CP v2

Tag: Teisės viršenybė

  • Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Vengrijos Tisza meta iššūkį Orbánui: prezidentu siūlo Fidesz kadaise nušalintą teisėją

    Kas yra Andrásas Baka?

    Vengrijos parlamente konstitucinę daugumą turinti Tisza partija šeštadienį nusprendė kandidatu į prezidentus teikti tarptautiniu mastu žinomą teisės ekspertą Andrásą Baką. Balsavimas dėl naujo šalies vadovo numatytas antradienį.

    A. Baka karjerą pradėjo Vengrijos mokslų akademijos Teisės studijų institute, vėliau ėjo Viešojo administravimo kolegijos generalinio direktoriaus pareigas. Didžiausias jo tarptautinis etapas siejamas su darbu Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre, kur jis dirbo 1991–2008 metais.

    Grįžęs į Vengriją 2009 metais A. Baka buvo išrinktas Aukščiausiojo Teismo pirmininku. 2010 metais į valdžią atėjusi Viktoro Orbáno vadovaujama politinė stovykla, pertvarkydama teismų sistemą ir pervadindama Aukščiausiąjį Teismą į Kuriją, faktiškai nutraukė jo kadenciją ir paskyrė naują vadovą.

    EŽTT sprendimas ir teisės viršenybės fonas

    Vėliau A. Baka kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laimėjo bylą prieš Vengrijos valstybę. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir saviraiškos laisvė.

    Pastaraisiais metais jis nuosekliai pasisakė dėl teisės viršenybės klausimų tiek Vengrijoje, tiek tarptautinėse diskusijose. Dėl atviros kritikos Orbáno politinei sistemai jo galimybės būti visus vienijančiu prezidentu gali tapti politinių ginčų objektu.

    Vengrijos prezidento vaidmuo daugiausia yra ceremoninis, o reali vykdomoji galia sutelkta Vyriausybės rankose. Vis dėlto prezidentas turi konstitucinių instrumentų, pavyzdžiui, gali grąžinti įstatymus pakartotiniam svarstymui ar kreiptis į Konstitucinį Teismą.

    Kaip keitėsi prezidentai Vengrijoje

    Tisza lyderis Péteras Magyaras dar prieš rinkimus buvo užsiminęs, kad gavus konstitucinę daugumą bus siekiama pakeisti dalį Fidesz paskirtų aukštų pareigūnų. Jo teigimu, dalis jų tapo politiškai lojalūs ir po rinkimų galėtų trukdyti naujos valdžios darbui.

    Per Fidesz valdymo laikotarpį prezidento institucija dažnai buvo vertinama kaip politiškai artima Vyriausybei. Iš ankstesnių prezidentų du kadencijos terminus iki galo išėjo tik Jánosas Áderis, ilgą laiką buvęs ryškus Fidesz politikas.

    László Sólyomas, iškeltas Fidesz dar opozicijoje, antrai kadencijai nebuvo perrinktas, o jo įpėdinis Pális Schmittas pasitraukė dėl plagiato skandalo. Vėliau prezidento pareigas ėjo Katalin Novák, kuri atsistatydino kilus rezonansui dėl malonės sprendimo byloje, susijusioje su seksualiniu smurtu prieš vaikus.

    Po jos prezidentu tapęs Tamásas Sulyokas ilgai poste neišbuvo: jo kadencijos pabaiga buvo įtvirtinta konstitucijos pataisa. Ši politinė turbulencija sustiprino diskusijas, ar prezidento institucija Vengrijoje iš tiesų veikia kaip nepriklausomas konstitucinis stabdis.

    Tisza planai ir politinės rizikos

    Tisza yra pranešusi, kad per šią parlamento kadenciją sieks naujos konstitucijos, taip pat svarstys galimybę prezidentą rinkti tiesiogiai. Tokie siūlymai Vengrijoje vertinami kaip potencialiai keičiantys politinę pusiausvyrą, nes tiesiogiai išrinktas prezidentas paprastai įgyja stipresnį politinį mandatą.

    Vis dėlto partija jau patyrė ir pirmą rimtesnį komunikacinį suklupimą, kai buvo pažadėta visuomenės konsultacija dėl kandidato, tačiau netrukus paskelbta apie šachmatų legendos Judit Polgár kandidatūrą. Kilus kritikai dėl skaidrumo, ji pasiūlymo atsisakė, o apklausos fiksavo pastebimą Tisza palaikymo smuktelėjimą.

    Galiausiai partija rinkosi iš trijų pavardžių ir apsistojo ties A. Baka. Kiti svarstyti kandidatai buvo istorikas Ignácas Romsicsas ir nepriklausomas teisininkas Botondas Fülöpas, viešai rašantis slapyvardžiu Vidéki Prókátor ir siejamas su informacijos paviešinimu, prisidėjusiu prie K. Novák pasitraukimo.

  • Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija gali nespėti grįžti į Erasmus+ nuo rugsėjo: ką dar turi pateikti Briuseliui iki rugpjūčio

    Vengrija rizikuoja nespėti laiku sugrąžinti savo studentų į Europos Sąjungos Erasmus+ mainų programą nuo naujų mokslo metų pradžios rugsėjį. Nors po premjero Péter Magyar pergalės ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimų buvo žadėta greita pažanga, sprendimą gali nulemti keli administraciniai terminai.

    Europos Komisijai išlieka svarbu, ar Budapeštas iki vasaros pabaigos pateiks reikiamas teisės viršenybės ir skaidrumo priemones. Jei dokumentai ir įsipareigojimai Briuseliui bus pateikti per vėlai, procedūros gali neužsibaigti iki rugsėjo, o tai reikštų dar vienus prarastus mainų mėnesius daliai studentų.

    Kas sustabdė Erasmus+?

    Dalis Vengrijos universitetų prieigos prie Erasmus+ buvo apribota 2022 metais, kai Briuselis sustabdė finansavimą institucijoms, kurias valdė su valstybe siejami viešojo intereso fondai. Europos Sąjunga tuomet akcentavo teisės viršenybės, interesų konfliktų ir sprendimų priėmimo skaidrumo rizikas.

    Pastaraisiais mėnesiais Vengrijos valdžia ėmėsi pokyčių, siekdama atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, įskaitant tokių fondų pertvarką ir didesnę valdymo priežiūrą. Tačiau vien politinių pareiškimų neužtenka, nes sprendimai turi būti įforminti ir įvertinti pagal Europos Sąjungos nustatytą mechanizmą.

    Rugpjūčio terminai ir Briuselio procedūros

    Erasmus+ klausimas siejamas su Europos Sąjungos sąlygiškumo mechanizmu, leidžiančiu riboti išmokas valstybėms, jei nustatomi teisės viršenybės pažeidimai. Europos Komisijai svarbu ne tik tai, ar priemonės įgyvendintos, bet ir kada jos oficialiai pateikiamos vertinimui.

    Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dalis vadinamųjų super etapų jau gali būti įvykdyti, tačiau jų pateikimas Briuseliui planuojamas tik rugpjūčio pabaigoje kartu su platesniu paketu. Tokiu atveju Komisija greičiausiai nespėtų iki rugsėjo panaikinti apribojimų, nes vertinimas ir sprendimų derinimas užtrunka.

    Vengrijos atsakingos institucijos teigia, kad universitetai jau pateikė mobilumo paraiškas 2026 metams, todėl paraiškos galioja. Vis dėlto lėšos, kurios būtų skirtos sąlyginai, galėtų būti realiai panaudotos tik tada, kai Europos Sąjungos Taryba panaikintų galiojančius apribojimus.

    Laikinas sprendimas ir nacionalinė programa

    Kol Vengrijos sugrįžimas į Erasmus+ tebėra neaiškus, šalis mainus pakeitė nacionaliniu Pannónia modeliu, finansuojamu iš valstybės biudžeto. Ministerija pabrėžia, kad pagal šią schemą lėšos studentų, dėstytojų ir darbuotojų mobilumui šiuo metu yra numatytos.

    Universitetų bendruomenė įspėja, kad praktikoje sugrįžimas į Erasmus+ gali nusikelti į vėlesnį ciklą. Dalis akademikų vertinimų rodo, kad 2026–2027 mokslo metams Europos Sąjungos finansavimą užtikrinti gali būti sunku, o realiausias stabilus atnaujinimas galėtų įvykti tik nuo 2027–2028 mokslo metų, jei sprendimai būtų priimti per vėlai.

    Vengrijos institucijos tvirtina, kad techniniai ir administraciniai pasiruošimo darbai gali vykti dar iki galutinio Europos Sąjungos sprendimo. Tačiau sutartys ir faktinis finansavimas, kaip pabrėžiama, galėtų startuoti tik tada, kai būtų oficialiai panaikinti Tarybos apribojimai.

  • Ukraina ir Moldova pradėjo stojimo į ES derybas: kodėl svarbiausios reformos dar tik priešakyje

    Birželio mėnesį Liuksemburge įvyko tarpvyriausybinės konferencijos, kuriose Europos Sąjunga su Ukraina ir Moldova oficialiai pradėjo stojimo derybas. Startas žymi perėjimą nuo politinių pažadų prie techninio proceso, kuriame teks suderinti teisę, institucijų veikimą ir praktinį ES taisyklių įgyvendinimą.

    Pirmasis derybų etapas apima vadinamąsias pagrindines sritis: teisės viršenybę, kovą su korupcija, demokratinių institucijų stabilumą ir viešojo administravimo kokybę. Tai laikoma kertiniu kriterijumi, nuo kurio priklauso, ar bus atveriami vėlesni derybų klasteriai ir kaip greitai judės visa integracijos darbotvarkė.

    Procesas pagreitėjo po to, kai Bendrijoje sumažėjo politinių kliūčių sprendimams dėl derybų starto. Vis dėlto Briuselis pabrėžia, kad vien pradžia nereiškia greitos narystės, nes Ukrainai ir Moldovai teks įgyvendinti tūkstančius ES teisės aktų bei standartų, o dalis valstybių narių siekia papildomų saugiklių.

    Kas stabdo kelią į narystę?

    Ukrainos atveju didžiausias dėmesys tenka antikorupcinėms priemonėms, teismų sistemos patikimumui ir institucijų atsparumui karo sąlygomis. ES vertinimu, pažanga yra matoma, tačiau kai kuriose srityse reformų tempas laikomas per lėtu, o rezultatų tvarumas turi būti įrodytas praktikoje.

    Diskusijose ES viduje taip pat išlieka jautrūs klausimai dėl būsimos Bendrijos sienos priartėjimo prie Rusijos, taip pat dėl ekonominės konkurencijos. Ukrainos žemės ūkio ir transporto sektoriai dėl masto bei kaštų struktūros gali kelti įtampą, todėl tikėtini ilgi pereinamieji laikotarpiai ir detalūs rinkos apsaugos mechanizmai.

    „Derybos bus ilgos, nes daliai ES valstybių svarbu ne pažadai, o realiai veikiantys pokyčiai teismuose ir kovoje su korupcija“, – sakė Ukrainos analitikas Valerijus Borovikas.

    Ukrainos argumentas: pramonė ir gynyba

    Kyjivas pabrėžia, kad karas paskatino gynybos pramonės proveržį, o Ukrainoje sparčiai auga dronų, elektroninės kovos ir kitų modernių sprendimų kūrimas. Ukrainos pareigūnai ir rinkos dalyviai šią kryptį pristato kaip praktinę naudą Europai: technologijos išbandomos realiomis sąlygomis, o dalis sprendimų gali būti pigesni nei analogai Vakaruose.

    Kitas dažnai minimas Ukrainos pranašumas yra aukštos kvalifikacijos specialistai energetikos srityje, įskaitant branduolinę energetiką. ES šalims siekiant energetinio saugumo ir infrastruktūros atsparumo, tokios kompetencijos laikomos svarbiu ilgalaikės partnerystės pagrindu.

    Greta to išlieka ir praktinis energetinis klausimas: dujų sistemos jungtys su Europa, interkonektorių plėtra ir didelės požeminės dujų saugyklos Vakarų Ukrainoje. Karo metu jų potencialas ribojamas, tačiau infrastruktūra vertinama kaip strategiškai reikšminga ateities regiono rinkai.

    Moldovos iššūkiai: teismai ir regionai

    Moldovai stojimo derybos yra galimybė įtvirtinti europinę kryptį, tačiau raktinis reikalavimas išlieka teisingumo sistemos pertvarka. Kišiniovas siekia užbaigti teisėjų ir prokurorų patikros procesus iki metų pabaigos, nes būtent pasitikėjimas teismų nepriklausomumu ES laikomas vienu svarbiausių rodiklių.

    Moldovos ekonomika ES mastu nėra laikoma didele konkurencine grėsme, todėl politinis pasipriešinimas jos integracijai paprastai mažesnis. Vis dėlto šalies viduje išlieka skirtingos nuostatos dėl eurointegracijos, o papildomą riziką kelia separatistinis Padniestrės regionas ir autonominė Gagaūzija, kur įtaką tradiciškai stiprina prorusiška informacinė erdvė.

    „Moldovai narystė ES reiškia ne tik galimybes, bet ir pareigas, todėl visuomenei svarbu suprasti, kad teisės derinimas nebus nei paprastas, nei greitas“, – sakė Moldovos analitikas Vlorelis Čivryga.

    Dar vienas praktinis aspektas yra derybų sinchronizavimas su Ukraina. Nors formaliai procesai gali būti atskiri, realybėje sprendimai dažnai derinami kartu, nes šalių ekonominiai ryšiai ir regioninis saugumas yra glaudžiai susiję.

    Artimiausiu laikotarpiu pagrindinis abiejų šalių tikslas bus įrodyti, kad reformos neapsiriboja įstatymų priėmimu, o veikia kasdienėje praktikoje. Būtent nuo to priklausys, ar stojimo derybos išliks politiniu prioritetu visoje ES ir ar bus atveriami kiti derybų etapai.

  • ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    ES ministrai pritaria Vengrijos atsigavimo planui: kelias į 10 mlrd. eurų atšaldymą

    Sprendimas priartina lėšų išmokėjimą

    Europos Sąjungos finansų ministrai ECOFIN posėdyje turėtų patvirtinti atnaujintą Vengrijos nacionalinį atsigavimo ir atsparumo planą. Tai būtų paskutinis formalus žingsnis, po kurio Budapeštas galėtų priartėti prie maždaug 10 mlrd. eurų po pandemijos numatytų lėšų.

    Vis dėlto pinigai nebus pervesti automatiškai: Vengrija turės įgyvendinti likusias sąlygas ir pasiekti sutartus rodiklius. Tik tada Europos Komisija galės inicijuoti išmokėjimo procedūras.

    Kodėl dalis pinigų buvo įšaldyta?

    Didelė dalis Vengrijai numatytų atsigavimo ir sanglaudos lėšų pastaraisiais metais buvo sulaikyta dėl Briuselio išsakytų abejonių, susijusių su sisteminėmis korupcijos rizikomis ir kontrolės mechanizmų patikimumu. ES lėšų išmokėjimas tokiu atveju siejamas su papildomais teisiniais ir instituciniais saugikliais.

    Ši praktika atspindi bendrą ES tendenciją griežčiau taikyti teisės viršenybės ir lėšų apsaugos principus, ypač kai kalbama apie didelio masto investicinius paketus. Vengrijos atvejis ilgą laiką buvo vienas ryškiausių, kai finansavimas priklausė nuo aiškiai apibrėžtų reformų.

    Ką keičia atnaujintas planas?

    Po balandį vykusių parlamento rinkimų naujoji Vengrijos vyriausybė peržiūrėjo ankstesnės administracijos Briuseliui pateiktą planą ir pateikė atnaujintą versiją. Dokumente numatyti projektai, susiję su priemiestinių geležinkelių plėtra, energetikos infrastruktūros stiprinimu ir būsto sritimi.

    Europos Komisija planą įvertino teigiamai ir pateikė rekomendaciją dėl jo tvirtinimo Taryboje. Galutiniam sprendimui reikia visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo.

    „Tai bus svarbus posėdis, nes tai paskutinis teisinis žingsnis, prieš mūsų šalis galės pasiekti ES lėšas“, – sakė Vengrijos finansų ministras András Kármán.

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tikisi sklandaus sprendimo, tačiau pabrėžia, kad lemiama bus ne vien politinė valia, bet ir realus likusių įsipareigojimų įgyvendinimas. Skelbiama, kad svarbiausi numatyti rodikliai turi būti pasiekti iki rugpjūčio pabaigos, kad būtų atvertas kelias mokėjimams.

  • Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Komisija ragina judėti pirmyn

    Europos Komisija atnaujino pastangas įtikinti ES valstybes nares pritarti Serbijos stojimo derybose naujam žingsniui ir atverti vadinamąjį 3 klasterį. Briuselis teigia, kad Belgradas pastaruoju metu padarė pakankamai pažangos, kad procesas galėtų pajudėti iš vietos.

    Šis klausimas vėl keliamas prieš ES ambasadorių diskusijas, kuriose Komisija pateikė argumentus, kodėl sprendimą būtų galima priimti 2026 metų liepą. Vis dėlto realus proveržis priklausys ne nuo Komisijos, o nuo vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Kodėl 3 klasteris buvo įšaldytas?

    Komisijos siūlymas atverti 3 klasterį pirmą kartą nuskambėjo dar 2021 metais, tačiau nuo tada jis įstrigęs dėl nuolat kartojamų abejonių. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomi teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir demokratinių standartų klausimai.

    Prie jų prisideda ir Serbijos užsienio bei saugumo politikos suderinamumas su ES, taip pat santykių su Kosovu normalizavimo tema, kuri daugelio sostinių akimis išlieka kertine. Dėl to net ir fiksuojant pavienius patobulinimus, kai kurios šalys nenori skubėti.

    Kokius pokyčius akcentuoja Briuselis?

    Komisijos vertinime pabrėžiama, kad Serbija atsisakė dalies prieštaringai vertintų teismų sistemos pakeitimų ir ėmėsi žingsnių, kurie, Briuselio vertinimu, mažina ankstesnį nuosmukį šioje srityje. Taip pat išskiriami tam tikri judesiai dėl rinkimų teisės aktų ir žiniasklaidos reguliavimo.

    Dokumente nurodoma, kad Serbija esą įgyvendino reikšmingą dalį įsipareigojimų, kuriais siekta atsakyti į valstybių narių keliamas pastabas. Kartu pabrėžiama, kad dar reikalingas papildomas darbas tiek teismų reformos, tiek prokuratūros sistemos stiprinimo srityse.

    „Komisijos vertinimu, 2026 metų liepą 3 klasteris turėtų būti atvertas, nes šiuo metu užtikrinama bendra pusiausvyra, būtina šiam žingsniui“, – teigiama Komisijos informaciniame dokumente.

    Rusijos sankcijos ir politiniai signalai

    Vienas jautriausių klausimų išlieka Serbijos pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Komisija pažymi, kad Serbija iki šiol nėra suderinusi savo politikos su ES sankcijomis Rusijai, tačiau akcentuoja bendradarbiavimą užkardant sankcijų apėjimą ir tam tikrą paramą Ukrainai.

    Ši tema daugeliui ES šalių yra lakmuso popierėlis, rodantis, kiek kandidatė realiai artėja prie Bendrijos užsienio ir saugumo politikos. Papildomų klausimų kelia ir Belgrado ryšiai su Kinija, kuriuos Serbijos vadovybė viešai gynė aukšto lygio vizitų metu.

    Sprendimas priklausys nuo vienybės

    Nors Komisija bando suteikti politinį postūmį, ji negali apeiti taisyklės, kad stojimo derybų etapams reikalingas vieningas valstybių narių sprendimas. Dalis sostinių skeptiškai vertina, ar paskutiniai Serbijos žingsniai iš tiesų atsveria platesnes pastabas dėl demokratijos ir teisės viršenybės.

    Komisija signalizuoja, kad ir toliau aktyviai spaustų dėl reformų įgyvendinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad nebaigtų darbų sąrašas išlieka. Tai reiškia, kad 3 klasterio atvėrimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir aiškiu politiniu testu ES viduje.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vengrijos premjeras Péter Magyar Briuselyje sieks atšildyti ES lėšas: artėja rugpjūčio terminas

    Vizitas Briuselyje ir politinis susitarimas

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar balandžio 27 dieną vyksta į Briuselį, kur numatyti susitikimai su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Budapeštas tikisi pasiekti politinį susitarimą, kuris padėtų iš esmės atnaujinti įtemptus Vengrijos santykius su Europos Sąjunga.

    Premjero darbotvarkėje taip pat suplanuoti pokalbiai su Belgijos ministru pirmininku Bartu de Weveriu ir NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Pats P. Magyar kelionę pristatė kaip bandymą pagreitinti derybas dėl blokuotų ES lėšų.

    „Rytoj susitiksiu su NATO generaliniu sekretoriumi ir Belgijos ministru pirmininku, o penktadienį Briuselyje su Komisijos pirmininke. Visi dirbame, kad ES milijardai sugrįžtų“, – sakė Péter Magyar.

    Rizika prarasti 9,6 mlrd. eurų

    Didžiausias Budapešto tikslas yra kuo greičiau pasiekti pažangą dėl maždaug 9,6 mlrd. eurų, Vengrijai numatytų pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Šios lėšos yra siejamos su aiškiais reikalavimais, o galutinis terminas įvykdyti likusias sąlygas – rugpjūčio pabaiga.

    Į paketą įeina apie 6,0 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir apie 3,6 mlrd. eurų paskolų. Europos Komisija anksčiau yra signalizavusi, kad Vengrijai, turinčiai įtemptą biudžeto situaciją, prioritetas turėtų būti dotacijos.

    Budapeštas šiuo metu peržiūri nacionalinį gaivinimo planą. Vengrijos žiniasklaidai P. Magyar teigė, kad atnaujintame plane daugiau dėmesio būtų skiriama geležinkelių projektams, energetikos infrastruktūrai ir nuomos būsto programai, tačiau pripažino, jog laiko yra nedaug.

    Teisės viršenybė, „Erasmus+“ ir gynybos klausimai

    Be gaivinimo lėšų, Briuselyje bus aptariami ir kiti Vengrijai jautrūs klausimai. Dalis sanglaudos finansavimo taip pat lieka įšaldyta, o pažanga dėl gaivinimo plano, kaip tikimasi Budapešte, galėtų automatiškai atlaisvinti didelę dalį šių pinigų.

    Vis dėlto viena finansavimo dalis siejama su papildomais reikalavimais, įskaitant teisėkūros pakeitimus, susijusius su ankstesniais Vengrijos sprendimais LGBT teisių ir prieglobsčio srityse. Kartu išlieka ir bendras reikalavimas stiprinti teisės viršenybę bei mažinti politinę įtaką teismų sistemai.

    „Džiugina naujosios Vengrijos vyriausybės įsipareigojimas ir ryžtas greitai judėti į priekį įgyvendinant teisės viršenybės reformas“, – sakė Michael McGrath.

    Dar vienas klausimas – „Erasmus+“ programa, iš kurios dalis Vengrijos studentų ir universitetų buvo faktiškai išstumti po to, kai dalis aukštųjų mokyklų valdymo buvo perduota privačioms fondų struktūroms. Budapeštas siekia rasti sprendimą, kuris leistų atkurti pilnavertį dalyvavimą mainų programose.

    Taip pat svarstomas Vengrijos dalyvavimas ES bendro gynybos skolinimosi schemoje SAFE. Budapešte šis klausimas peržiūrimas atsižvelgiant į skaidrumo ir korupcijos rizikas, o P. Magyar yra užsiminęs, kad ankstesni planai galėjo būti per didelės apimties.

    Ukrainos narystės ES derybų fonas

    Ursula von der Leyen ir P. Magyar, kaip tikimasi, aptars ir Ukrainos eurointegraciją. Vienos iš stojimo derybų dalių atidarymas priklauso nuo to, ar Vengrija atšauks savo veto, kuris ankstesnės vyriausybės laikais buvo taikomas nuosekliai.

    Naujoji Vengrijos vadovybė signalizuoja, kad galėtų pritarti pirmajam derybų etapui su sąlyga, jog Ukraina spręs vengrų mažumos kalbos ir švietimo teisių klausimus Užkarpatėje. Techninės konsultacijos tarp Budapešto ir Kyjivo, anot europinių institucijų pareiškimų, tęsiasi.

    Europos Komisijoje tikimasi, kad sprendimai dėl pirmųjų derybinių žingsnių galėtų būti priimti birželį. Tačiau realus proveržis, kaip ir dėl finansavimo, priklausys nuo to, kiek greitai Vengrija įgyvendins konkrečias reformų sąlygas ir pateiks atnaujintą nacionalinį gaivinimo planą.

  • Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Europos Komisija nutraukė šnipinėjimo tyrimą: Várhelyi lieka komisaru nepaisant įtarimų

    Komisijos tyrimas baigtas

    Europos Komisija pranešė užbaigusi vidinį tyrimą dėl galimo Vengrijos žvalgybos tinklo Briuselyje ir nurodė neradusi įrodymų, kad būtų galima priskirti asmeninę atsakomybę Vengrijos eurokomisarui Olivér Várhelyi.

    Komisijos sprendimu byla uždaroma, o Várhelyi gali toliau eiti Europos Komisijos nario, atsakingo už sveikatą ir gyvūnų gerovę, pareigas.

    Komisija aiškino, kad tiriant buvo vertinta turima informacija ir panaudotos institucijos dispozicijoje esančios vidinės priemonės. Vis dėlto, pasak institucijos, jos neleidžia nustatyti platesnio įsitraukimo nei patys žvalgybos pareigūnai, minimi įtarimuose.

    „Remiantis per šį tyrimą surinkta informacija ir priemonėmis, kurias turime Komisijoje, neįmanoma priskirti individualios atsakomybės ar įsitraukimo daugiau nei patiems žvalgybos pareigūnams“, – sakė Europos Komisijos atstovas Balázs Ujvári.

    Apie ką buvo įtarimai

    Istorija į viešumą iškilo po to, kai keli žiniasklaidos kanalai skelbė, jog Vengrijos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungai Briuselyje galėjo veikti žvalgybos pareigūnų tinklas, prisidengęs diplomatine veikla.

    Teigta, kad 2012–2018 metais šio tinklo taikiniu galėjo tapti Europos Komisijoje dirbę vengrų piliečiai: esą buvo siekiama gauti jautrių dokumentų, susijusių su Vengrija, ir užmegzti ryšius su pareigūnais.

    Komisija nurodė neradusi duomenų, kad Europos Komisijos darbuotojai būtų buvę sėkmingai užverbuoti. Tai tapo vienu iš pagrindinių argumentų, kodėl tyrimas užbaigtas be asmeninių kaltinimų Komisijos viduje dirbusiems asmenims.

    Kodėl minimas Várhelyi

    Olivér Várhelyi pavardė tyrime išryškėjo dėl jo ankstesnių pareigų: 2015–2019 metais jis buvo Vengrijos ambasadorius Europos Sąjungoje, t. y. dalį laikotarpio, kuriam taikyti įtarimai.

    Vėliau jis buvo paskirtas eurokomisaru, o viešojoje erdvėje dažnai įvardijamas kaip artimas buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno aplinkos žmogus.

    Dar anksčiau Várhelyi neigė žinojęs apie tariamo tinklo veiklą ir nurodė, kad nebuvo informuotas apie tokius veiksmus. Komisijos išvada reiškia, kad formalios kliūtys jam tęsti darbą šiuo metu nenustatytos.

    Sprendimas paskelbtas politiniu požiūriu jautriu metu, Vengrijoje formuojantis naujai valdžiai po rinkimų. Tai didina dėmesį Briuselio ir Budapešto santykiams, kuriuos pastarąjį dešimtmetį lydėjo aštrūs ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratinių standartų.