„Lloyds“ ir „Visa“ užbaigė septynių dienų bandomąjį projektą, kuriame realioms tarpbankinėms prievolėms padengti buvo naudojamas stabilusis kriptoturtas USDC. Bandomojo atsiskaitymo suma siekė apie 690 000 eurų, o lėšos gavėją pasiekė greičiau nei per valandą, įskaitant savaitgalį.
Bankas pabrėžė, kad tai buvo atsiskaitymų tarp finansų institucijų testas, o ne klientų kortelių mokėjimų operacijos. Tokiuose procesuose tradiciniai tarpvalstybiniai pervedimai, ypač inicijuoti ne bankų darbo valandomis, neretai gali užtrukti dieną ar ilgiau dėl kelių tarpininkų, laiko juostų ir atsiskaitymų langų.
USDC buvo įsigytas per Jungtinėje Karalystėje reguliuojamą skaitmeninio turto platformą Archax, o atsiskaitymų apskaita fiksuota per „Lloyds“ korporatyvinių rinkų padalinį Džersyje. Iš ten lėšos buvo pervestos „Visa“ Jungtinėse Amerikos Valstijose, o visas procesas, banko teigimu, veikė visą parą.
„Atsiskaitydami realias mokėjimų prievoles tarp „Lloyds“ ir „Visa“ pasitelkę stabilųjį kriptoturtą, galėjome išeiti už teorijos ribų ir patikrinti galimybes realiomis sąlygomis“, – sakė „Lloyds“ skaitmeninio turto vadovas Peter Left.
Technologiškai projektas rėmėsi keliomis infrastruktūromis: „Lloyds“ bandymo metu valdė savo mazgą „Canton Network“ tinkle, o „Visa“ atsiskaitymą palaikė atskiroje, viešojoje, tačiau neįvardytoje blokų grandinėje. Toks modelis rodo, kad didžiosios finansų institucijos ieško būdų sujungti privačias, reguliavimui pritaikytas sistemas su viešosiomis grandinėmis, išlaikant greitį ir atsekamumą.
„Visa“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia stabiliojo kriptoturto atsiskaitymų bandymus, įtraukdama daugiau blokų grandinių ir didindama apimtis. „Lloyds“ savo ruožtu anksčiau dalyvavo Jungtinės Karalystės bankų pilotuose, kuriuose buvo testuojami tokenizuoti svaro indėliai, siekiant programuojamų mokėjimų ir greitesnių atsiskaitymų verslo procesuose.
Rinkoje tokie pilotai vertinami kaip bandymas spręsti seną tarpvalstybinių atsiskaitymų problemą: ribotą darbo valandų režimą ir lėtą lėšų judėjimą per korespondentinius bankus. Vis dėlto platesnis pritaikymas priklausys nuo reguliavimo aiškumo, rizikų valdymo, technologinių standartų ir to, kaip stabilieji kriptoturtai bus integruojami į bankų atitikties bei pinigų plovimo prevencijos procesus.