Tag: Techstars

  • Portugalijos EdTech „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų: žada mažinti mokytojų krūvį ir plėstis į Braziliją

    Portugalijos EdTech „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų: žada mažinti mokytojų krūvį ir plėstis į Braziliją

    Kas yra „Intuitivo“ ir ką kuria

    Portugalijos švietimo technologijų startuolis „Intuitivo“ pritraukė 1,35 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Bendrovė kuria skaitmeninio vertinimo platformą, kuri padeda mokytojams greičiau parengti kontrolinius darbus, juos išdalinti ir automatizuotai įvertinti.

    Platforma skirta įvairiems švietimo lygiams – nuo pradinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Mokiniai ar studentai testus gali pasiekti per vieną nuorodą, neregistruodami paskyros ir neįsidiegdami papildomos programinės įrangos.

    DI testams ir vertinimui automatizuoti

    „Intuitivo“ leidžia mokytojams kurti užduotis nuo nulio, naudotis bendra pratimų biblioteka arba pasitelkti DI, kad senesni PDF formato testai būtų paversti interaktyviais, automatiškai tikrinamais skaitmeniniais darbais. Tokia funkcija ypač aktuali mokykloms, kurios turi sukauptą didelį archyvą tradicinių užduočių.

    Vertinimų metu mokytojai gali stebėti procesą realiu laiku, o sistema siūlo akademinio sąžiningumo priemones ir rezultatų statistiką. Duomenys išskaidomi pagal mokinį, klasę ir konkrečią užduotį, kad būtų lengviau pamatyti spragas ir koreguoti mokymo planą.

    „Intuitivo“ gimė iš mokytojo prašymo ir iki šiol kuriamas kartu su mokytojais. Mūsų tikslas paprastas – grąžinti laiką tiems, kurie moko, – sakė „Intuitivo“ bendraįkūrėjas ir vadovas João Guimarães.

    Investuotojai ir plėtros planai

    Investicijų raundui vadovavo „Caixa Capital“ ir „Impact Innovation Fund“, kurį valdo „3xP Global“ pagal Rizikos kapitalo programą, įgyvendinamą per Portugalijos Kapitalizacijos ir atsparumo fondą bei plėtros banką Banco Português de Fomento. Prie raundo prisidėjo ir „Techstars“, „COREangels Lisboa“, „COREangels Porto“ bei bendruomeninis fondas „Angels Way“.

    Bendrovė nurodo, kad platforma turi 75 000 registruotų mokytojų, o sutartys pasirašytos su daugiau nei 200 savivaldybių, mokyklų junginių ir privačių mokyklų. Skelbiama, kad „Intuitivo“ sprendimai jau apima daugiau nei 500 mokyklų Portugalijoje.

    Startuolis teigia, jog per 2025–2026 mokslo metus jo įrankiai galėtų padėti sutaupyti apie 165 000 darbo valandų. Tokie skaičiai išryškina problemą, kurią dažnai akcentuoja ir tarptautiniai tyrimai: reikšminga mokytojų laiko dalis tenka vertinimui, administravimui ir grįžtamajam ryšiui, o ne tiesioginiam mokymui.

    Brazilija yra natūralus žingsnis: kalba ta pati, mokytojų daugiau nei 2 milijonai, o skaitmeninės priemonės ten prigyja greitai. Kai kurie jau naudojasi „Intuitivo“, todėl norime tai, ką sukūrėme Portugalijoje, perkelti į gerokai didesnį mastą, – pridūrė João Guimarães.

    Gautas finansavimas bus skirtas produkto vystymui ir komandos augimui – planuojama darbuotojų skaičių didinti nuo 11 iki 20 iki šių metų pabaigos. Kartu tai turi padėti pasirengti plėtrai už Portugalijos ribų, pirmiausia – į Brazilijos rinką, kuri pagal bendrovės vertinimą yra maždaug dvylika kartų didesnė už vietinę.

    Be kasdienio mokytojų darbo palengvinimo, „Intuitivo“ akcentuoja naudą ir mokyklų administracijai: centralizuotas valdymo skydelis leidžia sekti rezultatus ir vertinti, kaip plačiai įrankį taiko pedagogai visoje institucijoje. Tokie sprendimai tampa svarbūs mokykloms, kurios siekia vienodinti vertinimo praktiką ir greičiau reaguoti į mokinių pasiekimų pokyčius.

  • Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje kuriami moduliniai humanoidiniai robotai pritraukė 1,1 mln. eurų: taikosi į gamyklas ir logistiką

    Tokijuje įsikūręs startuolis O-ID, kurį įkūrė du Europoje gimę inžinieriai, pritraukė apie 1,1 mln. eurų ikisėklinės investicijos. Bendrovė kuria vieną iš pirmųjų visiškai modulinių humanoidinių robotų, skirtų pramonei, gamybai ir logistikai.

    Investicijų raundui vadovavo Čikagoje veikiantis fondas TAWANI Ventures, taip pat prisidėjo „Hustle Fund“, „Techstars“ ir privatūs investuotojai. Pasak bendrovės, lėšos bus naudojamos prototipo tobulinimui iki bandomųjų diegimų gamyklose ir pasirengimui ankstyvai gamybai.

    O-ID buvo įkurtas 2025 metais Tokijuje, kai Norvegijos pilietis Stian Jakobsen ir Nyderlandų inžinierius Simon Gormuzov susipažino Waseda universitete. Vienas jų buvo dirbęs kibernetinės gynybos srityje, kitas ilgus metus – pramoninės robotikos inžinerijoje.

    Kodėl modulinis humanoidinis robotas?

    Startuolio idėja remiasi paprasta prielaida: dauguma gamyklų ir jų darbo vietų yra suprojektuotos žmogui. Tai reiškia stalų aukštį, įrankių išdėstymą, pasiekiamumo zonas, saugos procedūras ir net judėjimo trajektorijas prie įrenginių.

    Tradicinė automatizacija dažnai veikia puikiai, tačiau jai pritaikyti esamą cechą neretai reikia brangių perplanavimų, papildomų aptvarų, konvejerių ar manipuliatorių tvirtinimo sistemų. Humanoidinis robotas, pasak O-ID, turi pranašumą ten, kur norima įeiti į jau veikiančią aplinką ir atlikti žmogui įprastas užduotis.

    Esminis O-ID akcentas – modulinė architektūra, kuri turėtų sumažinti prastovų riziką. Įmonė siekia, kad susidėvėjus konkrečiai daliai nereikėtų išgabenti viso roboto į servisą, o užtektų vietoje pakeisti atskirą modulį.

    „Robotai vis tiek reikalauja priežiūros: gali susidėvėti piršto jungtis, peties ar alkūnės pavara. Jei veikiančių robotų bus šimtai tūkstančių, siųsti specialistus kiekvienam keitimui tiesiog nebus realu“, – sakė O-ID vadovas Stian Jakobsen.

    Prastovų kaina ir prevencinė priežiūra

    O-ID planuoja derinti moduliškumą su prevencine priežiūra, kai jutikliai ir programinė įranga stebi komponentų būklę bei fiksuoja dėvėjimosi požymius. Tokia logika pramonėje seniai taikoma atskiriems įrenginiams, tačiau humanoidiniuose robotuose ją sudėtingiau įgyvendinti dėl daugybės judančių mazgų ir darbo scenarijų įvairovės.

    Bendrovės teigimu, sistema galėtų iš anksto signalizuoti apie artėjančią gedimo riziką, kad atsarginė dalis klientą pasiektų dar iki prastovos. Įmonei tai taip pat reikštų galimybę kaupti eksploatacinius duomenis ir tikslinti prognozes, plečiantis diegimų skaičiui.

    „Tikslas yra aptikti problemą pakankamai anksti, kad modulį būtų galima išsiųsti dar prieš sutrikdant darbą. O jei gedimas vis tiek įvyktų netikėtai, klientas turėtų gebėti pakeisti modulį vietoje“, – teigė S. Jakobsen.

    Nuo prototipo iki pilotų gamyklose

    Pirmasis O-ID prototipas šiuo metu yra pilnai surinktas, stacionarus dviejų rankų robotas, naudojamas integracijos bandymams ir manipuliavimo gebėjimų vystymui. Kitas etapas, anot bendrovės, apims mobilumą ir didesnę jėgą, kad robotas galėtų veikti platesniame pramoninių užduočių diapazone.

    Įmonė planuoja viešai pristatyti naują versiją CES 2027 parodoje, o pirmuosius pilotinius diegimus gamyklose taikyti 2027 metų pradžioje. Pirmasis praktinis taikinys – pasikartojančios užduotys, kurios vis dar sunkiai automatizuojamos: pakuočių atidarymas, detalių uždėjimas ant konvejerio, nuėmimas nuo staklių ir pakrovimas kitam etapui.

    Pasak startuolio, tokie darbai nėra sudėtingi žmogui, bet jie kritiškai svarbūs visai linijai, o darbuotojų trūkumas gali sustabdyti procesą. Dėl to O-ID robotai pozicionuojami kaip priemonė užpildyti spragas pamainose, o ne visiškai pakeisti esamą personalą.

    „Kai vienu metu neužpildoma per daug darbo vietų, kyla rizika visai tiekimo grandinei. Mūsų robotai sukurti dirbti šalia žmonių ir uždaryti tas spragas dar prieš joms tampant krize“, – sakė S. Jakobsen.

    O-ID taip pat akcentuoja kibernetinės saugos principus, teigdama, kad pramonės aplinkoje robotai turi būti kuriami galvojant apie rizikas nuo pat pradžių. Tokia kryptis pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, nes sujungti gamybiniai tinklai ir autonominiai įrenginiai plečia galimų incidentų paviršių.

    Be Japonijos rinkos, bendrovė deklaruoja planus ilgainiui plėstis ir į JAV. O-ID nurodo pateikusi preliminarią paraišką patentui dėl modulinių jungčių technologijos ir projektuoja Japonijoje gaminamus robotus taip, kad jie atitiktų JAV viešųjų pirkimų bei tiekimo grandinių reikalavimus.

    Vienas ankstyvų bendradarbiavimo signalų – pasirašytas ketinimų protokolas su „Sumitomo Electric Industries, Ltd.“, kuriuo numatoma vertinti technologijų pritaikymą humanoidinių robotų laidynams. Įmonė teigia sieksianti kuo labiau remtis Japonijos tiekimo grandine, bendradarbiauti su automobilių pramonės pirmo lygio tiekėjais ir gamintojais.

    Investuotojai šią kryptį sieja su demografinėmis tendencijomis: visuomenei senstant, darbuotojų trūkumas gamyboje ir logistikoje didėja, o DI valdomos mašinos vis dažniau vertinamos kaip produktyvumo svertas. Tuo pat metu rinka laukia sprendimų, kurie būtų ne tik techniškai įspūdingi, bet ir paprastai prižiūrimi bei ekonomiškai pagrįsti viso eksploatavimo metu.