CP v2

Tag: Tautinės bendrijos

  • Visaginas vėl nustebino: festivalis „Rudeninės“ suvienijo 10 tautų ir pavertė miestą viena scena

    Visaginas vėl nustebino: festivalis „Rudeninės“ suvienijo 10 tautų ir pavertė miestą viena scena

    Rugsėjo 25–26 dienomis Visagine surengtas X tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“ subūrė miesto bendruomenes ir svečius į dviejų dienų kultūrų šventę. Renginys dar kartą išryškino Visagino išskirtinumą, kai skirtingos tradicijos ir kalbos tampa kasdienybe, o ne išimtimi.

    Festivalis prasidėjo iškilminga eisena, po kurios miesto erdvės prisipildė muzikos, šokių ir dainų. Didelis dėmesys skirtas gyvai tradicijų patirčiai, kad lankytojai galėtų ne tik stebėti pasirodymus, bet ir įsitraukti į edukacijas bei susitikimus.

    Sedulinos alėjoje veikė amatininkų mugė ir liaudies kiemeliai, kuriuose pristatytos Lietuvos bei Latvijos etnografinių regionų tradicijos. Lankytojai galėjo susipažinti su skirtingais amatais, paragauti nacionalinių patiekalų ir iš arti pamatyti, kaip gimsta tradiciniai dirbiniai.

    Renginyje pristatytos baltarusių, lietuvių, latvių, rusų, totorių, kirgizų, ukrainiečių, uzbekų, lenkų ir armėnų kultūros. Organizatorių teigimu, toks bendrijų spektras padeda išlaikyti gyvą dialogą ir stiprina tarpusavio pasitikėjimą, ypač kai visuomenėje daugėja migracijos ir mobilumo.

    Festivalio svečius pasveikinęs Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz pabrėžė, kad svarbiausias miesto turtas yra žmonės ir jų kuriama kultūra.

    „Didžiausias Visagino pasididžiavimas yra žmonės, jų puoselėjamos tradicijos ir gebėjimas būti kartu“, – sakė Erlandas Galaguz.

    „Rudeninių“ programą vainikavo vakaro koncertas „Kultūrų derlius“, kuriame pasirodė kolektyvai ir atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Greta sceninių pasirodymų vyko kūrybinės dirbtuvės ir bendravimas su tautinių bendrijų atstovais.

    Kultūros ekspertai pabrėžia, kad tokie festivaliai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir bendruomenės atsparumo dalimi, kai per meną ir tradicijas mezgami ryšiai tarp skirtingų grupių. Visagine tai ypač ryšku, nes miestas istoriškai susiformavo kaip daugiatautė bendruomenė, kurioje kultūrinė įvairovė yra miesto tapatybės pagrindas.

    Organizatoriai dėkojo dalyviams, savanoriams, tautinėms bendrijoms, kultūros darbuotojams ir amatininkams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo. Festivalio rengėjai tikisi, kad „Rudeninės“ ir toliau išliks vieta, kur skirtingos kultūros ne konkuruoja, o papildo viena kitą.

  • Visaginas ruošia tautų šventę: „Rudeninės“ grįžta su eisena, muge ir koncertais iki vėlumos

    Visaginas ruošia tautų šventę: „Rudeninės“ grįžta su eisena, muge ir koncertais iki vėlumos

    Rugsėjo 25–26 dienomis Visagine vyks X tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“, kviečiantis miestą patirti skirtingų tradicijų, muzikos ir amatų savaitgalį. Organizatoriai žada renginius nuo iškilmingos eisenos iki vakarinio koncerto, o pagrindinės veiklos bus sutelktos Sedulinos alėjoje ir Visagino kultūros centre „Draugystė“.

    Festivalis Visagine rengiamas kaip bendruomenes jungianti tradicija, atspindinti miesto daugiakultūrį charakterį. Šis formatas pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas Lietuvos miestuose: šventėse akcentuojamos ne tik sceninės programos, bet ir gyvas pažinimas per maistą, amatus, edukacijas ir bendras veiklas.

    Programa prasidės eisena

    Rugsėjo 25 dieną numatyta iškilminga festivalio eisena, kuri startuos nuo Visagino kultūros centro „Draugystė“ ir drieksis iki mažojo amfiteatro. Po eisenos planuojamas oficialus atidarymas ir koncertas su šokių vakaronės elementais, įtraukiant žiūrovus.

    Rugsėjo 22 dieną–spalio 22 dieną kultūros centre bus rodoma festivalio fotografijų paroda „Akimirkos“. Tokios parodos tapo įprasta didesnių renginių tąsa, leidžiančia šventei išlikti mieste ilgiau nei vieną savaitgalį.

    Mugė, edukacijos ir kultūrų valandos

    Rugsėjo 26 dieną Sedulinos alėjoje vyks amatininkų mugė, o dieną papildys amatininkų kiemelių atidarymas ir edukacinės programos. Skelbiama, kad pristatomi bus sertifikuoti tradiciniai gaminiai, taip pat numatytas parodomasis šakočio kepimas, kurį rengs UAB „Romnesa“ atstovai.

    Šeštadienį taip pat planuojamos atskirų kultūrų valandos, kuriose pasirodys Visagino kultūros centro kolektyvai ir svečiai. Programoje minimos baltarusių, lietuvių, latvių, rusų, totorių, kirgizų, ukrainiečių, uzbekų, lenkų ir armėnų tradicijos.

    Vakare – didysis koncertas

    Didysis vakaro koncertas „Kultūrų derlius“ suplanuotas rugsėjo 26 dieną vakare. Skelbiama, kad scenoje pasirodys kolektyvai ir atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, taip pat numatyti įvairių regioninių folkloro tradicijų pasirodymai.

    Rugsėjo 27 dieną planuojama tęstinė festivalio dalis – kūrybiniai susitikimai ir dirbtuvės, skirtos svečių bendravimui su vietos tautinėmis bendrijomis. Tokios veiklos dažnai tampa svarbia šiuolaikinių festivalių kryptimi, kai dėmesys skiriamas ne tik žiūrėjimui, bet ir dalyvavimui.

  • „Rudeninės“ sugrįžta į Visaginą: festivalis žada rekordą ir tautų tradicijų sprogimą

    „Rudeninės“ sugrįžta į Visaginą: festivalis žada rekordą ir tautų tradicijų sprogimą

    Rugsėjo 25-26 d. Visagine sužydės įvairiasplavis tautų medis, kurio sunokintus vaisius „ragausime” X tarptautiniame tautinių kultūrų festivalyje „Rudeninės“! 
    Egzistuoja legenda apie paslaptingą medį, ant kurio šakų žydi spalvingi ir kvapnūs žiedai, noksta stebuklingi, sielą gydantys vaisiai. Tai įvairių tautų tradicijos, turtinančios viena kitą. Žmonės, paragavę šių vaisių, išgarsėja savo gebėjimais ir talentai. Šis medis išdygsta, žydi ir savo vaisius nokina kas antrus metus Lietuvoje, Visagino mieste.
     
    Tradicija tapęs festivalis suburs tautų atstovus, pristatysiančius savo kultūrų ypatumus! Išsisaugokite datą ir nepraleiskite!
  • Trakuose surengtos V Lietuvos etnožaidynės: miesto šventėje vėliava perduota Pasvaliui

    Trakuose surengtos V Lietuvos etnožaidynės: miesto šventėje vėliava perduota Pasvaliui

    Trakuose gegužės 29 dieną, miesto šventės Trakų vasara 2026 programoje, įvyko penktosios Lietuvos etnožaidynės. Renginys sujungė tradicines sporto rungtis, edukacijas ir skirtingų Lietuvoje gyvenančių bendruomenių pristatymus, tapdamas ne tik varžybomis, bet ir kultūrine susitikimo erdve.

    Lietuvos etnožaidynės kasmet primena senojo sporto tradicijas ir skatina jaunimą jas pažinti praktiškai, o ne vien iš pasakojimų. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios rungtys ugdo komandinę dvasią, ištvermę ir pagarbą kultūriniam paveldui, o kartu suteikia progą mokykloms bei bendruomenėms susiburti bendram tikslui.

    Tradicinės rungtys ir bendruomenių programa

    Šių metų etnožaidynėse dalyviai varžėsi įvairiose tradicinėse rungtyse, tarp jų ripka, ristynės, kyla, lazdos traukynės, kvirkatas ir virvės traukimas. Renginyje buvo skaičiuojama ir gimnazijų bendroji įskaita, todėl jaunimo įsitraukimas tapo viena ryškiausių šventės ašių.

    Greta varžybų vyko kultūrinė ir edukacinė programa, kurioje savo žaidimus ir papročius pristatė Lietuvoje gyvenančios kirgizų, tadžikų, lenkų, ukrainiečių ir čečėnų bendruomenės. Tai sustiprino renginio idėją, kad tradicijos gali būti aktualios ne tik vienai vietovei ar kartai, bet ir platesniam dialogui tarp kultūrų.

    Vėliavos perdavimas ir renginio tęstinumas

    Oficialioje dalyje simbolinė etnožaidynių vėliava, kuri Trakams buvo įteikta pernai Naisiuose vykusiose ketvirtosiose žaidynėse, šiemet perduota kitam šeimininkui. Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius vėliavą įteikė Pasvalio rajono savivaldybės vicemerui Stasiui Balčiauskui, taip pažymint, kur numatoma kito renginio kryptis.

    Atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Vakarinę programą užbaigė atlikėjos Agnės Buškevičiūtės koncertas, pakvietęs dalyvius ir žiūrovus po rungčių atsikvėpti bendroje šventės erdvėje.

    Etnožaidynių organizatoriai akcentuoja, kad renginio vertė slypi ne vien varžybų rezultate, bet ir tęstinume: vėliavos perdavimas kasmet primena, jog tradicijos keliauja per skirtingus Lietuvos regionus. Toks modelis padeda įtraukti daugiau mokyklų, savivaldybių ir bendruomenių, o kartu išlaikyti gyvą paveldą per patirtį, o ne formalų paminėjimą.

    Renginio akimirkas užfiksavo fotografas Aleksandr Polijančuk.

  • „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    „Tradicijų paveldėtojai“: paskelbti XV konkurso nugalėtojai, dalyvių skaičius pasiekė rekordą

    Baigėsi visos XV respublikinio vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų konkurso–festivalio „Tradicijų paveldėtojai“ 2026 metų perklausos, o komisija paskelbė šių metų laureatus ir diplomantus. Organizatoriai pabrėžia, kad šis etapas ypač svarbus etninės kultūros bendruomenei, nes parodo, kaip tradicijos perduodamos jaunajai kartai.

    Šių metų perklausos vyko keliais formatais ir skirtinguose regionuose. Gegužės 9 dieną jaunieji atlikėjai rinkosi Visagino kultūros centre „Draugystė“, o gegužės 16 dieną Vilniaus perklausa tradiciškai surengta Šv. Kotrynos bažnyčioje.

    Dalis pasirodymų, įskaitant Klaipėdos krašto ir kitų vietovių dalyvių programas, komisijai buvo pateikta nuotoliniu būdu įrašais. Toks sprendimas leido išplėsti geografiją ir sudaryti galimybes dalyvauti kolektyvams, kuriems sudėtinga atvykti į gyvas perklausas.

    Organizatoriai skelbia, kad 2026 metais konkursas–festivalis fiksavo rekordinį mastą: jame dalyvavo apie 1 500 dalyvių ir 75 kolektyvai. Tai didžiausias rodiklis per penkiolikos metų renginio istoriją.

    Renginys išsiskyrė ir dalyvių kultūrine įvairove: programas pristatė armėnų, baltarusių, kartvelų, lenkų, lietuvių, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, vokiečių, žydų bei Lietuvos sentikių bendruomenių atstovai. Pasak organizatorių, į pasirodymus įtraukiant ir vyresnio amžiaus atlikėjus siekta sustiprinti gyvą tradicijų perdavimą iš kartos į kartą.

    Perklausose vertintas ne tik atlikimo tikslumas, bet ir santykis su tradicija, jos pajauta bei gebėjimas prasmingai perteikti repertuarą šiuolaikinei auditorijai. Komisijos sprendimu kolektyvams suteikti I, II ir III laipsnio laureatų vardai, taip pat įteikti diplomai.

    Folkloro kategorijos pirmosios premijos laureatai lapkritį bus pakviesti į baigiamąjį koncertą Vilniaus rotušėje. Šis koncertas taps simboline festivalio kulminacija, kurioje pasirodys geriausiai įvertinti jaunieji atlikėjai.

    Ne tik konkursas, bet ir ugdymas

    „Tradicijų paveldėtojai“ apima ir platesnį veiklų spektrą: konsultacijas dalyviams ir vadovams, meistriškumo kursus, koncertus–paskaitas mokyklose bei edukacines iniciatyvas. Tokios veiklos padeda ne tik pasirengti scenai, bet ir nuosekliai gilinti tradicinės kultūros pažinimą.

    Festivalio rengėjai atkreipia dėmesį, kad globalėjančios masinės kultūros sąlygomis vaikų etnokultūrinis ugdymas šeimose dažnai silpnėja. Dėl to tokie konkursai–festivaliai tampa viena iš nedaugelio erdvių, kur tradicija patiriama praktiškai, per gyvą atlikimą, bendrystę ir bendruomeninį mokymąsi.

    Dėmesys tautinių bendrijų metams

    2026 metų programa siejama su Tautinių bendrijų metais, todėl daugiau dėmesio skiriama Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrai ir jos perdavimui jaunimui. Organizatorių teigimu, festivalis veikia kaip platforma, kurioje skirtingų kultūrų vaikai ir jaunimas susitinka ne tik varžytis, bet ir kurti dialogą per bendrą muzikinę ir etnografinę patirtį.

    Konkurso–festivalio organizatorius VšĮ Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras dėkoja kolektyvams, jų vadovams, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie renginio įgyvendinimo. Nugalėtojų sąrašai ir sprendimų detalės skelbiami organizatorių kanaluose.

  • Trakuose vyks IX tautinių bendrijų festivalis: Pusiasalio pilyje susitiks 10 tautų tradicijos

    Trakuose vyks IX tautinių bendrijų festivalis: Pusiasalio pilyje susitiks 10 tautų tradicijos

    Gegužės 30 dieną Trakų Pusiasalio pilyje vyks IX tautinių bendrijų festivalis Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai. Renginys kviečia pažinti daugiakultūrį Trakų rajoną ir bendrystę, kurią kuria skirtingų tautybių gyventojai bei jų puoselėjamos tradicijos.

    Organizatorių teigimu, festivalio tikslas – pristatyti tautinių bendrijų kultūros savitumą, papročius ir paveldą, kartu skatinant tarpkultūrinį dialogą. Pastaraisiais metais tokie renginiai Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik švente, bet ir edukacine erdve šeimoms bei miesto svečiams.

    Programoje numatyti lenkų, karaimų, armėnų, rusų, žydų, ukrainiečių, kirgizų, meksikiečių, kartvelų ir lietuvių kolektyvų pasirodymai. Žiūrovai galės išgirsti dainas gimtosiomis kalbomis, pamatyti tautinius šokius ir susipažinti su skirtingų kraštų muzikinėmis tradicijomis.

    Festivalyje žadama neapsiriboti scena: dalyviai kvies ragauti tradicinių patiekalų ir sužinoti daugiau apie tautų istoriją bei kultūrinį palikimą. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia patirtis ypač svarbi jaunajai kartai, kuriai kultūra dažnai atsiveria per gyvą, praktišką pažinimą.

    Renginys yra projekto Tautų avilys dalis, jį finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Trakų rajono savivaldybė. Festivalį organizuoja Trakų kultūros ir meno centras, kviečiantis gyventojus ir svečius drauge švęsti kultūrų įvairovę Trakuose.