CP v2

Tag: Tautodailininkai

  • Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Posėdis Leipalingio dvare

    Leipalingio dvare Druskininkų savivaldybėje į posėdį susirinko Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos taryba. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo tęstinumą ir sklaidą ne tik Druskininkuose, bet ir visame Dzūkijos regione.

    Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, tarybos atstovai, Druskininkų savivaldybės specialistai, etninės kultūros puoselėtojai, tautodailininkai ir kūrėjai. Daug dėmesio skirta tam, kaip tradicijas išlaikyti gyvas kasdienybėje, o ne vien šventiniuose renginiuose.

    Kokios priemonės veikia, o kur stringa?

    Susitikimo metu pristatyta etninės kultūros situacija Druskininkų savivaldybėje, apžvelgtos vykdomos edukacijos ir renginiai, taip pat tradicijų išsaugojimo iniciatyvos. Aptarti iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria bendruomenės ir organizatoriai: kartų kaita, mažėjantis nuoseklus įsitraukimas ir riboti žmogiškieji ištekliai.

    Diskusijose pabrėžta, kad etninės kultūros sklaidą vis dažniau lemia praktiniai sprendimai: aiškus edukacijų turinys, bendradarbiavimas su mokyklomis, muziejais ir vietos bendruomenėmis, taip pat tradicijų pateikimas šiuolaikiškai, neprarandant autentiškumo. Dalyviai akcentavo, jog svarbu ne tik renginių gausa, bet ir jų kokybė bei tęstinumas.

    Heraldika ir regiono tapatybė

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių įteisinimas. Tokie sprendimai, pasak posėdžio dalyvių, prisideda prie aiškesnės regiono tapatybės ir atpažįstamumo, o simboliai tampa ne vien formalumu, bet ir edukacine priemone.

    Taip pat aptarti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso prioritetai bei Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai. Šios iniciatyvos vertintos kaip svarbūs būdai įtraukti tiek jaunimą, tiek turizmo sektorių, kad tradicijos būtų ne tik saugomos, bet ir taptų vietos ekonomikos bei švietimo dalimi.

    Posėdžio dalyviai susipažino su Leipalingio dvaro istorija ir aplankė A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Susitikimą užbaigė pažintinė edukacija Druskininkuose, kurios metu gilintasi į vietos kultūros ir istorijos paveldą.

  • Elektrėnų tautodailininkai grįžo iš jubiliejinės parodos Trakų Vokės dvare: kas sulaukė padėkų

    Balandžio pabaigoje uždaryta jubiliejinė tautodailės paroda „Metai įamžinti raštuose“, visą balandžio mėnesį veikusi Trakų Vokės dvaro sodybos erdvėse. Paroda subūrė daugiau kaip 220 kūrėjų iš įvairių savivaldybių ir regionų, tarp jų ir Elektrėnų krašto atstovus.

    Lankytojams pristatyta plati tradicinių amatų ir dailės darbų panorama: tapyba, grafika, medžio skulptūra, karpiniai, šiaudiniai sodai, verbos, margučiai, tradicinė keramika, kalviškos saulutės, muzikos instrumentai, juostos ir tautiniai kostiumai. Organizatorių teigimu, ekspozicija siekė parodyti, kaip tautodailė šiandien jungia skirtingas kartas ir išlaiko regionų savitumą.

    Lietuvos tautodailininkų sąjungos jubiliejus

    Balandžio 30 dieną Trakų Vokės dvaro sodyboje vyko Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio minėjimas, į kurį pakviesti ir Elektrėnų krašto tautodailininkai. Renginyje dalyvavo mezgimo, skiautinių, tapybos, audimo, siuvinėjimo, veltos vilnos ir medžio drožybos kūrėjai, pristatę savo darbus ir bendravę su kolegomis iš kitų regionų.

    Elektrėnų kraštui atstovavo Regina Žvirblienė, Onutė Bagdonavičienė, Vida Vičkačkienė, Regina Norušienė, Orinta Diatlovienė, Angelė Gliaudelienė, Romaldas Skorupskas, Vida Juknelienė ir Zigmas Mažeika. Kūrybinių sričių įvairovė atspindėjo ne tik tradicinius amatus, bet ir šiuolaikiškesnes interpretacijas, kai tradicinės technikos pritaikomos šiandienos poreikiams.

    Padėkos ilgamečiams dalyviams

    Šventėje dalyvius pasveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys ir savivaldybių bei bendrijų atstovai. Renginio metu pabrėžta, kad tautodailė išlieka svarbi kultūrinės tapatybės dalis, o parodos ir bendruomenių veikla padeda palaikyti meistrystės perdavimą.

    Daugiau nei 30 metų parodose dalyvaujantys tautodailininkai buvo apdovanoti Kultūros ministerijos padėkomis. Dėmesio sulaukė ir pagrindinė parodos organizatorė Ramutė Kraujalienė, kuriai padėkota už nuoseklų darbą telkiant kūrėjus ir stiprinant tautodailės matomumą.

    Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ programa, pristačiusi skirtingų Lietuvos regionų dainas ir šokius. Elektrėnų krašto tautodailininkai pabrėžė, kad dalyvavimas tokiame minėjime yra ne tik įvertinimas, bet ir paskata toliau puoselėti tradicijas bei dalintis jomis su jaunąja karta.