CP v2

Tag: Taupymas

  • ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    Europos Sąjungoje sukaupta milžiniška gyventojų finansinė „pagalvė“, tačiau didelė jos dalis vis dar laikoma menkai uždirbančiose priemonėse. Euronews kalbinta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross teigia, kad vien ES mastu neįdarbintų santaupų suma siekia apie 37 trilijonus eurų.

    Pasak jos, problema nėra vien žmonių nenoras rizikuoti. Europoje iki šiol veikia fragmentuota rinka, kur praktiškai egzistuoja 27 atskiros nacionalinės kapitalo rinkos, o ne vieninga europinė erdvė, todėl gyventojams ir įmonėms sudėtingiau naudotis platesnėmis investavimo ir finansavimo galimybėmis.

    Kodėl Europa atsilieka nuo JAV?

    V. Ross aiškina, kad JAV investavimo kultūra istoriškai stipresnė, nes ten didesnė dalis žmonių senatvei kaupia per privačias investicijas, o ne per valstybės garantuojamas einamojo finansavimo pensijų schemas. Dėl to amerikiečiai dažniau nei europiečiai tiesiogiai domisi kapitalo rinkomis ir jų veikimu.

    „Europoje žmonės dažnai yra kiek mažiau finansiškai raštingi, bet tai nėra dėl gebėjimų ar noro stokos“, – sakė Verena Ross.

    Jos vertinimu, didžiausias skirtumas tas, kad europiečiams reikia daugiau aiškios, palyginamos informacijos apie investavimo rizikas, kaštus ir galimybes. Be to, vis dar trūksta patogių įrankių, padedančių suprantamai palyginti skirtingus produktus ir paslaugų teikėjus tarpvalstybiniu mastu.

    Nuo bankų kreditų prie kapitalo rinkų

    ES ekonomika vis dar labiau nei JAV remiasi bankų kreditais, o tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, kai griežtėja skolinimo sąlygos ar kyla palūkanos. V. Ross pabrėžia, kad daugiau kapitalo rinkų finansavimo galėtų sumažinti priklausomybę nuo bankų ir suteikti įmonėms įvairesnių alternatyvų augimui.

    Ši logika yra vienas svarbiausių ES siekių, vystant vadinamąją kapitalo rinkų sąjungą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pristatoma kaip taupymo ir investicijų sąjunga. Tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad europiečių santaupos lengviau virstų investicijomis, o kapitalas laisviau judėtų tarp valstybių.

    „Kapitalas turėtų tekėti taip laisvai, kaip žmonės gali judėti Europos Sąjungoje“, – sakė Verena Ross.

    Finansų patarimai, DI ir rizikos

    Kalbėdama apie ateitį, ESMA vadovė atkreipia dėmesį ir į naują rizikos šaltinį: socialinių tinklų finansų „nuomonės formuotojus“ bei automatizuotus patarimus. Jos teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti žmonėms greičiau rasti informaciją ir suprasti sudėtingus dalykus, tačiau kartu didina klaidinimo riziką.

    „DI įrankiai turi didelį potencialą, bet jie gali turėti šališkumų ir pateikti neteisingą informaciją, todėl investuotojai neturėtų aklai pasitikėti tuo, ką gauna iš naudojamo DI“, – sakė Verena Ross.

    V. Ross, kuri planuoja pasitraukti iš ESMA vadovės pareigų 2026 metų spalį, tikisi, kad per artimiausią dešimtmetį Europa priartės prie gilesnės, likvidesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos. Anot jos, tai padėtų ne tik pritraukti daugiau investicijų į Europos įmones, bet ir sustiprintų regiono konkurencingumą pasaulyje.

  • Nustokite permokėti parduotuvėje: 7 paprasti būdai sutaupyti maistui be dietų ir streso

    Maisto kainoms išliekant jautrioms, daugelis šeimų ieško būdų sutaupyti neatsisakant įprastų produktų. Praktika rodo, kad didžiausi nuostoliai atsiranda ne dėl brangių pirkinių, o dėl impulsyvių pasirinkimų, prasto planavimo ir maisto išmetimo.

    Efektyviausia strategija dažniausiai prasideda dar prieš įžengiant į parduotuvę. Aiškus planas padeda išvengti spontaniškų pirkinių, o namuose turimų atsargų peržiūra sumažina riziką nusipirkti tai, kas jau guli spintelėje ar šaldytuve.

    Planuokite pirkinius iš anksto

    Vienas paprasčiausių būdų mažinti išlaidas yra trumpas meniu planas kelioms dienoms ir pagal jį sudarytas sąrašas. Sąrašas veikia kaip ribotuvas, ypač kai akys užkliūva už akcijų, užkandžių ar „pravers kada nors“ tipo prekių.

    Prieš sudarant sąrašą verta patikrinti, ką jau turite namuose, ir realiai įvertinti, ką spėsite suvartoti. Pirkinių sąrašo skirstymas į kategorijas, pavyzdžiui, daržovės, pieno produktai, kruopos, padeda greičiau apsipirkti ir mažina chaoso tikimybę.

    Dar viena taisyklė, kuri dažnai veikia geriau nei bet kokia programėlė, yra neiti į parduotuvę alkanam. Alkis didina impulsyvumą ir dažniau nuveda prie brangesnių, greitai suvalgomų produktų, kurie ne visada prisideda prie suplanuotų patiekalų.

    Kada apsimoka pirkti didesniais kiekiais

    Kai kurie produktai geriau „dirba“ biudžetui, jei perkami didesniais kiekiais, ypač jei juos lengva laikyti. Tai gali būti kruopos, makaronai, miltai, aliejus, bulvės, svogūnai, taip pat riešutai, sėklos ar džiovinti vaisiai, jei jie suvartojami nuolat.

    Vis dėlto pirkimas dideliais kiekiais duoda naudą tik tada, kai turite aiškų suvartojimo planą ir tinkamas laikymo sąlygas. Jei dalis prekių sugenda, sutaupymas virsta nuostoliu, todėl svarbu nepasiduoti vien pakuotės dydžiui ar patraukliai kainai.

    Mėsai dažnai taikomas tas pats principas: didesnis gabalas gali kainuoti mažiau nei paruoštos porcijos. Jei turite laiko ir įgūdžių susipjaustyti, supakuoti ir užšaldyti, galima sumažinti vienos porcijos kainą, o likučius panaudoti sultiniams ar troškiniams.

    Maisto likučiai ir sezoniškumas

    Kasdienėje rutinoje nemaža dalis pinigų prarandama per maisto išmetimą, todėl vertingiausias įprotis yra sąmoningai planuoti likučių panaudojimą. Virtų ryžių, daržovių, mėsos ar padažų likučiai dažnai gali tapti nauju patiekalu kitą dieną, jei jie tinkamai atvėsinami ir laikomi.

    Praktiškas sprendimas yra bent vieną savaitės dieną skirti patiekalams iš to, kas liko šaldytuve, kad nauji pirkiniai nebūtų dubliuojami. Tokiu būdu viena apsipirkimo savaitė gali virsti keliomis skirtingomis vakarienėmis be papildomų išlaidų.

    Dar viena patikima kryptis yra sezoniški produktai, kurie paprastai yra pigesni ir kokybiškesni, nes jų nereikia ilgai sandėliuoti ar gabenti. Šiltuoju sezonu dažniausiai labiausiai atpinga vietinės daržovės, žalumynai ir vaisiai, todėl verta pagal juos koreguoti savaitės meniu.

  • 6 paprasti įpročiai, kurie kas mėnesį palieka daugiau pinigų piniginėje – veikia tikrai

    6 paprasti įpročiai, kurie kas mėnesį palieka daugiau pinigų piniginėje – veikia tikrai

    Norint sutaupyti daugiau, ne visada reikia atsisakyti malonumų ar smarkiai veržtis diržus. Dažnai didžiausią efektą duoda keli kasdieniai įpročiai, kurie sumažina impulsyvius pirkinius ir padeda suvaldyti smulkias, bet nuolat pasikartojančias išlaidas.

    Finansų konsultantai primena, kad namų ūkių biudžetą dažniausiai ardo ne vienas didelis pirkinys, o daug mažų sprendimų: užsakyti maistą vietoj gaminimo, dar viena „nebūtina“ prenumerata ar spontaniškas apsipirkimas internete. Jei šiuos srautus pavyksta suvaldyti, mėnesio pabaigoje skirtumas tampa apčiuopiamas.

    24 valandų taisyklė perkant

    Vienas paprasčiausių metodų impulsyviems pirkiniams mažinti yra 24 valandų taisyklė. Jei akis užkliuvo už daikto ar nuolaidos, verta įsidėti prekę į krepšelį, uždaryti puslapį ir grįžti prie sprendimo tik kitą dieną.

    Dažnai po paros emocija atslūgsta, o „būtinybė“ dingsta. Šis įprotis ypač veiksmingas per išpardavimus ir socialinių tinklų reklamų srautą, kai sprendimai priimami skubant.

    Mažos kasdienės išlaidos

    Nereikia atsisakyti kavos ar kitų mažų ritualų, tačiau verta perskaičiuoti, kiek jie kainuoja per mėnesį. Kavos ruošimas namuose ir termopuodelis dažnai leidžia išlaikyti tą patį įprotį, bet sumažinti išlaidas.

    Jei kartais užsukate į kavinę, dalis vietų suteikia nuolaidą atsinešus savo puodelį. Tai smulkmena, tačiau ilgainiui ji tampa pastebima, ypač kai tokie pirkiniai kartojasi kasdien.

    Prenumeratos ir užsakymai

    Skaitmeninės prenumeratos, programėlių planai ir papildomi televizijos paketai dažnai „nusirašo“ automatiškai, todėl jų lengva nepastebėti. Kartą per mėnesį verta peržvelgti banko išrašą ir įvertinti, ar tikrai naudojatės visomis paslaugomis.

    Net keli mažesni mokesčiai, susidėję kartu, per metus virsta reikšminga suma. Jei paslauga nebuvo naudota kelias savaites ar ilgiau, dažnai tai ženklas, kad jos atsisakius gyvenimo kokybė nesuprastės.

    Maisto pristatymai ir pietūs „iš išorės“ patogūs, bet brangūs, ypač jei tai tampa kasdienybe. Praktinis sprendimas yra gaminti šiek tiek daugiau ir dalį maisto pasiimti kitai dienai į darbą, taip sumažinant spontaniškus užsakymus.

    Dar viena taisyklė, kuri realiai veikia, yra neiti į parduotuvę alkanam. Tuomet dažniau į krepšelį patenka brangesni užkandžiai ir neplanuoti produktai, o bendra suma kasoje išauga nepastebimai.

    Elektra ir automatinis taupymas

    Elektros sąskaitas didina vadinamieji energijos vampyrai: į rozetę palikti įkrovikliai, įrenginiai budėjimo režimu, šviesos tuščiuose kambariuose. Iš pirmo žvilgsnio smulkmenos, bet jų daug, todėl ilgainiui jos atsispindi sąskaitose.

    Padėti gali paprasti sprendimai, tokie kaip ilgintuvas su jungikliu, LED lemputės ar skalbimas žemesnėje temperatūroje. Komfortas dažniausiai nesikeičia, tačiau suvartojimas mažėja.

    Stabilų įprotį taupyti lengviausia sukurti automatizuojant procesą. Jei po atlyginimo nustatomas automatinis pervedimas į taupomąją sąskaitą, net ir nedidelė suma kas mėnesį laikui bėgant virsta finansine pagalve.

    Tokiu atveju sprendimą taupyti priimate vieną kartą, o ne kasdien. Tai mažina pagundą išleisti „laisvus“ pinigus ir padeda lengviau planuoti biudžetą.

  • PRL laikų patiekalai iš nieko grįžta į madą: šiais triukais gelbėjo pietus kasdien

    Kai virtuvė diktavo realybė

    PRL laikų virtuvė daugeliui šiandien kelia nostalgiją, tačiau anuomet ją labiau formavo ne mados, o deficitas, talonai ir nuolat kartojamas taupymo poreikis. Todėl kasdieniuose namų patiekaluose dominavo keli lengvai gaunami produktai: duona, bulvės, kruopos, makaronai, pienas ir kiaušiniai.

    Tokių valgių esmė buvo paprasta: pamaitinti šeimą greitai, pigiai ir taip, kad niekas neatsidurtų šiukšliadėžėje. Šiandien dalis receptų grįžta kaip paprasto maisto banga ir tvarumo idėjos tęsinys, kai vertinamas sąmoningas vartojimas ir mažesnis maisto švaistymas.

    Duona, kiaušiniai ir keli priedai

    Vienas universaliausių sprendimų buvo duona mirkyta kiaušinyje. Taip „atgaivindavo“ pastovėjusią duoną, o pats patiekalas tiko tiek pusryčiams, tiek vakarienei ar net pietums, kai kitų produktų namuose trūko.

    Skonį žmonės keisdavo pagal situaciją: sūresnį variantą pagardindavo druska ar riebalais, o saldesnį apibarstydavo cukrumi. Tai buvo klasikinis pavyzdys, kaip tas pats pagrindas leidžia sukurti skirtingus patiekalus be papildomų išlaidų.

    Paprasti pietūs ir saldūs valgiai

    Prie „gelbėtojų“ priskiriamas ir ryžiai su obuoliais, dažnai gaminti namuose bei valgyklose. Virtus ryžius sluoksniuodavo su tarkuotais ar pakepintais obuoliais, pagardindavo cinamonu, o kartais patiekdavo ir visai be kepimo.

    Kitas dažnas pasirinkimas buvo makaronai su varške. Saldžioje versijoje įmaišydavo cukraus, kartais šaukštą grietinės, o sūrioje užtekdavo varškės, druskos ir trupučio riebalų, kad patiekalas būtų sotus ir paruošiamas per kelias minutes.

    Vienas ryškiausių desertų pavyzdžių buvo vadinamoji zupa nic, gaminta iš pieno, kiaušinių ir cukraus. Iš baltymų suplakta puta būdavo trumpai verdama piene, o rezultatas primindavo itin lengvą, saldų desertą, kuriam nereikėjo nei brangių produktų, nei sudėtingų įgūdžių.

    „Tada svarbiausia buvo ne įspūdingas patiekalo vaizdas, o tai, kad jis būtų sotus ir pagamintas iš to, ką pavykdavo gauti“, – pasakoja vyresnės kartos žmonės, prisimindami kasdienę virtuvės rutiną.

    Kodėl tai vėl aktualu dabar?

    Šių receptų sugrįžimą skatina kelios tendencijos: brangstantis maistas, augantis dėmesys tvarumui ir noras gaminti paprastai. Vis dažniau žmonės ieško būdų, kaip panaudoti likučius, planuoti pirkinius ir iš to paties produkto paruošti kelis skirtingus patiekalus.

    Vis dėlto kai kuriuos senus desertus šiandien vertinama atsargiau, ypač tuos, kuriuose naudojami termiškai neapdoroti kiaušiniai. Maisto saugos rekomendacijos akcentuoja salmoneliozės riziką, todėl patariama rinktis patikimus produktus ir, jei įmanoma, teikti pirmenybę termiškai apdorotoms versijoms.

    PRL laikų virtuvė paliko aiškią pamoką, kuri nepraranda aktualumo: išradingumas dažnai prasideda nuo elementarių ingredientų ir gebėjimo nešvaistyti. Būtent todėl kai kurie anuometiniai patiekalai šiandien grįžta ne kaip praeities simbolis, o kaip praktiškas kasdienybės sprendimas.

  • Viena gudrybė su lėkštėmis akimirksniu pakeis stalą: atrodys prabangiai, kainuos mažai

    Net ir paprasta vakarienė gali atrodyti kaip restorane, jei dėmesį skirsite patiekimui. Interjero ir stalo serviravimo specialistai pabrėžia, kad įspūdį dažniausiai sukuria ne brangūs pirkiniai, o apgalvotos detalės, kurios vizualiai suteikia prabangos.

    Viena lengviausių gudrybių yra lėkščių sluoksniavimas: ant didesnės lėkštės dėkite mažesnę, o ant jos, jei reikia, dar vieną mažą lėkštutę ar dubenėlį. Toks kelių indų „bokštelis“ atrodo iškilmingiau, sukuria gylį ir leidžia stalą padaryti tvarkingą bei vientisą.

    Praktiškai pakanka 2–3 indų vienam žmogui, nes per aukštas sluoksnis tampa nepatogus. Perkrautas serviravimas dažnai atrodo nenatūraliai, o valgant indai gali slysti, klibėti ar net virsti, todėl svarbiausia išlaikyti balansą tarp estetikos ir funkcijos.

    Jei neturite vienodo komplekto, maišyti raštus galima, tik verta laikytis vienos jungiančios spalvos ar nuotaikos. Pavyzdžiui, skirtingų raštų lėkštės atrodys darniai, jei kartosis ta pati pagrindinė spalva, o servetėlės ir stalo detalės bus priderintos prie pasirinktos paletės.

    Taupantiems verta dairytis naudotų indų: sendaikčių parduotuvėse ir interneto skelbimuose neretai galima rasti kokybiškų, mažai naudotų lėkščių komplektų už nedidelę kainą. Stalo įspūdį stiprina ir medžiagų nuoseklumas, todėl plastiko geriau nemaišyti su keramika ar akmens mase, nes toks kontrastas dažniausiai atrodo atsitiktinis.

    Jei planuojate kelis patiekalus, pravartu turėti po atskirą lėkštę kiekvienam etapui, tačiau sluoksniavimas gali būti naudojamas ir vien dėl vaizdo. Esmė paprasta: apgalvotas lėkščių derinimas sukuria prabangos efektą net tada, kai stalo serviravimas kainavo minimaliai.

  • Už 5 000 eurų nupirktas apleistas namelis per pusmetį tapo vasaros būstu: kaip ji tai padarė

    Ukrainietė Elmyra kartu su mama per šešis mėnesius iš esmės pakeitė apleisto namelio ir kiemo vaizdą Kamenske. Nedidelį pastatą jos įsigijo už maždaug 5 000 eurų ir nusprendė ne griauti, o prikelti sezoniniam gyvenimui.

    Pasak šeimininkės, pirmasis etapas buvo ne remontas, o teritorijos valymas. Kieme gulėjo senų statinių nuolaužos, o po krūvomis šakų slėpėsi buitinės atliekos, baldų dalys, buteliai ir seni kilimai.

    „Iš pradžių atrodė, kad tai tiesiog šakos, bet ten buvo visko: sofos dalys, lovos spyruoklės, buteliai, seni kilimai“, – pasakojo Elmyra.

    Išvežus didžiąją dalį šiukšlių, išvalytoje vietoje atsirado gėlynai ir nedidelė poilsio zona. Senas lauko tualetas buvo išardytas, o dalis šiferio bei akmenų palikta pakartotiniam panaudojimui.

    Pats pastatas yra apie 23 kvadratinių metrų, todėl šeima jį vertina labiau kaip buvusią vasaros virtuvę su priestatu, o ne pilnavertį namą. Vis dėlto jų planas aiškus: ateityje statyti naują būstą, o senąjį palikti kaip svečių namelį ar sodybos pastatą.

    Toks sprendimas atitinka ir platesnę tendenciją, kai dėl brangstančių statybų darbų bei medžiagų žmonės dažniau renkasi mažus, etapais tvarkomus objektus. Mažesnis plotas leidžia greičiau pasiekti apčiuopiamą rezultatą ir išskaidyti išlaidas per ilgesnį laiką.

    Žiemos laikotarpis darbus sulėtino, todėl aktyvesnis remontas prasidėjo pavasarį. Šeimininkės teigimu, tikslas buvo tvarkytis maksimaliai pigiai ir kuo daugiau daiktų pritaikyti iš naujo.

    Pavyzdžiui, iš senos sofos buvo padaryta lova, o sovietinis spintos tipo baldas nuspręstas restauruoti, o ne išmesti. Atskirai buvo tvarkoma ir sena krosnis, kuri, pasak Elmyros, po remonto tapo funkcionali ir reikalinga vėsesniais vakarais.

    Virtuvės zona taip pat įrengta savo jėgomis, naudojant rastas lentas ir tašus iš ūkinio pastato. Kad paviršiai būtų praktiškesni, konstrukcijos viršus buvo padengtas plėvele.

    Po pusmečio namelis tapo tinkamas sezoniniam gyvenimui, o kiemas vizualiai pasikeitė neatpažįstamai. Šeimininkė pripažįsta, kad darbai dažnai atrodė lėti, tačiau nuoseklus tvarkymas leido pasiekti rezultatą.

    Artimiausiuose planuose liko koridoriaus remontas, fasado sutvarkymas, pavėsinės įrengimas ir nauji gėlynai. Šeima taip pat ketina auginti avietes ir braškes, kad sklypas būtų ne tik poilsio, bet ir nedidelės saviūkos vieta.