PSO vadovas – Ituryje
Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šeštadienį atvyko į Kongo Demokratinės Respublikos rytus, Iturio provinciją, kuri laikoma didžiausiu šio Ebola protrūkio židiniu. Vizito tikslas – sustiprinti vietos atsaką ir paraginti bendruomenes aktyviau įsitraukti stabdant užkratą.
Tarptautinės institucijos pabrėžia, kad virusas kai kuriose vietovėse plinta greičiau, nei spėjama užtikrinti visavertį epidemiologinį atsaką. Nors gydymo infrastruktūra geriau organizuota nei ankstesnių krizių metu, iššūkių kelia atokios teritorijos, saugumo situacija ir ribotos diagnostikos galimybės.
„Geriausias būdas suvaldyti situaciją – sutelkti visą reikalingą paramą pačiame židinyje ir tęsti pagalbą tiek, kiek jos prireiks“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
PSO vadovas Iturio sostinėje Bunijoje planuoja apsilankyti gydymo centre ir susitikti su vietos valdžios atstovais, medikais bei nukentėjusiomis šeimomis. PSO teigimu, tokie vizitai reikalingi ne tik koordinavimui, bet ir pasitikėjimui, nes be bendruomenės pritarimo sudėtinga įgyvendinti kontaktų atsekimą, izoliaciją ir saugaus laidojimo procedūras.
Ką rodo naujausi skaičiai
Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad registruota daugiau nei 1 000 įtariamų atvejų, o mirčių skaičius siekia 246. Tuo pat metu Uganda patvirtino devynis užsikrėtimus ir vieną mirtį, o tai sustiprina riziką, kad protrūkis taps regioniniu.
PSO perspėja, kad realus protrūkio mastas Kongo Demokratinėje Respublikoje gali būti didesnis, nei rodo oficiali statistika. Priežastis – ribota laboratorinių tyrimų apimtis ir tai, kad virusas, kaip manoma, galėjo cirkuliuoti dar iki jam oficialiai nustatant.
PSO atstovai taip pat pranešė apie pirmą pasveikusį pacientą šiame protrūkyje: žmogus išrašytas iš ligoninės po dviejų neigiamų tyrimų. Tai svarbus signalas, kad gydymas ir izoliavimo priemonės veikia, tačiau vien atskiri pasveikimai nekompensuoja augančio bendro atvejų skaičiaus.
Konfliktai, stovyklos ir sienų ribojimai
Ituryje valstybės paslaugų trūkumas ir nesaugumas apsunkina medikų darbą: kai kurias teritorijas pasiekti sunku, o įtampa regione tęsiasi dėl ginkluotų grupuočių veiklos. Panašios problemos fiksuojamos ir Šiaurės bei Pietų Kivu provincijose, kur smurtas tęsiasi dešimtmečius ir trikdo sveikatos apsaugos sistemos darbą.
Papildomą riziką didina perkeltųjų asmenų stovyklos, kuriose higienos sąlygos dažnai prastesnės, o žmonės gyvena itin tankiai. Tokiose aplinkose bet koks per artimą kontaktą plintantis užkratas gali išplisti greitai, ypač jei vėluojama nustatyti atvejus ir atsekti kontaktus.
„Jei ateis Ebola, mes būsime nušluoti, nes gyvename susispaudę kaip sardinės“, – sakė Dorcas Mapenzi.
Reaguodamos į padėtį, kai kurios kaimyninės šalys ėmėsi ribojimų: Uganda ir Ruanda uždarė sienas, o Uganda nurodė 21 dienos karantiną atvykstantiems iš Kongo Demokratinės Respublikos. Tuo metu JAV administracija paskelbė ribojimus atvykti asmenims, kurie neseniai lankėsi Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandoje ar Pietų Sudane.
Ekspertai pabrėžia, kad kelionių ribojimai gali sumažinti importuotų atvejų riziką, tačiau vien jų nepakanka, jei židinyje nepasiekiamas pakankamas testavimo, izoliavimo ir bendruomenės įsitraukimo lygis. PSO laikosi nuostatos, kad svarbiausia – greitai aptikti atvejus, nutraukti perdavimo grandines ir užtikrinti saugią priežiūrą sveikatos įstaigose.
Ebola yra labai užkrečiama hemoraginė karštligė, perduodama per artimą kontaktą ir kūno skysčius. Per pastaruosius penkis dešimtmečius Afrikoje nuo Ebola mirė daugiau nei 15 000 žmonių, o vienas didžiausių protrūkių Kongo Demokratinėje Respublikoje 2018–2020 metais nusinešė apie 2 300 gyvybių.
