Tag: Taukai

  • Kotlety mielone bus sultingi ir traškūs: riebalai ir kepimo triukai, kuriuos verta žinoti

    Traškūs iš išorės ir sultingi viduje kotletai priklauso ne vien nuo mėsos kokybės. Didžiausią įtaką rezultatui daro pasirinkti riebalai, keptuvės įkaitinimas ir tai, kiek kotletų dedate vienu metu. Tinkamai sureguliavus šiuos dalykus, plutelė greičiau apskrunda, o vidus neišsausėja.

    Kepti geriausia ant riebalų, kurie atlaiko aukštesnę temperatūrą ir lėčiau skyla kaitinami. Tam dažnai pasirenkami taukai arba žąsų riebalai, o iš augalinių tinka rafinuotas rapsų ar saulėgrąžų aliejus. Riebalus, kurie skirti šaltiems patiekalams, geriau palikti salotoms, nes jie kaitinami greičiau praranda savybes ir gali pakeisti skonį.

    Ne mažiau svarbi ir temperatūra keptuvėje: per vėsiame riebale kotletai ima sugerti riebalus ir praranda traškumą. Perkaitintas riebalas gali duoti pridegusį kvapą ir kartumą, o plutelė patamsėja greičiau, nei spėja iškepti vidus. Paprastas patikrinimas namuose – įmesti mažą gabalėlį duonos: jei greitai ima auksėti, galima kepti.

    „Jeigu keptuvė neįkaitinta, kotletai ne apskrunda, o verda riebale ir tampa sunkūs“, – sako virtuvės technologė ir maisto saugos konsultantė Rasa Petrauskienė.

    Sultingumui padeda tinkama faršo sudėtis: vien liesa mėsa dažniausiai duoda sausesnį rezultatą. Praktikoje gerai veikia liesesnės ir riebesnės mėsos derinys, pavyzdžiui, kiauliena su jautiena, kad masė išliktų minkšta, bet nebūtų riebi. Taip pat svarbu faršą gerai išminkyti, kad baltymai susirištų ir kotletai keptuvėje netrupėtų.

    Klasikinis triukas drėgmei išlaikyti – į masę dėti išmirkytą bandelę ar kitą minkštą duoną. Ji sugeria dalį sulčių, o kepant jas pamažu atiduoda, todėl vidus lieka švelnesnis. Jei masė atrodo per kieta, galima įpilti šlakelį vandens ar pieno, tačiau persistengti neverta, kad kotletai neištižtų.

    Traškiai plutelei svarbu neperkrauti keptuvės: per arti sudėti kotletai labiau garuoja, o ne skrunda. Kepimą patogu pradėti didesne kaitra, kad greitai susiformuotų plutelė, o tuomet kaitrą sumažinti ir pabaigti kepti ramiau, kad šiluma pasiektų vidų. Tokia seka dažnai leidžia išlaikyti ir auksinę spalvą, ir sultingą tekstūrą.