CP v2

Tag: Technologijų perdavimas

  • „Eureka! Venture“ Italijoje startuoja su 20 mln. eurų fondu: dėmesys „DeepTech“ ir ankstyvai stadijai

    20 mln. eurų fondas Lazio regionui

    Milane ir Romoje veikianti rizikos kapitalo valdytoja „Eureka! Venture“ paskelbė pradedanti „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ – 20 mln. eurų ankstyvos stadijos fondą, skirtą „DeepTech“ startuoliams Italijoje. Fondas investuos nuo koncepcijos patvirtinimo ir pre-seed iki seed bei kitų ankstyvų etapų.

    Pagrindinis investuotojas fonde – Lazio regiono inovacijų agentūra Lazio Innova, įsipareigojusi skirti 16 mln. eurų. Šios lėšos numatytos pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų programą 2021–2027 metų laikotarpiui, o likusi dalis planuojama pritraukti iš privačių investuotojų.

    „Su pirmuoju fondu parodėme, kad Italija turi nuosavų technologijų, kurios gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Su antruoju fondu ir kartu su Lazio Innova sieksime pritraukti daugiau investuotojų į „DeepTech“, kuri Italijoje vis dar nepakankamai atstovaujama“, – sakė „Eureka! Venture“ vadovas Stefano Peroncini.

    Pasak fondo valdytojo, vienas iš naujojo fondo tikslų – sumažinti privačių investuotojų įėjimo barjerus. Tam numatomas mechanizmas, pagal kurį pelno ir nuostolių pasidalijimas gali būti suprojektuotas taip, kad privačiam kapitalui rizika būtų mažesnė, o tai svarbu ankstyvos stadijos „DeepTech“ investicijoms.

    „DeepTech“ rinka Europoje juda

    Fondo startas vyksta tuo metu, kai Europoje tęsiamas finansavimas „DeepTech“ kryptims – nuo robotikos ir pažangios gamybos iki kvantinių technologijų bei medžiagotyros. Italijoje pastaruoju metu taip pat matomos didesnės investicijos į aukštųjų technologijų komandas, ypač pramonės, infrastruktūros ir kibernetinio saugumo srityse.

    „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ bus orientuotas į technologijas, turinčias aiškų mokslinį pagrindą, intelektinę nuosavybę ir aukštas įėjimo kliūtis konkurentams. Tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas sprendimams, kuriems reikalinga ilgesnė kūrimo fazė, tačiau sėkmės atveju jie gali sukurti didesnę vertę ir būti patrauklūs tarptautinei plėtrai.

    Kur bus investuojama?

    Fondo strategijoje įvardijamos sritys, kurios Europoje laikomos prioritetinėmis dėl konkurencingumo ir atsparumo: klimato kaitos mažinimas ir energetikos transformacija, tvarumas bei žiedinė ekonomika. Taip pat numatytos investicijos į pramonę ir pažangią gamybą, mobilumą, infrastruktūrą, logistiką, saugumą ir gynybą.

    Atskira kryptis – sprendimai, susiję su visuomenės senėjimu ir ilgaamžiškumu, kur „DeepTech“ gali pasiūlyti naujus diagnostikos, reabilitacijos, asistentinių sistemų bei automatizavimo modelius. Fondo investavimo logika remiasi prielaida, kad tokios technologijos dažniausiai gimsta akademinėje aplinkoje, bet joms trūksta kapitalo ir pramoninės validacijos ankstyvame etape.

    „Investicija į „Eureka! Venture“ padeda stiprinti Lazio modelį, orientuotą į tyrimų ir nuosavų technologijų komercializavimą. Tai plečia regiono ekosistemos įrankius ir kuria tvirtesnę jungtį tarp mokslo, verslo ir rinkos“, – sakė Lazio Innova generalinis direktorius Andrea Ciampalini.

    Kas yra „Eureka! Venture“?

    „Eureka! Venture“ įkurta 2019 metais kaip nepriklausoma turto valdymo bendrovė, veikianti rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkoje. Bendrovė nurodo, kad iki šiol yra pritraukusi daugiau nei 190 mln. eurų per kelis skirtingos specializacijos fondus – nuo technologijų perdavimo iki programinės įrangos ir investicijų į mažas ir vidutines įmones.

    Naujasis „Eureka! Fund II – Deep Tech Lazio“ pristatomas kaip tęstinumas po ankstesnio technologijų perdavimo fondo, pradėto 2020 metais. Skelbiama, kad antruoju fondu bus siekiama plačiau investuoti į ankstyvą ir augimo stadiją, daug dėmesio skiriant industrializacijai, produkto validacijai ir komercializavimui.

    Fondas planuoja vykdyti projektų paiešką visos Italijos mastu, tačiau investicijų prioritetas bus teikiamas komandoms, kurios jau veikia Lazio regione arba ketina čia kurti aktyvią veiklą. Taip siekiama ne tik finansuoti technologijų kūrimą, bet ir pritraukti į regioną kompetencijas, įmones bei kapitalą.

  • Lenkija renkasi „Ponar Wadowice“: įmonė taps svarbiu K2PL tankų remonto ir gamybos grandies tašku

    Lenkijos gynybos ministerija patvirtino įmonę „Ponar Wadowice“ kaip vieną pagrindinių partnerių, numatytų K2 ir K2PL programoje. Sprendimas susijęs su technologijų perdavimu ir pajėgumų kūrimu, kad dalis tankų komponentų būtų aptarnaujami, remontuojami ir gaminami Lenkijoje.

    Ministerijos žingsnis reiškia, kad atveriamas kelias detalesnėms deryboms su Pietų Korėjos gamintoju „Hyundai Rotem“. Toks modelis paprastai siejamas su tikslu mažinti priklausomybę nuo užsienio serviso, trumpinti remonto terminus ir stiprinti vietos pramonės kompetencijas.

    Kas patikėta „Ponar Wadowice“?

    Skelbiama, kad „Ponar Wadowice“ numatoma atsakomybė apima techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto darbus pasirinktoms K2 tankų sistemoms. Taip pat kalbama apie hidropneumatinės pakabos komponentų gamybą ir jų aptarnavimą, kurie būtų integruojami į Lenkijoje montuojamas mašinas.

    „Verta pabrėžti, kad mūsų bendrovė buvo nurodyta kaip partnerė tiek remonto, serviso ir priežiūros, tiek hidropneumatinės pakabos elementų gamybos srityse“, – sakė „Ponar Wadowice“ vadovas Marekas Warzecha.

    Prieš priimant sprendimą įmonėje buvo atliktas išsamus pramoninės parengties vertinimas, kurį vykdė „Hyundai Rotem“ ekspertai. Toks auditas gynybos projektuose paprastai tikrina infrastruktūrą, kokybės užtikrinimo procesus, tiekimo grandinės patikimumą ir inžinerines kompetencijas.

    K2PL: kuo skirsis nuo bazinės versijos?

    K2 „Black Panther“ priskiriamas 3+ kartos pagrindinių tankų klasei: jis sveria apie 55 tonas, turi 1 500 arklio galių dyzelinį variklį bei automatinę pavarų dėžę. Pagrindinis ginklas yra 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas su automatiniu užtaisu, leidžiančiu palaikyti aukštą šaudymo tempą.

    Numatoma, kad K2PL versija bus pritaikyta Lenkijos reikalavimams, įskaitant sustiprintą šarvavimą, platesnes situacinio suvokimo galimybes ir aktyvios apsaugos sistemą. Toks „polonizacijos“ kelias įprastas didelės vertės ginkluotės sandoriuose, kai kartu kuriama vietinė priežiūros ir modernizavimo bazė.

    Iki kitų metų pabaigos Lenkijos kariuomenė turėtų turėti 296 K2 tankus bazinėje konfigūracijoje, o K2PL tiekimai planuojami iki 2030 metų. Taip pat užsakytos 81 paramos mašinos K2 platformoje, skirtos tiltų tiesimui, inžinerinėms užduotims ir techninei evakuacijai.

    „Esame įsitikinę, kad sprendimą nulėmė mūsų ilgametė patirtis kuriant ir gaminant modernias pakabas, pažangus įrengimų parkas ir inžinierių kompetencijos“, – sakė „Ponar Wadowice“ technikos ir plėtros vadovas Piotras Rosikowskis.

    „Ponar Wadowice“ pabrėžia turinti gynybos sektoriui reikalingus kokybės valdymo standartus ir leidimus, o jos hidraulikos technologijos jau taikomos įvairiose karinėse platformose. Jei derybos su „Hyundai Rotem“ bus sėkmingos, bendrovės vaidmuo K2PL grandinėje gali tapti vienu iš kertinių elementų kuriant vietinį tankų aptarnavimo ir komponentų gamybos centrą.

  • Į Lenkiją atvyko dar 18 K2 tankų: sutartis kainavo milijardus, o kitos siuntos bus kitokios

    Į Lenkiją atvyko dar viena Pietų Korėjoje pagamintų K2 tankų partija – 18 vienetų papildys 16-osios mechanizuotosios divizijos kovinius pajėgumus. Apie pristatymą pranešė Lenkijos gynybos ministerijos vadovybė, pabrėždama, kad tai – tęstinių užsakymų pagal 2025 metais pasirašytą sutartį dalis.

    Šis K2 tankų pirkimas Lenkijai kainuoja milijardus eurų, o didžiausias dėmesys dabar krypsta į tai, kas bus toliau. Ministerija nurodo, kad vėlesnės siuntos bus išskirtinės tuo, jog dalis tankų turės Lenkijoje pagamintų komponentų, o galutinis tikslas – didesnė gamybos ir priežiūros kompetencija šalies viduje.

    Kas numatyta pagal sutartį?

    Vykdomoji sutartis numato 180 papildomų K2 tankų tiekimą: K2GF versijos tankai turėtų būti pristatomi 2026–2028 metais, o K2PL – 2028–2030 metais. K2PL yra vadinamoji polonizuota versija, kuri turėtų būti geriau pritaikyta Lenkijos kariuomenės poreikiams ir logistikos sistemai.

    Pagal planą dauguma K2PL tankų turėtų būti surenkami Lenkijoje, Bumar-Łabędy gamykloje. Sutartyje taip pat numatytas technologijų perdavimas, kuris praktikoje reiškia ne tik surinkimą, bet ir galimybę plėsti remonto, modernizavimo bei ilgalaikio aptarnavimo pajėgumus vietoje.

    Gamyba ir aptarnavimas Lenkijoje

    Kartu su tankų programa numatytas ir vadinamųjų lydinčiųjų mašinų paketas, kurį sudaro 81 specializuota platforma. Į jį įtraukti techninės pagalbos ir remonto, inžineriniai bei tiltų klojimo variantai – ši grandis laikoma būtina, kad tankų daliniai galėtų efektyviai veikti realiomis kovos sąlygomis.

    Lenkijos pramonė siekia neapsiriboti vien surinkimu: svarbi dalis yra serviso infrastruktūros vystymas, atsarginių dalių tiekimo grandinė ir personalo parengimas. Tai ypač aktualu, nes dideli tankų parkai reiškia didelį nusidėvėjimą, o techninis parengtumas tampa kritiniu veiksniu ilgalaikėje perspektyvoje.

    „Kita svarbi ginkluotės siunta mūsų kariuomenei. 18 korėjietiškų tankų sustiprins 16-osios mechanizuotosios divizijos kovinius pajėgumus“, – sakė Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Władysław Kosiniak-Kamysz.

    Lenkija K2 programą pradėjo dar 2022 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji sutartis dėl 180 tankų, pagamintų Pietų Korėjoje. Lygiagrečiai buvo numatyta platesnė kryptis – ilgainiui Lenkijos kariuomenei pristatyti iki 1 000 tankų, o didesnė dalis jų turėtų būti gaminama arba maksimaliai lokalizuojama Lenkijoje.

  • JAV gynybos milžinai keičia planus Europoje: šalys nori vietinės gamybos ir technologijų perdavimo

    Europos gynybos rinkoje bręsta pokytis, galintis iš esmės perbraižyti transatlantinių tiekėjų ir pirkėjų santykius. Vis daugiau valstybių nebenori vien tik pirkti pagamintos JAV ginkluotės ir kelia sąlygą: gamyba, aptarnavimas bei tiekimo grandinė turi atsirasti Europoje.

    Tokį poslinkį pastaruoju metu viešai įvardija ir patys gamintojai, o tarptautinė žiniasklaida fiksuoja vis dažnesnius atvejus, kai sutartys siejamos su investicijomis vietoje. Pagrindinis motyvas vienas: Europa, didindama gynybos biudžetus, siekia ne tik greito pajėgumų papildymo, bet ir ilgalaikės pramoninės autonomijos.

    Europa kelia naujas sąlygas

    Iki šiol įprastas modelis buvo paprastas: pirkėjas užsako sistemą, o gamintojas ją pristato, palikdamas techninę priklausomybę nuo atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir licencijų. Dabar vis dažniau reikalaujama, kad dalis gamybos vyktų Europoje, o vietos įmonės būtų įtrauktos į tiekimą ir priežiūrą.

    Šis reikalavimas apima ne vien darbo vietas ar mokesčius. Vyriausybės siekia užsitikrinti, kad krizės atveju būtų įmanoma greitai remontuoti techniką, gauti amunicijos ir detalių, o prireikus modernizuoti sistemas nepriklausant vien tik nuo užjūrio sprendimų.

    „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Anduril“ prisitaiko

    Kaip skelbia „Reuters“, tarp ryškiausių prisitaikymo pavyzdžių minimi keli didieji JAV gamintojai. „Lockheed Martin“ kalba apie pigesnės raketos sprendimus sistemai Patriot, vystomus su partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip pat apie bendrus projektus su Vokietijos „Rheinmetall“.

    Tuo metu „RTX“ plečia „Stinger“ raketų gamybą, o dalį surinkimo planuoja perkelti į Nyderlandus. Dar vienas signalas iš naujos kartos gynybos įmonių: bepiločių ir autonominių sistemų gamintojas „Anduril“ yra paskelbęs ketinimus pradėti sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą Lenkijoje.

    Ne tik gamyba, bet ir teisės į technologijas

    Ekspertai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien gamyklos vieta. Europai vis svarbiau gauti prieigą prie technologijų, dokumentacijos ir teisių, kurios leistų pačiai atlikti aptarnavimą, remontą ir dalį modernizacijos, ypač kai kalbama apie ilgo ciklo sistemas, eksploatuojamas dešimtmečius.

    „Europai reikia ne vien pristatymo grafiko, bet ir garantijos, kad po kelerių metų nepritrūks dalių ar leidimų atlikti kritinius darbus“, – sakė gynybos pramonės analitikas, cituojamas „Reuters“.

    Šį požiūrį sustiprina ir praktiniai rizikos scenarijai: jei JAV pramonė būtų priversta prioritetą skirti savo poreikiams ar kitam regionui, Europos šalys nenori likti priklausomos nuo ribojamų tiekimų. Todėl didesnis vietos pramonės vaidmuo tampa ne politiniu šūkiu, o sutartiniu reikalavimu.

    Vis dėlto artimiausiu metu Europa visiškai neatsisakys JAV sistemų, ypač tokių kaip Patriot ar naikintuvai F-35, kuriuos pakeisti greitai sudėtinga. Tačiau kryptis aiški: nauji kontraktai vis dažniau bus siejami su investicijomis Europoje, technologijų perdavimu ir platesniu vietos tiekėjų įtraukimu.

  • Lenkijos elektromobilio projektas įgauna pagreitį: „Foxconn“ taps EMP partneriu, startas 2029-aisiais

    Lenkijos valstybinio turto ministerija pranešė, kad Taivano technologijų milžinė „Foxconn“ taps strategine bendrovės ElectroMobility Poland (EMP) partnere, vystant pirmojo šalyje kuriamo elektromobilio projektą. Skelbiama, kad Lenkija ketina remtis „Foxconn“ technologiniu užnugariu, o pirmieji automobiliai nuo konvejerio Jaworzno mieste turėtų riedėti 2029 metais.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad planuojamas bendradarbiavimas apimtų technologijų perdavimą ir didesnę vietinės tiekimo grandinės dalį, siekiant vadinamojo local content. Tai reikštų, kad dalis komponentų, inžinerinių sprendimų ir paslaugų būtų perkama iš Lenkijoje veikiančių tiekėjų, o ne vien importuojama.

    Kas keičiasi po Izera?

    Naujas etapas žymi posūkį po ankstesnių EMP bandymų ieškoti partnerių Azijoje ir po projekto Izera tęstinumo problemų. Viešojoje erdvėje nurodoma, kad 2023 metų pabaigoje projekto kryptis buvo peržiūrėta dėl finansavimo stokos, todėl dabar akcentuojamas kitoks modelis: daugiau pramoninės kompetencijos ir aiškesnis partnerio vaidmuo.

    Kartu EMP siekia pritraukti 4,5 mlrd. zlotų iš ES ekonomikos gaivinimo plano lėšų kapitalo įnašo forma, tai sudarytų apie 1 mlrd. eurų. Bendrovė pristato Jaworzno planuojamą elektromobilumo centrą kaip platesnę ekosistemą, kurioje būtų ne tik gamykla, bet ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros pajėgumai.

    Ekspertai: vien partnerio neužtenka

    Rytų studijų centro analitikas Jakubas Jakóbowskis komentaruose pabrėžia, kad strateginė partnerystė su tarptautine korporacija dar nereiškia automatinės sėkmės. Jo vertinimu, kritinis veiksnys yra ne formalios licencijos, o realus gamybinio know-how perėmimas ir gebėjimas jį įtvirtinti vietinėse įmonėse.

    „Galbūt su taivaniečiais bus lengviau sukurti abiem pusėms naudingą modelį, bet tam visada reikės ryžto, gebėjimų ir išradingumo mūsų pusėje“, – sakė Jakubas Jakóbowskis.

    Anot eksperto, technologijų perdavimas praktikoje dažnai reiškia ilgalaikį darbą su procesais, kokybės kontrole, tiekimo grandinės stabilumu ir žmonių kompetencijomis. Jei tai nevirsta vietos pramonės gebėjimų augimu, projektas rizikuoja likti tik surinkimo schema, kuri menkai kuria pridėtinę vertę.

    „Foxconn“ mastas ir interesas Europoje

    „Foxconn“, geriausiai žinoma kaip elektronikos gamybos partnerė, pastaraisiais metais plečia automobilių kryptį per „Foxtron Vehicle Technologies“ ir susijusias tiekimo grandines. Ši strategija siejama su tuo, kad šiuolaikiniai automobiliai vis labiau primena programinės įrangos ir elektronikos platformas, kuriose svarbios puslaidininkių, jutiklių ir skaičiavimo infrastruktūros kompetencijos.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į „Foxconn“ mastą: bendrovė yra įsitvirtinusi ne vien Kinijoje, bet ir Indijoje, Malaizijoje, Vietname, o Europoje veikia, be kita ko, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Tokia geografija leidžia įmonei lanksčiau valdyti gamybą ir tiekimą, o partnerystė su EMP gali tapti jos bandymu sustiprinti pozicijas Europos elektromobilumo grandinėje.

    EMP ir „Foxconn“ partnerystės sėkmė priklausys nuo to, ar bus aiškiai apibrėžta atsakomybių schema, investicijų grafikas ir technologinio turinio gylis. 2029 metų terminas, nors ir tolimas, rinkai būtų svarbus signalas tik tuo atveju, jei iki tol bus parodyti apčiuopiami žingsniai: prototipai, tiekėjų sutartys, infrastruktūra ir stabilus finansavimo modelis.

  • Indija svarsto nutraukti 114 „Rafale“ naikintuvų sutartį: ginčas dėl programinės įrangos kontrolės

    Indijoje bręsta rimtas posūkis viename didžiausių pastarųjų metų karinės aviacijos planų: svarstoma atsitraukti nuo numatyto 114 prancūziškų „Rafale“ naikintuvų įsigijimo. Apie tai skelbia regiono gynybos tematikos leidiniai, remdamiesi aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnais.

    Esminė konflikto priežastis nėra gamybos apimtys ar kaina, o prieiga prie kritinių skaitmeninių sistemų. New Delhi siekia didesnės kontrolės, kad naikintuvai nebūtų priklausomi nuo tiekėjo sprendimų atnaujinimų, integracijos ar krizės atveju.

    Kas kelia didžiausią įtampą?

    Indijos pusė akcentuoja vadinamąją skaitmeninę suverenitetą, kai valstybė pati gali valdyti platformos programinę įrangą, jos sąsajas ir integraciją su vietiniais ginklais bei ryšių sistemomis. Derybose minimi reikalavimai gauti daugiau techninės dokumentacijos ir prieigos prie borto programinės įrangos.

    „Jei negausime reikiamos dokumentacijos ir prieigos, susitarimo nebus“, – sakė gynybos ministerijos pareigūnas, kurio poziciją cituoja gynybos tematikos žiniasklaida.

    Prancūzijos pusė tradiciškai tokiose sutartyse itin saugo intelektinę nuosavybę ir jautrius sprendimus, susijusius su elektronine kova, misijų planavimu bei sistemos architektūra. Būtent čia dažniausiai kertasi pirkėjų noras turėti maksimalų savarankiškumą ir gamintojo siekis riboti prieigą prie kritinių technologijų.

    Kiek tai galėtų kainuoti ir ką reikštų rinkai?

    Programo vertė įvairiuose vertinimuose svyruoja plačiai, tačiau kalbama apie dešimtis milijardų eurų. Tokia sutartis reikšminga ne tik Indijos oro pajėgų modernizacijai, bet ir Prancūzijos gynybos pramonei, kuri „Rafale“ eksporto užsakymus laiko vienu svarbiausių portfelio ramsčių.

    Jei susitarimas žlugtų, Indijai atsivertų keli alternatyvūs scenarijai. Vienas jų būtų spartinti vietinius projektus ir didinti investicijas į nacionalinę naikintuvų programą, kad būtų mažinama priklausomybė nuo importo ne tik gamybos, bet ir programinės įrangos lygmenyje.

    Kokios galimos alternatyvos Indijai?

    Be nacionalinių projektų, New Delhi galėtų grįžti prie derybų su kitais tiekėjais. Pastaraisiais metais JAV aktyviai siūlo savo platformas įvairioms rinkoms, o Rusija taip pat tradiciškai bando išlaikyti pozicijas Indijoje, neretai žadėdama platesnį technologijų perdavimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: šiuolaikiniai naikintuvai vis labiau tampa programinės įrangos valdoma sistema, todėl pirkėjams vien „geležies“ nepakanka. Valstybės nori užtikrinti, kad modernizacijos, ginkluotės integravimas ir duomenų ryšiai būtų įmanomi be nuolatinio tiekėjo pritarimo, ypač esant įtampai su kaimyninėmis branduolinėmis valstybėmis.

    Kol kas sprendimas dėl 114 „Rafale“ nėra galutinis, tačiau derybų kryptis rodo, kad Indija vis griežčiau sieja pirkimus su realia skaitmenine kontrole. Artimiausi mėnesiai parodys, ar abi pusės ras kompromisą, ar rinkoje prasidės naujas konkurencinis etapas dėl vieno svarbiausių gynybos užsakymų pasaulyje.