Kaune restauruojamas vienas ryškiausių tarpukario modernizmo visuomeninių pastatų, šiandien naudojamas kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos pastatas. Tvarkant reprezentacines erdves siekiama grąžinti pirminį architektūrinį charakterį, kuris sovietmečiu buvo smarkiai pakitęs.
Projektu atnaujinamas istorinis vestibiulis, restauruojamos autentiškos detalės ir dekoras, taip pat tvarkoma pastato aukštus jungianti centrinė laiptinė bei liftas. Savivaldybė skelbia, kad šio etapo darbus planuojama užbaigti lapkritį.
Atsikratoma sovietinių perstatymų
Pastatas 1938–1940 metais buvo statytas Valstybinėms taupomosioms kasoms, o jį suprojektavo architektai Arnas Funkas, Adolfas Lukošatis ir Bronius Elsbergas. Tuo metu šešių aukštų statinys laikytas vienu moderniausių mieste ir dėl savo aukščio neretai vadintas Kauno „dangoraižiu“.
Tarpukariu šis objektas turėjo atitikti valstybinių finansų institucijų reprezentacijos standartą, todėl daug dėmesio skirta tiek technologiniams sprendimams, tiek prabangiai apdailai. Vėliau, per karą ir sovietmečiu, dalis didesnių erdvių buvo suskaidyta į kabinetus, o interjero sprendiniai pakeisti.
„Savivaldybės pastatas nėra vien darbo vieta, tai gyvas kultūros paveldas ir tarpukario Kauno ambicijos liudijimas. Šiandien atkūrėme pirminį išplanavimą ir restauravome vertingas detales“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Vestibiulyje grąžinta šviesa ir detalės
Didžiausi pokyčiai pasitinka vos įžengus į pastatą: sutvarkytas pirmojo aukšto vestibiulis, kuriame restauruotos dekoruotos metalinės apsaugos, atnaujintos originalios besisukančios durys. Taip pat sutvarkytos medinės kesoninės lubos su modernizmui artima ornamentika.
Restauratoriams pavyko aptikti autentišką teraco grindų fragmentą, pagal kurį atkurtos viso vestibiulio grindys. Jos beveik baltos, su juodais ornamentais, o ties įėjimu į Didžiąją salę atkartotas stilizuotas ramunės motyvas, siekiant sujungti erdves į vientisą kompoziciją.
Pasak savivaldybės, erdvumo įspūdį sustiprino sovietmečiu įrengto kabineto panaikinimas: nugriovus neautentiškas pertvaras atkurta vestibiulio simetrija. Planuojama, kad ši vieta tarnaus ir kaip laukimo zona, ir kaip laikina ekspozicijų erdvė.
Laiptinė ir liftas vėl taps vientisi
Tvarkymo darbai tęsiami paradinėje laiptinėje ir prie lifto: sovietmečiu centrinė laiptinė buvo nutraukta ties antruoju aukštu, o viršutinės dalys pritaikytos kabinetams. Dabar atkuriamas trūkstamas mozaikinio betono laiptų maršas tarp antrojo ir trečiojo aukštų.
Atnaujinus laiptinę, pagrindiniais laiptais bus galima užlipti iki viršutinių aukštų, atkuriant istorinę pastato logiką ir reprezentacinį maršrutą. Savivaldybė nurodo, kad galutinė darbų vertė paaiškės pridavus objektą.
Miestas taip pat viešai įvardija ir tolimesnius planus: ateityje ketinama rengti atskirą projektą, kuriuo būtų tvarkomi fasadai ir įrengiamas architektūrinis apšvietimas. Tokie sprendimai dažnai taikomi saugomiems modernizmo objektams, siekiant išryškinti jų architektūrą ir pagerinti pastato matomumą viešojoje erdvėje.