Europos Sąjungos šalys kasmet netenka apie 59,3 mlrd. eurų mokesčių pajamų, kai tarptautinės bendrovės perkelia pelną per sienas, skelbia „Tax Justice Network“. Organizacija teigia, kad maždaug 8 mlrd. eurų šių nuostolių siejami su Jungtine Karalyste ir jos užjūrio teritorijomis bei Karūnos valdomomis priklausomybėmis.
Pasak analizės, ši suma sudaro 13,6 proc. visų ES įvertintų praradimų dėl pelno perkėlimo. Taip pat nurodoma, kad Jungtinės Karalystės tinklas sudaro daugiau nei 30 proc. pasaulinės rizikos, susijusios su piktnaudžiavimu pelno apmokestinimu.
Pelno perkėlimu vadinamos schemos, kai pelnas apskaitoje registruojamas mažesnių mokesčių jurisdikcijose, o ne ten, kur realiai vykdoma veikla. Tai gali būti grupės įmonių tarpusavio mokėjimai, pavyzdžiui, palūkanos ar autoriniai mokesčiai, mažinantys apmokestinamąjį pelną didesnių mokesčių šalyse.
EBPO yra pažymėjusi, kad didelė dalis tokių praktikų nėra neteisėtos, nors dalis gali pažeisti taisykles. Vis dėlto akcentuojama, kad tokios schemos mažina mokesčių sistemų teisingumą, o pasauliniu mastu vyriausybėms gali kainuoti nuo 89 mlrd. iki 214 mlrd. eurų per metus.
Kur ES praranda daugiausia?
„Tax Justice Network“ savo skaičiavimus paskelbė kartu su lapkričio 5 dieną atnaujintu „Corporate Tax Haven Index“. Pateikiami duomenys yra už 2022 metus ir apima su tarptautinėmis įmonėmis siejamus nuostolius, o ne individualių asmenų mokesčių vengimą.
Didžiausi nuostoliai ES fiksuojami Prancūzijoje – 13,1 mlrd. eurų, antroje vietoje yra Vokietija su 11,8 mlrd. eurų. Kartu šios dvi šalys sudaro 24,9 mlrd. eurų, arba 42 proc. viso ES įvertinto nuostolio.
Daugiau nei 4 mlrd. eurų per metus praranda Ispanija (4,8 mlrd.), Lenkija (4,7 mlrd.) ir Belgija (4,1 mlrd.). Daugiau nei 3 mlrd. eurų netektys įvardijamos Italijoje (3,6 mlrd.), Nyderlanduose (3,5 mlrd.) ir Liuksemburge (3,2 mlrd.).
Lietuva priskiriama prie mažiausiai prarandančių ES valstybių – organizacijos vertinimu, 2022 metais nuostolis siekė apie 59 mln. eurų. Mažiau nei 100 mln. eurų taip pat priskiriama Maltai, Latvijai, Estijai ir Kroatijai.
Kiek nuostolių siejama su JK tinklu?
Organizacija teigia, kad tai pirmasis kartas, kai įvertinta, kiek kiekviena ES šalis praranda dėl pelno perkėlimo, siejamo būtent su Jungtinės Karalystės mokesčių rojų tinklu. Bendras įvertis – apie 8 mlrd. eurų.
Didžiausia dalis, siejama su šiuo tinklu, įvardijama Prancūzijoje: 2,8 mlrd. eurų, arba 21,3 proc. šalies nuostolių dėl pelno perkėlimo. Vokietijoje atitinkamai nurodoma 1,4 mlrd. eurų ir 11,9 proc.
Taip pat skaičiuojama, kad su Jungtinės Karalystės tinklu siejami nuostoliai sudaro apie 570 mln. eurų Liuksemburge, 475 mln. eurų Ispanijoje, po 438 mln. eurų Lenkijoje ir Italijoje bei 415 mln. eurų Belgijoje.
Indekse – britiškos jurisdikcijos tarp lyderių
„Corporate Tax Haven Index“ jurisdikcijas reitinguoja pagal riziką, kad jų mokesčių taisyklės ir finansinė veikla leidžia tarptautinėms korporacijoms sumažinti mokesčius kitose šalyse. Vertinime derinamas teisinių reguliavimų įvertinimas ir užsienio tiesioginių investicijų srautų mastas.
Skelbiama, kad keturios britiškos jurisdikcijos patenka į pirmąjį dešimtuką: Britų Mergelių salos, Kaimanų salos ir Bermudai užima pirmąsias tris vietas, o Džersis – aštuntą. Dar dvi – Gernsis ir Meno sala – patenka į dvidešimtuką, o pati Jungtinė Karalystė reitinge yra 19-oje vietoje.
Organizacijos vertinimu, Jungtinė Karalystė ir šešios minėtos jurisdikcijos kartu sudaro 31 proc. pasaulinės rizikos, o įtraukus dar keturias britų užjūrio teritorijas – 33,3 proc.
Tuo pat metu „Tax Justice Network“ pabrėžia, kad Jungtinė Karalystė pati taip pat priskiriama prie šalių, kurios patiria didelius nuostolius dėl pelno perkėlimo: vertinama, kad vidutiniškai 2018–2022 metais ji kasmet netekdavo apie 12,8 mlrd. svarų (14,7 mlrd. eurų).
Įtraukus turtingus asmenis, skaičiai dar didesni
Organizacija atkreipia dėmesį, kad pelno perkėlimas yra tik dalis bendros problemos. Įtraukus ir turtingų asmenų mokesčių vengimą per nedeklaruotą užsienyje laikomą turtą, pasauliniai nuostoliai vertinami gerokai didesni.
„State of Tax Justice 2024“ ataskaitoje pasauliniai praradimai įvertinti 416 mlrd. eurų per metus. Joje nurodoma, kad įmonių pelno perkėlimas sudaro apie 71 proc. šio dydžio.