CP v2

Tag: Taş Tepeler

  • 11 000 metų paslaptis Turkijoje: Karahantepėje rastas žmogus, jojantis ant lamparto

    11 000 metų paslaptis Turkijoje: Karahantepėje rastas žmogus, jojantis ant lamparto

    Turkijos pietryčiuose, Karahantepės archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko maždaug 11 000 metų senumo akmeninę kompoziciją, vaizduojančią žmogų, sėdintį ant lamparto nugaros. Šis siužetas laikomas išskirtiniu, nes ankstyvojo neolito mene plėšrūnai dažniau vaizduojami kaip medžioklės grobis, o ne gyvi ir galingi gyvūnai.

    Apie 70 centimetrų aukščio skulptūra rasta mažoje, maždaug 3 metrų skersmens konstrukcijoje su grindimis iš plokščių akmenų. Ji gulėjo ant akmeninės suolo pavidalo platformos, einančios palei sieną, o tai leidžia manyti, kad erdvė galėjo būti skirta susibūrimams ar ritualinėms praktikoms.

    Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmet Nuri Ersoy, pristatydamas radinį, pabrėžė, kad tai neįprasto stiliaus ir iki šiol Karahantepėje nematyta skulptūrinė kompozicija. Archeologai kol kas vengia galutinių išvadų, nes šio laikotarpio bendruomenės nepaliko rašytinių šaltinių, kurie padėtų tiesiogiai paaiškinti simboliką.

    Ypač intriguoja tai, kad ankstesniuose Karahantepės radiniuose buvo fiksuotas atvirkštinis motyvas, kai žmogus savo nugara neša lampartą, o gyvūnas atrodo gyvas. Naujoji scena, kur žmogus tarsi „valdo“ plėšrūną, gali rodyti kintančias reikšmes arba skirtingus pasakojimus toje pačioje simbolinėje tradicijoje.

    Lampartas Karahantepėje yra vienas dažniausiai pasikartojančių vaizdinių: jis randamas tiek reljefuose ant akmens elementų, tiek atskirose trimatėse skulptūrose. Archeologas Necmi Karul yra atkreipęs dėmesį, kad nuolatinis žmonių ir plėšrūnų sugretinimas gali liudyti ne vien praktinį santykį su gyvūnais, bet ir gilesnes idėjas apie galią, pavojų, globą ar bendruomenės tapatybę.

    Kodėl Karahantepė taip svarbi?

    Karahantepė priklauso Taş Tepeler, vadinamųjų Akmeninių kalvų, kompleksui Šanliurfos regione ir yra maždaug už 30 kilometrų nuo garsiojo Göbekli Tepe. Abi vietovės siejamos su ankstyvuoju neolitu, kai žmonės Artimuosiuose Rytuose sparčiai perėjo nuo klajokliško medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo prie sėslesnių bendruomenių.

    Šio laikotarpio paminklinių statinių, akmeninių suolų, žmonių ir gyvūnų atvaizdų gausa rodo, kad sudėtingos socialinės ir ritualinės praktikos atsirado anksčiau, nei ilgą laiką buvo manyta. Karahantepėje sistemingi kasinėjimai vyksta nuo 2019 metų, o atradimų dinamika leidžia tikėtis, kad panašių, iki šiol neregėtų kompozicijų dar bus aptikta.

    Ką gali reikšti jojantis žmogus?

    Mokslininkai pabrėžia, kad bet kokios interpretacijos apie konkrečius dievus, mitus ar apeigas šiandien tėra hipotezės. Vis dėlto plėšrūno, vaizduojamo ne kaip sumedžioto, o kaip gyvo ir galingo, pasirinkimas gali atspindėti simbolinį santykį su laukine gamta, kur baimė ir pagarba egzistavo greta.

    Naujas radinys papildo ankstesnį Karahantepės rinkinį, kuriame jau yra ir įspūdingų monumentalių figūrų. Ši skulptūra, vaizduojanti žmogų ant lamparto, gali tapti svarbia detale bandant suprasti, kaip ankstyvojo neolito bendruomenės apibrėžė žmogaus vietą gamtoje ir kaip kūrė vaizdinius, išlikusius iki mūsų dienų.

  • 12 000 metų senumo Karahan Tepe radiniai stebina: rasti realistiniai žmonių atvaizdai

    12 000 metų senumo Karahan Tepe radiniai stebina: rasti realistiniai žmonių atvaizdai

    Pietryčių Turkijoje esančiame Karahan Tepe archeologiniame komplekse tyrėjai aptiko naujų radinių, kurie stiprina versiją, kad dar prieš maždaug 12 000 metų čia gyvenusios bendruomenės buvo gerokai labiau organizuotos ir kūrybingos, nei ilgą laiką manyta. Pastarųjų sezonų kasinėjimai atskleidė daugiau detalių apie ankstyvojo neolito simboliką, kasdienybę ir ritualus.

    Vienas ryškiausių atradimų siejamas su akmens skulptūromis, vaizduojančiomis žmones. Tyrėjų teigimu, dalis figūrų pasižymi realistiniu atlikimu, įskaitant aiškiau išraižytus veido bruožus, o tai tokiam ankstyvam laikotarpiui laikoma itin reta meninės raiškos forma.

    „Nauji radiniai rodo, kad žmonių vaizdavimas čia buvo ne tik simbolinis, bet ir daug tiesioginesnis, nei manyta anksčiau“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys archeologai.

    Kartu aptikta ir daugiau gyvūnų atvaizdų, iškaltų akmenyje: nuo plėšrūnų iki laukinių asilų. Tokie motyvai, kaip ir anksčiau šiame regione fiksuoti plėšriųjų kačių bei gyvačių vaizdiniai, gali rodyti sudėtingą tikėjimų sistemą, kurioje fauna atliko svarbų simbolinį ar ritualinį vaidmenį.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė ir išvados apie mitybą. Analizės leidžia manyti, kad bendruomenės racionas buvo įvairesnis: vartota ne tik laukinių gyvūnų mėsa, bet ir augalinis maistas, o tai dera su platesniu moksliniu kontekstu apie laipsnišką perėjimą nuo medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo būdo prie sėslesnių praktikų.

    Karahan Tepe priskiriamas platesniam Taş Tepeler vietovių tinklui, į kurį įeina ir plačiai žinomas Göbekli Tepe. Šios vietos datuojamos laikotarpiu, kai Artimuosiuose Rytuose kūrėsi ankstyvos monumentalios struktūros, o jų atradimai paskatino peržiūrėti senesnes teorijas, esą sudėtinga socialinė organizacija ir religinės praktikos išplito tik įsitvirtinus žemdirbystei.

    Naujausi Karahan Tepe duomenys šią diskusiją tik aštrina. Žmonių ir gyvūnų atvaizdai, monumentalios architektūros fragmentai bei kasdienybės pėdsakai leidžia manyti, kad dar prieš žemdirbystės įsitvirtinimą galėjo egzistuoti bendruomenės, gebėjusios telkti darbą, kurti simbolines sistemas ir įgyvendinti didelio masto statybinius projektus.