Tag: Taurieji metalai

  • Urban mining: pasaulyje išmesti elektroatliekų metalai 2022 metais buvo verti 91 mlrd. dolerių

    „Urban mining“ (miestų kasyba) – tai idėja, kuri atliekas paverčia vertingų žaliavų šaltiniu: nuo aukso senuose telefonuose iki vario kabeliuose ar plieno demontuojamuose statiniuose.

    Kaip pabrėžiama pateiktame tekste, vien 2022 metais pasaulyje buvo išmestos elektroatliekos, kuriose slypėjo metalų už maždaug 91 mlrd. dolerių. Tai rodo, kad dalis „šiukšlių“ ekonomine prasme prilygsta neišnaudotam ištekliui.

    Skirtumas nuo įprasto perdirbimo tas, kad urban mining domisi ne tik tuo, kas oficialiai jau tapo atlieka, bet ir tuo, kas dar laikoma infrastruktūra ar „nenaudojamu turtu“ – senais vamzdynais, apleistais pastatais, nebenaudojamais metalo gaminiais.

    Toks požiūris svarbus ir kasdieniams vartotojams: kuo daugiau elektronikos surenkama ir tinkamai perduodama tvarkytojams, tuo didesnė tikimybė, kad vertingi metalai sugrįš į gamybą, o ne liks sąvartynuose.

    Kas yra „urban mining“ ir kuo jis skiriasi

    „Urban mining“ miestus traktuoja kaip didžiulę antrinę „kasyklą“. Užuot ieškojus metalų rūdos giliai po žeme, žaliavos „išgaunamos“ iš jau pagamintų daiktų ir konstrukcijų, kurios baigia savo tarnavimo laiką.

    Pateiktame tekste aiškinama, kad įprastas perdirbimas dažniausiai apima tas atliekas, kurios jau aiškiai atskirtos ir patenka į tvarkymo sistemą. Tuo metu urban mining siekia eiti toliau – identifikuoti vertingas medžiagas ir ten, kur jos dar nėra „atliekų“ statuso.

    Idėja nėra nauja: ji siejama su Japonija ir profesoriaus Hideo Nanjyo darbais XX amžiaus pabaigoje. Šalis, susidūrusi su žaliavų trūkumu, miestų kasybą ėmė vertinti kaip strategiją, padedančią mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Kodėl miestų kasyba vis dažniau laikoma būtinybe

    Tekste pabrėžiama, kad 2026 metų realybėje urban mining vis rečiau laikomas vien ekologiniu eksperimentu. Viena priežasčių – riboti natūralių išteklių klodai ir brangstantis jų gavybos procesas.

    Kita priežastis – geopolitinis nestabilumas ir tiekimo grandinių sutrikimai. Kai žaliavų tiekimas priklauso nuo kelių tiekėjų, vietinis žaliavų susigrąžinimas tampa ekonominio saugumo klausimu.

    Prie to prisideda ir Europos Sąjungos kryptis į žiedinę ekonomiką: didesni reikalavimai pakartotiniam naudojimui bei perdirbimui skatina ieškoti efektyvesnių būdų, kaip „grąžinti“ medžiagas į rinką.

    Kokie metalai slypi elektronikos atliekose

    Didžiausias potencialas siejamas su naudota elektronika. Pateiktame tekste teigiama, kad elektroatliekose, kaip žaliavose, aukso, sidabro ir platinos gali būti net iki 50 kartų daugiau nei natūraliuose mineralų telkiniuose.

    Įvardijama, kad iš elektroatliekų galima atgauti ne tik tauriuosius metalus, bet ir baterijoms svarbius elementus, tokius kaip litis ir kobaltas, taip pat varį bei paladį.

    Tekste pateikiamas palyginimas, kad vienoje tonoje aukso rūdos tradicinėje kasykloje paprastai būna 1–5 gramai aukso, o tonoje elektroatliekų – nuo 50 iki 200 gramų. Vario koncentracija naudotame įrenginyne taip pat gali būti kelis kartus didesnė nei rūdoje.

    Atskiras pavyzdys – automobilių katalizatoriai, kuriuose platinos, paladžio ir rodžio koncentracijos nurodomos kaip ypač didelės. Tokie „koncentruoti“ šaltiniai ir laikomi patraukliausiais miestų kasybai.

    Ribojimai: kodėl visko susigrąžinti nepavyksta

    Nors potencialas didelis, urban mining nėra stebuklingas sprendimas visoms žaliavų problemoms. Tekste cituojami Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai, kad iki 2040 metų kritinių žaliavų paklausa gali išaugti net 30 kartų.

    Net ir maksimalus metalų atgavimas iš elektroatliekų kai kuriose šalyse padengtų tik dalį baterijoms reikalingų metalų poreikio. Be to, pasauliniu mastu nurodoma, kad šiuo metu atgaunama tik apie 1 proc. retųjų žemių metalų, esančių elektroatliekose.

    Pagrindinės kliūtys – technologinis sudėtingumas, ekonominis neapsimokėjimas, kai žaliavų kainos krenta, ir tai, kad dalies medžiagų kokybė po pakartotinio perdirbimo gali blogėti.

    Vis dėlto tekste pažymima, kad ten, kur vertingų metalų koncentracija didelė – pavyzdžiui, katalizatoriuose ar specifinėje įrangoje – miestų kasyba gali būti ypač efektyvi, o jos plėtra priklausys ir nuo reguliavimo, skatinančio surinkimą bei perdirbimą.

    Lenkijos pavyzdys: augantis elektroatliekų ir baterijų surinkimas

    Tekste pateikiami ir Lenkijos duomenys. Nurodoma, kad 2023 metais šalyje surinkta 558,1 tūkst. tonų elektroatliekų – tai 14 proc. daugiau nei metais anksčiau, o vienam gyventojui teko daugiau nei 13 kg.

    Taip pat teigiama, kad 2023 metais Lenkija pasiekė beveik 65 proc. baterijų surinkimo lygį, kai tuo metu Europos Sąjungos minimumas buvo 45 proc. Pasak teksto, tai rodo, kad visuomenė vis geriau supranta, kur turi keliauti panaudotos baterijos.

    Dar vienas akcentas – pastaraisiais metais Lenkijoje atsiradę modernūs perdirbimo pajėgumai, specializuoti ličio jonų baterijų perdirbime. Tai, teksto teigimu, stiprina šalies žaliavinį savarankiškumą.

  • Europolo įspėjimas apie muziejų vagystes Villenos muziejų pasiekė per vėlai: kas nutiko?

    Europolo įspėjimas apie muziejų vagystes Villenos muziejų pasiekė per vėlai: kas nutiko?

    Europolo įspėjimas apie augantį Europos muziejų apiplėšimų mastą Ispanijos Villenos miesto muziejų MUVI pasiekė tik kitą dieną po vienos garsiausių pastarojo meto vagysčių. Nusikaltėliai iš institucijos išsinešė didelę dalį vadinamojo Villenos lobio – vienos reikšmingiausių Europoje bronzos amžiaus aukso radinių kolekcijų.

    Pagal paviešintą įvykių chronologiją, Europolas rugpjūčio 24 dieną paskelbė analizę apie besikeičiančias muziejų apiplėšimų taktikas ir išaugusį nusikaltėlių dėmesį auksui, kitiems tauriesiems metalams bei brangakmeniams. Tačiau MUVI muziejus šią žinią gavo tik rugpjūčio 28 dieną popiet, kai vagystė jau buvo įvykdyta.

    Įspėjimas atkeliavo po vagystės

    Vagystė įvyko rugpjūčio 27 dieną paryčiais. Skelbiama, kad muziejaus signalizacija suveikė 5.16 valandos ryto, kai įsibrovėliai jau buvo patekę į pastatą ir per trumpą laiką spėjo pasisavinti dalį vertybių.

    Elektroniniuose laiškuose fiksuota, kad perspėjimas su Europolo medžiaga MUVI muziejų pasiekė tik rugpjūčio 28 dieną, maždaug 14.00–14.05 valandomis. Dėl tokio vėlavimo kilo klausimų, ar institucija būtų galėjusi sustiprinti apsaugą, jei informacija būtų atėjusi anksčiau.

    Politinė įtampa dėl atsakomybės

    Situacija peraugo į politinį ginčą dėl to, kas ir kada turėjo perduoti įspėjimą. Valensijos regiono valdžia teigė, kad negalėjo sureaguoti greičiau, nes perspėjimą iš Ispanijos Kultūros ministerijos gavo jau po įvykusios vagystės.

    Regiono švietimo, kultūros ir universitetų srities atstovai nurodė, kad ministerija įspėjimą autonominėms bendruomenėms persiuntė rugpjūčio 28 dieną 13.18 valandos ir paprašė jį išplatinti muziejams. Teigiama, kad regiono muziejų tarnyba MUVI informavo nepraėjus nė valandai.

    Villenos meras Fulgencio Cerdán viešai apgailestavo, kad perspėjimas atėjo per vėlai. „Esu tikras, kad būtume galėję padaryti daugiau“, – sakė Fulgencio Cerdán.

    Kodėl taurieji metalai tapo pagrindiniu taikiniu

    Europolo vertinimu, pastaraisiais metais muziejų apiplėšimai tampa agresyvesni, o nusikaltėliai dažniau renkasi jėga paremtus metodus. Ypač patrauklūs tampa objektai iš tauriųjų metalų, nes juos galima greitai perlydyti ir taip apsunkinti kilmės atsekimą.

    Prie rizikos prisideda ir tai, kad muziejai dažnai laikomi lengviau pasiekiamais nei juvelyrikos parduotuvės, o apsaugos priemonės ne visur vienodai griežtos. Tokia aplinka, Europolo vertinimu, vilioja organizuotas grupuotes, kurios ieško greitai realizuojamo turto.

    Villenos lobio vagystės tyrimas tęsiamas: pareigūnai siekia atsekti dingusias detales ir nustatyti įtariamuosius. Tuo pat metu šis atvejis kelia platesnį klausimą, ar perspėjimų grandinė tarp tarptautinių, nacionalinių ir regioninių institucijų veikia pakankamai greitai, kai kalbama apie realią grėsmę kultūros paveldui.

  • JAV teismas dėl „Fundsz“ sukčiavimo: CFTC iškovojo daugiau kaip 30 mln. eurų sprendimą

    JAV teismas dėl „Fundsz“ sukčiavimo: CFTC iškovojo daugiau kaip 30 mln. eurų sprendimą

    JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisija (CFTC) pranešė pasiekusi teismo sprendimą „Fundsz“ byloje, kurioje nagrinėtas įtariamas sukčiavimas, susijęs su skaitmeniniu turtu ir tauriųjų metalų investicijomis. JAV Floridos Vidurinės apygardos apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių prieš Brianą Early ir Alishą Ann Kingrey.

    Reguliuotojo teigimu, teismas įpareigojo atsakovus sumokėti daugiau kaip 30 mln. JAV dolerių, tai yra apie 28 mln. eurų. Ši suma apima finansines sankcijas ir kitas pinigines prievoles, numatytas teismo sprendime.

    Kaip veikė schema

    Byloje nurodoma, kad B. Early ir A. A. Kingrey buvo susiję su neįregistruotu „Fundsz“ dariniu ir jo interneto svetaine, o taip pat veikė kaip šios bendruomenės „Telegram“ grupės moderavimo komandos nariai. CFTC tvirtina, kad būtent per šiuos kanalus potencialiems investuotojams buvo pateikiami klaidinantys pažadai.

    Teismas nustatė, kad atsakovai esą iš esmės melavo apie tikėtiną „Fundsz“ pelningumą, ankstesnius prekybos rezultatus ir galimą nuostolių riziką. Taip pat, anot reguliuotojo, buvo klaidingai teigiama, jog investuotojų lėšos bus valdomos pagal nuosavą algoritmą, o vėliau jas bus galima atsiimti su palūkanomis.

    Bandymas atsitraukti, kai prasidėjo tyrimas

    CFTC teigimu, situacija pasikeitė tada, kai atsakovai suprato, kad jų veikla pateko į reguliuotojo akiratį. Teismas konstatavo, kad tuomet jie ėmė švelninti ankstesnius pelningumo teiginius ir bandė mažinti projekto matomumą viešojoje erdvėje.

    „Teismas taip pat nustatė, kad B. Early ir A. A. Kingrey sužinoję apie CFTC tyrimą pradėjo atsitraukti nuo pelningumo pažadų ir ėmėsi veiksmų, kad būtų panaikintas „Fundsz“ buvimas socialiniuose tinkluose“, – teigiama CFTC pranešime.

    Tą pačią dieną teismas taip pat patvirtino susitarimus dėl kitų su šia schema sietų asmenų. CFTC nurodė, kad vienas iš atsakovų Rene Larralde mirė 2023 metais, o vietoje jo atsakove pripažinta Rachel Larralde, kuriai nurodyta perduoti gyvenamojo būsto valdymą ir kontrolę.

    Kito atsakovo, Juan Pablo Valcarce, atžvilgiu teismas patvirtino draudimą ateityje vykdyti kriptoturto ar tauriųjų metalų sandorius jo vardu ir nustatė nuolatinį įpareigojimą laikytis CFTC taisyklių. Reguliuotojai pabrėžia, kad tokios bylos yra signalas rinkai atidžiau vertinti pažadus apie garantuotą grąžą ir tariamai išskirtinius prekybos modelius.

  • Auksas ir sidabras šauna į viršų: JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų, rinkos dreba

    Auksas ir sidabras šauna į viršų: JAV skola perkopė 34,4 trln. eurų, rinkos dreba

    Rugpjūtį taurieji metalai tapo viena ryškiausių rinkų temų: auksas ir sidabras brango, investuotojams ieškant saugesnių užuovėjų. Šį judėjimą stiprino silpnėjantis JAV doleris, auganti JAV valstybės skola ir mažėjančios palūkanų kėlimo prognozės.

    Auksas po metų pradžios šuolio buvo patyręs ryškesnę korekciją, tačiau vasarą atsigavo, o didžioji dalis kilimo įvyko būtent rugpjūtį. Investuotojai paprastai palankiau vertina auksą, kai mažėja obligacijų pajamingumai, nes šis aktyvas neneša palūkanų.

    Sidabro kainų svyravimai buvo dar aštresni: po staigaus kritimo vasaros viduryje metalas smarkiai atšoko ir rugpjūtį demonstravo spartesnį kilimą nei auksas. Dalis rinkos dalyvių sidabrą vertina ir kaip pramoninį metalą, todėl jo kaina dažniau reaguoja į lūkesčius dėl ekonomikos ciklo.

    Skola peržengė 34,4 trln. eurų

    Impulsą tauriųjų metalų brangimui sustiprino žinios apie JAV iždo sprendimą didinti 10–30 metų trukmės skolos vertybinių popierių supirkimus antrinėje rinkoje. Vienos operacijos apimtis padidinta iki mažiausiai 3,4 mlrd. eurų, o tikslas – raminti įsitempusią obligacijų rinką.

    Beveik tuo pat metu paskelbta, kad JAV nacionalinė skola pirmą kartą viršijo 34,4 trln. eurų ribą. Toks derinys atgaivino diskusijas apie ilgalaikį skolos poveikį pasitikėjimui valiuta ir paskatino dalį investuotojų grįžti prie vadinamosios apsidraudimo nuo valiutos nuvertėjimo strategijos.

    Palūkanų lūkesčiai keičia kainas

    Rinkos nuotaikas pakeitė ir silpnesni JAV makroekonominiai rodikliai: darbo rinkos bei mažmeninės prekybos duomenys, taip pat nuosaikesnė infliacijos dinamika. Dėl to prekybininkai sumažino tikimybę, kad artimiausiame posėdyje JAV centrinis bankas dar kartą didins palūkanas.

    Krintant ilgalaikių obligacijų pajamingumams, didėja tauriųjų metalų patrauklumas, nes mažėja alternatyvių, palūkanas generuojančių investicijų grąža. Papildomą paklausą rinkoje palaiko ir institucinių investuotojų srautai, o centriniai bankai bei fondai pastaraisiais metais dažnai didino tauriųjų metalų dalį rezervuose.

  • Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    Prancūzija grąžina gryno aukso monetas: naujoji „Marianne d’or“ turės ir skaitmeninę versiją

    „Monnaie de Paris“ sugrįžta į investicinį auksą

    Prancūzijos monetų kalykla „Monnaie de Paris“ pranešė, kad netrukus pradės prekiauti gryno aukso monetomis, skirtomis investicijoms. Tai pirmas toks leidimas per daugiau nei šimtmetį, kai buvo nutraukta klasikinių „Napoleon“ ir „Louis d’or“ monetų era.

    Naujoji serija pavadinta „Marianne d’or“ ir, kaip nurodo kalykla, ji orientuota į smulkiuosius ir vidutinius investuotojus. Monetos prekyboje turėtų pasirodyti birželio 16 dieną.

    Kokios bus naujos monetos

    Bus siūlomos keturios monetų versijos, kurių masė svyruos nuo 3,1 gramo iki 31,1 gramo, tai atitinka nuo dešimtadalio iki vienos trojos uncijos. Vienoje pusėje bus pavaizduotas Prancūzijos Respublikos simbolis Mariana, kitoje – šalies teritorijų žemėlapis.

    Šis sprendimas atgaivina istorinę tradiciją, kai Prancūzijoje investicinis auksas ilgą laiką buvo siejamas su standartizuotomis apyvartinėmis monetomis. Pavyzdžiui, „Napoleon“ tipo 20 frankų monetos buvo kaldinamos 1803–1914 metais ir tapo įprastu būdu kaupti auksą.

    Kodėl auksas vėl tapo masiniu pasirinkimu

    Kalyklos vadovas Marc’as Schwartzas teigė, kad tikslas yra demokratizuoti aukso rinką Prancūzijoje, nes pastaraisiais metais išaugus kainoms sustiprėjo investuotojų paklausa. Auksas rinkose dažnai vertinamas kaip saugesnis prieglobstis, kai didėja geopolitinė įtampa ar infliacijos rizika.

    „Norime, kad investicinis auksas būtų prieinamesnis platesniam žmonių ratui, nes matome išaugusį susidomėjimą“, – sakė Marc’as Schwartzas.

    Praktikoje dalis investuotojų auksą renkasi per biržoje prekiaujamus fondus arba su tauriųjų metalų gavyba susijusias akcijas, tačiau fizinis auksas išlieka populiarus dėl paprasto principo: jis nėra niekieno įsipareigojimas ir egzistuoja kaip turtas savaime. Kita vertus, fizinio aukso pirkėjams aktualūs saugojimo ir draudimo klausimai.

    „Monnaie de Paris“ akcentuoja, kad „Marianne d’or“ monetos bus parduodamos pagal rinkos kainą, o ne kaip kolekciniai suvenyrai. Iki šiol kalyklos leidžiamos aukso ar sidabro monetos dažniausiai buvo proginės ir gaminamos iš lydinių su mažesne tauriųjų metalų dalimi.

    Naujasis leidimas turės konkuruoti su pasaulyje gerai žinomomis investicinėmis monetomis, tarp kurių yra Pietų Afrikos „Krugerrand“, Kanados „Maple Leaf“ ir JAV „Gold Eagle“. Tokiose rinkose pirkėjams svarbiausia grynumas, likvidumas, atpažįstamumas ir skirtumas tarp aukso kainos bei pardavėjo antkainio.

    Kalykla taip pat pristatys skaitmeninę „e-Marianne“ versiją, skirtą tiems, kurie nenori laikyti fizinio aukso namuose. Principas paprastas: moneta saugoma pačios kalyklos, o savininkas ją parduoda tada, kai nusprendžia fiksuoti rezultatą.

    „Monnaie de Paris“ nenurodė, kiek monetų planuoja parduoti, tačiau pažymėjo, kad įmonės pajamos pernai augo 1,7 proc. ir pasiekė 197 000 000 eurų. Rinkos dalyviai tokį žingsnį vertina kaip bandymą pasinaudoti atsinaujinusiu europiečių susidomėjimu fiziniu auksu ir pasiūlyti alternatyvą tiek fondams, tiek privačiam aukso pirkimui iš tarpininkų.

  • Auksas ir sidabras grįžta į investuotojų radarą: „iTrustCapital“ žada 24/7 prekybą vienoje platformoje

    Auksas ir sidabras vėl tampa gynybine alternatyva

    Auksas ir sidabras pastaruoju metu vėl atsidūrė investuotojų dėmesio centre, kai rinkose išlieka didesni svyravimai, o infliacijos lūkesčiai daugelyje šalių vis dar kelia neapibrėžtumo. Tokiais laikotarpiais dalis rinkos dalyvių ieško turto, kuris, jų vertinimu, gali geriau išlaikyti vertę nei vien akcijos ar obligacijos.

    Kartu ryškėja ir kita tendencija: vis daugiau žmonių nori alternatyvias investicijas valdyti taip pat paprastai, kaip kasdienę prekybą skaitmeniniu turtu. Tai reiškia aiškias kainas, greitą vykdymą ir galimybę stebėti portfelį realiuoju laiku vienoje vietoje.

    Kodėl tradiciniai tauriųjų metalų sprendimai daug kam netinka

    Nors taurieji metalai dažnai pristatomi kaip stabilumo elementas, tradiciniai modeliai neretai turi trinties taškų. Tarp dažniausiai minimų problemų yra dideli antkainiai monetoms, komisinių skatinamas agresyvus pardavimas ir ribotesnis likvidumas, kai prireikia metalus parduoti.

    Praktikoje tai reiškia, kad galutinė įsigijimo kaina gali būti mažiau skaidri, o sprendimą priimti sudėtingiau. Daliai investuotojų svarbiausias klausimas tampa ne tai, ar turėti aukso, o kiek realiai kainuoja jį nusipirkti ir kaip paprasta vėliau poziciją uždaryti.

    „iTrustCapital“ siūlo skaitmeninį valdymą fiziniams metalams

    Finansinių technologijų platforma „iTrustCapital“ teigia sujungianti tauriuosius metalus ir skaitmeninį turtą į vieną valdymo skydą, kuriame galima pirkti ir parduoti visą parą. Sprendimas orientuotas į savarankiškai valdomas pensijų sąskaitas, tačiau taip pat minimos ir apmokestinamos sąskaitos.

    Platforma nurodo, kad investuotojai gali turėti skaitmeninę prieigą prie fiziniu metalu padengtų aukso ir sidabro pozicijų, o nuosavybės apskaita vedama per „Tradewind“ infrastruktūrą „VaultChain“. Taip siekiama pasiūlyti frakcinę nuosavybę institucinio lygio luitams, išvengiant situacijų, kai didelę kainos dalį sudaro riboto tiražo monetų antkainis.

    „Investuotojai, kurie gali bet kuriuo metu valdyti skaitmeninį turtą, tikisi tokio pat prieinamumo ir iš tauriųjų metalų“, – teigiama „iTrustCapital“ pristatymo komunikacijoje.

    Pagal pateikiamą informaciją, bazinis metalas laikomas Kanados karališkojoje kalykloje, o saugojimo grandinėje minima „Kitco Metals“. Platforma akcentuoja, kad vartotojai mato kainas, prieš pateikdami pavedimą gali įvertinti galutinę kotiruotę, o sandorius valdo tame pačiame lange kaip ir kitą turtą.

    „iTrustCapital“ taip pat skelbia suteikianti galimybę prekiauti daugiau nei 95 skaitmeninio turto vienetais, įskaitant „Bitcoin“, „Ether“ ir „Solana“. Tai leidžia tauriuosius metalus laikyti greta skaitmeninio turto toje pačioje sąskaitos aplinkoje, strategiškai neperšokant tarp skirtingų paslaugų teikėjų.

    Mokesčių tema investuotojams išlieka viena jautriausių, todėl platforma pabrėžia, kad kaštai parodomi iki sandorio įvykdymo. Skaitmeninio turto sandoriams nurodomas 1 proc. operacijos mokestis, o tauriųjų metalų sandoriams taikomas antkainis virš momentinės kainos už unciją.

    Bendresniame rinkos kontekste tokie vieno langelio sprendimai atspindi platesnę kryptį: investuotojai nori daugiau turto klasių vienoje vietoje, aiškesnių sąnaudų ir greitesnio portfelio perbalansavimo. Platformos, kurios sugeba suvienodinti naudojimosi patirtį tarp skirtingų turto tipų, gali sparčiau tapti nauju standartu savarankiškai investuojantiems klientams.