CP v2

Tag: Taršos leidimai

  • Lenkijos koksininkystė prieš Europos Komisijos naują ETS benchmarką: sektorius klausia, iš kur skaičiai

    Europos Komisijos birželio pabaigoje priimtas įgyvendinimo reglamentas, nustatantis 2026–2030 metų nemokamų taršos leidimų skyrimo rodiklius, sukėlė aštrią reakciją Lenkijos koksininkystės sektoriuje. Pramonės atstovai tvirtina, kad naujasis emisijų benchmarkas koksui nustatytas per žemai ir gali smarkiai padidinti įmonių kaštus.

    Reglamentas numato, kad koksui 2026–2030 metų laikotarpiu taikomas rodiklis bus 0,143 leidimo vienai tonai, kai 2021–2025 metais jis siekė 0,217. Sektoriaus vertinimu, toks pokytis reikštų mažesnę nemokamų leidimų alokaciją ir didesnį poreikį trūkstamus leidimus įsigyti rinkoje.

    Kas pasikeitė ir kodėl tai svarbu

    Koksas gaminamas iš koksuojamosios anglies ir yra vienas svarbiausių tradicinės plieno gamybos grandinės elementų, ypač aukštakrosnių technologijoje. Dėl to bet kokie taršos leidimų sistemos pokyčiai koksui tiesiogiai veikia plieno pramonės sąnaudas ir konkurencingumą, ypač kai pasaulinėje rinkoje ES gamintojai konkuruoja su regionais, kur anglies dioksido kainodara taikoma silpniau.

    Diskusijos metu Lenkijos parlamente veikiančiame Energetikos ir vandenilio klausimų formate verslo atstovai akcentavo du pagrindinius tikslus. Pirmasis – grąžinti koksui ankstesnį, 2021–2025 metų lygio benchmarką, antrasis – užtikrinti, kad koksininkystė būtų įtraukta į benchmarkų peržiūros procesą ir turėtų galimybę realiai įvertinti skaičiavimų pagrindą.

    Didžiausia intriga – metodika ir duomenys

    Didžiausias sektoriaus klausimas – kokiais konkrečiais duomenimis Europos Komisija rėmėsi nustatydama naują rodiklį. Pramonės atstovai viešai teigė bandantys patys atkurti skaičiavimą, tačiau jų turimi duomenys esą nesutampa su naujai paskelbtais dydžiais.

    „Jeigu mes patys negalime atsekti, kaip gautas šis benchmarkas, kyla klausimas, kokiais duomenimis jis buvo apskaičiuotas“, – sakė pramonės atstovė, dalyvavusi diskusijoje.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad benchmarkai išvedami pagal 10 proc. efektyviausių įrenginių emisijų rezultatą, tačiau konkretūs įrenginių duomenys nėra atskleidžiami. Valstybės institucijų atstovai pripažino, kad detalių duomenų apie skaičiavimo bazę jie taip pat neturi, nes Europos Komisija tai sieja su komerciškai jautria informacija.

    Ką tai gali reikšti rinkai

    Sektoriaus argumentas remiasi tuo, kad mažesnė nemokama alokacija didina priklausomybę nuo ETS rinkos kainų, o tai gali paskatinti gamybos perkėlimą už ES ribų, jei nebus pakankamų apsaugos priemonių. Šis klausimas ypač svarbus pereinamuoju laikotarpiu, kai ES griežtina klimato politiką, o pramonei tenka ir investicijų į taršos mažinimą, ir leidimų pirkimo našta.

    Kartu primenama, kad ES strateginiuose dokumentuose koksuojamoji anglis yra įvardijama kaip svarbi žaliava pramonei, todėl koksininkystės atstovai ragina klimato ir žaliavų politiką derinti nuosekliau. Tarp keliamų idėjų minima ir koksui palankesnė reguliacinė aplinka, didesnis proceso skaidrumas bei aiškesnės, vienodos metodikos taikymas visiems sektoriaus dalyviams.

    Artimiausiu metu diskusija gali persikelti į platesnį ETS sistemos peržiūros kontekstą, nes dalis valstybių narių siekia didesnio skaidrumo nustatant benchmarkus ir aiškesnių kriterijų, kaip pramonė gali pasivyti geriausių įrenginių rezultatus. Koksininkystės sektorius tikisi, kad jo argumentai bus įvertinti dar prieš įsigaliojant 2026–2030 metų alokacijos taisyklėms.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš ETS: teoriškai įmanoma, bet kaina energetikai būtų didelė

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar šalis galėtų pasitraukti iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, kuri daro įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad reali išeitis dažniau slypi ne pasitraukime, o sistemos reformoje ir aiškesnėse taisyklėse.

    ETS yra Europos Sąjungos mechanizmas, kuriuo nustatoma bendra emisijų „riba“, o įmonės privalo turėti leidimus išmesti tam tikrą kiekį anglies dioksido. Šių leidimų kaina veikia elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur energijos miksas labiau priklausomas nuo anglies ar dujų.

    Kaip ETS veikia elektros kainą?

    Europos Komisijos duomenimis, ETS dalis elektros kainoje skirtingose ES šalyse sudaro maždaug 11–24 proc., tačiau Lenkijoje įvardijama net iki 50 proc. Tokį skirtumą lemia tai, kad taršesniems gamybos pajėgumams reikia daugiau leidimų, o jų įsigijimo sąnaudos persiduoda galutinei kainai.

    Energetikos asociacija PKEE, vienijanti Lenkijos energetikos įmones, tikisi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks ETS pokyčių paketą. Sektorius ragina reformas sieti ne tik su ilgalaikiais 2040 metų klimato tikslais, bet ir su saugumo bei konkurencingumo realijomis.

    „Norime ne kosmetinių pataisų, o rimtos, gilesnės ETS reformos, kuri atsižvelgtų į naujas geopolitines ir ekonomines aplinkybes“, – sakė Ryszardas Pawlikas iš PKEE atstovybės Briuselyje.

    Kokios reformos siūlomos?

    Viena pagrindinių žinučių Briuseliui – mažinti kainų spaudimą didinant rinkoje prieinamų taršos leidimų pasiūlą. Energetikos atstovai įspėja, kad pagal dabartinę trajektoriją apie 2038 metus naujų leidimų pasiūla gali smarkiai sumažėti, o tai, jų vertinimu, didintų kainų šuolių riziką.

    Kitas akcentas – stipresni „antišokiniai“ mechanizmai, kurie suteiktų daugiau kainų stabilumo ir prognozuojamumo. Tai svarbu tiek investicijoms į naujus pajėgumus, tiek pramonės planavimui, nes staigūs leidimų kainų svyravimai didina neapibrėžtumą.

    Taip pat siūloma ilginti Modernizavimo fondo veikimą po 2030 metų. Šis fondas finansuojamas iš ETS pajamų ir skirtas investicijoms, mažinančioms emisijas, įskaitant atsinaujinančią energetiką ir efektyvumo priemones, todėl Lenkijai, kaip vienai didžiausių gavėjų, tęstinumas būtų strategiškai svarbus.

    Ar pasitraukimas iš ETS išspręstų problemą?

    Ekspertų vertinimu, pasitraukimas iš ETS praktiškai neatsiejamas nuo pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl toks scenarijus laikomas politiškai ir teisiškai labai sudėtingu. Be to, net ir už ES ribų veiktų anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM, pagal kurį į ES importuojančios įmonės turėtų kompensuoti konkurencinį pranašumą, jei gamyba vyko be analogiškų anglies kaštų.

    Tai reiškia, kad neperėjus prie mažesnio emisijų intensyvumo energetikos, vien formalus pasitraukimas nuo dalies taisyklių nebūtinai panaikintų ekonominį spaudimą. Energetikos atstovai todėl ragina dėmesį telkti į realistiškas derybines pozicijas Briuselyje, o ne į politiškai sunkiai įgyvendinamas deklaracijas.

    „Tai nėra rimtai svarstomas scenarijus Briuselyje, todėl susitelkiame į konkrečius pasiūlymus, kad ETS veiktų skatindama transformaciją, bet nepakenktų ekonomikos konkurencingumui“, – sakė Ryszardas Pawlikas.

  • ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    Europos Komisija paskelbė sieksianti griežtinti anglies dioksido kainodarą aviacijoje ir svarsto apmokestinti ne tik skrydžius ES viduje, bet ir tarptautines kryptis, išskrendančias iš Europos. Toks žingsnis reikštų, kad daugiau oro linijų būtų įtrauktos į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Šiuo metu ETS apima daugiausia skrydžius Europos Sąjungos viduje, o didelė dalis taršos, susijusios su skrydžiais į ne Europos kryptis, lieka už šios sistemos ribų. Komisija argumentuoja, kad toks išimtinis režimas nebeatitinka realių sektoriaus emisijų ir turi būti peržiūrėtas.

    Kas keistųsi oro linijoms

    Komisijos svarstomas modelis apimtų iš Europos išskrendančius reisus nepriklausomai nuo galutinės krypties, todėl poveikį pajustų tiek ES, tiek trečiųjų šalių vežėjai. Pasak Komisijos atstovų, principas būtų vienodas visiems operatoriams tomis pačiomis kryptimis, kad nebūtų iškraipoma konkurencija.

    Diskusijose minima, kad išplėtus ETS tarptautiniams išvykstantiems skrydžiams biudžeto įplaukos iš aviacijos galėtų reikšmingai išaugti, palyginti su dabartiniu modeliu. Aplinkosaugos organizacijos teigia, kad tai sustiprintų kainos signalą rinkai ir paskatintų greičiau diegti mažesnės taršos sprendimus.

    Konflikto su JAV rizika

    Aviacijos sektoriaus atstovai perspėja, kad toks sprendimas gali atgaivinti senus tarptautinius nesutarimus. Jie primena, kad ankstesni bandymai taikyti ETS tarptautiniams skrydžiams sulaukė pasipriešinimo iš JAV, Kinijos ir Indijos, o JAV buvo priėmusi teisės aktus, numatančius priemones oro linijoms, paklususioms ES reikalavimams.

    „Raginame Europos Komisiją neplėsti ETS taikymo srities tarptautiniams skrydžiams“, – sakė aviacijos pramonės atstovas Vincentas De Vroey.

    Oro linijos taip pat akcentuoja, kad sektorius jau susiduria su padidėjusiomis sąnaudomis, o bet koks papildomas apmokestinimas gali atsispindėti bilietų kainose. Pramonės organizacijos ragina remtis pasauliniu mechanizmu, o ne kurti lygiagrečias regionines sistemas.

    Kaip tai derės su CORSIA

    Po ankstesnių ginčų tarptautiniu lygiu buvo sukurta Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos sistema CORSIA, skirta tarptautinių skrydžių emisijų kompensavimui. Ši schema turėtų tapti privaloma nuo 2027 metais, tačiau ES vertina, ar jos ambicijos ir praktinis veikimas pakankami.

    Europos Komisija nurodo, kad peržiūrėdama ETS ketina įvertinti CORSIA rezultatą ir suderinti mechanizmus taip, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo už tas pačias emisijas. Vertinimo išvadų ir galimų sprendimų krypties laukiama artimiausioje ETS peržiūroje.

    Kol kas aišku viena: aviacijos taršos apmokestinimas tampa viena jautriausių klimato politikos temų, kur susiduria klimato tikslai, bilietų kainų spaudimas ir tarptautinės prekybos rizikos. Galutinis sprendimas lems, ar ES ryšis platesniam veiksmui, kuris gali turėti pasekmių santykiams su svarbiausiomis pasaulio ekonomikomis.