CP v2

Tag: TBM

  • Lenkai pranoksta save: vienas ilgiausių geležinkelio tunelių jau įgauna formą – vaizdai iš statybų

    Lenkai pranoksta save: vienas ilgiausių geležinkelio tunelių jau įgauna formą – vaizdai iš statybų

    Mažosios Lenkijos vaivadijoje įsibėgėja vienas didžiausių pastarųjų metų geležinkelio infrastruktūros projektų – Podłęże–Piekiełko. Jo tikslas – nutiesti naujas atkarpas ir modernizuoti esamus kelius kalnuotame regione, kad kelionės traukiniais taptų greitesnės ir patikimesnės.

    Vienas ryškiausių projekto objektų – geležinkelio tunelis po Pisarzowa vietove. Jo dvi pagrindinės lygiagrečios šachtos siekia apie 3 750 metrų, o statybų aikštelėje jau fiksuojama, kaip anksčiau išgręžtos ertmės virsta realiu tunelio profiliu su inžineriniais elementais.

    Tunelis buvo gręžiamas tunelių gręžimo mašinomis TBM, kurioms suteikti vardai Kinga ir Jadwiga. Ši technologija plačiai taikoma dideliuose infrastruktūros projektuose, nes leidžia tiksliai kasti sudėtingomis geologinėmis sąlygomis ir mažinti poveikį paviršiui.

    Projekto atstovai skelbia, kad šiuo metu tuneliuose vyksta intensyvūs statybos darbai: įrengiami jungiamieji praėjimai, kurie sujungs abi tunelio šakas, formuojami pėsčiųjų takai ir montuojami kiti būtinieji konstrukciniai sprendiniai. Tokie jungiamieji elementai svarbūs saugai ir eksploatacijai, ypač avarinių situacijų atveju.

    Šis tunelis yra tik viena iš keliolikos požeminių atkarpų, numatytų kalnuotame regione, kur naujai infrastruktūrai tenka prisitaikyti prie sudėtingo reljefo. Skelbiama, kad po Pisarzowa esantis tunelis bus vienas iš trijų ilgiausių šiame projekte – jų ilgis viršys 1 kilometrą, o likusieji bus trumpesni.

    Tuo pat metu planuojamas ir dar ilgesnis tunelis tarp Szczyrzyc ir Tymbark vietovių, kurio bendras ilgis turėtų viršyti 3,8 kilometro. Jo gręžimas dar neprasidėjo, tačiau į statybų zoną jau atgabentos dvi TBM mašinos, anksčiau dirbusios po Pisarzowa, o dabar jos ruošiamos surinkimui.

    Podłęże–Piekiełko projektas apima ne tik tunelius, bet ir naujų bėgių tiesimą bei esamos infrastruktūros atnaujinimą. Tikimasi, kad užbaigus darbus sutrumpės kelionių trukmė tarp pagrindinių Mažosios Lenkijos regiono centrų, o naujos atkarpos taps svarbia susisiekimo grandimi tiek kasdieniams keleiviams, tiek krovinių vežimui.

  • Lodzėje – milžiniška TBM: „CPK“ KDP tunelis bus gręžiamas rekordinio dydžio skydu

    Lodzėje – milžiniška TBM: „CPK“ KDP tunelis bus gręžiamas rekordinio dydžio skydu

    Lodzėje į statybvietę atgabentas didžiausias tunelių gręžimo mašinos TBM elementas – pjovimo skydas, kuris bus naudojamas greitųjų geležinkelių KDP tuneliui. Projektas yra platesnės Lenkijos transporto pertvarkos dalis, susijusios su „CPK“ programa ir vadinamąja Y formos greitųjų linijų koncepcija.

    TBM įranga į Lodzę gabenama dalimis, o svarbiausio komponento transportas tapo atskira logistine operacija. Dėl gabaritų ir eismo ribojimų krovinys vežtas naktį, pasitelkiant specializuotą techniką ir iš anksto suderintus maršrutus.

    Skydas, kuris bus montuojamas į TBM priekį, sveria 145 tonas, o jo skersmuo siekia 8,4 metro. Tokie parametrai rodo, kad darbai bus vykdomi dideliame gylyje ir sudėtingomis geologinėmis sąlygomis, todėl itin svarbus tikslus surinkimas bei nuolatinė statybos proceso kontrolė.

    Tunelio rangovu nurodoma bendrovė „PORR“, kuri statybvietėje jau anksčiau parengė pagrindinę infrastruktūrą, reikalingą TBM paleidimui. Tarp svarbiausių darbų – starto ir pabaigos kamerų įrengimas, taip pat kėlimo įrangos testai, būtini saugiam masyvių detalių montavimui.

    Planuojama, kad Lodzės KDP tunelis bus vienas ilgiausių tokio tipo geležinkelio tunelių Lenkijoje – jo ilgis sieks 4,6 kilometro. Projektiniuose sprendiniuose minima ir reikšminga tunelio erdvė, nes numatomas apie 14 metrų plotis, leidžiantis užtikrinti reikiamus techninius ir saugos reikalavimus.

    Pagal skelbiamus grafikus, pagrindinė konstrukcija turėtų būti užbaigta iki 2029 metų pabaigos, o vėliau sektų kiti geležinkelio infrastruktūros įrengimo etapai. Pirmųjų traukinių eismas tuneliu siejamas su 2032 metais, tačiau galutiniai terminai priklausys nuo statybos eigos, bandymų ir visos linijos parengties.

  • Lenkijos ilgiausias geležinkelio tunelis po Lodze: 145 tonų TBM dalis jau pakeliui į statybvietę

    Į Lodzę artėja svarbiausia tunelių gręžimo mašinos (TBM) dalis, kuri užbaigs sudėtingą logistikos operaciją – centralinė pjovimo galvutės sekcija su pagrindine pavara. Krovinys sveria 145 tonas, todėl jis gabenamas naktimis, o kelionė iki statybvietės trunka kelias naktis.

    Ši TBM bus naudojama būsimam greitųjų geležinkelių tuneliui po Lodze, kuris taps ilgiausiu ir plačiausiu tokio tipo geležinkelio objektu Lenkijoje, išgręžtu vienu ištisiniu ruožu. Tunelio skersmuo sieks apie 14 metrų, o ilgis – apie 4,6 kilometro.

    Kas vyksta statybvietėje?

    Atgabenus pagrindinį elementą, rangovai pereis prie visos mašinos montavimo ir techninių bandymų. Pasirengimo darbai užtruks dar kelis mėnesius, o pats gręžimas, pagal dabartinį grafiką, turėtų prasidėti 2027 metų pavasarį starto šachtoje Retkinijoje.

    Didelių gabaritų kroviniai įprastai planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų miesto ir tarpmiestinio eismo ritmą, todėl konvojai dažniausiai juda naktimis. Tokia logistika reikalauja specialių maršrutų, leidimų, policijos palydos ir laikinų eismo ribojimų.

    Kodėl tunelis svarbus KDP projektui?

    Tunelis po Lodze numatomas kaip vienas kertinių greitųjų geležinkelių infrastruktūros mazgų – jis turėtų užtikrinti miesto pervažiuojamumą traukiniams, neapkraunant paviršinių gatvių ir tankiai užstatytų rajonų. TBM technologija tokiose vietose pasirenkama dėl didesnio tikslumo ir mažesnio poveikio paviršiui, palyginti su atvirais kasimo darbais.

    Projektas siejamas su vadinamuoju Y formos greitųjų geležinkelių koridoriumi, kuriuo planuojama sujungti Varšuvą, naują oro uostą, Lodzę ir toliau kryptimis į Vroclavą bei Poznanę. Dėl to tunelis laikomas ne tik miesto, bet ir viso šalies greitųjų susisiekimo planų infrastruktūriniu „butelio kakliuku“, nuo kurio priklausys būsimos linijos pralaidumas.

  • Tunelio gręžimas Lodzėje artėja prie atnaujinimo: PKP PLK derasi su trimis rangovais

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pradėjo rangovo atranką, kuris turėtų užbaigti Lodzės skersinį geležinkelio tunelį. Rugpjūčio viduryje trys atrinkti kandidatai gavo kvietimus į derybas, tačiau įmonė kol kas neatskleidžia, kas jie tokie.

    PKP PLK teigia, kad į pokalbius pakviesti subjektai, kurie, užsakovo vertinimu, turi daugiausia patirties ir kompetencijų saugiai pabaigti sudėtingą gręžimo etapą. Atranka vyksta ribotu būdu, taikant derybas be viešo skelbimo.

    Tunelio darbai įstrigo 2024 metų rudenį, kai pastatuose virš planuojamos trasos fiksuota rimtų pažeidimų. Nuo tada tunelį gręžianti TBM mašina „Katarzyna“ liko po žeme, o projektas tapo vienu probleminiausių šalies geležinkelių infrastruktūros objektų.

    PKP PLK tikisi, kad gręžimas būtų atnaujintas 2027 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau pabrėžia, kad terminas priklausys nuo naujo rangovo atlikto TBM mašinos techninės būklės įvertinimo. Lygiagrečiai turėtų būti tikrinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei skaičiuojamas poveikis aplinkiniams pastatams.

    „Kartu bus vertinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei poveikis aplinkiniam užstatymui tolesnėje gręžimo trasoje. Šie veiksmai atliekami siekiant padidinti darbų saugą“, – sakė PKP PLK atstovas spaudai Rafałas Wilgusiakas.

    Vienas didžiausių iššūkių išlieka tai, kaip į gręžimo atnaujinimą reaguos virš tunelio stovintys istoriniai namai. PKP PLK pripažįsta, kad dėl grunto būklės ir ankstesnių pažeidimų rizika esamam užstatymui išlieka padidėjusi, todėl viešojoje erdvėje aptariamas ir dalies pastatų nugriovimo scenarijus.

    2026 metų viduryje Lodzės vaivada priėmė sprendimą perimti keturis pastatus, esančius virš įstrigusios TBM mašinos. Šiuo metu vyksta jų vertinimas, o vėliau turėtų būti priimti sprendimai dėl kompensacijų ir jų išmokėjimo.

    PKP PLK pabrėžia, kad galimų griovimų apimtis priklausys nuo technologinių sprendimų, kuriuos pasiūlys naujasis rangovas. Kitaip tariant, galutiniai veiksmai bus aiškūs tik tada, kai bus pasirinktas vykdytojas ir atlikti papildomi techniniai skaičiavimai.

    Skersinis tunelis Lodzėje yra esminė platesnio projekto dalis, kuri turėtų sujungti pagrindines miesto geležinkelio stotis ir leisti traukiniams važiuoti per patį centrą. Projektas numato ne tik dviejų kelių tunelį, bet ir naujas stoteles bei papildomus vieno kelio tunelius, dalis kurių jau baigti.

    Pradiniai planai buvo gerokai ambicingesni: sutartis, pasirašyta 2017 metų gruodį, numatė projekto pabaigą 2021 metų gruodį. Dėl vėlavimų ir rangovo pasikeitimo PKP PLK vengia įvardyti galutinę darbų pabaigos datą ir tikslų biudžetą, nes jis priklausys nuo realiai atliktų darbų inventorizacijos, TBM būklės, pirkimų rezultatų ir naujų grafikų.

  • Lodzėje ruošiamasi KDP tunelio gręžimui: sumontuotas 35 tonų TBM sandarinimo žiedas

    Lodzėje užbaigtas vieno svarbiausių Kolei didelių greičių (KDP) tunelio parengiamųjų etapų darbas: starto kameroje Retkinijoje sumontuotas apie 35 tonas sveriantis tunelių gręžimo mašinos TBM sandarinimo žiedas. Projekto užsakovė bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) nurodo, kad šis elementas reikalingas tam, kad TBM galėtų saugiai pradėti gręžimą nuo pat pirmųjų metrų.

    Sandarinimo žiedas skirtas palaikyti stabilias darbo sąlygas ir valdyti slėgį tarp TBM korpuso ir grunto. Praktikoje tai reiškia geresnę cemento skiedinio slėgio kontrolę, mažesnę grunto deformacijų riziką ir didesnį saugumą miesto teritorijoje, kur jautriausiai reaguoja paviršiaus danga bei požeminės komunikacijos.

    Kam reikalingas sandarinimo žiedas?

    CPK aiškina, kad tunelius tiesiant po tankiai apgyvendintomis teritorijomis vienas sudėtingiausių uždavinių yra kontroliuoti, kaip darbai veikia gruntą ir požeminį vandenį. Sandarinimo žiedas padeda TBM tiksliai dozuoti ir palaikyti reikiamą slėgį naudojant skystas statybines medžiagas, kurios užpildo tarpą tarp tunelio apdailos ir grunto.

    Tokie sprendimai taikomi siekiant sumažinti nekontroliuojamo paviršiaus sėdimo tikimybę virš statomo tunelio. Miesto sąlygomis tai itin svarbu, nes net nedideli grunto poslinkiai gali paveikti gatves, šaligatvius ar šalia esančius pastatus.

    Tikslumas ir grafikas Lodzėje

    CPK pabrėžia, kad dėl didelio elemento svorio ir tunelio parametrų montavimo darbai pareikalavo itin aukšto tikslumo. Rangovai nurodė, jog sandarinimo žiedas sumontuotas laikantis maždaug 5 milimetrų tikslumo, nes net nedidelės paklaidos galėtų apsunkinti žiedo ir TBM sąveiką pradedant gręžimą.

    Planuojama, kad 4,6 kilometro ilgio KDP tunelio gręžimas prasidės 2027 metų pradžioje. Tunelyje numatyti du keliai, o traukinių eismas projektuojamas iki 160 kilometrų per valandą greičiu, o tunelio statybos pabaiga šiuo metu siejama su 2029 metais.

    Evakuacijos kameros ir eismo pokyčiai

    Maršrute nuo starto kameros Retkinijoje iki Lodzės Fabryczna stoties numatytos penkios evakuacijos kameros. Viena jų, prie Nad Karolewką gatvės, jau statoma, o dar viena yra parengiamųjų darbų stadijoje.

    Dėl statybos miesto gatvėse jau taikomi laikini eismo organizavimo sprendimai. Pranešta, kad alėjoje Bandurskiego, šalia Atlas Arenos, vairuotojai kurį laiką juda laikina važiuojamąja dalimi, įrengta aplink statybvietę.

    „Sandarinimo žiedas yra būtinas TBM darbų pradžiai ir leis saugiai gręžti, kontroliuojant cemento skiedinio slėgį tarp TBM apdailos ir grunto, taip mažinant paviršiaus sėdimo riziką virš tunelio“, – nurodė CPK.

    Lodzės tunelis taps KDP linijos Y dalimi, kuri sujungtų Varšuvą su Lodze, o vėliau šakotųsi Poznanės ir Vroclavo kryptimis. Pagal CPK programos planus, KDP linija turi būti pradėta eksploatuoti iki 2035 metų, o greitieji reisai tarp Varšuvos, planuojamo CPK oro uosto ir Lodzės siejami su 2032 metais.

    CPK programoje numatytas ir centrinio oro uosto statybos projektas tarp Varšuvos ir Lodzės, pradinis jo pajėgumas siejamas su 34 milijonais keleivių per metus. Investicijų apimtis iki 2032 metų CPK nurodo kaip apie 30 milijardų eurų, sumą suapvalinant iki aiškesnės reikšmės.

  • Lenkija gręžia rekordą: į ilgiausio geležinkelio tunelio statybas atgabena milžiniškas TBM

    Lenkija gręžia rekordą: į ilgiausio geležinkelio tunelio statybas atgabena milžiniškas TBM

    Lenkijoje vykstantis Podłęże–Piekiełko geležinkelio projektas artėja prie dar vieno svarbaus etapo: į statybų aikšteles gabenamos dvi tunelių gręžimo mašinos TBM. Būtent jos turėtų išgręžti ilgiausią šalies geležinkelio tunelį, kuris taps nauju nacionaliniu rekordu.

    Planuojama, kad tunelis tarp Szczyrzyco ir Tymbarko bus kiek ilgesnis nei jau išgręžtas tunelis po Pisarzowa. Pastarasis siekė 3 750 metrų, o naujasis tunelis turėtų būti maždaug šimtu metrų ilgesnis.

    TBM technika atgabenama išardyta dalimis, naudojant žemagrindes platformas, o vėliau bus surinkta statybų vietoje. Toks gabenimas sudėtingas dėl mašinų dydžio ir masės, todėl jam reikia kruopščios logistikos, maršrutų paruošimo ir specialios technikos.

    Projektas Podłęże–Piekiełko laikomas vienu didžiausių pastarųjų metų geležinkelių infrastruktūros projektų Lenkijoje. Jo esmė yra naujų bėgių tiesimas, dalies esamos infrastruktūros modernizavimas ir kelionių trukmės trumpinimas tarp Mažosios Lenkijos regiono miestų bei aglomeracijų.

    Atkarpa Szczyrzyc–Tymbark, kur ir bus įrengtas rekordinis tunelis, priklauso visiškai naujai geležinkelio linijai, žymimai numeriu 622. Tame pačiame ruože planuojamas ir dar vienas tunelis, o ilgiausiojo ilgis nurodomas 3 875 metrai, įskaitant evakuacinį tunelį T9.

    Be šių objektų, šalia numatytas ir trumpesnis, apie 1 kilometro ilgio tunelis. Iš viso visame Podłęże–Piekiełko projekte planuojama įrengti keliolika geležinkelio tunelių, iš kurių keli viršys 1 kilometro ribą.

    Tokio masto tunelių statybos Europoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi TBM technologija, nes ji leidžia tiksliai valdyti kasimo procesą, mažinti poveikį paviršiui ir efektyviau dirbti sudėtingomis geologinėmis sąlygomis. Vis dėlto galutinis tempas ir terminai paprastai priklauso nuo grunto struktūros, vandeningumo ir techninės priežiūros, todėl darbai planuojami su didelėmis saugos ir rizikų valdymo atsargomis.

  • Ilgiausias geležinkelio tunelis Pietų Lenkijoje priartėjo: darbus atliks iš Kinijos atgabentos TBM

    Pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje, priartėjo vienas ambicingiausių geležinkelio infrastruktūros etapų – ruože Szczyrzyc–Tymbark planuojama išgręžti ilgiausią regione geležinkelio tunelį. Darbai vyksta kaip projekto Podłęże–Piekiełko dalis, kuriuo siekiama sutrumpinti keliones traukiniais tarp Krokuvos, Nowy Sącz ir Zakopanės.

    Šiam etapui pasitelkiamos dvi tunelių kasimo mašinos TBM, į Lenkiją atgabentos iš Kinijos ir jau perkeltos į naują statybvietę Stróžos ir Wilkowisko apylinkėse. Įrangą teko išardyti į šimtus dalių ir etapais pergabenti į vietą, kur ruošiami starto portalai būsimam gręžimui.

    Kokie tuneliai bus gręžiami

    Ruože Szczyrzyc–Tymbark numatyti trys pagrindiniai tuneliai: du geležinkelio ir vienas evakuacinis. Ilgiausias geležinkelio tunelis šiame etape turėtų siekti 3 817 metrus, o greta jo bus gręžiamas 3 875 metrų evakuacinis tunelis.

    Be to, planuojamas ir trumpesnis 1 090 metrų geležinkelio tunelis. Tokia schema, kai kartu projektuojamas atskiras evakuacinis tunelis, kalnuotose teritorijose laikoma svarbiu saugos sprendimu, ypač ilgesniuose požeminiuose ruožuose.

    Kas žinoma apie TBM „Kinga“ ir „Jadwiga“

    Pirmoji į naują vietą atgabenta mažesnė TBM „Kinga“, anksčiau naudota evakuaciniam tuneliui po Pisarzowos viršūne. Šiuo metu ji iš naujo surenkama, keičiamos susidėvėjusios dalys ir ruošiama 3 875 metrų evakuacinio tunelio gręžimui.

    Didesnė TBM „Jadwiga“ į statybvietę gabenta vėliau – jos elementų transportas vyko vasaros viduryje. Po surinkimo ši mašina pirmiausia turėtų gręžti 1 090 metrų tunelį, o vėliau bus perkelta į kito portalo zoną, kur prasidės 3 817 metrų tunelio darbai.

    „Abi mašinos šiuo metu pereina kompleksinį atnaujinimo ir modernizavimo procesą. Į naują etapą perkeliame ne tik TBM, bet ir patikrintus technologinius sprendimus, gamybos bazę bei komandos kompetencijas“, – sakė sutarties direktorius Krzysztofas Kulpa.

    Grafikas ir platesnis projekto kontekstas

    Pagal skelbiamą grafiką, tunelių gręžimas šiame ruože turėtų startuoti 2027 metų pradžioje. Ruožas Szczyrzyc–Tymbark yra pirmasis visiškai naujos geležinkelio linijos nr. 622 elementas, jungsiantis planuojamą Szczyrzyc stotį su Tymbark stotimi modernizuojamoje linijoje nr. 104.

    Numatoma apie 8 kilometrus naujos geležinkelio trasos, taip pat viadukai, tiltai ir naujas sustojimo punktas Stróžos apylinkėse. Skelbiama, kad trys iš keturių tunelių bus įrengiami TBM metodu, o vienas – kasybos būdu.

    Projektuojama infrastruktūra turėtų leisti 160 kilometrų per valandą greitį keleiviniams traukiniams ir 120 kilometrų per valandą krovininiams. Tokie parametrai svarbūs ne tik kelionės trukmei, bet ir pralaidumui, ypač kai kalnuotas reljefas riboja tradicinės trasos tiesinimo galimybes.

  • CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    Lenkijoje vystomas greitųjų geležinkelių projektas, susijęs su Centriniu transporto mazgu CPK, artėja prie vieno sudėtingiausių etapų. CPK pranešė, kad Lodzėje rengiamasi pradėti svarbaus geležinkelio tunelio gręžimo darbus, kurie, pagal dabartinį planą, turėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Numatoma, kad Lodzės tunelis bus apie 4,6 kilometro ilgio ir taps esmine vadinamosios naujosios Y linijos dalimi, turinčios pagerinti susisiekimą tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokie infrastruktūros objektai paprastai projektuojami ne tik greičiui, bet ir pralaidumui, kad būtų galima padidinti reisų dažnį bei sumažinti kelionių laiką.

    Kas jau padaryta statybvietėje

    CPK nurodo, kad starto kameroje Lodzės Retkinijos rajone įrengta speciali konstrukcija, skirta tunelio gręžimo mašinai TBM pastatyti ir paruošti darbui. Ši vadinamoji lopšio konstrukcija reikalinga tam, kad sunkioji įranga būtų tiksliai įstumta į pradžios angą ir galėtų pradėti gręžimą pagal projektines trajektorijas.

    Statybvietėje jau yra atgabenta dalis TBM komponentų, kurie vėliau bus sujungti į vieną sistemą. CPK akcentuoja, kad starto kamera paruošta taip, jog būtų įmanoma etapais montuoti didžiosios skydinės mašinos dalis, o prieš pradedant realų gręžimą bus atlikti įvairūs bandymai.

    Pamatų betonavimo ir paruošiamieji darbai, kurie sudaro atramą TBM įrangai, pasak projekto informacijos, truko apie tris savaites ir vyko beveik nepertraukiamai. Tokie darbai miestuose dažniausiai planuojami itin tiksliai, nes bet koks nuokrypis gali turėti įtakos vibracijų kontrolei, grunto elgsenai ir vėlesniam tunelio įrenginių montavimui.

    Kodėl pasirinkta TBM technologija

    CPK teigia, kad TBM metodas šiuo metu laikomas standartu dideliuose tunelių projektuose tankiai urbanizuotose teritorijose, nes leidžia pasiekti aukštą tikslumą ir saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad tunelis kasamas po žeme, sumažinant poreikį ardyti paviršinę infrastruktūrą ir geriau kontroliuojant poveikį aplinkiniams pastatams.

    „Šis metodas šiandien yra standartas dideliems tunelių projektams stipriai urbanizuotose teritorijose, užtikrinantis aukštą saugumo lygį ir TBM tikslumą“, – sakė Mateuszas Kura.

    Prie parengiamųjų darbų, kaip nurodoma projekto komunikacijoje, dirbo tarptautinė specialistų komanda, į kurią įtraukti ekspertai iš kelių Europos šalių. Tokia praktika įprasta didelės apimties tuneliavimo projektuose, kai vienu metu reikia suderinti geologinius tyrimus, statybos logistiką, saugos procedūras ir įrangos montavimą.

    Kaip tunelis atrodo platesniame plane

    Lodzės tunelis turėtų tapti vienu ilgesnių geležinkelio tunelių šalyje, o CPK projekte numatomi ir kiti panašaus masto sprendimai. Skelbiama, kad planuojamas ir tunelis po nauju oro uostu, kurio ilgis galėtų siekti apie 6 kilometrus, taip pat papildomi tuneliniai sprendimai Varšuvos mazge, skirti patogiam traukinių išvedimui Lodzės kryptimi.

    Tokie projektai paprastai vertinami ne tik pagal statybos terminus, bet ir pagal tai, kaip jie pakeis regioninį mobilumą, krovininių bei keleivinių srautų paskirstymą ir atsparumą trikdžiams. CPK atveju svarbus bus ir techninis integravimas su esamu geležinkelių tinklu, kad naujos atkarpos realiai duotų planuojamą kelionės laiko ir pralaidumo efektą.

    Generaliniu rangovu nurodoma bendrovė „PORR S.A.“, o artimiausias etapas iki gręžimo pradžios bus susijęs su TBM surinkimu, testavimu ir papildomomis procedūromis, kurios būtinos prieš leidžiant įrangą į grunto masyvą. Jei planas nesikeis, tunelio gręžimo pradžia numatoma 2027 metų pradžioje.

  • Lodzėje leidžiamos 215 tonų TBM dalys: prasideda 4,6 km greitojo geležinkelio tunelio montavimas

    Lodzėje į naujo greitojo geležinkelio tunelio statybvietę pradėtos leisti pirmosios tuneliavimo mašinos TBM dalys. Kiekviena jų yra maždaug 19 metrų ilgio ir sveria apie 215 tonų, o elementai nuleidžiami į maždaug 45 metrų gylį – į vadinamąją startinę kamerą Retkinia.

    Šios konstrukcijos nėra vien metaliniai segmentai: jų viduje bus įrengtos energijos tiekimo, valdymo, hidraulikos ir grunto bei medžiagų transportavimo sistemos. Būtent jos užtikrina, kad TBM galėtų stabiliai ir saugiai dirbti po miesto centru, išlaikydama reikiamą kasimo tempą ir tikslumą.

    Kas vyksta statybvietėje dabar?

    Dabartinis etapas – logistinis ir inžinerinis išbandymas, nes ypač didelių gabaritų ir masės komponentus reikia tiksliai nuleisti bei paruošti surinkimui po žeme. Tam pasitelkiama speciali kėlimo įranga, kuri prieš tai buvo tikrinama apkrovų bandymais, kad atlaikytų šimtus tonų sveriančius krovinius.

    Numatoma, kad surinkta TBM startinėje kameroje darbą pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį. Pagal planą tunelio kasimo ir pagrindinių statybos darbų pabaiga siejama su 2028 metais, o apdailos darbai bei saugos bandymai gali tęstis iki 2029 metų, kai numatomi projekto priėmimai.

    4,6 km tunelis su dviem bėgiais

    Projektuojamas tunelis turėtų būti apie 4,6 kilometro ilgio, o jo skersmuo – maždaug 14 metrų, todėl jis būtų vienas didžiausių tokio tipo geležinkelio tunelių Lenkijoje, iškastas viena atkarpa. Viduje planuojami du bėgiai, kad traukiniai galėtų važiuoti abiem kryptimis, o tunelyje numatomas greitis iki 160 kilometrų per valandą.

    Šis tunelis yra svarbi didesnio greitojo geležinkelio koridoriaus dalis, siejamo su vadinamąja Y schema, kuri turėtų sujungti Varšuvą, naują oro uostą ir Lodzę, o vėliau – kryptis į Vroclavą bei Poznanę. Ilgalaikiuose planuose numatoma, kad pagrindiniuose maršrutuose traukiniai galėtų pasiekti iki 350 kilometrų per valandą greitį.

    Kodėl tai reikšminga?

    Tokių projektų sėkmė labai priklauso nuo parengiamųjų darbų kokybės: startinės ir priėmimo kamerų įrengimo, kėlimo ir surinkimo operacijų, geologinių rizikų suvaldymo bei nuolatinės darbų kontrolės. Miesto aplinkoje tuneliavimas reikalauja itin tikslaus slėgių ir grunto stabilumo valdymo, kad būtų apsaugota esama infrastruktūra.

    TBM naudojimas leidžia sumažinti poveikį paviršiui, palyginti su atvirais kasinėjimais, tačiau reikalauja didelių investicijų ir kruopštaus planavimo. Lodzės tunelio atveju tai tampa vienu ryškiausių regiono transporto infrastruktūros projektų, kuris turėtų pakeisti susisiekimo laikus ir maršrutų logiką ilgesnėje perspektyvoje.

  • Lenkija pradeda kasti ilgiausią šalies kelių tunelį: 5 km po Odra, darbai iki 2033 metų

    Lenkijoje pasirašyta sutartis dėl vieno ambicingiausių pastarųjų metų kelių infrastruktūros projektų – greitkelio S6 atkarpos Police–Goleniów, kuri yra Vakarų Ščecino aplinkkelio dalis. Pagrindinis projekto akcentas – maždaug 5 kilometrų ilgio tunelis po Odros upe, kuris turėtų tapti ilgiausiu kelių tuneliu šalyje.

    Lenkijos Kasybos priežiūros institucija WUG pabrėžia, kad tai bus ir vienas techniškai sudėtingiausių kelių statybos darbų šalies istorijoje. Tunelio atidarymas planuojamas ne anksčiau kaip 2033 metais, o visos atkarpos Police–Goleniów ilgis sieks 23,4 kilometro.

    Brangiausias GDDKiA projektas

    Skaičiuojama, kad S6 Vakarų Ščecino aplinkkelio Police–Goleniów atkarpos įgyvendinimas kainuos apie 1,2 milijardo eurų. Tai įvardijama kaip brangiausia investicija Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA istorijoje, o didžiausią biudžeto dalį sudaro būtent tunelio statyba.

    Didelę kainą lemia ne tik pati požeminė konstrukcija, bet ir būtinos geologinės studijos, vandens bei grunto kontrolė, saugos sistemos, ventiliacija ir sudėtinga statybos logistika upės slėnio zonoje. Tokiuose projektuose reikšminga dalis kaštų tenka rizikų valdymui ir ilgam bandymų bei sertifikavimo etapui prieš atidarymą.

    Dvi atskiros tunelio šachtos

    Projekte numatytos dvi atskiros tunelio šachtos, kiekvienoje jų suplanuotos dvi eismo juostos. Toks sprendimas įprastas moderniuose ilguose tuneliuose, nes pagerina eismo saugą, palengvina priežiūrą ir sumažina gaisro ar avarijos atveju kylančias rizikas.

    Numatyta įrengti devyniolika skersinių jungčių, skirtų evakuacijai ir techniniam aptarnavimui. Skelbiama, kad konstrukcijos apačia vietomis leisis iki maždaug 51 metro žemiau žemės paviršiaus, o važiuojamoji dalis bus iki 45 metrų gylyje.

    Tunelį kas TBM mašina

    Tunelį planuojama iškasti naudojant TBM tipo tuneliavimo mašiną, kurios skersmuo sieks apie 15 metrų. Tokia įranga leidžia vienu metu kasti ir tvirtinti tunelio žiedus, tačiau reikalauja itin tikslaus projektavimo, nes bet koks nuokrypis ar vandeningų sluoksnių netikėtumai gali sustabdyti darbus.

    Už projekto įgyvendinimą atsakingas konsorciumas, kurį sudaro NDI SA ir Turkijos bendrovė „Dogus Construction“. Rangovams teks užtikrinti ne tik kasimo darbus, bet ir visą tunelio inžinerinę infrastruktūrą – nuo elektros tiekimo ir ryšio iki automatinės gaisro aptikimo, dūmų šalinimo ir eismo valdymo sistemų.