CP v2

Tag: Tarpžemyninės balistinės raketos

  • Kinija pirmą kartą taip atvirai parodė branduolinių raketų silosus: ką tai reiškia Vakarams

    Kinija pirmą kartą taip atvirai parodė branduolinių raketų silosus: ką tai reiškia Vakarams

    Viešas signalas iš Pekino

    Kinija viešai prakalbo apie naujų branduoliniams ginklams skirtų silosų statybas atokiose dykumų ir kalnų teritorijose. Tokį toną pasirinko su Liaudies išlaisvinimo armija siejamas dokumentas, kuriame infrastruktūra apibūdinama kaip „namai raketoms“.

    Iki šiol Pekinas, net ir pasirodžius palydovinėms nuotraukoms, dažniausiai vengdavo tiesioginių komentarų apie silosų plėtrą. Todėl viešas akcentas laikomas reikšmingu politiniu signalu, ypač augant įtampai dėl strateginės pusiausvyros Azijoje.

    Trys didelės silosų zonos

    Analitikų vertinimu, programa apima tris pagrindines silosų zonas: netoli Jiumenės Gansu provincijoje, Hami Sindziange ir Julino apylinkėse Vidinėje Mongolijoje. Iš viso jose minima apie 320 objektų, o teritorija siekia maždaug 3 000 kvadratinių kilometrų.

    Silosai paprastai išdėstomi kelių kilometrų atstumais vienas nuo kito. Toks išskaidymas apsunkina galimybę vienu smūgiu sunaikinti daug pozicijų, nes tam reikėtų itin didelio kiekio taiklių smogiamųjų priemonių.

    Oficiali linija: atgrasymas, o ne puolimas

    Dokumente silosų statybos pristatomos kaip strateginio branduolinio atgrasymo dalis, o ne pasirengimas puolamajam panaudojimui. Tai svarbu, nes Vakarų ekspertai po 2021 metais viešumoje pasirodžiusios informacijos kėlė klausimą, ar Kinija nekeičia branduolinės doktrinos.

    Kinija metų metus deklaruoja „no first use“ principą, teigdama, kad branduolinių ginklų pirma nepanaudos. Kartu Pekinas kartoja, jog arsenalas esą laikomas minimaliame nacionaliniam saugumui būtiname lygyje, tačiau konkrečių skaičių paprastai neatskleidžia.

    Kodėl apie tai kalbama dabar?

    Ekspertai viešą užuominą sieja su nerimu dėl Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos ir jos plėtros. Vertinimuose dažnai pabrėžiama, kad naujos gynybinės sistemos gali skatinti kitą pusę didinti pajėgumus, kad būtų išlaikytas patikimo atgrasymo efektas.

    JAV institucijos ir nepriklausomi tyrėjai pastaraisiais metais prognozavo, kad iki 2030 metų Kinija gali priartėti prie 1 000 branduolinių kovinių galvučių ribos. Tokios prognozės išlieka diskusijų objektu, tačiau sutariama, kad modernizacija vyksta sparčiai.

    Ne tik silosai: modernizuojama visa triada

    Silosų statyba yra tik viena platesnio modernizavimo dalis, apimanti vadinamąją branduolinę triadą: galimybes smogti iš sausumos, jūros ir oro. Kinija paraleliai vysto balistines raketas, povandeninius laivus su balistinėmis raketomis ir ilgą nuotolį galinčius pasiekti bombonešius.

    Analitikų vertinimu, viešas Pekino kalbėjimas apie infrastruktūrą gali būti skirtas ir vidaus auditorijai, ir užsienio stebėtojams. Tokia komunikacija stiprina atgrasymo žinutę, tačiau kartu didina neapibrėžtumą dėl tikrųjų Kinijos planų bei būsimo arsenalo dydžio.

  • JAV pirmąkart parodė tikrą LGM-35A Sentinel: šis bandymas priartino naują branduolinį skydą

    JAV pirmąkart parodė tikrą LGM-35A Sentinel: šis bandymas priartino naują branduolinį skydą

    JAV gynybos pramonės bendrovė „Northrop Grumman“ pirmą kartą paviešino realios naujos tarpžemyninės balistinės raketos LGM-35A Sentinel įrangos vaizdus. Iki šiol viešumoje dominavo tik vizualizacijos, todėl šis žingsnis laikomas svarbiu programos brandos signalu.

    Nuotraukos paskelbtos po sėkmingo vadinamojo akustinio bandymo, atlikto įmonės Large Acoustic Test Facility komplekse Redondo Beach mieste Kalifornijoje. Bandymo metu tikrintas integruotas priekinis modulis, kuris apima grįžimo į atmosferą sistemą ir valdymo modulį su nukreipimo bei navigacijos įranga.

    Šiame etape inžinieriai siekia įsitikinti, kad kritiniai komponentai atlaikys ekstremalų triukšmą, vibraciją ir apkrovas, patiriamas paleidimo iš šachtos metu ir skrendant kosmose. Tokie bandymai leidžia anksti identifikuoti konstrukcines silpnąsias vietas, kurios vėliau galėtų virsti brangiais vėlavimais.

    „Northrop Grumman“ nurodo, kad darbai vyko bendradarbiaujant su Lawrence Livermore National Laboratory ir laikantis branduolinei ginkluotei taikomų kvalifikacinių standartų. Sėkmingas rezultatas reiškia, kad vienas svarbiausių raketos elementų perėjo reikšmingą inžinerinį barjerą prieš planuojamą pirmąjį skrydžio bandymą.

    Sentinel kuriama tam, kad pakeistų senstančią „Minuteman III“ sistemą, eksploatuojamą nuo 1970 metų. Programa apima maždaug 400 naujų raketų ir visiškai atnaujintą antžeminę infrastruktūrą, įskaitant šachtas, valdymo punktus bei ryšių ir vadovavimo sistemas, nes senoji bazė su nauja technika laikoma nesuderinama.

    Projektą lydi ir finansiniai iššūkiai. JAV institucijos pastaraisiais metais yra viešai pripažinusios reikšmingą sąnaudų augimą, o nepriklausomi vertintojai yra skelbę, kad viso gyvavimo ciklo kaina gali siekti apie 130 milijardų eurų, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir infliacijos.

    Pagal viešai skelbtą grafiką pirmasis Sentinel skrydžio bandymas numatytas 2027 metais, o pradiniai operaciniai pajėgumai siejami su 2030-ųjų pradžia. JAV oro pajėgų ir pramonės atstovai akcentuoja, kad tikslas – išlaikyti patikimą sausumos branduolinio atgrasymo grandį kelis dešimtmečius į priekį.

    Ši modernizacija vyksta augant strateginei konkurencijai, kai Rusija ir Kinija taip pat atnaujina savo branduolinius arsenalus ir pristatymo sistemas. Sentinel turėtų sustiprinti JAV branduolinės triados sausumos komponentą ir, JAV planuotojų vertinimu, užtikrinti atgrasymą bent pusei amžiaus.