CP v2

Tag: Tautodailė

  • Trakų Vokės dvare – 220 kūrėjų jubiliejinė paroda: taip Lietuvos tautodailė įamžina metus raštuose

    Trakų Vokės dvare – 220 kūrėjų jubiliejinė paroda: taip Lietuvos tautodailė įamžina metus raštuose

    Trakų Vokės dvaro sodyboje Vilniaus rajone 2026 metų balandį surengta jubiliejinė tautodailės paroda Metai įamžinti raštuose. Joje dalyvavo 220 liaudies menininkų iš Vilniaus miesto, Vilniaus ir Utenos regionų, taip pat iš Kėdainių rajono, Elektrėnų, Druskininkų ir Visagino savivaldybių.

    Dvaro erdvėse lankytojams pristatyta plati tradicinės kūrybos panorama: tapyba, grafika, medinės skulptūros, karpiniai, šiaudiniai sodai, verbos, margučiai ir tradicinė keramika. Greta jų eksponuotos kalviškos saulutės, juostos, tautiniai kostiumai, pintinės, muzikiniai instrumentai ir kiti tautinio paveldo darbai.

    Parodos kontekstas sutapo su svarbia sukaktimi: balandžio 30 dieną Trakų Vokės dvare įvyko Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio minėjimas. Šventėje dalyvavo gausus būrys Utenos rajono tautodailininkų, o renginys tapo proga ne tik pasidžiaugti pasiekimais, bet ir aptarti tradicijų tęstinumo svarbą.

    Renginio dalyvius sveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, taip pat Vilniaus rajono savivaldybės ir Vilniaus krašto tautodailininkų bendrijų atstovai.

    Utenos rajono savivaldybės vicemerė Daiva Pečionė uteniškių vardu padėkojo parodos organizatoriams ir įteikė mero padėką bei dovanas Ramutei Kraujalienei. Ji įvertinta už tradicijų puoselėjimą, nuoseklų dėmesį Utenos regiono tautodailininkams ir jų kūrybos sklaidą Lietuvoje bei už jos ribų.

    R. Kraujalienės veikla glaudžiai susijusi ir su respublikinėmis parodomis, kurias organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, įskaitant Aukso vainikas ir Sidabro vainikėlis, taip pat Dainų šventėms skirtų ekspozicijų atrankas. Šis nuoseklus darbas dažnai lemia, kad regionų kūrėjų darbai pasiekia platesnę auditoriją ir įgyja tęstinį matomumą.

    Padėkos žodžius R. Kraujalienei taip pat skyrė Utenos rajono tautodailininkų klubo Svirno vadovė Dalia Urbonienė ir ilgametė buvusi vadovė, tautodailininkė Zita Indriūnienė. Šventėje pagerbti ir daugiau kaip 30 metų parodose dalyvaujantys kūrėjai, kuriems įteiktos Kultūros ministerijos padėkos.

    Renginio programą papildė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio Ratilio pasirodymas, pristatęs įvairių Lietuvos regionų dainas ir šokius. Tokie pasirodymai parodose ir jubiliejiniuose minėjimuose tampa neatsiejama tradicinės kultūros pristatymo dalimi, leidžiančia paveldo formas matyti kaip gyvą, o ne vien muziejinį reiškinį.

    Paroda Metai įamžinti raštuose išryškino ir platesnę tendenciją: vis dažniau tautodailės renginiai siekia ne tik eksponuoti darbus, bet ir paaiškinti jų kilmę, technikas bei regioninius skirtumus. Tai svarbu jaunosios kartos įtraukimui ir tam, kad tradicinė kūryba išliktų atpažįstama, aktuali ir perduodama kartu su amato žiniomis.

  • Zarasų tautodailininkas Saulius Savickas Prancūzijoje kurs ąžuolinę skulptūrą Ballan-Miré mieste

    Zarasų tautodailininkas Saulius Savickas Prancūzijoje kurs ąžuolinę skulptūrą Ballan-Miré mieste

    Gegužės 2–30 dienomis Prancūzijoje, Zarasų miesto partnerio Ballan-Miré kvietimu, vieši Zarasų krašto kūrėjas Saulius Savickas. Antalieptėje gyvenantis medžio drožėjas, tautodailininkas ir skulptorius į šią kelionę vyksta ne tik pristatyti savo amato, bet ir palikti apčiuopiamą kūrybinį pėdsaką.

    Ballan-Miré mieste S. Savickas apsistojo La Closerie de La Fuye – istorinėje sodyboje, šiandien veikiančioje kaip kultūros, bendruomenės ir edukacijų erdvė. Čia jis iš vietos miško ąžuolo kamienų kurs originalią skulptūrą, kuri liks kaip partnerystės ir kultūrinio dialogo ženklas.

    Organizatorių teigimu, tokios menininkų rezidencijos padeda miestų partnerystę paversti ne formaliu susitarimu, o gyva bendradarbiavimo praktika. Kūrėjo darbas viešoje erdvėje leidžia vietos žmonėms stebėti procesą, susipažinti su lietuviškos drožybos tradicija ir užmegzti tiesioginį ryšį su atvykusiu menininku.

    Kuo išsiskiria Sauliaus Savicko kūryba?

    S. Savickas Lietuvoje žinomas kaip tradicinės medžio drožybos puoselėtojas, kurio darbuose atsispindi kryždirbystės ir tautodailės kryptys. Jo kūrybos lauke minimi kryžiai, koplytstulpiai, Rūpintojėliai, skulptūros, taip pat lauko ir namų aplinkai skirti medžio dirbiniai bei baldai.

    Medžio drožyba reikalauja ne tik meninės vizijos, bet ir techninio tikslumo: tinkamai parinktos medienos, jos džiovinimo, atsparumo lauko sąlygoms sprendimų. Ąžuolas dėl tvirtumo ir ilgaamžiškumo dažnai pasirenkamas viešoms skulptūroms, tačiau jam būtina kruopšti apdirbimo ir apsaugos nuo drėgmės praktika.

    Atviros durys ir edukacijos bendruomenei

    Viešnagės metu planuojami susitikimai su vietos bendruomene ir atvirų durų dienos, per kurias gyventojai galės stebėti kūrybos eigą bei pabendrauti su menininku. Tokie renginiai dažnai tampa proga aptarti ne tik techninius amato aspektus, bet ir skirtingų šalių tradicijas, simbolius, istorines patirtis.

    Taip pat numatytos dvi edukacijos: viena skirta jaunuoliams su įvairiomis negaliomis, kita – vietinių organizacijų atstovams. Dalyviai galės susipažinti su medžio drožybos pagrindais, išbandyti įrankius ir praktiškai įvertinti, kiek kantrybės ir kruopštumo reikalauja rankų darbas.

    Zarasų rajono savivaldybė pažymi, kad kūrėjų išvykos ir bendri projektai su miestais partneriais prisideda prie regiono žinomumo, kultūrinių mainų ir bendruomenių ryšių stiprinimo. Tokios iniciatyvos leidžia pristatyti Zarasų krašto kūrybines tradicijas užsienyje ir kurti ilgalaikį bendradarbiavimą per meną.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Aukštadvario pavasario mugė pagal Jurgį: gausi augalų prekyba, amatai ir Jurginių apeigos

    Aukštadvario pavasario mugė pagal Jurgį: gausi augalų prekyba, amatai ir Jurginių apeigos

    2026 metais balandžio 25 dieną Aukštadvaryje surengta pavasarinė mugė pagal Jurgį subūrė vietos gyventojus ir svečius, atvykusius pasitikti šiltesnio sezono pradžios. Renginyje skambėjo sveikinimai ir priminta Jurginių reikšmė lietuviškoje tradicijoje, siejama su pavasario darbų startu.

    Mugėje dalyvavo amatininkai ir tautodailininkai, siūlę įvairius dirbinius bei rankdarbius, o didžiausio dėmesio sulaukė augalai ir sodinukai. Lankytojai rinkosi pavasarines gėles, dekoratyvinius augalus ir sodo naujoves, kurios kasmet tampa vienu pagrindinių tokių mugių traukos centrų.

    Prekybinė dalis tradiciškai persipynė su gastronominiais atradimais, todėl mugėje netrūko kepinių ir sezoninių skanėstų. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai svarbūs ne tik dėl prekybos, bet ir dėl galimybės vietos kūrėjams bei smulkiesiems gamintojams pasiekti pirkėją tiesiogiai.

    Scenoje nuo vaikų iki kapelos

    Meninėje programoje pasirodė Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“ neformalaus švietimo būrelio „Muzikos garsai“ jaunieji atlikėjai, folkloro kolektyvas „Volunga“, vokalinis ansamblis „Verknė“ ir Aukštadvario bendruomenės kapela. Koncertinė dalis kūrė šventišką nuotaiką ir įtraukė skirtingas kartas.

    Renginyje taip pat pristatytos autentiškos Jurginių apeigos, kurios primena kalendorinių švenčių vaidmenį bendruomenės gyvenime. Etnologų vertinimu, tokios praktikos padeda išlaikyti gyvąją tradiciją, o šiuolaikinėse mugėse ji dažnai susiejama su amatais, vietos maistu ir regiono tapatybės puoselėjimu.

    Kodėl pavasario mugės išlieka svarbios?

    Pastaraisiais metais Lietuvos regionuose ryškėja tendencija stiprinti vietos renginius, kurie vienu metu atlieka ir kultūrinę, ir ekonominę funkciją. Pavasario mugės, ypač orientuotos į sodininkystę ir smulkiąją gamybą, prisideda prie vietos verslų matomumo ir skatina trumpąsias tiekimo grandines.

    Aukštadvaryje surengta šventė tapo proga ne tik apsipirkti, bet ir susitikti su bendruomene, išgirsti koncertinę programą bei prisiminti Jurginių tradicijas. Organizatorių teigimu, tokie renginiai yra viena iš priemonių išlaikyti miestelio gyvybingumą ir pritraukti svečių į regioną.

  • Vabalninko 472-asis gimtadienis: padėkos, „Lino žiedas“ ir šventė, sujungusi bendruomenę

    Vabalninko 472-asis gimtadienis: padėkos, „Lino žiedas“ ir šventė, sujungusi bendruomenę

    Vabalninke balandžio 25 dieną paminėtas 472-asis miesto gimtadienis, subūręs vietos žmones ir svečius į šventę „Šokis ir daina miestui“. Nuo ankstaus ryto mieste vyko įvairios veiklos, o šventės programoje netrūko nei tradicijų, nei gyvo bendruomeniškumo.

    Renginyje dalyvavo Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, Biržų rajono savivaldybės vicemerai Astra Korsakienė ir Steponas Staškevičius. Jie pasveikino susirinkusiuosius ir akcentavo vietos kultūros, savanorystės bei bendruomenių iniciatyvų svarbą mažesniuose Lietuvos miestuose.

    Šventės metu Biržų rajono savivaldybės mero padėkos raštas įteiktas tautodailininkei Zitai Kumpelienei. Ji įvertinta už indėlį į tradicijų ir tautinio paveldo puoselėjimą, gebėjimą dalintis žiniomis bei veiklą, kuri stiprina Vabalninko krašto žinomumą.

    Iškilmingoje ceremonijoje įteiktas ir „Lino žiedo“ žymuo, kurį skiria Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondas. Šis apdovanojimas atiteko Biržų kultūros centro Vabalninko kultūros namų folkloro ansambliui „Saulala“, šiemet mininčiam 66 metų kūrybinės veiklos sukaktį.

    Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis pasveikino naujai išrinktą Vabalninko bendruomenės pirmininkę Dalią Strautinienę. Taip pat padėkota buvusiai pirmininkei Irminai Sirvydienei už atliktus darbus ir įsitraukimą telkiant vietos žmones.

    Į šventinę programą įsitraukė Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus bendruomenė, surengusi sporto varžybas, o Vabalninko Balio Sruogos gimnazija pakvietė į Pilietiškumo lenktynes. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa miestelių švenčių ašimi, kai šalia koncertų atsiranda daugiau dalyvavimo ir bendrų patirčių.

    Vabalninko bendruomenė taip pat surengė pyragų akciją „Pyragas miestui“, kurioje ragautojams savo kepinius pristatė 13 dalyvių. Šventės žiūrovus džiugino Biržų kultūros centro kolektyvai ir svečiai, o vakaro programą papildė atlikėja Laisva bei DJ Irmantinas.

    Tokie gimtadieniai miesteliams tampa ne tik proga pasilinksminti, bet ir būdu įtvirtinti tapatybę, prisiminti istoriją bei įvertinti žmones, kurie savo darbais kuria vietos kultūrinį stuburą. Vabalninko šventė dar kartą parodė, kad bendruomenę telkia ne vien scena, bet ir kasdienis įsitraukimas, tradicijų perdavimas bei pagarba vietos kūrėjams.