiakalbį švietimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.