Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Europos valstybių karių dislokavimas Ukrainoje, jo teigimu, reikštų tiesioginį karą su Rusija. Šią žinutę jis išsakė viešai tarptautinio susitikimo kontekste, tęsdamas Maskvos retoriką, kuria siekiama atgrasyti Vakarus nuo aktyvesnio įsitraukimo.
Putinas taip pat kartojo, esą Rusija nekelia grėsmės Europos šalims ir neketina jų pulti. Tokią poziciją Kremlius nuolat akcentuoja nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, nors dauguma Europos sostinių būtent Rusijos veiksmus laiko pagrindiniu ilgalaikiu saugumo rizikos veiksniu.
„Europos karių dislokavimas Ukrainoje reikštų karą su Rusija“, – sakė Vladimiras Putinas.
Kremlius savo argumentą grindžia teiginiu, kad Vakarai esą siekia „pavergti“ arba susilpninti Rusiją ir tam naudoja Ukrainą. Tokia naratyvo linija dažnai lydima kaltinimų dėl tariamo Vakarų kišimosi į Rusijos vidaus reikalus ir regioninius konfliktus, nors šie teiginiai tarptautinėje erdvėje vertinami kaip propagandiniai.
Kalbėdamas apie Europos vidaus politiką, Putinas bandė susieti paramą Ukrainai su radikalių politinių jėgų populiarumu atskirose šalyse. Jis tvirtino, kad visuomenės esą supranta, jog Europos lyderiai stumia žemyną į konfliktą, ir tai, anot jo, atsispindi rinkimų rezultatuose.
Ši retorika sustiprėjo tuo metu, kai Europoje periodiškai diskutuojama apie įvairias saugumo garantijas Ukrainai po karo ir apie galimas tarptautines misijas. Praktikoje dauguma svarstymų koncentruojasi į ginkluotės tiekimą, Ukrainos karių mokymą, oro gynybos stiprinimą bei ilgalaikę paramą, o ne į kovinių pajėgų siuntimą į fronto zoną.
Putino pareiškimai skambėjo ir BRICS formato fone, kuris per pastaruosius metus plečiamas ir siekia didesnės įtakos globalioje ekonomikoje bei tarptautinėje politikoje. Ši grupė, sukurta Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir vėliau prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos, išaugo iki 11 narių, prisijungus Saudo Arabijai, Egiptui, Jungtiniams Arabų Emyratams, Etiopijai, Iranui ir Indonezijai.