Šlėzvigo ir Holšteino žemėje, Duvensee durpyne, archeologai aptiko išskirtinį radinį: beveik nepažeistą tauro kaukolę, kadaise užvertą ant medinio kuolo. Tyrėjų teigimu, radinys gali būti senesnis nei 10 000 metų ir sietinas su ankstyvosiomis mezolito bendruomenėmis.
Duvensee teritorija jau seniai laikoma viena svarbiausių Šiaurės Europos vietų, kur galima tirti medžiotojų ir rinkėjų kasdienybę bei ritualus. Dėl drėgnų durpyno sąlygų čia neretai išlieka organinės medžiagos, kurios kitur per tūkstantmečius suirtų, pavyzdžiui, mediena ar kaulai.
Kaip paaiškėjo, kad buvo kuolas
Kaukolė buvo rasta kasinėjimų metu ir iš pradžių neatrodė išskirtinė, nes taurai buvo natūrali to meto faunos dalis. Vis dėlto archeologus suglumino tai, kad kaukolė nebuvo apdorota kaip įprastas medžioklės laimikio likutis: ji nebuvo suskaldyta ir neturėjo būdingų pjaustymo ar ardymo žymių.
Dėl trapios būklės radinys buvo iškeltas kartu su aplinkiniu nuogulų bloku ir nugabentas į laboratoriją archeologijos muziejuje Gottorfo pilyje. Konservavimo metu kaukolės viduje pastebėtas medienos fragmentas, o kompiuterinės tomografijos tyrimai patvirtino, kad tai nulūžusio kuolo dalis.
Nustatyta, kad kuolas buvo iš pušies medienos ir ėjo per kaukolės pakaušinę angą. Archeologai mano, kad kuolas vėliau buvo sulaužytas, o dalis liko kaulo viduje, todėl neįprastas radinys išsilaikė iki mūsų dienų.
Ryšys su vienu seniausių kremavimo kapų
Radiniui ypatingą svorį suteikia vieta: vos už kelių metrų anksčiau buvo identifikuotas maždaug 10 500 metų senumo kremavimo kapas. Tyrimai parodė, kad sudeginti palaikai buvo supilti į negilią duobę kartu su laužavietės liekanomis.
Tyrėjai teigia, kad kapo vieta kurį laiką išliko aiškiai matoma, todėl aplink ją galėjo vykti papildomi veiksmai. Šalia rastas tauro kaukolės ir kuolo derinys, pasak mokslininkų, leidžia svarstyti, jog abu objektai galėjo priklausyti tai pačiai ritualinei tradicijai.
Leibniz archeologijos centro mokslininkas Haraldas Lübke sieja kaukolę su galimomis apsauginėmis ar simbolinėmis praktikomis, kai aplink laidojimo vietą galėjo būti statomi kuolai su gyvūnų kaukolėmis. Tokios interpretacijos dažnai aptariamos kalbant apie animistines ir totemines ankstyvųjų bendruomenių pasaulėžiūras.
Durpynas išsaugo, bet klimatas naikina
Duvensee durpynas vertinamas ir dėl to, kad drėgnos sąlygos ilgą laiką stabdė organinių radinių irimą. Tačiau mokslininkai įspėja, kad pelkės ir durpynai visame regione vis dažniau sausėja, o vandens lygio kritimas gali greitai pradėti ardyti tūkstantmečius išsilaikiusius artefaktus.
Dėl šios priežasties planuojami tolesni kasinėjimai, siekiant kuo daugiau informacijos surinkti dar prieš prastėjant konservuojančioms sąlygoms. Tyrėjai neatmeta, kad aplink kapą galėjo būti ir daugiau panašių konstrukcijų, tačiau jų pėdsakai galėjo sunykti arba vis dar slypėti po durpių sluoksniais.