Tag: Tautinių mažumų departamentas

  • Kėdainių savivaldybė pelnė Tautinių mažumų departamento apdovanojimą: kuo įvertintas darbas?

    Kėdainių savivaldybė pelnė Tautinių mažumų departamento apdovanojimą: kuo įvertintas darbas?

    Gegužės 21 dieną Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje, Lietuvos tautinių bendrijų dienos minėjime Kėdainių rajono savivaldybei ir merui Valentinui Tamuliui įteiktas Tautinių mažumų departamento apdovanojimas. Įvertinimas skirtas už nuoseklų dėmesį tautinių mažumų kultūros, paveldo ir istorinės atminties išsaugojimui bei puoselėjimui.

    Renginį organizavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o jo metu pagerbti žmonės ir institucijos, prisidedantys prie kultūrinės įvairovės stiprinimo Lietuvoje. Kėdainių atstovų teigimu, apdovanojimas svarbus ne tik kaip simbolinis gestas, bet ir kaip paskata tęsti pradėtus darbus.

    Daugiakultūrės tapatybės argumentai

    Pasak mero V. Tamulio, Kėdainiai istoriškai formavosi kaip miestas, kuriame sugyveno skirtingos tautos ir konfesijos, o tai paliko ryškų pėdsaką miesto veide. Anot jo, šis daugiakultūris sluoksnis atsispindi tiek architektūroje, tiek atminties vietose, tiek bendruomenių tradicijose.

    „Kėdainiuose nuo seno sugyveno įvairios tautos, vyko amatų, mokslo, kultūros mainai. Miesto istorija, persipynusi su skirtingomis konfesijomis, nulėmė daugiakultūrio miesto identitetą ir unikalų kultūrinį tapatumą“, – sakė meras V. Tamulis.

    Jis pabrėžė, kad daugiatautis palikimas mieste iki šiol atpažįstamas per istorinius ženklus, susijusius su škotų, žydų, lenkų, vokiečių ir rusėnų bendruomenėmis. Savivaldybė akcentuoja, kad svarbu ne tik saugoti materialius objektus, bet ir stiprinti pagarbos skirtingoms kultūroms tradiciją.

    Projektai, kurie tapo įrodymu

    Savivaldybė primena vykdomus ir jau įgyvendintus paveldo išsaugojimo darbus, kurie ir sudaro apčiuopiamą tokios politikos rezultatą. Tarp jų minimas Kėdainių parke esantis Minaretas, kurio tvarkymo darbai siejami su platesniu miesto istorinio pasakojimo išsaugojimu.

    Taip pat pabrėžiama, kad restauruotos visos trys išlikusios Kėdainių sinagogos, o šiandien jos pritaikytos kultūros, meno ir bendruomenės reikmėms. Tokie sprendimai, savivaldybės vertinimu, leidžia paveldo objektams išlikti gyviems, o ne tapti tik uždarais eksponatais.

    „Mūsų pareiga – ne tik gyventi praeities sentimentais, bet ir saugoti daugiakultūrį palikimą. Mums rūpi išlaikyti tiek materialųjį, tiek nematerialųjį Kėdainiuose gyvenusių tautų paveldą“, – pabrėžė rajono vadovas.

    Kėdainių savivaldybė pažymi, kad apdovanojimas sutampa su platesniu miesto kultūrinių iniciatyvų ciklu ir siekiu telkti bendruomenes bendriems projektams. „Šį įvertinimą vežame į Kėdainius – šių metų Lietuvos kultūros sostinę“, – dėkodamas sakė V. Tamulis.

  • Trakuose vyks IX tautinių bendrijų festivalis: Pusiasalio pilyje susitiks 10 tautų tradicijos

    Trakuose vyks IX tautinių bendrijų festivalis: Pusiasalio pilyje susitiks 10 tautų tradicijos

    Gegužės 30 dieną Trakų Pusiasalio pilyje vyks IX tautinių bendrijų festivalis Čia mūsų gimtinė, čia mūsų namai. Renginys kviečia pažinti daugiakultūrį Trakų rajoną ir bendrystę, kurią kuria skirtingų tautybių gyventojai bei jų puoselėjamos tradicijos.

    Organizatorių teigimu, festivalio tikslas – pristatyti tautinių bendrijų kultūros savitumą, papročius ir paveldą, kartu skatinant tarpkultūrinį dialogą. Pastaraisiais metais tokie renginiai Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik švente, bet ir edukacine erdve šeimoms bei miesto svečiams.

    Programoje numatyti lenkų, karaimų, armėnų, rusų, žydų, ukrainiečių, kirgizų, meksikiečių, kartvelų ir lietuvių kolektyvų pasirodymai. Žiūrovai galės išgirsti dainas gimtosiomis kalbomis, pamatyti tautinius šokius ir susipažinti su skirtingų kraštų muzikinėmis tradicijomis.

    Festivalyje žadama neapsiriboti scena: dalyviai kvies ragauti tradicinių patiekalų ir sužinoti daugiau apie tautų istoriją bei kultūrinį palikimą. Organizatoriai pabrėžia, kad tokia patirtis ypač svarbi jaunajai kartai, kuriai kultūra dažnai atsiveria per gyvą, praktišką pažinimą.

    Renginys yra projekto Tautų avilys dalis, jį finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Trakų rajono savivaldybė. Festivalį organizuoja Trakų kultūros ir meno centras, kviečiantis gyventojus ir svečius drauge švęsti kultūrų įvairovę Trakuose.

  • Vilniaus rajone – lenkų kalbos ir dainų renginiai: „Smagios Velykos“ Maišiagaloje ir „Wileńska Nuta“

    Vilniaus rajono savivaldybės neformaliojo kultūrinio ugdymo centras (NKC), Maišiagalos skyrius, 2026 metais balandžio 19 dieną pakvietė Alytaus neformaliojo švietimo centro „Tolerancija“ vokalinį ansamblį „Tolerancija“ ir Alovės folkloro ansamblį „Susiedai“ dalyvauti pramoginiame koncerte „Smagios Velykos“.

    Renginys vyko Houvalto dvare Maišiagaloje. Velykų laikotarpio koncertas subūrė skirtingus kolektyvus, o programoje skambėjo dainos, folkloras ir netrūko šokių.

    Vokalinis ansamblis „Tolerancija“ atliko kūrinius lietuvių ir lenkų kalbomis, pabrėždamas daugiakalbės kultūros svarbą bendruomenėse. Tuo metu folkloro ansamblis „Susiedai“ žiūrovus džiugino dzūkiškomis liaudies dainomis, suteikdamas renginiui regioninio autentiškumo.

    Koncerto pabaigoje organizatoriai kolektyvams įteikė padėkos raštus. Tokie susitikimai tampa ne tik pasirodymų scena, bet ir proga kolektyvams megzti ryšius, keistis repertuaru bei stiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingų Lietuvos regionų.

    Po kelių dienų, 2026 metais balandžio 25 dieną, Vilniaus miesto Vladislavo Sirokomlės gimnazijoje surengtas šeštasis lenkų dainų konkursas „Wileńska Nuta“. Konkursą organizavo Lenkijos fondas „Na Obcej Ziemi“, į renginį susirinko mokiniai iš Lietuvos lenkų mokyklų.

    Pirmą kartą šiame konkurse Alytaus neformaliojo švietimo centrą „Tolerancija“ atstovavo pirmos klasės mokinė Iglė Buzūnaitė. Nors lenkų kalbos ji pradėjo mokytis tik 2026 metais vasarį, konkurse atliko lenkišką dainelę „Ką pasakys tėtė“, o komisija ir žiūrovai išskyrė jos savitvardą bei artistiškumą.

    Padėkos raštą Iglei įteikė fondo „Na Obcej Ziemi“ prezidentas Piotras Pozlevičas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie konkursai ir bendruomeniniai koncertai padeda vaikams praktiškai taikyti kalbos įgūdžius, ugdo sceninę patirtį ir stiprina pasitikėjimą savimi. Drauge tai prisideda prie tautinių mažumų kultūrinio gyvenimo Lietuvoje matomumo ir tradicijų tęstinumo.

    Alytaus neformaliojo švietimo centro „Tolerancija“ veikla, kaip nurodo centro pateikta informacija, iš dalies finansuojama Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.