Tag: Taršos leidimų prekyba

  • ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    ES 2040 klimato tikslui gresia rizika: švelninama taršos leidimų prekybos sistemos reforma

    Europos Sąjungos 2040 metų klimato tikslas gali atsidurti pavojuje, jei bus sušvelninta Bendrijos taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) reforma. Tai rodo nutekintas kompromisinis dokumentas, kuriuo siekiama sumažinti augančių anglies dioksido kaštų naštą Europos pramonei.

    Kaip praneša „Euronews“, ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujanti Airija sušvelnino siūlymą, kurį trečiadienį turėtų aptarti ES ambasadoriai. Pastaruoju metu ETS sulaukia vis didesnio politinio spaudimo – šalys narės bando suderinti taršos mažinimo tikslus su pramonės konkurencingumu ir aukštomis energijos kainomis.

    Kompromiso teksto tikslas – užsitikrinti politinį palaikymą anglies rinkai po 2030 metų, tačiau klimato politikos šalininkai perspėja: nuolaidos pramonei gali susilpninti sistemos indėlį siekiant 2040 metų tikslų. Tai reikštų, kad trūkstamą taršos mažinimą tektų kompensuoti kitoms ekonomikos šakoms.

    Tekste iš esmės paliekamas Europos Komisijos liepos mėnesį pateiktas planas lėčiau mažinti taršos leidimų skaičių, pratęsti nemokamus leidimus pramonei ir į ETS įvesti tarptautinius anglies kreditus, leidžiančius dalį vidaus taršos „kompensuoti“ projektais už ES ribų.

    Nemokami leidimai ir tarptautiniai kreditai

    Pagal Airijos pirmininkavimo siūlymą pramonės įmonės galėtų išlaikyti 80 proc. nemokamai skiriamų leidimų vien pateikusios investicijų planą – net jeigu vėliau suplanuotų dekarbonizacijos investicijų neįgyvendintų. Likę 20 proc. būtų siejami su tuo, ar pradedamos tinkamų projektų statybos.

    Nemokami leidimai – tai leidimai, kuriuos įmonės gauna nemokėdamos aukcionuose. Jie skirti apsaugoti ES gamintojus nuo konkurencijos šalyse, kur klimato politika mažiau griežta, pavyzdžiui, Kinijoje ar JAV.

    Tačiau toks žingsnis laikomas reikšminga politine nuolaida pramonei, nerimaujančiai dėl nemokamų leidimų mažėjimo. Kritikai kelia klausimą, ar ETS ir toliau teiks pakankamai stiprų ekonominį signalą mažinti taršą.

    Tarybos tekste taip pat išlaikomas siūlymas atidėti taršos leidimų kiekį, atitinkantį 260 mln. tonų CO2, tarptautiniams kreditams finansuoti. Be to, paliekama galimybė 2031–2035 metais vykdyti bandomąjį etapą, kad ES galėtų išbandyti sistemą prieš ją pilnai įgyvendinant.

    Dokumente numatyti griežti tarptautinių kreditų kokybės ir patikimumo reikalavimai, tačiau kartu didėtų priklausomybė nuo to, ar tokių kreditų apskritai bus rinkoje. Jei pramonė jų negalėtų įsigyti, tai, perspėjama, galėtų sukomplikuoti 2040 metų tikslų pasiekimą.

    Numatoma, kad 2040 metų tikslui reikėtų bent 85 proc. vidaus grynojo išmetamų teršalų sumažinimo, o likusią dalį – 5 proc. – sudarytų tarptautiniai kreditai.

    Airijos pirmininkavimas siekia sutelkti 27 šalių narių sutarimą dar prieš pereinant prie politiškai jautresnių klausimų – klimato ambicijų lygio ir naštos pasidalijimo tarp valstybių.

    Susitarimo tikimasi Aplinkos ministrų taryboje gruodžio 11 dieną, o Europos Parlamento balsavimo laukiama gruodžio 14–17 dienomis vyksiančioje plenarinėje sesijoje Strasbūre.

    Šalys narės nesutaria dėl ETS ateities

    Derybas apsunkina dideli skirtumai tarp ES valstybių ir pačių sprendimų sudėtingumas. Antrame dokumente, su kuriuo susipažinta, teigiama, kad šalys jau dabar nesutaria, kaip greitai turėtų mažėti taršos leidimų pasiūla, ar įmonėms leisti plačiau naudoti tarptautinius kreditus ir kiek ilgai saugoti pramonę nuo augančių anglies kaštų.

    Šie reikalavimai, vertinama, gali „praskiesti“ ETS tuo metu, kai iš šios sistemos tikimasi didelės dalies būsimo taršos mažinimo.

    Bendra kryptis išlieka tokia: vyriausybės nori išlaikyti ETS kaip pajamų šaltinį dekarbonizacijai finansuoti, tačiau vis garsiau keliami nuogąstavimai dėl kaštų energijai imlioms pramonės šakoms, konkuruojančioms su gamintojais Kinijoje ar JAV.

    Diskusijos vyksta ir dėl bendro įmonėms prieinamų taršos leidimų kiekio. Vienos sostinės siekia spartesnio mažėjimo, kad didėtų anglies kaina ir būtų skatinama trauktis iš iškastinio kuro, kitos baiminasi poveikio sunkumų patiriančiai pramonei, jei nemokami leidimai būtų mažinami per greitai.

    Lėtesnis leidimų mažėjimas sumažintų spaudimą elektrinėms ir gamykloms greitai mažinti taršą, galėtų slopinti anglies kainas ir suteiktų daugiau laiko prisitaikyti. Tačiau kartu tai reikštų mažiau realių taršos mažinimų ETS apimamuose sektoriuose, todėl 2040 metų tikslas taptų sunkiau pasiekiamas.

    Aplinkosaugininkai kritikuoja reformos kryptį

    Neseniai paskelbtoje „Öko-Institut“ analizėje, kurią užsakė kampanijų grupė WWF Vokietija, teigiama, kad Komisijos siūlyta ETS reformos kryptis yra „nesuderinama“ su ES tikslu iki 2040 metų grynąją taršą mažinti 90 proc.

    WWF Vokietijos pramonės politikos ekspertė Lisa Okken kritikavo siūlymą, teigdama, jog reformoje trūksta anglies kainos signalo, kuris paskatintų skubią Europos pramonės modernizaciją, o spragas bandoma užpildyti sudėtingomis apskaitos schemomis ir pernelyg didele lankstumo erdve.

    Kita aplinkosaugininkų minima problema – idėja leisti papildomą taršą virš esamos „lubų“ ribos mainais į būsimus nuolatinius anglies šalinimus naudojant brangias technologijas, skirtas CO2 surinkti iš oro.

    Analizėje pabrėžiama, kad kol kas neaišku, ar tokie šalinimai apskritai bus įgyvendinami reikiamu mastu, nes šiandien tam tiesiog nėra pakankamų pajėgumų.

  • Buvęs „Arsenal“ žaidėjas Mathieu Flamini: ES konkurencingumas priklauso nuo žalesnės chemijos

    Buvęs „Arsenal“ žaidėjas Mathieu Flamini: ES konkurencingumas priklauso nuo žalesnės chemijos

    Buvęs „Arsenal“ futbolininkas ir Prancūzijos rinktinės žaidėjas Mathieu Flamini šiandien sieja savo karjerą su pramone: jis vadovauja bendrovei, kuriančiai biožaliavomis paremtas chemines medžiagas. Jo teigimu, Europai būtų klaida silpninti aplinkosaugos politiką vien tam, kad trumpuoju laikotarpiu atpigintų gamybą.

    Flamini pabrėžia, kad vien anglies dioksido kainodaros mažinimas Europos neprilygins konkurentams, kurie dažnai gamina pigiau dėl kitokių energijos kainų, subsidijų ar žemesnių aplinkosaugos standartų. Pasak jo, Europos pranašumas gali būti ne taisyklių atsisakymas, o kryptingas perėjimas prie mažiau taršių technologijų ir naujų medžiagų.

    Žalioji chemija kaip konkurencingumo planas

    Flamini kartu su partneriais 2013 metais įkūrė „GF Biochemicals“, kuri iš žemės ūkio atliekų gamina bio pagrindo chemines medžiagas. Tokie ingredientai naudojami kasdieniuose produktuose, pavyzdžiui, dažuose, kosmetikoje ar valymo priemonėse, todėl pokytis, jo teigimu, gali vykti ne teorijoje, o realiose tiekimo grandinėse.

    Jo argumentas dvigubas: iškastinis kuras didina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o didelė dalis naftos ir dujų yra importuojama, kas silpnina Europos strateginę autonomiją. Dėl to pramonės transformacija, anot jo, yra neišvengiama, panašiai kaip automobilių sektoriuje vyksta perėjimas nuo vidaus degimo variklių prie elektrifikacijos.

    Kodėl ginčai dėl ETS ir kainų neišnyksta

    Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir anglies dioksido kainos pastaraisiais metais aštrėja dėl lėtesnio ekonomikos augimo ir spaudimo energijai imlioms šakoms. Dalies politikų ir pramonės atstovų nuomone, griežtesni reikalavimai didina sąnaudas ir skatina gamybą perkelti į trečiąsias šalis.

    Flamini laikosi priešingos pozicijos: jei Europa susilpnins taisykles, ji rizikuoja prarasti investicijas į švaresnes technologijas ir ilguoju laikotarpiu atsilikti nuo regionų, kurie jau kuria naujas tiekimo grandines. Jo teigimu, konkurencingumas turėtų būti grindžiamas inovacijomis, efektyvumu ir vietine pridedamąja verte, o ne bandymu grįžti prie pigesnių, bet taršesnių sprendimų.

    Bioekonomika, kvotos ir anglies pasienio mechanizmas

    Vienas iš Flamini siūlymų yra aktyvesnė ES parama bioekonomikai, tai yra pramonės krypčiai, kuri remiasi tvariomis biologinės kilmės žaliavomis, o ne iškastiniais ištekliais. Jo manymu, be aiškių paskatų ir stabilios reguliacinės krypties Europoje gali trūkti investicijų į gamybos pajėgumus, o rinką perims konkurentai.

    Jis taip pat kelia idėją dėl žaliųjų kvotų chemijos produktams, kad dalis sudėties būtų bio pagrindo. Tokios priemonės, anot jo, gali sukurti nuspėjamą paklausą, kuri padeda pramonei planuoti plėtrą ir mažina riziką, kad tvarūs sprendimai liks nišiniai.

    Kitas akcentas yra sąžiningos konkurencijos principas importui: jei europinė gamyba moka už taršą, panašus principas turėtų būti taikomas ir įvežamiems produktams. Flamini pabrėžia, kad anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas gali padėti išvengti taršos perkėlimo ir suvienodinti sąlygas, kai prekės atkeliauja iš šalių, kuriose klimato politika yra švelnesnė.