CP v2

Tag: Tautinis paveldas

  • Niūronys kviečia į „Bėk bėk, žirgeli!“: birželio 6 dieną žirgų varžybos, amatai ir kermošius

    Niūronys kviečia į „Bėk bėk, žirgeli!“: birželio 6 dieną žirgų varžybos, amatai ir kermošius

    Birželio 6 dieną Anykščių rajono Niūronyse vyks tradicinės kultūros ir žirgo šventė „Bėk bėk, žirgeli!“, suburianti tiek žirgų sporto gerbėjus, tiek šeimas, norinčias prasmingai praleisti dieną gamtoje. Pagrindiniai renginiai numatyti Arklio muziejaus teritorijoje ir Niūronių hipodrome.

    Šventė kasmet išsiskiria tuo, kad vienoje vietoje sujungia gyvąją tradiciją ir šiuolaikišką renginio formatą: greta koncertų ir mugės vyksta sportinės rungtys, edukacijos bei amatininkų pasirodymai. Organizatoriai akcentuoja, kad tai ne tik pramoga, bet ir proga iš arčiau pamatyti žirgą kaip Lietuvos kaimo kultūros dalį.

    Žirgų sportas ir senieji amatai

    Niūronių kaimo hipodrome nuo ryto iki vakaro vyks konkūrų varžybos, o šalia žiūrovų lauks ir kitos su žirgais susijusios veiklos. Šventėje taip pat pristatoma Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų veikla, skirta tiek besidomintiems veislėmis, tiek svarstantiems apie žirgų auginimą ar sportą.

    Prie Arklio muziejaus kalvės numatytos pasagų kalimo ir arklių kaustymo amatų demonstracijos, leidžiančios pamatyti darbą, kuris šiandien retai sutinkamas kasdienybėje, tačiau išlieka svarbus žirgynuose ir sporto ūkiuose. Niūronių sodybose veiks edukacijos, kuriose bus pristatomos tradicinių amatų ir buities detalės.

    Mugė, koncertai ir veiklos šeimoms

    Muziejaus gatvėje visą dieną vyks prekybos mugė, kurioje įprastai siūlomi tautinio paveldo gaminiai, ūkininkų produkcija ir rankų darbo dirbiniai. Tai viena lankomiausių šventės dalių, nes leidžia ne tik įsigyti, bet ir pabendrauti su kūrėjais, sužinoti apie gamybos būdus bei tradicijas.

    Prie Arklio muziejaus kluono planuojamas šventės atidarymas ir koncertinė programa, o Legų sodyboje numatytos kūrybinės dirbtuvės ir tradiciniai žaidimai vaikams. Šventės erdvėse taip pat bus galima pamatyti istorinių raitelių stovyklavietę ir kovų rekonstrukcijas, o sodybų kluonuose vyks teatro pasirodymai.

    Ką verta žinoti vykstantiems?

    Renginys vyks Niūronyse, Arklio muziejaus apylinkėse, todėl atvykstantiems rekomenduojama įsivertinti didesnius žmonių srautus ir galimus eismo ribojimus. Organizatoriai skelbia ir papildomą susisiekimo informaciją, susijusią su nemokamais autobusais bei eismo schema, kad lankytojams būtų paprasčiau planuoti kelionę.

    Šventė „Bėk bėk, žirgeli!“ tradiciškai skirta įvairaus amžiaus auditorijai, todėl galima susiplanuoti dieną pagal interesus: nuo sporto varžybų ir demonstracijų iki mugės, koncertų ir edukacijų. Niūronys šią dieną tampa vieta, kur žirgo tema susitinka su gyvąja kultūra ir bendruomeniškumu.

  • „Žemaitiu gīvastis 2026“ Telšiuose: penktą kartą suvienijo amatus, kulinarinį paveldą ir šokius

    Praėjusį savaitgalį Telšių rajone, Žemaičių kaimo muziejuje, penktą kartą surengta amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis 2026“. Į renginį gausiai rinkosi amatininkai, edukatoriai, folkloro kolektyvai ir lankytojai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Žemaitiu gīvastis“ Telšių krašte išsiskiria kaip renginys, kuriame tradicijos ne tik pristatomos, bet ir praktiškai išbandomos. Lankytojai čia ragavo kulinarinio paveldo patiekalų, domėjosi amatais, dalyvavo edukacijose ir vakare įsitraukė į naktišokius.

    Šių metų akcentai ir dalyviai

    Šių metų tema „Žemaitiu gīvastie – vėsa Lietova!“ sujungė penkių regionų tradicijas vienoje erdvėje. Renginyje savo amatus demonstravo keramikai, kalviai, odininkai, vytelininkai, bitininkai ir kiti tautinio paveldo puoselėtojai.

    Šventės metu veikė amatininkų kiemeliai ir edukacinės erdvės, kur lankytojai galėjo ne tik stebėti, bet ir patys išmokti senųjų įgūdžių. Taip pat buvo galima įsigyti tautinio paveldo gaminių ir susipažinti su skirtingų regionų papročiais.

    Koncertai, kanklės ir svečiai

    Didelio dėmesio sulaukė koncertinė programa, kurioje pasirodė folkloro kolektyvai iš įvairių Lietuvos kraštų, o renginyje išskirtas ir Kanklių metų akcentas. Vakarinėje dalyje žiūrovus subūrė Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.

    Ypatingais svečiais tapo kartvelų ansamblis „Riho“, įnešęs į programą kitos kultūros skambesį, o kartu pristatyti ir autentiški kalvio darbai. Vėliau šventė tradiciškai persikėlė į naktišokius, kuriuose grojo keli muzikos kolektyvai.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Tokie renginiai tampa ne tik pramoga, bet ir praktiniu būdu perduoti tradicijas jaunajai kartai bei stiprinti regioninę tapatybę. Etninės kultūros puoselėjimas vis dažniau siejamas ir su vietos ekonomika, nes šventėse atsiranda reali erdvė smulkiesiems amatininkams bei gamintojams.

    Žemaičių muziejus „Alka“ primena, kad Žemaičių kaimo muziejus yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus Žemaitijoje po atviru dangumi. Autentiškos sodybos, amatininkystės erdvės ir istorinis kraštovaizdis leidžia lankytojams patirti XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kaimo gyvenimo ritmą.

    Renginio svarbą jau ne vienerius metus pripažįsta ir Telšių rajono savivaldybė, o projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rėmėjai bei partneriai, tarp jų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Fotoera“.

  • Vilniuje startavo ciklas Tautinis paveldas: Kaišiadorių skoniai ir amatai atkeliauja į sostinę

    Vilniuje startavo ciklas Tautinis paveldas: Kaišiadorių skoniai ir amatai atkeliauja į sostinę

    Parodų ciklo pradžia Vilniuje

    2026 metų balandžio 29 dieną Vilniuje, Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre, atidaryta pirmoji paroda, pradedanti Žemės ūkio agentūros parodų ciklą Tautinis paveldas: pažink, patirk, paragauk. Renginiu siekiama tautinio paveldo produktus ir jų kūrėjus priartinti prie miesto lankytojų kasdienybės.

    Šių metų programa numato keturias parodas, rengiamas bendradarbiaujant su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Ciklas planuojamas kaip kelionė per skirtingus Lietuvos etnografinius regionus, kiekvieną kartą išryškinant vietos tradicijų savitumą ir gyvas amatų praktikas.

    Ką lankytojai gali patirti

    Parodose pristatomi sertifikuoti tautinio paveldo produktai ir tradicinės technologijos, o svarbiausia – žmonės, kurie šias žinias saugo ir perduoda toliau. Organizatorių sumanymas – ne tik rodyti eksponatus, bet ir paaiškinti jų kilmę, paskirtį bei tai, kaip tradicijos prisitaiko prie šiuolaikinio vartojimo.

    Atidarymo renginiuose daug dėmesio skiriama gyvam kontaktui: susitikimams su kūrėjais, edukacijoms ir degustacijoms. Toks formatas padeda lankytojams suprasti, kad tautinis paveldas nėra vien muziejinė vertybė, o praktinis įgūdis, kurį galima atpažinti skonyje, kvape, medžiagose ir darbo procese.

    Kaišiadorių kulinarinis paveldas ir edukacija apie girą

    Pirmosios parodos Vilniuje metu pristatytas Kaišiadorių krašto kulinarinis paveldas. Žaslių tradicinių amatų centrui atstovavo Nijolė Adukonienė, Kaišiadorių muziejaus vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė, kulinarinio paveldo tyrinėtoja ir sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė.

    Ji vedė edukaciją Gera girą gerti gera, kurios metu lankytojai susipažino su tradicinės giros gamybos principais, istoriniu kontekstu ir šio gėrimo vieta kasdienėje lietuviškoje kultūroje. Tokios praktinės edukacijos, pasak organizatorių, tampa viena efektyviausių formų įtraukti šeimas ir jaunesnius lankytojus.

    Parodos ekspozicijoje taip pat pristatomi tautinio paveldo kūrėjos Daivos Maldžiuvienės darbai – lėlės, atspindinčios tradicinių amatų estetiką ir kruopštumo standartą. Ekspozicija kviečia pažvelgti į tautinį paveldą kaip į gyvą kūrybą, kurioje susitinka istorija, vietos tapatybė ir meistrystė.

  • Etnožaidynės pirmą kartą įtrauktos į Trakų vasara 2026 programą: ką galės išbandyti dalyviai

    Etnožaidynės pirmą kartą įtrauktos į Trakų vasara 2026 programą: ką galės išbandyti dalyviai

    Etnožaidynės – kasmetinis renginys, skirtas seniesiems lietuviškiems žaidimams ir etnosporto tradicijoms, 2026 metais pirmą kartą bus įtrauktas į Trakų vasara 2026 programą. Organizatoriai tikisi, kad platesnė festivalio auditorija leis renginiui pritraukti daugiau šeimų, bendruomenių ir svečių iš kitų Lietuvos regionų.

    Renginio idėja – ne tik pristatyti tradicines rungtis, bet ir suteikti galimybę jas patirti patiems dalyviams. Tokie formatai pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami kultūriniuose festivaliuose, nes žiūrovišką programą papildo gyvas dalyvavimas ir aiškesnis ryšys su paveldu.

    Etnožaidynių metu žiūrovai galės stebėti ir išbandyti tradicinius žaidimus bei rungtis, kuriose svarbūs vikrumas, ištvermė, komandinė dvasia ir paprastos, natūralios priemonės. Renginyje akcentuojama, kad tai nėra vien sportinė varžybų diena, o kultūrinė patirtis, padedanti suprasti, kaip istoriškai buvo leidžiamas laisvalaikis ir stiprinamas bendruomeniškumas.

    Trakai, kaip vienas ryškiausių istorinio paveldo centrų Lietuvoje, renginiui suteikia papildomą kontekstą. Programos sudarytojai siekia, kad tradicijų pažinimas vyktų ne muziejinėje aplinkoje, o natūraliai įsilietų į miesto vasaros renginius ir būtų prieinamas įvairaus amžiaus lankytojams.

    Organizatoriai kviečia neapsiriboti stebėjimu ir ragina aktyviai dalyvauti, nes būtent per patyrimą geriausiai atsiskleidžia žaidimų prasmė ir jų vieta mūsų kultūroje. Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą skelbiama oficialiuose organizatorių kanaluose.

    Trakų rajono savivaldybės informacija.