CP v2

Tag: Teisė ir teisingumas

  • CBA tyrime dėl Ostrolenkos elektrinės sulaikyti 25 asmenys: nuostoliai viršija 1 mlrd. zl.

    Lenkijoje vykdant tyrimą dėl Ostrolenkos elektrinės projekto Centrinis kovos su korupcija biuras (CBA) sulaikė 25 asmenis. Byla vykdoma Balstogės regioninės prokuratūros užsakymu.

    Kaip skelbia „Radio ZET“, tyrėjai taip pat atliko kratas nekilnojamojo turto objektuose, siejamuose su dviem valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priklausančiais politikais.

    Tyrime kalbama apie didelio masto galimą finansinę žalą: nuostoliai vertinami kaip viršijantys 1 mlrd. zlotų. Ši suma atspindi projekto mastą ir galimas jo pasekmes viešiesiems finansams.

    Ostrolenkos elektrinės projektas Lenkijoje jau ne vienerius metus laikomas vienu labiausiai aptariamų energetikos investicijų pavyzdžių – tiek dėl planavimo sprendimų, tiek dėl galutinių rezultatų ir kainos.

    Ką žinoma apie CBA operaciją

    Pranešama, kad CBA pareigūnų veiksmai apėmė sulaikymus ir procesinius veiksmus skirtingose vietose. Tyrimas vykdomas prokuratūros pavedimu, o tai reiškia, kad jis susijęs su galimai kriminalinio pobūdžio įtarimais.

    Kol kas viešai nepateikiama, kokie konkretūs įtarimai pareikšti sulaikytiems asmenims ir kokios jų pareigos ar vaidmenys buvo projekte. Taip pat nenurodoma, ar tarp sulaikytųjų yra valstybės įmonių atstovų ar privataus sektoriaus darbuotojų.

    Nuostolių mastas ir politinis fonas

    Virš 1 mlrd. zlotų vertinama žala Lenkijos mastu yra išskirtinai didelė, todėl tyrimas kelia ir platesnių klausimų dėl viešųjų investicijų kontrolės bei sprendimų priėmimo.

    Žinia apie kratas, siejamas su PiS politikų turtu, suteikia tyrimui papildomą politinį atspalvį, tačiau tai savaime nereiškia kaltės – kratos yra įprasta ikiteisminio tyrimo procedūra, skirta surinkti įrodymus.

    Tolesnė proceso eiga priklausys nuo prokuratūros sprendimų: ar bus pareikšti oficialūs įtarimai, kokios bus kardomosios priemonės ir kokia apimtimi byla pasieks teismą.

  • Po ministrės atsistatydinimo „Polska 2050“ nariai nuėjo į PiS elito gimtadienį: kas vyko?

    Lenkijoje politines diskusijas įkaitino netikėtas epizodas Seimo užkulisiuose: tą pačią dieną, kai Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz paskelbė atsistatydinanti iš ministrės pareigų, dalis jos politinių bendražygių iš „Polska 2050“ pasirodė opozicinės PiS atstovo gimtadienio šventėje.

    Apie sprendimą trauktis Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz pranešė po ketvirtadienį vykusių balsavimų Lenkijos Seime. Ji ėjo fondų ir regioninės politikos ministrės pareigas Donaldo Tusko Vyriausybėje, o žinia greitai tapo vienu aptarinėjamiausių politinių įvykių šalyje.

    Tą patį vakarą, žurnalistų duomenimis, keli „Polska 2050“ parlamentarai dalyvavo PiS atstovo Marcino Ociepos gimtadienio priėmime netoli Seimo. Pranešta, kad renginyje taip pat buvo ir kitų ryškių PiS politikų, o informaciją apie susitikimą viešai iškėlė TVN24 žurnalistas Patrykas Michalskis.

    Situacija sulaukė papildomo dėmesio dėl to, kad Marcin Ociepa yra laikomas vienu matomų PiS veikėjų, o pats jo vardas pastaruoju metu skambėjo ir dėl bandymo siekti aukštesnių parlamento pareigų. Žiniasklaida taip pat priminė, jog anksčiau dalis „Polska 2050“ narių balsavimuose buvo rodę palankumą jo kandidatūrai.

    „Polska 2050“ atstovai akcentavo, kad vizitai buvę trumpi ir privataus pobūdžio, esą susiję su asmeniniais ryšiais bei darbu parlamento komitetuose. Viena iš dalyvavusių parlamentarų Wioleta Tomczak TVN24 aiškino, kad tai buvęs mandagumo gestas, o pati viešnagė truko tik kelias minutes.

    „Tai buvo grynai kolegiški santykiai, gimę dirbant kartu nacionalinės gynybos komisijoje. Jei galima trumpam užsukti, pasveikinti ir po kelių minučių išeiti, tai yra paprastas mandagumo reikalas“, – sakė Wioleta Tomczak.

    Kitas „Polska 2050“ politikas Bartoszas Romowiczius teigė, kad Marciną Ociepą pažįsta asmeniškai ir jo gimtadienyje lankėsi ne pirmą kartą. Vis dėlto kritikai atkreipė dėmesį, kad tokie gestai, ypač įtemptų politinių ginčų fone, gali būti interpretuojami kaip signalas apie neformalius tiltus tarp konkuruojančių stovyklų.

    Politinis kontekstas ir reakcijos

    Ši istorija išryškino platesnę tendenciją, kai parlamento narių asmeniniai ryšiai ir darbo kontaktai kertasi su viešai deklaruojamomis partijų linijomis. Lenkijos politikoje tai ypač jautru, nes valdantieji ir PiS pastaraisiais metais nuolat susiduria dėl valstybės institucijų reformų, teisinės valstybės ir politinės kultūros standartų.

    Valdančiosios koalicijos atstovų aplinkoje pasigirdo ir ironiškų komentarų, kad daliai politikų Pełczyńska-Nałęcz pasitraukimas neatrodė kaip priežastis rimtesniam susitelkimui. Viešojoje erdvėje tokie epizodai dažnai tampa pretekstu kalbėti apie partinę drausmę, komunikacijos klaidas ir reputacines rizikas.

  • Ziobros partijos išbrauktos iš registro: teismas atskleidė, kaip jis galėjo išvengti išlaidų

    Varšuvos apygardos teismas iš politinių partijų registro išbraukė dvi su Zbigniewu Ziobro siejamas jėgas – Solidari Lenkija ir Suvereni Lenkija. Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad sprendimas galėjo būti ne atsitiktinis, o sąmoningai pasirinktas kelias užbaigti partijų veiklą pigiau, neįsiveliančiai į formalias likvidavimo procedūras.

    Teismo nutartys priimtos 2026 metų spalio 9 dieną, tačiau jos dar nėra galutinės ir gali būti skundžiamos. Vis dėlto pagrindinė sprendimo priežastis nurodoma aiški: partijos nepateikė privalomų finansinių ataskaitų, kurios būtinos visoms registre esančioms politinėms organizacijoms.

    Kas lėmė išbraukimą?

    Lenkijoje politinės partijos privalo reguliariai teikti finansinius dokumentus ir atsiskaityti už pajamas bei išlaidas, net jei reali politinė veikla yra sumenkusi. Nepateikus ataskaitų, teismas gali inicijuoti išbraukimą iš registro, o tai praktiškai reiškia partijos teisinio statuso pabaigą.

    Skelbiama, kad šiuo atveju finansinių dokumentų nepateikimas galėjo būti sąmoningas sprendimas. Ankstesniais metais ataskaitos būdavo teikiamos, tačiau esą susidurdavo su atmetimais ar pastabomis, o 2026 metais dokumentai apskritai nebuvo pristatyti.

    Politiniai sprendimai aplenkė formalumus

    Šių partijų istorija persipynė su permainomis dešiniajame Lenkijos politiniame sparne. 2023 metais Solidari Lenkija viešai paskelbė apie pervadinimą į Suverenią Lenkiją, taip bandydama pradėti naują etapą ir išplėsti politinį patrauklumą rinkėjams.

    2024 metais paskelbta, kad Suvereni Lenkija jungiasi su Teise ir teisingumu, o dalis politikų integruojasi į didesnės partijos struktūras. Tačiau politinis susijungimas automatiškai nereiškia, kad ankstesnė organizacija išnyksta teisiniu požiūriu, todėl registre ji galėjo išlikti, kol buvo atlikti visi formalūs veiksmai.

    Kodėl pasirinktas toks kelias?

    Lenkijos žiniasklaida atkreipia dėmesį į finansinę pusę: formali partijos likvidacija dažnai reiškia papildomas administracines procedūras, galimus įsipareigojimus ir sąnaudas. Teigiama, kad po susijungimo su Teise ir teisingumu šios partijos galėjo neberinkti nario mokesčių, o tai dar labiau apsunkintų formalų uždarymą.

    Todėl nepateiktos finansinės ataskaitos galėjo tapti paprasčiausiu būdu pasiekti rezultatą per teismą. Galutinis taškas bus padėtas tik tada, kai nutartys įsiteisės, o tai reikštų, kad abi partijos nebeturės juridinio statuso politinių partijų registre.

    Sprendimas taip pat nekeičia fakto, kad buvę šių politinių jėgų nariai ir toliau gali veikti politikoje per kitas struktūras. Teisinis partijos pabaigos įforminimas dažnai yra tik administracinė procedūra, tačiau politiniu požiūriu ji žymi užsitęsusio etapo pabaigą.

  • Krokuvoje referendumas nuvertė liberalų merą: smūgis Donaldo Tusko stovyklai ir signalas miestams

    Krokuvoje referendumas nuvertė liberalų merą: smūgis Donaldo Tusko stovyklai ir signalas miestams

    Lenkijos Krokuvoje vietos referendumas baigėsi liberaliojo mero Aleksandro Miszalskio atšaukimu iš pareigų. Šis rezultatas laikomas reikšmingu smūgiu ministro pirmininko Donaldo Tusko remiamai Pilietinei koalicijai ir gali paskatinti panašias politines kampanijas kituose šalies miestuose.

    Balsavime dalyvavo beveik 30 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų, o referendumo galiojimo kartelė siekė 26,98 proc. Iš atėjusiųjų balsuoti net 97,93 proc. pasisakė už mero atšaukimą, prieš buvo mažiau nei 2,1 proc.

    Referendumą inicijavo opozicinė Teisės ir teisingumo partija bei kraštutinių dešiniųjų politinė jėga Konfederacija. Kampanijos organizatoriai teigė surinkę daugiau nei 130 000 parašų, o merą kritikavo kaip nuo kasdienio miestiečių gyvenimo nutolusį technokratą.

    Miszalskis meru buvo išrinktas 2024 metais, žadėdamas žalesnę miesto politiką ir su aplinkosauga susijusius sprendimus, panašius į taikomus Varšuvoje. Vis dėlto augantis nepasitenkinimas planuojamais aplinkosauginiais ribojimais ir didėjančiais automobilių statymo mokesčiais tapo vienu svarbiausių opozicijos mobilizacijos veiksnių.

    „Ne viską pavyko įgyvendinti taip, kaip buvau numatęs, – sakė Aleksandras Miszalskis.

    „Taip pat suprantu, kad kai kurie sprendimai ir juos lydėjusios emocijos lėmė, jog dalis gyventojų prarado man pasitikėjimą“, – pridūrė jis.

    Prieš referendumą atlikta apklausa rodė, kad didžiausias gyventojų priekaištas siejosi su miesto mažos taršos zona, kuri riboja labiau teršiančių automobilių patekimą į tam tikras teritorijas. Nors krokuviečiams taikomos išimtys, kritikai sugebėjo šią temą pateikti kaip papildomą naštą „paprastiems“ žmonėms, o tokia retorika tapo kampanijos ašimi.

    Tokie konfliktai dėl eismo ribojimų, taršos zonų ir miesto erdvių pertvarkos pastaraisiais metais ryškėja visoje Europoje. Miestų žaliosios priemonės dažnai susiduria su pasipriešinimu, kai gyventojai jas sieja su didesnėmis išlaidomis, sudėtingesniu susisiekimu ar per menku paaiškinimu, kam konkrečiai tie sprendimai skirti.

    Be aplinkosauginių klausimų, dalis rinkėjų akcentavo ir nepasitenkinimą dėl tariamo savivaldybės postų dalijimo politiniams bendražygiams. Meras šiuos kaltinimus neigė, tvirtindamas, kad paskyrimai buvo paremti kompetencija, tačiau reputacinė žala kampanijos metu tapo papildomu argumentu jo oponentams.

    Referendume buvo galima balsuoti ir dėl visos miesto tarybos atšaukimo, kurioje daugumą turėjo Pilietinė koalicija, tačiau šiam balsavimui pritrūko dalyvavimo kartelės. Tai parodė, kad dalis gyventojų savo nepasitenkinimą sutelkė į vieną politinę figūrą, o ne į visą miesto valdžios struktūrą.

    Po mero atšaukimo Krokuvą laikinai valdys paskirtas komisaras, o per artimiausius tris mėnesius turi būti surengti nauji mero rinkimai. Nacionaliniu mastu šis atvejis gali tapti precedentu, kurį dešiniosios jėgos bandys kartoti kituose didmiesčiuose, ypač ten, kur žalieji sprendimai susiduria su dideliu visuomenės skepticizmu.

  • Mirė Piotras Pyzikas, buvęs Lenkijos valstybės aktyvų viceministras, kuravęs kasybos sektorių

    Gegužės 23 dieną Glivicuose mirė Piotras Pyzikas – buvęs Lenkijos parlamento narys ir Valstybės aktyvų ministerijos viceministras, kurio atsakomybės srityje buvo kasybos politika. Apie netikėtą jo mirtį viešai pranešė keli Lenkijos politikai, tarp jų ir su partija „Teisė ir teisingumas“ siejami pareigūnai.

    Užuojautą dėl P. Pyziko mirties pareiškė „Teisė ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis, o atsisveikinimo žinutę paskelbė ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Politikai akcentavo ilgametę jo veiklą valstybės labui ir įsitraukimą į viešąjį gyvenimą.

    Piotras Pyzikas gimė 1959 metais Pulavuose. 1980 metais jis įstojo į Nepriklausomą studentų sąjungą prie Silezijos technologijos universiteto, taip pat bendradarbiavo su „Solidarumo“ judėjimu, kuris Lenkijoje tapo svarbiu politinių permainų simboliu.

    Vėliau P. Pyzikas dirbo parlamente – buvo VII ir VIII kadencijų Seimo narys. 2021–2023 metais jis ėjo Valstybės aktyvų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas ir buvo laikomas vienu iš politikų, atsakingų už kasybos sektoriaus klausimus, įskaitant socialinę darbotvarkę anglies regionuose.

    Darbas ministerijoje ir politinė veikla

    2021 metų lapkričio 15 dieną tuometinis Lenkijos vicepremjeras ir valstybės aktyvų ministras Jacekas Sasinas įteikė P. Pyzikui paskyrimą į ministerijos vadovybę. Šis laikotarpis sutapo su augančiomis diskusijomis dėl anglies pramonės ateities, energetinio saugumo ir ES klimato tikslų.

    Nuo 2001 metų P. Pyzikas priklausė partijai „Teisė ir teisingumas“ ir buvo siejamas su jos struktūrų kūrimu Silezijos vaivadijoje. Šis regionas Lenkijoje istoriškai laikomas vienu svarbiausių anglies gavybos centrų, todėl politiniai sprendimai dėl kasybos čia turi didelį socialinį ir ekonominį svorį.

    Kasybos iššūkiai: žmonės ir ateitis

    Viešojoje erdvėje P. Pyzikas buvo minimas ir dėl pasisakymų apie kadrų trūkumą sektoriuje. Jis yra pabrėžęs, kad šiandien žmonės rečiau renkasi darbą kasyboje, nes nemato aiškios naudos ir stabilios perspektyvos ateityje, o tai dar labiau apsunkina pramonės transformaciją.

    Lenkijos kasybos sektorius pastaraisiais metais balansuoja tarp dviejų tikslų: užtikrinti energetinį saugumą ir kartu judėti mažesnių emisijų kryptimi. Tokiose diskusijose ministerijų vadovų bei už kasybą atsakingų politikų vaidmuo dažnai tampa esminis, nes sprendimai apima ne tik energetiką, bet ir regionų užimtumą, profesinį persikvalifikavimą bei valstybės paramos mechanizmus.