Tag: Tautiniai kostiumai

  • Palangoje – susitikimas su menininke Inga Skripka: močiutės audiniai atvėrė netikėtą istoriją

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus birželio 3 dieną kviečia į susitikimą su menininke ir dizainere Inga Skripka. Renginio tema – Mano močiutės rankdarbiai leido geriau ją pažinti, o pati autorė žada atvirai papasakoti, kaip asmeninis šeimos archyvas virto ilgalaikiu kūrybiniu tyrimu.

    Susitikimas vyks 17.30 valandą Palangoje, Vytauto gatvėje 23A. Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

    Tekstilė kaip istorijos liudijimas

    Inga Skripka savo kūryboje jungia šiuolaikinį meną, madą ir lietuviškas tradicijas, o drabužį traktuoja ne tik kaip aprangą, bet ir kaip idėją nešantį kūrinį. Ji pabrėžia Lietuvos etnografinės tekstilės paveldo svarbą ir tai, kaip raštai, audimo būdai bei medžiagos pasakoja apie laikmetį ir žmonių kasdienybę.

    Menininkė pristatys per šešerius metus sukauptą medžiagą ir papasakos apie kūrybą formavusias inspiracijas, pažintis bei patirtis. Pasak muziejaus, renginyje bus kalbama ir apie tai, kaip tradiciniai amatai šiandien persikelia į šiuolaikinio dizaino kontekstą.

    Nuo Vilniaus iki Berlyno ir teatrų

    Inga Skripka studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, vėliau mokėsi ir dirbo Berlyne, o grįžusi į Lietuvą dirbo kostiumų dailininke keliuose teatruose. Patirtis scenos mene, kur kostiumas kuria personažą ir pasakoja istoriją, tapo svarbia jos vėlesnių kūrybinių ieškojimų dalimi.

    2019 metais dizainerė susidomėjo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio etnografine tekstile ir tautiniu kostiumu. Šie tyrinėjimai ją atvedė prie asmeninio atradimo – močiutės Marcelės Prienų rajono Palapiškių kaime 1954–1999 metais išaustų audinių, kurie tapo ir emociniu, ir dokumentiniu atspirties tašku.

    Kelionės po Lietuvą ir nykstančio amato trapumas

    Plėsdama tyrimų geografiją, Inga Skripka keliavo po Lietuvą ieškodama vis dar audžiančių audėjų, jas kalbino ir fotografavo. Trejus metus trukusi ekspedicija, kaip skelbiama, padėjo suprasti, kiek daug sluoksnių telpa rankų darbo tekstilėje: nuo istorinių ir politinių iki socialinių bei kasdienių.

    Kartu išryškėjo ir amato trapumas, kai tradicijų tęstinumą vis dažniau lemia pavieniai žmonės ir jų perduodamos žinios. Inga Skripka kuria aprangą, kurioje siekia išsaugoti audėjų tradicijas, raštus ir meistrystę, o susitikime Palangoje kvies pažvelgti į tekstilę kaip į gyvą kultūrinės atminties formą.

    Menininkė yra pristačiusi darbus galerijose, muziejuose bei mados renginiuose, tarp jų – „Mados infekcija“ ir kiti Lietuvos bei tarptautiniai projektai. Muziejus pabrėžia, kad renginys aktualus tiek besidomintiems mada, tiek tiems, kuriems svarbus Lietuvos kultūros paveldas ir jo šiuolaikinės interpretacijos.

    Susitikimas vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimui reikalinga registracija.

  • Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Renginys Rukloje subūrė kolektyvus

    Rukloje praėjusią savaitę vyko folkloro šventė Suskrido visi paukšteliai, į kurią atvyko kolektyvai iš Jonavos, Kėdainių, Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų. Renginys tapo bendra repeticija ir susitikimu prieš vasarą Vilniuje vyksiančią Lietuvos moksleivių dainų šventę.

    Šventės dalyviai kartu dainavo, šoko ir grojo, derino repertuarą bei sceninį judesį. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie regioniniai susibūrimai padeda suvienodinti atlikimo manierą ir sustiprinti bendrą kolektyvų skambesį.

    Pasiruošimas šventei Vilniuje

    Artėjant Lietuvos moksleivių dainų šventei Laiku ratu kartu, daugelyje savivaldybių vyksta intensyvios repeticijos, stovyklos ir bendri pasirodymai. Šiemet šventė Vilniuje ypač laukiama, nes po maždaug dešimtmečio pertraukos ji vėl sugrįžta kaip didelis visos šalies jaunimo kultūrinis įvykis.

    Moksleivių dainų šventė tradiciškai suburia tūkstančius vaikų ir jaunuolių, o programoje greta chorinės muzikos svarbi vieta tenka folklorui, šokiui ir instrumentinei tradicijai. Dalyviams tai tampa proga ne tik pasirodyti, bet ir gyvai patirti, kaip bendras dainavimas ir šokis kuria bendruomeniškumą.

    Akcentas tradicijos tęstinumui

    Rukloje vykusi šventė buvo ir simbolinis priminimas, kad tautinė kultūra išlieka gyva tada, kai ją praktikuoja jauniausieji. Tokie susitikimai dažnai tampa vieta, kur mokytojai ir vadovai dalijasi metodika, o moksleiviai užmezga pažintis, kurios tęsiasi ir po didžiųjų renginių.

    „Lietuvių liaudies kultūra nėra praeitis – ją kuria kiekvienas vaikas ar jaunuolis, kuris su pasididžiavimu vilki tautinį kostiumą, dainuoja, šoka ir perduoda tradiciją ateities kartoms“, – dalyvius sveikino vicemerė Birutė Gailienė.

    Organizatoriai tikisi, kad Rukloje vykusi repeticija padės kolektyvams užtikrinčiau pasiruošti pasirodymams sostinėje, o jauniesiems dalyviams suteiks papildomos motyvacijos tęsti folkloro veiklas ir po šventės.