Tag: Taršos leidimų prekybos sistema

  • ES biudžeto aklavietei laužyti A. Costa siūlo mažinti 2028–2034 metų biudžetą ir apmokestinti „Big Tech“

    ES biudžeto aklavietei laužyti A. Costa siūlo mažinti 2028–2034 metų biudžetą ir apmokestinti „Big Tech“

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pateikė naują pasiūlymą dėl 2028–2034 metų ES daugiametės finansinės programos, siekdamas iki metų pabaigos pasiekti vieningą valstybių narių sutarimą. Tačiau planas jau sulaukė ryškios kritikos dar prieš ketvirtadienį Briuselyje prasidedantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.

    Kaip skelbia „Euronews“, A. Costa siūlo biudžetą mažinti iki 1,78 trln. eurų dabartinėmis kainomis – maždaug 10 proc. mažiau nei Europos Komisijos siūlyme. Tai reikštų beveik 204 mlrd. eurų sumažinimą, kuriuo tikimasi įtikinti vadinamąsias „taupiąsias“ šalis – grynuosius įmokėtojus, spaudžiančius dėl mažesnio bendro biudžeto.

    Iki šiol kompromisų paieškas apsunkino skirtingi valstybių prioritetai: vienos nori daugiau lėšų konkurencingumui ir gynybai, kitos – išlaikyti sanglaudos paramą mažesnių pajamų regionams. Be to, vilkinamas susitarimas reikštų riziką, kad dalis ES programų nespėtų startuoti 2028 metais.

    A. Costa planas apima ne tik išlaidų karpymą, bet ir naujų ES pajamų šaltinių paketą. Vienas svarbiausių elementų – 3 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis, kuris turėtų pakeisti daug pasipriešinimo sulaukusį įmonių apmokestinimo modelį.

    Išlaidų karpymai: paliesta ir sanglauda

    Derybos vyksta ne vien dėl bendros sumos – ne mažiau svarbu, kaip bus perskirstytos lėšos. „Taupiosios“ šalys (jos pačios dažnai save vadina „modernizuotojomis“) labiau akcentuoja konkurencingumo ir gynybos finansavimą.

    Kitoje pusėje – 17 pietų ir rytų Europos valstybių grupė „Sanglaudos draugai“, siekianti apsaugoti sanglaudos politikos biudžetą. A. Costa siūlyme sanglaudos, žemės ūkio ir žuvininkystės finansavimas mažinamas 54 mlrd. eurų – tai būtų maždaug 5 proc. mažiau nei Europos Komisijos projekte, ir tai įvardijama kaip lūžis, nes sanglauda anksčiau kompromisuose beveik nebūdavo liečiama.

    Tuo metu konkurencingumui ir gynybai, pagal šį planą, būtų sumažinta 95,5 mlrd. eurų (apie 16 proc. nuo pradinio siūlymo). Didžiausias procentinis sumažinimas tektų „Global Europe“ krypčiai – 45 mlrd. eurų (21 proc.).

    Administracinės išlaidos siūlyme taip pat mažinamos: iki 108 mlrd. eurų dabartinėmis kainomis (beveik 8 proc. mažiau). Vis dėlto, kadangi Europos Komisijos pradinis projektas ir taip buvo didesnis nei dabartinis biudžetas, nemažai programų, nepaisant karpymų, vis tiek galėtų augti, lyginant su šiuo metu galiojančia finansine perspektyva.

    3 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis

    Vienas ryškiausių A. Costa pasiūlymo punktų – naujas 3 proc. skaitmeninių paslaugų mokestis, taikomas metinei grynajai apyvartai iš internetinės reklamos, skaitmeninio tarpininkavimo paslaugų ir vartotojų duomenų monetizavimo. Jis būtų taikomas įmonėms, kurių apyvarta ES viršija 50 mln. eurų, o pasaulinė apyvarta – 750 mln. eurų.

    Šiuo mokesčiu siekiama pakeisti siūlytą „Corporate Resource for Europe“ (CORE) modelį, kuris, kaip teigiama, susidūrė su neįveikiamu valstybių narių pasipriešinimu – ypač dėl argumentų, kad toks apmokestinimas prieštarauja ES konkurencingumo darbotvarkei.

    Skaitmeninių paslaugų mokesčio idėja nėra visiškai nauja: panašūs sprendimai jau taikomi kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Vis dėlto bendraeuropinis mokestis kelia ir geopolitinių rizikų – dalis šalių baiminasi galimo JAV prekybinio atsako, nes didžioji dalis tokius kriterijus atitinkančių technologijų milžinių yra amerikietiškos kilmės.

    Parlamentas anksčiau yra vertinęs, kad platesnės apimties skaitmeninė rinkliava galėtų generuoti iki 25 mlrd. eurų per metus, tačiau A. Costa siūloma versija labiau artima Europos Komisijos skaičiavimams – maždaug 5 mlrd. eurų per metus.

    Kiti siūlomi ES pajamų šaltiniai ir bendra skola

    Be skaitmeninio mokesčio, A. Costa siūlo ir kitus ES „nuosavus išteklius“. Vienas jautriausių – idėja 30 proc. taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) pajamų nukreipti į ES biudžetą. Tai sulaukia pasipriešinimo, ypač iš Lenkijos, todėl siūloma taikyti laipsnišką įvedimą: 2028 metais – 0 proc., o iki 2034 metų pasiekti pilną normą.

    Plane išlaikoma ir siūloma minimali 15 proc. mokesčio norma tabakui bei susijusiems produktams, tačiau taip pat numatytas etapinis įsigaliojimas: pradėti nuo 5 proc., po trejų metų kilti iki 10 proc., o 2034 metais pasiekti 15 proc.

    Taip pat siūloma didinti įmoką už neperdirbtų plastiko pakuočių atliekas – nuo 0,80 iki 1,25 euro už kilogramą 2028 metais, ir kiek pakelti įmoką, susijusią su nesurinktomis elektronikos atliekomis – nuo 2 iki 2,25 euro už kilogramą.

    Mažiausiai ginčų, pagal pateikiamą informaciją, kelia anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM) – muitas už anglies intensyvumą turinčias importuojamas prekes. Siūloma, kad į ES biudžetą keliautų 100 proc. šio mechanizmo pajamų (vietoje 75 proc., numatytų Europos Komisijos siūlyme).

    A. Costa planas taip pat numato 2028–2034 metais 10 mlrd. eurų dabartinėmis kainomis sumažinti bendros ES skolos „NextGenerationEU“ grąžinimą. Skola ir toliau būtų grąžinama 2028–2058 metų laikotarpiu, tačiau siūloma koreguoti mokėjimų „profilį“, detalių plačiau neatskleidžiant.