CP v2

Tag: Teisinės paslaugos

  • „Votum“ po rekordinio pelno iš frankų bylų ruošia solidžią išmoką akcininkams 2026 metais

    Kas nuspręsta dėl išmokos

    Varšuvos biržoje listinguojamos grupės „Votum“ priežiūros taryba pritarė avansinei dividendų išmokai už 2026 metus. Bendra numatyta suma siekia apie 6 900 000 eurų, tai yra maždaug 0,58 euro už akciją.

    Teisę į avansą turės visi bendrovės akcininkai. Išmokos gavėjų apskaitos data numatyta 2026 metų spalio 21 dieną, o pinigai akcininkus turėtų pasiekti 2026 metų spalio 28 dieną.

    Kaip uždirbama iš frankų bylų

    „Votum“ specializuojasi teisinėse paslaugose, susijusiose su paskolomis, indeksuotomis arba denominuotomis užsienio valiuta, ypač Šveicarijos frankais. Šis segmentas pastaraisiais metais augo dėl išlikusio didelio naujų ginčų srauto ir didėjančio laimėtų bylų skaičiaus.

    2025 metais grupė paskelbė rekordinius rezultatus: pajamos siekė apie 106 300 000 eurų, o grynasis pelnas – apie 32 700 000 eurų. Bendrovė nurodė, kad pagrindinis variklis buvo aktyvi teismų praktika ir aukšta procesų sėkmė prieš bankus.

    Prognozės ir 2026 metų dinamika

    2025 metais šiame segmente sudaryta 7 795 sutartys, o 2026 metais bendrovė tikisi jų skaičių didinti iki maždaug 8 000. „Votum“ taip pat prognozavo, kad frankų bylų segmentas 2026 metais gali sugeneruoti apie 69 000 000–92 000 000 eurų pajamų.

    2026 metų pirmąjį pusmetį „Votum“ pajamos šoktelėjo iki maždaug 504 000 000 eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 55 000 000 eurų. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 13 400 000 eurų, palyginti su apie 18 600 000 eurų metais anksčiau.

    Rinkoje tokie skaičiai paprastai vertinami dvejopai: augančios pajamos rodo didelę paklausą ir masto efektą, tačiau pelno svyravimai gali signalizuoti apie išaugusias veiklos sąnaudas, kintantį bylų portfelio „brandumą“ ar apskaitinius efektus. Investuotojams svarbiausia bus tai, ar bendrovei pavyks išlaikyti naujų bylų srautą ir stabilizuoti pelningumą.

  • Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Berlyne įkurta legaltech bendrovė „Noxtua“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Kartu pasikeitė ir akcininkų struktūra: Vokietijos teisės leidybos grupė „C.H.BECK“ tapo pagrindine įmonės akcininke.

    „Noxtua“ buvo įkurta 2017 metais, o pirmąją savo sprendimo versiją pristatė 2024 metais. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 30 000 naudotojų, apie 100 darbuotojų ir šešias veiklos vietas Europoje, įskaitant Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Zagrebą, Miuncheną ir Freiburgą.

    Kas keičiasi po sandorio

    Naujasis finansavimo etapas ne tik atnešė kapitalo plėtrai, bet ir perbraižė investuotojų ratą. „C.H.BECK“, investavusi ir ankstesniame etape, dabar įgyja kvalifikuotą daugumą, o Austrijos teisės leidėjas MANZ prisijungia kaip naujas investuotojas.

    Tuo metu dalis ankstesnių investuotojų iš projekto pasitraukia, nes „Noxtua“ deklaruoja kryptį į glaudesnes strategines partnerystes su Europos teisės leidėjais. Tokia struktūra signalizuoja posūkį nuo tradicinio rizikos kapitalo logikos į turinio ir platinimo sinergiją.

    „Mums svarbu, kad „Noxtua“ turėtų laisvę ir lankstumą, o mes produktų strategiją siejame su jų platforma“, – sakė „C.H.BECK“ valdybos narys Klausas Weberis.

    Kuo išsiskiria „Noxtua“ sprendimas

    „Noxtua“ kuria teisinio darbo procesą apimantį sprendimą, skirtą paieškai, sudėtingų teisinių klausimų analizei ir dokumentų rengimui. Esminis akcentas – jurisdikcijoms pritaikytos darbo erdvės, kurios remiasi kruopščiai atrinktais teisės duomenimis iš leidėjų, tarp jų „C.H.BECK“, MANZ ir „Helbing Lichtenhahn“.

    Bendrovė pabrėžia, kad teisiniame darbe vien tik apytiksliai teisingų atsakymų nepakanka, todėl didelis dėmesys skiriamas šaltiniams, citavimui ir paaiškinamumui. Praktikoje tai reiškia, kad rezultatai turi būti pagrįsti konkrečiais dokumentais ir matoma, kaip prie išvadų prieita.

    „Negalite tiesiog pasakyti: taip pasakė „ChatGPT“. Teisininkams reikia matyti šaltinius ir suprasti, kaip sistema priėjo prie išvados“, – sakė Klausas Weberis.

    Plėtra Europoje ir saugumo kartelė

    „Noxtua“ teigia, kad investicija bus skirta produkto vystymui, komandos augimui ir plėtrai visoje Europoje, taip pat partnerystėms su vietiniais leidėjais. Bendrovės vadovas Leifas-Nissenas Lundbækas sako siekiantis, kad įmonė taptų didžiausiu Europos teisės DI sprendimu, o augimas pastaruoju metu buvęs itin spartus.

    Teisinė rinka yra viena jautriausių DI pritaikymui dėl konfidencialumo, profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. „Noxtua“ nurodo atitinkanti teisininkams taikomas profesines ir duomenų apsaugos nuostatas Vokietijoje bei turinti BSI C5, ISO 27001 ir ISO 42001 sertifikacijas.

    „Kai advokatas, įmonės vyriausiasis teisininkas ar teisėjas naudoja DI, jie turi žinoti, kad jų įvestys ir rezultatai yra saugūs“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

    Rinka keičiasi: nuo įrankių prie platformų

    „Noxtua“ strategija remiasi prielaida, kad teisinis DI sparčiai evoliucionuos iš atskirų funkcijų į platformą, sujungiančią kasdienius teisininkų darbo įrankius. Tokia kryptis matoma ir platesnėje rinkoje, kur specializuoti sprendimai konkuruoja su universaliais modelių tiekėjais bei tarptautinėmis teisės platformomis.

    Bendrovė taip pat akcentuoja europietišką suvereniteto ir infrastruktūros elementą: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su vietiniais partneriais, kad būtų galima diegti sprendimus ir institucijoms, įskaitant teismų sistemą. Šiame segmente svarbiausiais argumentais tampa ne vien našumas, bet ir duomenų kontrolė bei atitiktis reglamentams.

    „Mūsų tikslas yra mažiau išorinio blizgesio ir daugiau turinio: saugumas, duomenys ir realūs klientų poreikiai“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

  • Gavai laišką iš Kroatijos? Parkavimo skola gali išaugti iki 1 000 eurų – ką daryti

    Gavai laišką iš Kroatijos? Parkavimo skola gali išaugti iki 1 000 eurų – ką daryti

    Vasarą tūkstančiai vairuotojų vyksta atostogauti į Kroatiją, tačiau vienas neapmokėtas parkavimas gali priminti apie save jau grįžus namo. Į pašto dėžutę neretai atkeliauja oficialiai atrodantis laiškas iš Kroatijos, dažnai per advokatų kontorą ar skolų išieškojimo bendrovę.

    Tokie raštai dažnai gąsdina antspaudais, teisiniais terminais ir grasinimais kreiptis į teismą. Svarbu žinoti, kad pradinė suma už parkavimą paprastai būna palyginti nedidelė, tačiau vėliau ji gali būti „užauginta“ papildomais mokesčiais.

    Kaip atsiranda „dienos bilietas“

    Daugelyje Kroatijos miestų mokamas parkavimas administruojamas savivaldybių pavedimu veikiančių įmonių. Kontrolieriai dažnai neskiria baudų taip, kaip tai suprantama Lietuvoje, o palieka pranešimą apie vadinamąjį dienos bilietą, jeigu mokestis nesumokėtas ar viršytas laikas.

    Toks dienos bilietas dažniausiai kainuoja apie 20 eurų. Problema prasideda tuomet, kai pranešimas nepastebimas, pametamas arba tiesiog ignoruojamas, nes vairuotojas mano, kad tai tik informacinis lapelis.

    Kodėl suma gali išaugti kelis kartus

    Jei skola nesumokama, administruojanti įmonė bylą gali perduoti teisininkams. Tuomet prie pradinės sumos dažnai pridedami administravimo, vertimo, duomenų užklausų ir teisinio atstovavimo kaštai, todėl galutinė suma kartais pasiekia kelis šimtus ar net apie 1 000 eurų.

    Toks „sąskaitos“ šuolis yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės panikuoja. Teisininkai pabrėžia, kad pati parkavimo prievolė gali būti pagrįsta, tačiau papildomų mokesčių dydis ne visada proporcingas ir gali būti ginčijamas.

    Ar tai gali būti išieškota Lietuvoje?

    Kroatija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, todėl tam tikrais atvejais skola, virtusi teismo sprendimu, gali būti vykdoma ir kitoje valstybėje. Jei Kroatijoje būtų gautas vykdytinas sprendimas, teoriškai gali būti taikomi ES civilinių skolų išieškojimo mechanizmai.

    Kita vertus, vien laiškas dar nereiškia, kad privalote aklai pervesti prašomą sumą. Pirmiausia verta įvertinti, kas konkrečiai reikalaujama apmokėti, kokiu pagrindu skaičiuojami priedai ir ar dokumente pateikta pakankamai duomenų apie tariamą pažeidimą.

    Gavus tokį raštą, pirmas žingsnis turėtų būti autentiškumo patikra ir faktų susirinkimas: data, vieta, automobilio numeris, parkavimo zonos taisyklės ir mokėjimo įrodymai. Praktikoje naudinga parkavimo kvitus ir mokėjimų išrašus saugoti bent 5 metus, nes dalis pretenzijų pasiekia adresatus po kelerių metų.

    Jeigu pripažįstate, kad mokestis tikrai nebuvo sumokėtas, dažnai racionaliausia siekti taikaus susitarimo ir apmokėti pagrįstą sumą, kad ji nebedidėtų. Jei kyla įtarimų dėl galimo sukčiavimo ar neaiškių priedų, verta kreiptis į teisininką, dirbantį su tarptautinėmis skolomis, arba pasitikrinti, ar turite teisinių išlaidų draudimą.

    Ateičiai taisyklė paprasta: jei už valytuvo randate pranešimą apie dienos bilietą, jį geriausia apmokėti dar kelionės metu. Tai dažniausiai yra pigiausias būdas išvengti vėliau atsirandančių didelių administravimo ir teisinių kaštų.