CP v2

Tag: Tautiniai šokiai

  • Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Rukloje susitiko moksleivių folkloro kolektyvai: repeticija prieš Dainų šventę Vilniuje

    Renginys Rukloje subūrė kolektyvus

    Rukloje praėjusią savaitę vyko folkloro šventė Suskrido visi paukšteliai, į kurią atvyko kolektyvai iš Jonavos, Kėdainių, Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų. Renginys tapo bendra repeticija ir susitikimu prieš vasarą Vilniuje vyksiančią Lietuvos moksleivių dainų šventę.

    Šventės dalyviai kartu dainavo, šoko ir grojo, derino repertuarą bei sceninį judesį. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie regioniniai susibūrimai padeda suvienodinti atlikimo manierą ir sustiprinti bendrą kolektyvų skambesį.

    Pasiruošimas šventei Vilniuje

    Artėjant Lietuvos moksleivių dainų šventei Laiku ratu kartu, daugelyje savivaldybių vyksta intensyvios repeticijos, stovyklos ir bendri pasirodymai. Šiemet šventė Vilniuje ypač laukiama, nes po maždaug dešimtmečio pertraukos ji vėl sugrįžta kaip didelis visos šalies jaunimo kultūrinis įvykis.

    Moksleivių dainų šventė tradiciškai suburia tūkstančius vaikų ir jaunuolių, o programoje greta chorinės muzikos svarbi vieta tenka folklorui, šokiui ir instrumentinei tradicijai. Dalyviams tai tampa proga ne tik pasirodyti, bet ir gyvai patirti, kaip bendras dainavimas ir šokis kuria bendruomeniškumą.

    Akcentas tradicijos tęstinumui

    Rukloje vykusi šventė buvo ir simbolinis priminimas, kad tautinė kultūra išlieka gyva tada, kai ją praktikuoja jauniausieji. Tokie susitikimai dažnai tampa vieta, kur mokytojai ir vadovai dalijasi metodika, o moksleiviai užmezga pažintis, kurios tęsiasi ir po didžiųjų renginių.

    „Lietuvių liaudies kultūra nėra praeitis – ją kuria kiekvienas vaikas ar jaunuolis, kuris su pasididžiavimu vilki tautinį kostiumą, dainuoja, šoka ir perduoda tradiciją ateities kartoms“, – dalyvius sveikino vicemerė Birutė Gailienė.

    Organizatoriai tikisi, kad Rukloje vykusi repeticija padės kolektyvams užtikrinčiau pasiruošti pasirodymams sostinėje, o jauniesiems dalyviams suteiks papildomos motyvacijos tęsti folkloro veiklas ir po šventės.

  • Sekminės Dženčialaukoje subūrė bendruomenę: nuo karietos iki mugės, parodos ir koncertų

    Sekminės Dženčialaukoje subūrė bendruomenę: nuo karietos iki mugės, parodos ir koncertų

    Dženčialaukoje surengtos tradicinės Sekminių iškilmės šiemet vėl sutelkė vietos bendruomenę, svečius ir folkloro puoselėtojus. Nuo vidurdienio kaime netrūko šurmulio, gyvos muzikos ir veiklų įvairaus amžiaus lankytojams.

    Šventės pradžią simboliškai paskelbė po kaimą riedėjusi arklių kinkyta karieta, kvietusi gyventojus prisijungti prie renginio. Organizatoriai pabrėžė, kad toks akcentas primena senąsias bendruomeniškas tradicijas, kai į šventę būdavo kviečiama ne tik žodžiu, bet ir ženklu.

    Amatai, skoniai ir paroda

    „Gegnės“ kieme įsikūrė amatų ir gardumynų mugė, kurioje lankytojai galėjo paragauti vietos gamintojų siūlomų vaišių ir apžiūrėti rankų darbo dirbinius. Prekybininkai ir amatininkai akcentavo, kad tokios mugės tampa proga ne tik parduoti, bet ir pasidalyti patirtimi bei tradiciniais gamybos būdais.

    Šventės metu buvo galima aplankyti menininko ir tekstilininko Ovidijaus Norvilo parodą „Minčių skiautės“. Renginio dalyviai pastebėjo, kad parodos įtraukimas į Sekminių programą praplečia šventės turinį ir sujungia tradiciją su šiuolaikine kūryba.

    Scenoje netilo muzika

    Koncertinėje programoje pasirodė populiarios muzikos grupė „Belkanto“, Gudelių kaimo kapela „Gudeliai“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, tautinių šokių kolektyvas „Jotvingis“ ir folkloro ansamblis „Žibinyčia“. Skirtingi žanrai ir kolektyvai leido išlaikyti įvairią nuotaiką nuo ramesnių kūrinių iki šokių, į kuriuos įsitraukė ir žiūrovai.

    Renginyje taip pat skambėjo skrabalų muzika, kurią atliko Regimantas Šilinskas. Šis pasirodymas tapo viena ryškesnių dienos detalių, priminusia apie lietuviškų instrumentų tradiciją ir jų vietą bendruomenės šventėse.

    Šventę vedė Eglė Luščiukienė ir Donatas Merkevičius, visos programos metu palaikę jaukią atmosferą ir kvietę žmones įsitraukti į bendras dainas bei šokius. Dalyviai pabrėžė, kad Sekminių esmė čia ne tik koncertai, bet ir gyvas bendravimas bei buvimas kartu.

    Renginyje dalyvavęs vicemeras Ričardas Bagdanavičius akcentavo, kad Dženčialaukoje Sekminės išlieka gyva, kasmet atnaujinama tradicija. Jo teigimu, bendruomeniškumą papildo ir Onutės Miliauskienės skulptūra, tapusi savotišku šventės atminties ženklu.

  • Jubiliejinė „Patrepsynė 2026“ Šiauliuose: finale susitiko stipriausi jaunieji tautinių šokių šokėjai

    Gegužės 9 dieną Šiaulių kultūros centre surengtas jubiliejinis, 20-asis Lietuvos folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė 2026“ finalinis turas. Į jį susirinko geriausiai atrankose pasirodę jaunieji šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, puoselėjantys liaudies šokio tradicijas.

    „Patrepsynė“ yra vienas ryškiausių jaunųjų folklorinio šokio atlikėjų renginių, kuriame vertinama ne tik technika, bet ir tradicinio šokio braižas, sceninė kultūra bei poros tarpusavio susiderinimas. Finalinis turas tampa proga palyginti skirtingų regionų šokimo manieras ir pamatyti, kaip tradicija gyvuoja jaunojoje kartoje.

    Panevėžio rajonui finale atstovavo keturios šokėjų poros iš Panevėžio rajono kultūros centro Velžio padalinio ir viena pora iš Paįstrio padalinio. Jaunuosius šokėjus konkursui parengė jų vadovai Jonas Marcinkevičius ir Nijolė Vidžiūtė.

    Dalyvavimas tokio lygio varžytuvėse jauniesiems atlikėjams suteikia ne tik sceninės patirties, bet ir aiškią motyvaciją kryptingai tobulėti. Pasiruošimas finalui paprastai apima ilgalaikį darbą su repertuaru, šokio stiliaus gryninimą, laikysenos ir ritmo tikslumą.

    Renginio organizatoriai pabrėžia, kad folklorinis šokis šiandien nėra vien praeities reliktas: jis keičiasi kartu su bendruomenėmis, tačiau išlaiko svarbiausią esmę, gyvą bendravimą ir tradicijos perdavimą. Jaunieji šokėjai savo energija ir nuoširdumu priminė, kad tautinis šokis išlieka aktualus ir patrauklus, kai jį kuria ir tęsia patys vaikai bei jaunimas.

    „Kiekvienas finalas parodo, kad tradicija išlieka gyva tada, kai jauni žmonės ją perima ne iš pareigos, o iš noro šokti ir būti bendruomenėje“, – sakė renginyje dalyvavęs vienas šokėjų vadovų.

  • Tarptautinė šeimos diena Panevėžyje: šokiai arenoje, Šeimos dūzgės ir festivalis teatre

    Tarptautinė šeimos diena Panevėžyje: šokiai arenoje, Šeimos dūzgės ir festivalis teatre

    Panevėžys kviečia miesto bendruomenę kartu paminėti Tarptautinę šeimos dieną ir daugiau laiko skirti bendrystei. Gegužės 14–15 dienomis suplanuoti renginiai apima kultūrines, edukacines ir laisvalaikio veiklas įvairaus amžiaus dalyviams.

    Šventinė programa startuos gegužės 14 dieną 18 valandą „Kalnapilio“ arenoje. Čia vyks XVII tarptautinis vaikų tautinių šokių festivalis Mes nupinsim šokių pynę 2026, kuriame pasirodys kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Moldovos ir Ukrainos.

    Organizatoriai žada ne tik šokio programą, bet ir išskirtinį koncertinį akcentą. Renginio svečias – skrabalų virtuozas Regimantas Šilinskas, kurio pasirodymas papildo festivalio tarptautinę ir šeimoms draugišką nuotaiką.

    Gegužės 15 dieną nuo 16 valandos veiksmai persikels į Laisvės aikštę. Panevėžio miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovų asociacija čia rengia Šeimos dūzges, kur šeimų lauks ugdytinių ir meninio ugdymo mokytojų pasirodymai.

    Šventėje taip pat numatytos STEAM ir kūrybinės edukacijos, o norintys aktyvesnio laisvalaikio galės įsitraukti į šaškių varžybas. Tokios veiklos vis dažniau pasirenkamos šeimų renginiuose, nes leidžia vaikams mokytis per patirtį, o tėvams dalyvauti kartu, o ne stebėti iš šalies.

    Tą pačią dieną nuo 10 iki 16 valandos vyks Šeimos dienos šventė Harmonijos mieste (Aguonų g. 51). Čia žadamos bendros veiklos, galimybė jaukiai pabūti kartu, išbandyti lauko užsiėmimus ir stalo žaidimus.

    Prie minėjimo prisijungia ir Panevėžio socialinių paslaugų centras: gegužės 15 dieną 14 valandą įstaigos vidiniame kiemelyje rengiama šventė šeimoms. Programoje numatytas šaulių dalyvavimas ir animatoriai, todėl veiklų turėtų netrūkti ir mažiesiems.

    Vakare, 18 valandą, Panevėžio muzikinis teatras kviečia į festivalį Už muziką ir vaikystę. Scenoje pasirodys Panevėžio muzikinio teatro kolektyvai, Aukštaitijos regiono muzikos ir meno mokyklų moksleiviai bei Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos auklėtiniai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Tarptautinė šeimos diena yra proga bent trumpam sulėtinti kasdienybės tempą ir sąmoningai pasirinkti laiką kartu. Panevėžio renginių programa sudėliota taip, kad šeimos galėtų rinktis pagal interesus: nuo masinių pasirodymų arenoje iki edukacijų aikštėje ar ramesnių kultūrinių patirčių teatre.

  • Šokių kolektyvas „Laja“ atšventė 45-metį: jubiliejiniame koncerte – bičiulių būrys ir padėkos

    Šokių kolektyvas „Laja“ atšventė 45-metį: jubiliejiniame koncerte – bičiulių būrys ir padėkos

    Pakruojo kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas „Laja“ balandžio 25 dieną paminėjo 45 metų sukaktį šventiniu koncertu, subūrusiu esamus ir buvusius narius, vadovus bei ištikimiausius kolektyvo bičiulius. Renginys tapo ne tik pasirodymų vakaru, bet ir simboliška proga atsigręžti į kolektyvo nueitą kelią, repetuojant, keliaujant į koncertus ir puoselėjant tradicinį šokį.

    Jubiliejinę nuotaiką kūrė ne vien „Lajos“ šokėjai: scenoje pasirodė ir svečiai iš Lietuvos bei kaimyninės Latvijos. Koncerte dalyvavo Balsių pagrindinės mokyklos Klovainių skyriaus pradinių klasių šokėjai, Latvijos lietuvių bendruomenės tautinių šokių kolektyvas „Bijūnas“, Panevėžio kultūros centro senjorų šokių grupė „Gija“, Panevėžio bendruomenės rūmų šokių ansamblis „Linas“, Kuršėnų senjorų liaudiškų šokių kolektyvas „Diemedis“ ir Joniškėlio senjorų liaudies šokių kolektyvas „Abrūsėlis“.

    Šventę praturtino ir gyvos muzikos pasirodymas: koncertinę programą papildė Pakruojo kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“. Tokia sinergija tarp šokio ir muzikos yra viena svarbiausių lietuvių liaudies sceninės tradicijos dalių, leidžianti žiūrovams pajusti ne tik choreografiją, bet ir šventės ritmą.

    Į renginį atvyko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, kuris padėkomis įvertino aktyvius kolektyvo narius ir vadovę už kūrybinę energiją, meilę šokiui bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime. Padėkos įteiktos Virginijai ir Virgilijui Norkams, Daliai ir Virginijui Praniuliams, Dianai ir Dariui Rašimams, Nijolei ir Jonui Karpušenkoms, Jūratei ir Viliui Vaicekauskams, Genovaitei Dryžienei, Vidai Dumbrienei, Renatui Varnai, Kęstučiui Kazlauskui, Arūnui Juciui ir kolektyvo vadovei Aušrai Juciuvienei.

    Atskiri padėkos žodžiai skirti ir buvusiai ilgametei kolektyvo vadovei Leokadijai Juodagalvienei, kurios indėlis svarbus „Lajos“ istorijai ir tęstinumui. Sveikinimus taip pat perdavė Seimo narė Ilona Gelažnikienė, vicemeras Virginijus Kacilevičius, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė, Seimo narės Vaidos Aleknavičienės padėjėja Inga Brūžienė ir Pakruojo kultūros centro direktoriaus pavaduotojas Benas Nikalajevas.

    Renginį vedė Birutė Černiauskienė, kvietusi žiūrovus prisiminti ryškiausius kolektyvo istorijos momentus ir žmones, kūrusius „Lajos“ identitetą. Jubiliejinis vakaras dar kartą priminė, kad mėgėjų meno kolektyvai regionuose dažnai tampa bendruomenės traukos centru, o ilgalaikė veikla gimsta iš nuoseklaus darbo, savanorystės ir kartų bendrystės.