TATENA spaudimas Teheranui didėja
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareikalavo, kad Iranas skubiai ir visapusiškai bendradarbiautų su agentūra, pateiktų išsamią informaciją apie beveik ginklams tinkamo urano atsargas ir suteiktų inspektoriams prieigą prie branduolinių objektų.
Agentūros valdyba priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad prieiga ir duomenys yra esminiai ir neatidėliotini, siekiant įsitikinti, jog branduolinės medžiagos nėra nukreipiamos į nenumatytus tikslus.
Diplomatų teigimu, už rezoliuciją balsavo 21 iš 35 valdybos narių. Prieš pasisakė Rusija, Kinija ir Nigeris, dar 10 valstybių susilaikė, o viena šalis balsavime nedalyvavo dėl įsiskolinimų.
Rezoliuciją inicijavo Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, siekdamos išlaikyti diplomatinį spaudimą Teheranui dėl tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.
Kas kelia didžiausią nerimą?
Įtampa sustiprėjo platesniame Artimųjų Rytų kontekste, kai regione tęsiasi karinių veiksmų eskalacija, o tarptautinės pastangos stabilizuoti situaciją susiduria su naujomis rizikomis.
TATENA nurodo, kad po smūgių, suduotų Irano branduoliniams objektams per 2025 metų birželio konfliktą, inspektoriai nebegavo galimybės patekti į dalį paveiktų vietų, nors pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį Iranas privalo bendradarbiauti su priežiūros institucija.
Agentūra taip pat skelbia, kad šiuo metu negali patikimai patikrinti beveik ginklams tinkamo urano atsargų būklės. TATENA vertinimu, Iranas turi apie 440,9 kilogramo urano, prisodrinto iki 60 proc. grynumo, o tai yra trumpas techninis žingsnis iki maždaug 90 proc. lygio, laikomo ginklams tinkamu.
TATENA vadovas Rafaelis Grossi yra įspėjęs, kad tokio dydžio atsargos teoriškai galėtų sudaryti prielaidas pagaminti iki 10 branduolinių užtaisų, jei būtų priimtas politinis sprendimas programą paversti karine, tačiau tai savaime nereiškia, kad Iranas jau turi branduolinį ginklą.
Neatsakyti klausimai dėl neįvardytų vietų
Iranas tvirtina nesiekiantis branduolinio ginklo ir pabrėžia, kad jo programa esą yra taiki. Vis dėlto rezoliucijoje išreiškiamas gilus apgailestavimas, kad per pastaruosius 12 mėnesių Teheranas nepašalino nustatytų neatitikimų ir neįvykdė reikalavimų, susijusių su neplatinimo priežiūra.
Pagrindinis ginčo taškas yra ilgai trunkantis TATENA tyrimas dėl urano pėdsakų, aptiktų keliose anksčiau nedeklaruotose vietose Irane. Agentūra teigia, kad nuo 2019 metų Iranas nepateikė techniškai patikimų paaiškinimų apie šios medžiagos kilmę ir dabartinę buvimo vietą.
Praėjusių metų birželį TATENA valdyba oficialiai konstatavo Irano neatitiktį garantijų susitarimui pirmą kartą per maždaug 20 metų. Vakarų šalių pareigūnai viešojoje erdvėje yra ne kartą nurodę įtarimus, kad aptikti pėdsakai gali būti susiję su anksčiau vykdyta slapta karinės paskirties programa, kuri, kaip teigiama, galėjo būti nutraukta 2003 metais.
Naujoji rezoliucija kol kas nenumato automatinio Irano klausimo perdavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kur galėtų būti svarstomos papildomos sankcijos. Tačiau dokumente aiškiai paliekama galimybė imtis tolesnių veiksmų, įskaitant formalios neatitikties ataskaitos rengimo laiką ir turinį, jei bendradarbiavimas nebus atnaujintas.
„Rezoliucijos tikslas yra išlaikyti diplomatinį spaudimą Iranui, kad jis laikytųsi teisinių garantijų įsipareigojimų“, – sakė vienas Vakarų diplomatas.