CP v2

Tag: Taršos leidimai

  • ETS kaštai vis labiau kelia elektros kainas: Lenkija įspėja, kad pramonė jaučia iki 50 proc. naštą

    ETS įtaka kainoms – vis aštresnė

    Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Briuselyje vykusioje energetikos konferencijoje „PGE“ viceprezidentas Marcin Laskowski teigė, kad ETS kaštai vidutiniškai sudaro apie 11 proc. elektros kainos pramonei ES.

    Pasak jo, Lenkijoje ši dalis gali siekti iki 50 proc., todėl vienodas mechanizmas skirtingoms šalims sukuria nevienodas pasekmes. Pranešėjas pabrėžė, kad valstybės narės energetikos transformaciją pradėjo iš skirtingų atskaitos taškų, o tai atsispindi ir galutinėse kainose.

    Kviečia skubiai koreguoti sistemą

    M. Laskowskio vertinimu, būtini sprendimai, kurie sumažintų ETS poveikį elektros kainoms, kartu išlaikant klimato politikos kryptį. Jo teigimu, sistemos reforma turėtų užtikrinti, kad emisijų kaina derėtų su pramonės poreikiais, ES ekonomikos konkurencingumu ir investicijomis, kurių reikia energetikos pertvarkai.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad Europai trūksta naujų elektros gamybos pajėgumų, energijos kaupimo sprendimų ir lankstumo, o tinklų plėtra, ypač skirstomųjų, tampa kritiškai svarbi. Pasak „PGE“ atstovo, investicijos į elektros sistemą tiesiogiai siejasi su ekonomikos augimu, atsparumu ir bendru saugumu.

    Lenkija mini OZE lūžį

    Kalbėdamas apie vidaus situaciją M. Laskowskis priminė, kad Lenkija pertvarko vieną didžiausių Europoje energetikos sistemų, kuri ilgą laiką buvo grindžiama anglimi. Jis atkreipė dėmesį, kad vieną iš praėjusių metų vasaros mėnesių atsinaujinančių išteklių gamyba Lenkijoje pirmą kartą aplenkė anglies elektrinių gamybą.

    Taip pat priminta, kad vieną mėnesį atsinaujinančių išteklių dalis Lenkijos elektros gamybos mišinyje buvo pasiekusi 41,6 proc. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog transformacija vyksta, tačiau jos tempas ir kaina skirtingoms šalims gali būti nevienodi.

    Energetika ir pramonė – politinė įtampa

    Diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Borys Budka pabrėžė, kad kainų augimą lemia ne vien ETS, o rezultatų skirtumai tarp šalių rodo, jog vienas modelis gali sukurti labai skirtingą poveikį. Jis ragino energetikos politiką grįsti ekonomine realybe, o ne vien reguliacinėmis prielaidomis.

    „Elektra negali tapti prabangos preke“, – sakė Borys Budka.

    Lenkijos valdžia: ETS – barjeras transformacijai

    Konferencijoje pasisakęs energetikos viceministras Wojciechas Wrochna teigė, kad aukštos energijos kainos, įskaitant su ETS susijusius kaštus, yra viena didžiausių kliūčių tolesnei transformacijai. Pasak jo, Lenkijoje ETS kaštai sudaro apie 40 proc. galutinės elektros kainos galutiniams vartotojams.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad Lenkija greitai mažina emisijas, nors pradėjo nuo beveik visiškos priklausomybės nuo anglies. Kaip svarbiausios kryptys įvardyti atsinaujinantys ištekliai, energijos kaupimas, jūrinė vėjo energetika ir branduolinė energetika, taip pat tiekimo diversifikacija, mažinant priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Lenkijos elektros energetikos komitete veikiančios didžiosios šalies energetikos bendrovės pabrėžia, kad transformacijos tikslai nėra ginčijami, tačiau būtinos sąlygos, leidžiančios ją vykdyti neperkeliant neproporcingos naštos pramonei. Nurodoma, kad nuo 2024 metų organizacija veikia ir Briuselyje, siekdama aktyviau dalyvauti diskusijose dėl ES energetikos ir klimato politikos.

  • Ekspertas apie ETS ir ETS2: dalis sąskaitų už elektrą – emisijų kaina, bet OZE gali ją mažinti

    Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistema ETS pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena priežasčių, kodėl brangsta energija. Tačiau kartu tai ir mechanizmas, kuris skatina investicijas į atsinaujinančią energetiką, galinčią ilgainiui mažinti kainas vartotojams.

    Apie tai kalbėjęs energetikos komentatorius Danielis Czyżewskis pabrėžė, kad visuomenė dažniausiai tiesiogiai mato išlaidas, o ne naudą. Jo teigimu, daliai namų ūkių netrukus aktuali taps ir ETS2 plėtra, kuri apims papildomus sektorius ir gali turėti įtakos kasdienėms išlaidoms.

    Kiek kainoje sudaro ETS?

    ETS veikia taip: elektrą gaminančios įmonės, ypač deginančios iškastinį kurą, turi įsigyti taršos leidimus už išmetamą anglies dioksidą. Kai leidimų kaina kyla, didėja ir anglimi ar dujomis gaminamos elektros savikaina, o tai gali atsispindėti didmeninėje kainoje.

    Pasak pašnekovo, esant maždaug 82 eurų kainai už vieną taršos leidimo vienetą, anglies elektrinėse taršos leidimai gali sudaryti reikšmingą gamybos sąnaudų dalį. Jo vertinimu, galutinėje sąskaitoje vartotojams tai gali sudaryti apie penktadalį ar net trečdalį kainos, priklausomai nuo konkretaus tarifo ir kitų dedamųjų.

    Kodėl OZE gali numušti kainą?

    Nors ETS didina iškastinio kuro gamybos sąnaudas, sistema kartu kuria aiškų signalą rinkai: kuo daugiau taršos, tuo brangiau. Dėl to atsinaujinantys šaltiniai, kurių gamyboje tiesioginių taršos leidimų nereikia, tampa konkurencingesni ir dažnai pigiau formuoja rinkos kainą.

    Danielis Czyżewskis akcentavo, kad auganti saulės ir vėjo elektrinių dalis sistemoje gali veikti kaip kainas žemyn traukiantis veiksnys. Net įvertinus balansavimo ir sistemos valdymo kaštus, atsinaujinančių išteklių generacija dažnai išlieka pigesnė už elektrą iš anglies, kurios savikainą stipriai didina taršos leidimai.

    „Jeigu visuomenei bus nuolat rodoma tik sąskaitos dalis, susijusi su ETS, pasipriešinimas tik augs“, – sakė Danielis Czyżewskis.

    Jo vertinimu, Europos Komisijai ir nacionalinėms institucijoms trūksta aiškesnio paaiškinimo, kodėl ši sistema egzistuoja ir kokią ilgalaikę naudą ji gali duoti. Pasak eksperto, be nuoseklios komunikacijos visuomenei ETS lengvai tampa vien tik pabrangimų simboliu, nors jo esmė yra perorientuoti ekonomiką į mažesnės taršos sprendimus.

    Praktikoje vartotojams didžiausią reikšmę turi tai, kaip greitai didėja pigesnės vietinės generacijos dalis, kaip efektyviai vystomi elektros tinklai ir kaupimo sprendimai, bei kaip valstybės panaudoja su ETS susijusias įplaukas. Kuo daugiau investuojama į energijos efektyvumą ir švarią gamybą, tuo mažesnė rizika, kad taršos leidimų kaina taps nuolatiniu spaudimu sąskaitoms.

  • Lenkija dėl ETS reformos: nenori atiduoti 30 proc. pajamų ES biudžetui ir siūlo švelninti pokyčius

    Lenkijos vyriausybė rengiasi griežtai derėtis dėl Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reformos ir aiškiai sako, kad dalies pajamų Briuseliui neatiduos. Varšuva prieštarauja Europos Komisijos idėjai 30 proc. pajamų iš taršos leidimų pardavimo pervesti į ES biudžetą.

    Lenkijos argumentas paprastas: šios lėšos, jos teigimu, yra būtinos nacionalinei energetikos pertvarkai ir pramonės konkurencingumui išlaikyti. Vyriausybė pabrėžia, kad sprendimai dėl ETS tiesiogiai veikia elektros kainas ir energijai imlių sektorių išlaidas.

    Ginčas dėl lėšų perskirstymo

    Europos Komisijos siūlomoje ETS reformos kryptyje numatoma ne tik dalį pajamų nukreipti į bendrą ES biudžetą, bet ir griežčiau apibrėžti, kam valstybės turėtų skirti likusias lėšas. Tarp siūlymų minimas reikalavimas reikšmingą dalį pinigų nukreipti pramonės dekarbonizacijai.

    Lenkija pabrėžia, kad jos poreikiai šioje srityje yra itin dideli, todėl sprendimai, mažinantys nacionalinį finansinį „amortizatorių“, gali apsunkinti investicijas į tinklus, generaciją ir paramą pramonei. Varšuva taip pat signalizuoja, kad tokie pervedimai į ES biudžetą, jos vertinimu, silpnintų valstybių narių kontrolę, kaip ir kur panaudojami pinigai.

    „Tai yra mūsų lėšos, o transformacijos poreikiai milžiniški, todėl Europos Komisija neturėtų jų perimti“, – sakė Lenkijos klimato ministerijos viceministras Krzysztofas Bolesta.

    Sieks lėtesnio leidimų mažinimo

    Kitas Lenkijos derybinis tikslas – sulėtinti taršos leidimų pasiūlos mažinimą rinkoje. Varšuva teigia, kad per greitas leidimų mažėjimas gali didinti kainų spaudimą ir kartu kelti energijos bei gamybos kaštus.

    Šis klausimas jautrus visai ES, nes ETS leidimų kaina paprastai persiduoda į elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur vis dar reikšminga iškastinio kuro dalis. Lenkija akcentuoja, kad pramonės sektoriams, konkuruojantiems pasaulinėse rinkose, staigus kaštų šuolis gali reikšti gamybos perkėlimą už ES ribų.

    ETS2 ir atliekų deginimas – dar du frontai

    Lenkija taip pat nepritaria planams į ETS įtraukti atliekų deginimo įrenginius. Jos argumentas – papildomas apmokestinimas gali didinti komunalinių paslaugų kainas ir apsunkinti savivaldybių atliekų tvarkymo sistemas.

    Dar vienas ginčo taškas – ETS2, numatomas pastatams ir kelių transportui. Varšuva nori, kad diskusija dėl šio mechanizmo būtų peržiūrėta taip, jog mažiau paveiktų namų ūkių išlaidas, ypač šildymo ir degalų kainų dedamąją.

    Europos Komisijos pasiūlymai dėl ETS reformos dabar keliaus į derybas su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu. Lenkija signalizuoja, kad sieks išlaikyti ETS pajamas nacionaliniame biudžete, švelninti leidimų mažinimo tempą ir užsitikrinti pramonei palankesnes taisykles po 2030 metų.

  • ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    ES siūlo keisti ETS: daugiau nemokamų taršos leidimų iki 2038 metų, ekspertai įžvelgia riziką tikslams

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Europos Komisija pateikė siūlymus peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) – vieną pagrindinių Bendrijos klimato politikos instrumentų. Kritikai įspėja, kad dalis pakeitimų gali sulėtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą ir pabranginti kelią į 2040 metų tikslus.

    ETS veikia nuo 2005 metų ir įpareigoja energijos gamintojus bei pramonės įmones turėti leidimą kiekvienai išmetamai anglies dioksido tonai. Europos Komisijos duomenimis, sistema iki šiol sugeneravo daugiau kaip 270 mlrd. eurų pajamų, kurios buvo nukreiptos į inovacijas, pramonės dekarbonizaciją ir energetikos modernizavimą.

    Ilgesnis nemokamų leidimų laikotarpis

    Iki šiol numatyta, kad nemokamai dalijami taršos leidimai daliai pramonės sektorių palaipsniui bus atsisakomi, o jų vietą turėjo užimti anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas importui. Tačiau naujuose siūlymuose numatyta nemokamų leidimų dalijimą pratęsti iki 2038 metų, nors ankstesniame grafike pabaiga buvo planuota 2034 metais.

    Komisija argumentuoja, kad pasikeitė geopolitinis ir ekonominis kontekstas, o Europos pramonė patiria didesnį konkurencinį spaudimą. Pagal siūlomą modelį įmonėms žadama iš anksto suteikti 80 proc. nemokamų leidimų, jei jos turi patvirtintus dekarbonizacijos investicijų planus, o likę 20 proc. būtų skiriami tik realiai įgyvendinus investicijas.

    „ES ETS įrodė, kad anglies kainodara veikia: mažina emisijas, stiprina energetinį saugumą ir mobilizuoja investicijas“, – sakė už klimato politiką atsakingas Europos Komisijos narys Wopke Hoekstra.

    Kodėl ekspertai kalba apie rizikas?

    Klimato politikos ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad didesnis nemokamų leidimų vaidmuo gali paskatinti delsą. Jų vertinimu, tokia kryptis gali reikšti, kad už taršą ilgiau mokės ne teršėjas, o klimato tikslų našta labiau persikels į visuomenę ir ateities sprendimus.

    Strategic Perspectives vadovė Linda Kalcher reformą apibūdino kaip „Trojos arklį“, teigdama, kad ji atrodo kaip palengvinimas pramonei, tačiau ilgainiui gali silpninti konkurencingumą prieš tuos, kurie greičiau diegia švaresnes technologijas. Jos teigimu, dėl to 2040 metų tikslas mažinti grynąsias emisijas 90 proc. gali tapti brangesnis ir rizikuoti investicijomis į inovacijas.

    Climate Action Network Europe atstovai pabrėžia, kad kiekviena papildoma pagal ETS „leidžiama“ anglies dioksido tona reiškia sudėtingesnį ir brangesnį iššūkį vėliau. Organizacija taip pat kritikuoja logiką, kai nauda suteikiama vien už planą, o ne už įvykdytas investicijas.

    Naujas žingsnis aviacijai, bet su išimtimis

    Vienas ryškiausių siūlomos peržiūros elementų – pirmą kartą numatyta anglies kainodara daliai tarptautinių skrydžių, išvykstančių iš ES. Vis dėlto siūloma, kad priemonė įsigaliotų tik nuo 2029 metų ir būtų taikoma skrydžiams iki 5 000 kilometrų atstumo.

    Nevyriausybinė organizacija Transport & Environment atkreipia dėmesį, kad toks modelis paliktų reikšmingą dalį Europos aviacijos už sistemos ribų, ypač ilguosius skrydžius, kurie dažnai yra ir taršiausi. Organizacija ragina valstybes nares per derybas siekti platesnės aprėpties, kad aviacijos sektoriui būtų taikomas nuoseklus „teršėjas moka“ principas.

    Siūlymų paketas dar turės pereiti politinių derybų etapą tarp Europos Parlamento ir valstybių narių, todėl galutinė ETS reformos kryptis priklausys nuo to, kiek bus išlaikytas balansas tarp pramonės konkurencingumo ir klimato ambicijų. Artimiausiais mėnesiais spręsis, ar siūlomi palengvinimai taps laikinu stabilizavimo žingsniu, ar ilgalaike spraga ES emisijų mažinimo plane.

  • Lenkijos klimato ministrė apie ES ETS reformą: siūlomas švelninimas ir kova dėl lėtesnio CO2 leidimų mažinimo

    Lenkijos klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska teigiamai įvertino Europos Komisijos paskelbtus pasiūlymus dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) pertvarkos. Pasak jos, kryptis rodo atsargų politikos švelninimą ir suteikia daugiau erdvės valstybėms narėms planuoti perėjimą prie mažiau taršios ekonomikos.

    Ministrė pabrėžė, kad Lenkija nesiekia pasitraukti iš ETS, tačiau nori keisti taisykles taip, kad jos mažiau spaustų ekonomiką ir pramonę. Ji argumentavo, kad pernelyg staigus griežtinimas gali silpninti Europos konkurencingumą ir skatinti investicijų bei gamybos perkėlimą už ES ribų.

    Ginčas dėl tempo po 2030 metų

    Vienas jautriausių punktų – numatomas taršos leidimų kiekio mažinimo tempas, nes nuo jo priklauso rinkoje esančių leidimų pasiūla ir jų kaina. Pagal dabartinę logiką leidimų skaičius kasmet mažėja, taip didinant spaudimą įmonėms investuoti į dekarbonizaciją.

    Europos Komisija siūlo po 2030 metų lėtinti bendro leidimų kiekio mažėjimą: 2031–2035 metais iki 3,7 proc. per metus, o 2036–2040 metais – iki 1,7 proc. Taip būtų išvengta scenarijaus, kai leidimų rinka pernelyg greitai priartėja prie nulio, o kainų šuoliai tampa sunkiau prognozuojami.

    „Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis ETS švelninimo kryptimi, kai kalbame ne apie naują griežtinimą, o apie realų atlaisvinimą“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    ETS2 ir namų ūkių rizikos

    Lenkija taip pat akcentuoja vadinamąjį ETS2 – atskirą sistemą, kuri apimtų, be kita ko, pastatų šildymą ir kelių transportą. Ši tema politiškai ypač jautri, nes gali tiesiogiai paveikti namų ūkių išlaidas, ypač regionuose, kur mažiau alternatyvų iškastiniam kurui.

    Lenkijos pozicija – siekti, kad ETS2 būtų savanoriškas arba įsigaliotų gerokai vėliau nei planuojama, motyvuojant socialiniu poveikiu. Apie tai kalbėjo ir Lenkijos viceministras Krzysztofas Bolesta, pabrėžęs, kad šalis sieks mažinti galimą naštą gyventojams.

    Pinigų panaudojimas ir Modernizavimo fondas

    Europos Komisijos pasiūlymuose numatyta, kad valstybės narės bent 50 proc. pajamų iš ETS aukcionų turėtų skirti dekarbonizacijos investicijoms. Tai reikštų aiškesnį lėšų nukreipimą į energetikos pertvarką, pramonės modernizavimą ir efektyvumo didinimą.

    Lenkijos pusė taip pat pabrėžia Modernizavimo fondo svarbą, iš kurio finansuojami energetikos transformacijos ir energinio efektyvumo projektai, įskaitant pastatų renovaciją ir šilumos ūkio atnaujinimą. Nors Europos Komisija siūlo fondo tęstinumą, diskutuoja dėl mažesnės jo apimties naujame laikotarpyje.

    Pagal Europos Komisijos skaičiavimus, jei taršos leidimo kaina siektų 75 eurus, būsimo laikotarpio Modernizavimo fondo vertė galėtų sudaryti apie 21 000 000 000 eurų. Lenkija, kaip viena didžiausių šio fondo naudotojų, siekia išlaikyti didesnį solidarumo instrumentų mastą.

    „Anksčiau mūsų veiksmai dažnai apsiribodavo balsavimu prieš, o dabar dirbame tam, kad pasiūlymas būtų mums palankus ir dar labiau jį pagerintume“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Europos Komisijos siūloma ETS reforma dabar bus svarstoma ES Taryboje ir Europos Parlamente. Derybose tikimasi intensyvių diskusijų dėl leidimų mažinimo tempo, nemokamų leidimų pramonės sektoriams ir solidarumo priemonių, kurios svarbios mažesnių pajamų valstybėms.

  • Modernizavimo fondas iš ES taršos leidimų: Lenkijos energetikai ragina jį palikti ir po 2030 metų

    Kas yra Modernizavimo fondas?

    ES Modernizavimo fondas, finansuojamas iš dalies pajamų už taršos leidimų pardavimą pagal EU ETS, pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių energetikos pertvarkos finansavimo šaltinių Vidurio ir Rytų Europoje. Jis skirtas padėti valstybėms modernizuoti energetikos sistemas, mažinti emisijas ir spartinti perėjimą prie švaresnių technologijų.

    Fondas veikia nuo 2021 metų ir šiuo metu apima 13 ES valstybių, kurių pajamos ir ekonominiai rodikliai istoriškai lėmė didesnį transformacijos poreikį. Lėšos skiriamos projektams, kurie prisideda prie klimato tikslų, bet kartu didina sistemos patikimumą ir mažina energijos kainų spaudimą ilgesniu laikotarpiu.

    Kiek lėšų jau pasiekė projektus?

    Lenkijos Elektros energijos komitetas (PKEE) savo apžvalgoje pabrėžia, kad per pirmuosius penkerius veiklos metus fondas rėmė šimtus iniciatyvų. PKEE nurodo, kad 2021–2025 metais patvirtinta arba rekomenduota 294 projektai, o išmokėtų lėšų vertė viršijo 20 mlrd. eurų.

    Šios investicijos apima atsinaujinančių išteklių elektrines, perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, energijos kaupimo sprendimus, energijos vartojimo efektyvumą, centralizuotą šilumos ūkį ir mažo anglies intensyvumo transportą. Tokia kryptis atitinka bendrą ES liniją, kad vien generacijos plėtra be tinklų ir lankstumo priemonių nebeišsprendžia sistemos stabilumo klausimų.

    Kodėl Lenkija nori tęstinumo po 2030 metų?

    PKEE argumentas paprastas: dabartinis fondo veikimo langas susietas su šiuo EU ETS etapu, kuris apima 2021–2030 metus, tačiau realus investicijų poreikis po 2030 metų tik didės. Augant elektrifikacijai pramonėje, transporte ir šilumos ūkyje, papildomos tinklų, kaupimo ir naujų gamybos pajėgumų investicijos taps ne pasirinkimu, o būtinybe.

    PKEE taip pat pabrėžia, kad fondu remiami projektai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų: apžvalgoje minimi 1,15 mlrd. MWh energijos sutaupymo, 837 mln. tonų CO2 emisijų sumažinimo ir 25 GW naujų atsinaujinančių išteklių pajėgumų potencialas. Tokie skaičiai naudojami kaip pagrindas teigti, kad priemonė veikia ir ją verta įtvirtinti ilgesniam laikui.

    „Dabartinės taisyklės baigiasi 2030 metais, tačiau ES klimato tikslai ir investicijų poreikis po 2030 metų tik augs“, – teigiama PKEE pozicijoje.

    Komitetas rekomenduoja po 2030 metų Modernizavimo fondą išlaikyti kaip nuolatinę EU ETS architektūros dalį, o taip pat svarstyti didesnį finansavimo mastą ir platesnį remiamų technologijų spektrą. Tai reikštų, kad diskusijos dėl EU ETS peržiūros turėtų apimti ne tik taršos leidimų pasiūlą ar kainodaros mechanizmus, bet ir aiškų, nuspėjamą investicijų finansavimo modelį šalims, kurios dar tik vejasi labiau pažengusias energetikos sistemas.

  • Vokietija dalį pajamų iš ETS nukreips į biudžetą ir pensijas: ką tai reiškia energetikai?

    ETS lėšos – į biudžetą

    Nuo 2027 metų Vokietija dalį pajamų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS 1) planuoja įskaityti į federalinį biudžetą. Tokį planą numato biudžeto projektas, apie kurį pranešė „Euractiv“.

    Iki šiol didelė dalis šių įplaukų Vokietijoje buvo siejama su Klimato ir transformacijos fondu, iš kurio finansuojamos priemonės, skirtos energetikos ir pramonės pertvarkai. Dabar kryptis keičiasi, o tai kelia klausimų dėl ilgalaikio finansavimo stabilumo.

    Kiek pinigų ir kam?

    Skelbiama, kad 2025 metais Vokietija iš ETS 1 gavo apie 5,4 mlrd. eurų pajamų. Finansų ministerija siekia maždaug pusę šios sumos perkelti į bendrą valstybės biudžetą, o dalis lėšų galėtų būti nukreipta ir pensijų sistemos finansavimui.

    Konkrečios sumos vėlesniems metams kol kas aiškiai neįvardijamos, tačiau biudžeto dokumentuose minima galimybė ateityje nustatyti metinę fiksuotą įmoką. Tai reikštų, kad ETS pajamos nebebūtų automatiškai siejamos su klimato politikos priemonėmis.

    Pramonė įspėja dėl pasekmių

    Toks perskirstymas sulaukė kritikos iš dalies pramonės organizacijų, kurios akcentuoja konkurencingumo ir investicijų rizikas. Ypač jautriai į tai reaguoja energijai imlūs sektoriai, kuriems transformacija reiškia dideles išlaidas elektrifikacijai, vandenilio sprendimams ir naujoms technologijoms.

    „Pajamos iš taršos leidimų prekybos, kurias sumoka pramonės įmonės, turi būti visiškai grąžinamos pramonei, kad būtų stiprinamas konkurencingumas ir remiama klimato neutralumo transformacija“, – sakė Vokietijos plieno pramonės asociacijos WV Stahl vadovė Kerstin Maria Rippel.

    Laukiama Europos Komisijos ETS reformos

    Platesnė diskusija vyksta visos Europos mastu, nes Europos Komisija artimiausiu metu turi pristatyti laukiamos ETS reformos kryptis. Tarp tikslų įvardijamas siekis mažinti naštą pramonei ir geriau suderinti klimato tikslus su konkurencingumo iššūkiais.

    Reformos ypač laukia šalys, kurių pramonė ir energetika labiau priklausomos nuo iškastinio kuro, o elektros kainų jautrumas ETS signalui yra didesnis. Diskusijose dažnai keliami klausimai dėl nemokamų taršos leidimų apimties, Modernizavimo fondo vaidmens ir to, kaip ETS kaštai persiduoda vartotojų mokamai energijos kainai.

    Europos Komisijos vertinimu, ETS dedamoji elektros energijos kainoje skirtingose ES šalyse gali sudaryti reikšmingą dalį. Todėl bet kokie pokyčiai, susiję tiek su sistemos dizainu, tiek su pajamų panaudojimu nacionaliniu lygmeniu, gali turėti apčiuopiamą poveikį ir investicijoms į energetiką, ir energijos kainų dinamikai.

  • Lenkijos koksininkystė prieš Europos Komisijos naują ETS benchmarką: sektorius klausia, iš kur skaičiai

    Europos Komisijos birželio pabaigoje priimtas įgyvendinimo reglamentas, nustatantis 2026–2030 metų nemokamų taršos leidimų skyrimo rodiklius, sukėlė aštrią reakciją Lenkijos koksininkystės sektoriuje. Pramonės atstovai tvirtina, kad naujasis emisijų benchmarkas koksui nustatytas per žemai ir gali smarkiai padidinti įmonių kaštus.

    Reglamentas numato, kad koksui 2026–2030 metų laikotarpiu taikomas rodiklis bus 0,143 leidimo vienai tonai, kai 2021–2025 metais jis siekė 0,217. Sektoriaus vertinimu, toks pokytis reikštų mažesnę nemokamų leidimų alokaciją ir didesnį poreikį trūkstamus leidimus įsigyti rinkoje.

    Kas pasikeitė ir kodėl tai svarbu

    Koksas gaminamas iš koksuojamosios anglies ir yra vienas svarbiausių tradicinės plieno gamybos grandinės elementų, ypač aukštakrosnių technologijoje. Dėl to bet kokie taršos leidimų sistemos pokyčiai koksui tiesiogiai veikia plieno pramonės sąnaudas ir konkurencingumą, ypač kai pasaulinėje rinkoje ES gamintojai konkuruoja su regionais, kur anglies dioksido kainodara taikoma silpniau.

    Diskusijos metu Lenkijos parlamente veikiančiame Energetikos ir vandenilio klausimų formate verslo atstovai akcentavo du pagrindinius tikslus. Pirmasis – grąžinti koksui ankstesnį, 2021–2025 metų lygio benchmarką, antrasis – užtikrinti, kad koksininkystė būtų įtraukta į benchmarkų peržiūros procesą ir turėtų galimybę realiai įvertinti skaičiavimų pagrindą.

    Didžiausia intriga – metodika ir duomenys

    Didžiausias sektoriaus klausimas – kokiais konkrečiais duomenimis Europos Komisija rėmėsi nustatydama naują rodiklį. Pramonės atstovai viešai teigė bandantys patys atkurti skaičiavimą, tačiau jų turimi duomenys esą nesutampa su naujai paskelbtais dydžiais.

    „Jeigu mes patys negalime atsekti, kaip gautas šis benchmarkas, kyla klausimas, kokiais duomenimis jis buvo apskaičiuotas“, – sakė pramonės atstovė, dalyvavusi diskusijoje.

    Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad benchmarkai išvedami pagal 10 proc. efektyviausių įrenginių emisijų rezultatą, tačiau konkretūs įrenginių duomenys nėra atskleidžiami. Valstybės institucijų atstovai pripažino, kad detalių duomenų apie skaičiavimo bazę jie taip pat neturi, nes Europos Komisija tai sieja su komerciškai jautria informacija.

    Ką tai gali reikšti rinkai

    Sektoriaus argumentas remiasi tuo, kad mažesnė nemokama alokacija didina priklausomybę nuo ETS rinkos kainų, o tai gali paskatinti gamybos perkėlimą už ES ribų, jei nebus pakankamų apsaugos priemonių. Šis klausimas ypač svarbus pereinamuoju laikotarpiu, kai ES griežtina klimato politiką, o pramonei tenka ir investicijų į taršos mažinimą, ir leidimų pirkimo našta.

    Kartu primenama, kad ES strateginiuose dokumentuose koksuojamoji anglis yra įvardijama kaip svarbi žaliava pramonei, todėl koksininkystės atstovai ragina klimato ir žaliavų politiką derinti nuosekliau. Tarp keliamų idėjų minima ir koksui palankesnė reguliacinė aplinka, didesnis proceso skaidrumas bei aiškesnės, vienodos metodikos taikymas visiems sektoriaus dalyviams.

    Artimiausiu metu diskusija gali persikelti į platesnį ETS sistemos peržiūros kontekstą, nes dalis valstybių narių siekia didesnio skaidrumo nustatant benchmarkus ir aiškesnių kriterijų, kaip pramonė gali pasivyti geriausių įrenginių rezultatus. Koksininkystės sektorius tikisi, kad jo argumentai bus įvertinti dar prieš įsigaliojant 2026–2030 metų alokacijos taisyklėms.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš ETS: teoriškai įmanoma, bet kaina energetikai būtų didelė

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar šalis galėtų pasitraukti iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, kuri daro įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad reali išeitis dažniau slypi ne pasitraukime, o sistemos reformoje ir aiškesnėse taisyklėse.

    ETS yra Europos Sąjungos mechanizmas, kuriuo nustatoma bendra emisijų „riba“, o įmonės privalo turėti leidimus išmesti tam tikrą kiekį anglies dioksido. Šių leidimų kaina veikia elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur energijos miksas labiau priklausomas nuo anglies ar dujų.

    Kaip ETS veikia elektros kainą?

    Europos Komisijos duomenimis, ETS dalis elektros kainoje skirtingose ES šalyse sudaro maždaug 11–24 proc., tačiau Lenkijoje įvardijama net iki 50 proc. Tokį skirtumą lemia tai, kad taršesniems gamybos pajėgumams reikia daugiau leidimų, o jų įsigijimo sąnaudos persiduoda galutinei kainai.

    Energetikos asociacija PKEE, vienijanti Lenkijos energetikos įmones, tikisi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks ETS pokyčių paketą. Sektorius ragina reformas sieti ne tik su ilgalaikiais 2040 metų klimato tikslais, bet ir su saugumo bei konkurencingumo realijomis.

    „Norime ne kosmetinių pataisų, o rimtos, gilesnės ETS reformos, kuri atsižvelgtų į naujas geopolitines ir ekonomines aplinkybes“, – sakė Ryszardas Pawlikas iš PKEE atstovybės Briuselyje.

    Kokios reformos siūlomos?

    Viena pagrindinių žinučių Briuseliui – mažinti kainų spaudimą didinant rinkoje prieinamų taršos leidimų pasiūlą. Energetikos atstovai įspėja, kad pagal dabartinę trajektoriją apie 2038 metus naujų leidimų pasiūla gali smarkiai sumažėti, o tai, jų vertinimu, didintų kainų šuolių riziką.

    Kitas akcentas – stipresni „antišokiniai“ mechanizmai, kurie suteiktų daugiau kainų stabilumo ir prognozuojamumo. Tai svarbu tiek investicijoms į naujus pajėgumus, tiek pramonės planavimui, nes staigūs leidimų kainų svyravimai didina neapibrėžtumą.

    Taip pat siūloma ilginti Modernizavimo fondo veikimą po 2030 metų. Šis fondas finansuojamas iš ETS pajamų ir skirtas investicijoms, mažinančioms emisijas, įskaitant atsinaujinančią energetiką ir efektyvumo priemones, todėl Lenkijai, kaip vienai didžiausių gavėjų, tęstinumas būtų strategiškai svarbus.

    Ar pasitraukimas iš ETS išspręstų problemą?

    Ekspertų vertinimu, pasitraukimas iš ETS praktiškai neatsiejamas nuo pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl toks scenarijus laikomas politiškai ir teisiškai labai sudėtingu. Be to, net ir už ES ribų veiktų anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM, pagal kurį į ES importuojančios įmonės turėtų kompensuoti konkurencinį pranašumą, jei gamyba vyko be analogiškų anglies kaštų.

    Tai reiškia, kad neperėjus prie mažesnio emisijų intensyvumo energetikos, vien formalus pasitraukimas nuo dalies taisyklių nebūtinai panaikintų ekonominį spaudimą. Energetikos atstovai todėl ragina dėmesį telkti į realistiškas derybines pozicijas Briuselyje, o ne į politiškai sunkiai įgyvendinamas deklaracijas.

    „Tai nėra rimtai svarstomas scenarijus Briuselyje, todėl susitelkiame į konkrečius pasiūlymus, kad ETS veiktų skatindama transformaciją, bet nepakenktų ekonomikos konkurencingumui“, – sakė Ryszardas Pawlikas.

  • ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    ES planuoja apmokestinti taršą ir tarptautiniuose skrydžiuose: avialinijos įspėja dėl kainų ir ginčų

    Europos Komisija paskelbė sieksianti griežtinti anglies dioksido kainodarą aviacijoje ir svarsto apmokestinti ne tik skrydžius ES viduje, bet ir tarptautines kryptis, išskrendančias iš Europos. Toks žingsnis reikštų, kad daugiau oro linijų būtų įtrauktos į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Šiuo metu ETS apima daugiausia skrydžius Europos Sąjungos viduje, o didelė dalis taršos, susijusios su skrydžiais į ne Europos kryptis, lieka už šios sistemos ribų. Komisija argumentuoja, kad toks išimtinis režimas nebeatitinka realių sektoriaus emisijų ir turi būti peržiūrėtas.

    Kas keistųsi oro linijoms

    Komisijos svarstomas modelis apimtų iš Europos išskrendančius reisus nepriklausomai nuo galutinės krypties, todėl poveikį pajustų tiek ES, tiek trečiųjų šalių vežėjai. Pasak Komisijos atstovų, principas būtų vienodas visiems operatoriams tomis pačiomis kryptimis, kad nebūtų iškraipoma konkurencija.

    Diskusijose minima, kad išplėtus ETS tarptautiniams išvykstantiems skrydžiams biudžeto įplaukos iš aviacijos galėtų reikšmingai išaugti, palyginti su dabartiniu modeliu. Aplinkosaugos organizacijos teigia, kad tai sustiprintų kainos signalą rinkai ir paskatintų greičiau diegti mažesnės taršos sprendimus.

    Konflikto su JAV rizika

    Aviacijos sektoriaus atstovai perspėja, kad toks sprendimas gali atgaivinti senus tarptautinius nesutarimus. Jie primena, kad ankstesni bandymai taikyti ETS tarptautiniams skrydžiams sulaukė pasipriešinimo iš JAV, Kinijos ir Indijos, o JAV buvo priėmusi teisės aktus, numatančius priemones oro linijoms, paklususioms ES reikalavimams.

    „Raginame Europos Komisiją neplėsti ETS taikymo srities tarptautiniams skrydžiams“, – sakė aviacijos pramonės atstovas Vincentas De Vroey.

    Oro linijos taip pat akcentuoja, kad sektorius jau susiduria su padidėjusiomis sąnaudomis, o bet koks papildomas apmokestinimas gali atsispindėti bilietų kainose. Pramonės organizacijos ragina remtis pasauliniu mechanizmu, o ne kurti lygiagrečias regionines sistemas.

    Kaip tai derės su CORSIA

    Po ankstesnių ginčų tarptautiniu lygiu buvo sukurta Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos sistema CORSIA, skirta tarptautinių skrydžių emisijų kompensavimui. Ši schema turėtų tapti privaloma nuo 2027 metais, tačiau ES vertina, ar jos ambicijos ir praktinis veikimas pakankami.

    Europos Komisija nurodo, kad peržiūrėdama ETS ketina įvertinti CORSIA rezultatą ir suderinti mechanizmus taip, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo už tas pačias emisijas. Vertinimo išvadų ir galimų sprendimų krypties laukiama artimiausioje ETS peržiūroje.

    Kol kas aišku viena: aviacijos taršos apmokestinimas tampa viena jautriausių klimato politikos temų, kur susiduria klimato tikslai, bilietų kainų spaudimas ir tarptautinės prekybos rizikos. Galutinis sprendimas lems, ar ES ryšis platesniam veiksmui, kuris gali turėti pasekmių santykiams su svarbiausiomis pasaulio ekonomikomis.