Tag: Technologijų sektorius

  • „TikTok“ valdanti „ByteDance“ įkūrėjas vėl turtingiausias Kinijoje: DI sukrovė 89 mlrd. eurų

    „TikTok“ valdanti „ByteDance“ įkūrėjas vėl turtingiausias Kinijoje: DI sukrovė 89 mlrd. eurų

    „TikTok“ patronuojančios bendrovės „ByteDance“ įkūrėjas Zhang Yiming vėl tapo turtingiausiu Kinijos žmogumi, rodo naujausias „Hurun“ instituto sudaromas turtingiausiųjų reitingas. Jo turto vertė vertinama apie 89 mlrd. eurų, o pagrindinis augimo variklis siejamas su bendrovės plėtra dirbtinio intelekto srityje.

    „Hurun“ duomenimis, Z. Yimingo turtas per metus paaugo 43 proc., o reitingo sudarytojai pabrėžia, kad didžioji šio šuolio dalis susijusi būtent su DI. „Hurun“ vadovas Rupertas Hoogewerfas pažymėjo, kad DI tampa svarbiausiu naujų turtų šaltiniu sąraše, nes vis daugiau didelių kapitalų kuriama technologijų sektoriuje.

    DI keičia turtingųjų žemėlapį

    Reitinge išskiriama, kad iš DI uždirba 160 sąrašo dalyvių, tai yra maždaug vienas iš dešimties. Analitikai tai sieja su spartėjančiomis investicijomis į didžiuosius kalbos modelius, vaizdo ir rekomendacijų algoritmus, taip pat į puslaidininkių ir robotikos sprendimus, kurių paklausa auga visame regione.

    „Hurun“ instituto vertinimu, Kinijoje šiemet identifikuoti 1 529 asmenys, kurių turtas viršija 645 mln. eurų, tai yra 6,6 proc. daugiau nei pernai. Tuo pat metu nurodoma, kad Kinijoje dabar yra 1 176 milijardieriai, jų skaičius per metus išaugo 155.

    Ekonomika auga nevienodu tempu

    Reitingo paskelbimas sutapo su žiniomis apie Kinijos ekonomikos augimą: trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas, kaip skelbiama, didėjo 4,5 proc. metiniu tempu. Augimą labiau rėmė eksportas, o vidaus vartojimą ir investicijas toliau slėgė silpnesnė paklausa bei užsitęsusi nekilnojamojo turto sektoriaus krizė.

    R. Hoogewerfas situaciją apibūdino kaip dviejų greičių ekonomiką, kai DI, puslaidininkių ir robotikos verslai sparčiai augina savininkų turtus, o tradicinės vartojimo, nekilnojamojo turto ir gamybos šakos susiduria su nuosmukiu. Tai atsiliepė ir sąrašo struktūrai: pranešama, kad pirmą kartą nė vienas žemyninės Kinijos nekilnojamojo turto vystytojas nepateko į šimtą turtingiausiųjų.

    Ekspertai pažymi, kad technologijų sektoriui itin svarbios tampa ne tik kapitalo investicijos, bet ir prieiga prie pažangių lustų, duomenų infrastruktūros bei reguliacinė aplinka. Dėl to turto koncentracija vis labiau krypsta į įmones, kurios sugeba greitai komercializuoti DI sprendimus ir pritaikyti juos masinėms platformoms.

  • Tysiące etatų gali dingti Lenkijoje: atleidimų banga plečiasi už technologijų sektoriaus

    Pasaulio darbo rinkoje ryškėja nauja atleidimų banga, kuri pirmiausia palietė technologijų įmones, tačiau vis dažniau persimeta ir į kitus sektorius. Analitikai tai sieja su lėtesniu augimu po pandemijos, kaštų mažinimu ir tuo, kaip greitai įmonėse diegiamas dirbtinis intelektas.

    Atleidimų mastą technologijų sektoriuje seka platforma Layoffs.fyi: šiemet daugiau nei 120 bendrovių jau sumažino darbuotojų skaičių, o bendrai pranešta apie daugiau nei 100 000 panaikintų darbo vietų. Tarp gerai žinomų pavyzdžių minimas „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakęs maždaug 30 000 darbuotojų, o „Block“ viešai skelbė planus mažinti komandą iki 40 proc.

    Nors tokie skaičiai labiausiai matomi JAV rinkoje, pokyčiai juntami ir arčiau Lietuvos. Lenkijos verslo žiniasklaida pastebi, kad šalyje darbdaviai tampa atsargesni: mažėja naujų darbo pasiūlymų, dažnėja kalbos apie restruktūrizacijas ir išlaidų karpymą.

    Kas stumia atleidimų bangą?

    Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas ne visada tiesiogiai „pakeičia“ žmogų, tačiau keičia darbo pasidalijimą. Įmonės dažniau mažina pozicijas, kuriose daug pasikartojančių užduočių, o tuo pačiu didina poreikį žmonėms, gebantiems valdyti procesus, duomenis ir automatizavimo sprendimus.

    Kartu su technologijų sektoriumi vis dažniau minimos logistikos ir sandėliavimo sritys, taip pat tos industrijos, kurios pandemijos metais agresyviai didino darbuotojų skaičių. Kai paklausa normalizuojasi, darbdaviai linkę grįžti prie efektyvumo, o dalį funkcijų perkurti pasitelkiant automatizaciją.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkijoje atleidimų apimtys kol kas mažesnės nei JAV technologijų rinkoje, tačiau kryptis panaši: darbdaviai atsargiau samdo, atidžiau vertina biudžetus ir dažniau peržiūri komandas. Tokios nuotaikos paprastai pirmiausia pasimato darbo skelbimų sraute ir vidinėse optimizacijose, o vėliau persikelia į platesnę ekonomiką.

    Darbuotojams tai signalas, kad labiausiai augs paklausa kompetencijoms, susijusioms su skaitmenizacija, duomenų analize ir procesų automatizavimu. Kita vertus, rizika didėja pareigoms, kurių turinį lengva standartizuoti ir perkelti į automatizuotus sprendimus.

    „Darbo rinkos duomenys rodo, kad mažėja darbo pasiūlymų, o vis daugiau įmonių skelbia apie restruktūrizaciją ir kaštų mažinimą“, – teigiama apžvalgose.

  • Masinių atleidimų banga stiprėja: technologijų sektoriuje jau mažėja darbo vietų, spaudimas auga ir Europoje

    Pasaulinėje darbo rinkoje ryškėja nauja masinių atleidimų banga, kuri labiausiai matoma technologijų sektoriuje. Įmonės peržiūri išlaidas, atsargiau planuoja plėtrą ir vis dažniau atsisako dalies pareigybių, ypač susijusių su rutininiais procesais.

    Darbo vietų mažėjimą fiksuojantys agreguoti duomenys rodo, kad vien šiemet daugiau nei 120 technologijų bendrovių paskelbė apie daugiau nei 100 000 atleidimų. Tarp garsiausių pavyzdžių minima „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakiusi maždaug 30 000 darbuotojų.

    Ne tik technologijų įmonės patiria spaudimą mažinti komandas. Vis dažniau restruktūrizacijos ir etatų peržiūros pasiekia logistiką, sandėliavimą bei tas sritis, kurios per COVID-19 laikotarpį sparčiai didino darbuotojų skaičių, o vėliau susidūrė su paklausos normalizavimu.

    Kas stumia atleidimus?

    Vienas svarbiausių veiksnių, kurį įvardija ekspertai, yra spartus DI diegimas. Jis ne visada reiškia, kad darbuotojas „pakeičiamas“, tačiau dažnai lemia, kad mažėja poreikis pareigybėms, kurių pagrindą sudaro pasikartojančios užduotys ir procesų administravimas.

    Kartu auga paklausa kitokio profilio specialistams: duomenų analitikams, DI produktų vadovams, saugumo ir infrastruktūros ekspertams, taip pat tiems, kurie geba prižiūrėti automatizuotus procesus. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų didžiausia rizika kyla ne dėl profesijos išnykimo, o dėl reikalaujamų įgūdžių pasikeitimo.

    Ką tai reiškia Europai?

    Nors Europos darbo rinka dažnai reaguoja lėčiau nei JAV, signalai apie atsargesnį samdymą stiprėja ir čia. Įmonės dažniau renkasi neužpildyti atsilaisvinusių pozicijų, samdymą nukreipia tik į kritines roles, o planuojamas plėtros komandas mažina dar iki oficialių atleidimų.

    Darbdavių komunikacijoje vis dažniau kartojasi restruktūrizacijos, efektyvumo ir kaštų mažinimo terminai, o darbo skelbimų apimtys kai kuriose srityse traukiasi. Tai nereiškia staigaus visuotinio nedarbo šuolio, tačiau rodo aiškią kryptį: darbo vietų skaičius labiau priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie automatizacijos ir DI sprendimų.

    „DI keičia ne tik įrankius, bet ir pareigybių logiką: mažėja pasikartojančio darbo, o auga poreikis prižiūrėti, kurti ir valdyti automatizaciją“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Artimiausiu metu tendencija greičiausiai išliks nevienoda: dalyje sektorių vyks atleidimai ir samdymo „įšaldymai“, o kitur bus ieškoma specifinių kompetencijų. Darbuotojams tai signalas investuoti į kvalifikacijos kėlimą, ypač ten, kur DI gali perimti dalį kasdienio darbo.