Tag: Teisinės paslaugos

  • DI teisės kontora „Alecto“ pritraukė 18 mln. eurų ir ruošiasi plėtrai už NT sandorių ribų

    Didžiosios Britanijos DI pagrindu veikianti teisės kontora „Alecto“ pritraukė 18 mln. eurų siekdama plėsti paslaugas už nekilnojamojo turto sandorių ribų ir žengti į naujas rinkas.

    Apie investiciją lapkričio 16 dieną pranešė „EU-Startups“. Tai – sėklos (Seed) investicijų etapas, skirtas plėtrai į kitas vartotojų teisės sritis ir geografijas.

    Raundui vadovavo „Insight Partners“, taip pat prisidėjo „Firstminute Capital“, „Blue Lion Global“, „Andrena Ventures“, „FJ Labs“, „Antiportfolio Ventures“, „Rigby Group“, „Mishcon de Reya LLP“ bei keli verslo angelai.

    Bendrovės teigimu, pirmasis tarptautinis startas planuojamas 2027 metais, o iki šiol „Alecto“ daugiausia koncentravosi į su būsto įsigijimu susijusias teisinės pagalbos paslaugas.

    Plėtra už nekilnojamojo turto ribų

    „Alecto“ įkūrėjas ir vadovas Willas Rice’as sako, kad teisinės paslaugos per ilgai buvo teikiamos pagal pačios industrijos taisykles, o DI suteikia galimybę daugiau kontrolės grąžinti klientui.

    Jo teigimu, žmonės dažniau siekia ne „nusipirkti teisininko laiką“, o gauti konkretų rezultatą, todėl įmonė kuria modelį, kuris labiau orientuotas į baigtį, o ne į sunaudotas valandas.

    Pasak bendrovės, tradicinė rinka susiduria su ribota pasiūla: kvalifikuotų teisininkų skaičius ir jų darbo valandos yra baigtiniai, o tai didina kainas ir lėtina procesus.

    Klientams tai neretai reiškia dideles ir sunkiai prognozuojamas išlaidas, neaiškias procedūras, lėtus atsakymus ir sudėtingą teisinę kalbą, kuri apsunkina sprendimų priėmimą.

    Ką „Alecto“ jau nuveikė

    „Alecto“ įkurta 2025 metais. Willas Rice’as anksčiau kūrė „FinTech“ būsto paskolų skolintoją „Gen H“.

    Skelbiama, kad per aštuonis veiklos mėnesius įmonė pasiekė 7 mln. eurų metinių pajamų tempą (annualised revenue) ir dalyvavo daugiau nei 1,1 mlrd. eurų vertės NT sandoriuose.

    Komanda, bendrovės duomenimis, išaugo nuo trijų žmonių 2026 metų sausį iki 85 darbuotojų dabar, o sukaupta bendra teisinė patirtis viršija 500 metų.

    Augantis investuotojų dėmesys „LegalTech“

    „Alecto“ investicija įsilieja į platesnę tendenciją: 2026 metais Europoje fiksuota daugiau investicijų į teisės technologijų sprendimus, ypač orientuotus į vartotojų paslaugas ir NT teisę.

    Straipsnyje pažymima, kad kartu su kitais 2026 metų pranešimais apie finansavimą vartotojų teisinių paslaugų, NT teisės ir susijusiose DI taikymo srityse bendra suma siekia apie 129,6 mln. eurų.

    Vienas iš investuotojų, „Insight Partners“ atstovas Alessandro Luciano, pabrėžė, kad vartotojų teisinės paslaugos yra didelė rinka, kurioje dėl kainos ir sudėtingumo daliai žmonių reikalinga pagalba lieka sunkiai pasiekiama.

    „Alecto“ planuoja iš NT srities perkelti sukurtą veikimo modelį į kitas vartotojų teisės kryptis ir, kaip teigia įmonė, sudaryti sąlygas teisinę pagalbą gauti paprasčiau ir aiškiau.

  • Švedų DI teisės startuolis „Legora“ pritraukė 482 mln. eurų ir pakilo iki 7,7 mlrd. eurų vertės

    Švedų DI teisės startuolis „Legora“ pritraukė 482 mln. eurų ir pakilo iki 7,7 mlrd. eurų vertės

    Švedijos dirbtinio intelekto teisinių paslaugų startuolis „Legora“ pranešė pritraukęs apie 482 mln. eurų investiciją ir pasiekęs maždaug 7,7 mlrd. eurų vertinimą. Tai įvyko praėjus vos pusmečiui po ankstesnio finansavimo etapo, kuris jau buvo iškėlęs bendrovę į ryškiausių Europos DI startuolių gretas.

    Naujasis Series E etapas, kaip skelbiama, pritraukė ir naują pagrindinį investuotoją, o kartu prisijungė ir daugiau stambių fondų. Bendrovė pabrėžia, kad rėmėjų atrankoje prioritetą teikė ilgalaikei strategijai ir investuotojams, kurie gerai išmano teisinių paslaugų rinką.

    Per šešis mėnesius „Legora“ vertė išaugo nuo maždaug 4,9 mlrd. eurų iki 7,7 mlrd. eurų, o tai rodo itin spartų kapitalo rinkos pasitikėjimą teisės sektoriaus DI sprendimais. Pastaraisiais metais būtent ši niša sulaukia daug dėmesio, nes teisės komandos ieško būdų greičiau apdoroti didelius dokumentų kiekius ir mažinti rutininių užduočių sąnaudas.

    Kas keičiasi teisės rinkoje?

    „Legora“ kuria technologiją, kuri padeda teisininkams atlikti tyrimus, peržiūrėti dokumentus ir rengti teisinius tekstus. Bendrovė akcentuoja, kad rinka juda nuo paprastų DI asistentų link DI agentų, galinčių vykdyti kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, nuosekliai analizuoti sutartis, išskirti rizikas ir parengti pasiūlymus korekcijoms.

    Toks poslinkis keičia ne tik kasdienį teisininkų darbą, bet ir vidinę komandų organizaciją: daugiau laiko skiriama sprendimams, deryboms ir konsultavimui, o techninės, pasikartojančios užduotys vis dažniau automatizuojamos. Dėl to sparčiai auga paklausa įrankiams, kurie gali būti integruojami į įmonių teisinius procesus.

    JAV rinka tampa svarbiausia

    „Legora“ teigia, kad didžiausia jos rinka dabar yra JAV, o gautos lėšos bus skirtos plėtrai Šiaurės Amerikoje ir kituose regionuose. Bendrovė jau veikia keliuose didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose, taip pat tęsia plėtrą Europoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione.

    Svarbus pokytis fiksuojamas ir klientų struktūroje: įmonių vidinės teisininkų komandos, kurios anksčiau sudarė nedidelę klientų dalį, dabar generuoja daugiau nei 40 proc. naujų klientų per ketvirtį. Tai signalizuoja, kad DI sprendimai vis labiau pereina iš eksperimentavimo fazės į kasdienį naudojimą įmonėse.

    Konkurencija su „Harvey“ ir investicijų kryptys

    Teisinių DI sprendimų rinkoje „Legora“ tiesiogiai konkuruoja su JAV startuoliu „Harvey“, kuris taip pat siekia modernizuoti teisinių paslaugų teikimą. Tokia konkurencija spartina produktų vystymą, o investuotojams tai tampa viena aiškiausių vertikalių, kur DI gali greitai duoti apčiuopiamą grąžą per efektyvumą.

    „Legora“ nurodo, kad dalis investicijų bus skirta tolesnėms technologijos inovacijoms, ypač agentinio veikimo sprendimams ir platformos plėtrai. Praktikoje tai reiškia siekį sukurti įrankių rinkinį, kuris apimtų ne vien tekstų generavimą, bet ir viso teisinio darbo ciklo valdymą nuo analizės iki parengtų dokumentų pateikimo peržiūrai.

    „Galimybė teisės sektoriuje yra milžiniška, ir mes vis dar esame ankstyvoje stadijoje. DI keičia teisininko vaidmenį, palikdamas daugiau laiko vertinimui ir patarimams, taip pat perkuria, kaip organizuojamos teisės firmos ir vidinės komandos bei kaip atliekamas darbas“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas įkūrėjų Max Junestrand.

    „Ketiname vadovauti šiam pokyčiui JAV ir globaliai. Rinkomės investuotojus, kurie dalijasi ilgalaikiu požiūriu ir supranta, ko reikia tvariai įmonei sukurti“, – pridūrė jis.

  • „Votum“ po rekordinio pelno iš frankų bylų ruošia solidžią išmoką akcininkams 2026 metais

    Kas nuspręsta dėl išmokos

    Varšuvos biržoje listinguojamos grupės „Votum“ priežiūros taryba pritarė avansinei dividendų išmokai už 2026 metus. Bendra numatyta suma siekia apie 6 900 000 eurų, tai yra maždaug 0,58 euro už akciją.

    Teisę į avansą turės visi bendrovės akcininkai. Išmokos gavėjų apskaitos data numatyta 2026 metų spalio 21 dieną, o pinigai akcininkus turėtų pasiekti 2026 metų spalio 28 dieną.

    Kaip uždirbama iš frankų bylų

    „Votum“ specializuojasi teisinėse paslaugose, susijusiose su paskolomis, indeksuotomis arba denominuotomis užsienio valiuta, ypač Šveicarijos frankais. Šis segmentas pastaraisiais metais augo dėl išlikusio didelio naujų ginčų srauto ir didėjančio laimėtų bylų skaičiaus.

    2025 metais grupė paskelbė rekordinius rezultatus: pajamos siekė apie 106 300 000 eurų, o grynasis pelnas – apie 32 700 000 eurų. Bendrovė nurodė, kad pagrindinis variklis buvo aktyvi teismų praktika ir aukšta procesų sėkmė prieš bankus.

    Prognozės ir 2026 metų dinamika

    2025 metais šiame segmente sudaryta 7 795 sutartys, o 2026 metais bendrovė tikisi jų skaičių didinti iki maždaug 8 000. „Votum“ taip pat prognozavo, kad frankų bylų segmentas 2026 metais gali sugeneruoti apie 69 000 000–92 000 000 eurų pajamų.

    2026 metų pirmąjį pusmetį „Votum“ pajamos šoktelėjo iki maždaug 504 000 000 eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu sudarė apie 55 000 000 eurų. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 13 400 000 eurų, palyginti su apie 18 600 000 eurų metais anksčiau.

    Rinkoje tokie skaičiai paprastai vertinami dvejopai: augančios pajamos rodo didelę paklausą ir masto efektą, tačiau pelno svyravimai gali signalizuoti apie išaugusias veiklos sąnaudas, kintantį bylų portfelio „brandumą“ ar apskaitinius efektus. Investuotojams svarbiausia bus tai, ar bendrovei pavyks išlaikyti naujų bylų srautą ir stabilizuoti pelningumą.

  • Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Vokietijos legaltech „Noxtua“ pritraukė per 100 mln. eurų: „C.H.BECK“ perima kontrolę

    Berlyne įkurta legaltech bendrovė „Noxtua“ užbaigė C serijos finansavimo etapą ir pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų. Kartu pasikeitė ir akcininkų struktūra: Vokietijos teisės leidybos grupė „C.H.BECK“ tapo pagrindine įmonės akcininke.

    „Noxtua“ buvo įkurta 2017 metais, o pirmąją savo sprendimo versiją pristatė 2024 metais. Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 30 000 naudotojų, apie 100 darbuotojų ir šešias veiklos vietas Europoje, įskaitant Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Zagrebą, Miuncheną ir Freiburgą.

    Kas keičiasi po sandorio

    Naujasis finansavimo etapas ne tik atnešė kapitalo plėtrai, bet ir perbraižė investuotojų ratą. „C.H.BECK“, investavusi ir ankstesniame etape, dabar įgyja kvalifikuotą daugumą, o Austrijos teisės leidėjas MANZ prisijungia kaip naujas investuotojas.

    Tuo metu dalis ankstesnių investuotojų iš projekto pasitraukia, nes „Noxtua“ deklaruoja kryptį į glaudesnes strategines partnerystes su Europos teisės leidėjais. Tokia struktūra signalizuoja posūkį nuo tradicinio rizikos kapitalo logikos į turinio ir platinimo sinergiją.

    „Mums svarbu, kad „Noxtua“ turėtų laisvę ir lankstumą, o mes produktų strategiją siejame su jų platforma“, – sakė „C.H.BECK“ valdybos narys Klausas Weberis.

    Kuo išsiskiria „Noxtua“ sprendimas

    „Noxtua“ kuria teisinio darbo procesą apimantį sprendimą, skirtą paieškai, sudėtingų teisinių klausimų analizei ir dokumentų rengimui. Esminis akcentas – jurisdikcijoms pritaikytos darbo erdvės, kurios remiasi kruopščiai atrinktais teisės duomenimis iš leidėjų, tarp jų „C.H.BECK“, MANZ ir „Helbing Lichtenhahn“.

    Bendrovė pabrėžia, kad teisiniame darbe vien tik apytiksliai teisingų atsakymų nepakanka, todėl didelis dėmesys skiriamas šaltiniams, citavimui ir paaiškinamumui. Praktikoje tai reiškia, kad rezultatai turi būti pagrįsti konkrečiais dokumentais ir matoma, kaip prie išvadų prieita.

    „Negalite tiesiog pasakyti: taip pasakė „ChatGPT“. Teisininkams reikia matyti šaltinius ir suprasti, kaip sistema priėjo prie išvados“, – sakė Klausas Weberis.

    Plėtra Europoje ir saugumo kartelė

    „Noxtua“ teigia, kad investicija bus skirta produkto vystymui, komandos augimui ir plėtrai visoje Europoje, taip pat partnerystėms su vietiniais leidėjais. Bendrovės vadovas Leifas-Nissenas Lundbækas sako siekiantis, kad įmonė taptų didžiausiu Europos teisės DI sprendimu, o augimas pastaruoju metu buvęs itin spartus.

    Teisinė rinka yra viena jautriausių DI pritaikymui dėl konfidencialumo, profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. „Noxtua“ nurodo atitinkanti teisininkams taikomas profesines ir duomenų apsaugos nuostatas Vokietijoje bei turinti BSI C5, ISO 27001 ir ISO 42001 sertifikacijas.

    „Kai advokatas, įmonės vyriausiasis teisininkas ar teisėjas naudoja DI, jie turi žinoti, kad jų įvestys ir rezultatai yra saugūs“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

    Rinka keičiasi: nuo įrankių prie platformų

    „Noxtua“ strategija remiasi prielaida, kad teisinis DI sparčiai evoliucionuos iš atskirų funkcijų į platformą, sujungiančią kasdienius teisininkų darbo įrankius. Tokia kryptis matoma ir platesnėje rinkoje, kur specializuoti sprendimai konkuruoja su universaliais modelių tiekėjais bei tarptautinėmis teisės platformomis.

    Bendrovė taip pat akcentuoja europietišką suvereniteto ir infrastruktūros elementą: sprendimas vystomas bendradarbiaujant su vietiniais partneriais, kad būtų galima diegti sprendimus ir institucijoms, įskaitant teismų sistemą. Šiame segmente svarbiausiais argumentais tampa ne vien našumas, bet ir duomenų kontrolė bei atitiktis reglamentams.

    „Mūsų tikslas yra mažiau išorinio blizgesio ir daugiau turinio: saugumas, duomenys ir realūs klientų poreikiai“, – sakė Leifas-Nissenas Lundbækas.

  • Gavai laišką iš Kroatijos? Parkavimo skola gali išaugti iki 1 000 eurų – ką daryti

    Gavai laišką iš Kroatijos? Parkavimo skola gali išaugti iki 1 000 eurų – ką daryti

    Vasarą tūkstančiai vairuotojų vyksta atostogauti į Kroatiją, tačiau vienas neapmokėtas parkavimas gali priminti apie save jau grįžus namo. Į pašto dėžutę neretai atkeliauja oficialiai atrodantis laiškas iš Kroatijos, dažnai per advokatų kontorą ar skolų išieškojimo bendrovę.

    Tokie raštai dažnai gąsdina antspaudais, teisiniais terminais ir grasinimais kreiptis į teismą. Svarbu žinoti, kad pradinė suma už parkavimą paprastai būna palyginti nedidelė, tačiau vėliau ji gali būti „užauginta“ papildomais mokesčiais.

    Kaip atsiranda „dienos bilietas“

    Daugelyje Kroatijos miestų mokamas parkavimas administruojamas savivaldybių pavedimu veikiančių įmonių. Kontrolieriai dažnai neskiria baudų taip, kaip tai suprantama Lietuvoje, o palieka pranešimą apie vadinamąjį dienos bilietą, jeigu mokestis nesumokėtas ar viršytas laikas.

    Toks dienos bilietas dažniausiai kainuoja apie 20 eurų. Problema prasideda tuomet, kai pranešimas nepastebimas, pametamas arba tiesiog ignoruojamas, nes vairuotojas mano, kad tai tik informacinis lapelis.

    Kodėl suma gali išaugti kelis kartus

    Jei skola nesumokama, administruojanti įmonė bylą gali perduoti teisininkams. Tuomet prie pradinės sumos dažnai pridedami administravimo, vertimo, duomenų užklausų ir teisinio atstovavimo kaštai, todėl galutinė suma kartais pasiekia kelis šimtus ar net apie 1 000 eurų.

    Toks „sąskaitos“ šuolis yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės panikuoja. Teisininkai pabrėžia, kad pati parkavimo prievolė gali būti pagrįsta, tačiau papildomų mokesčių dydis ne visada proporcingas ir gali būti ginčijamas.

    Ar tai gali būti išieškota Lietuvoje?

    Kroatija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, todėl tam tikrais atvejais skola, virtusi teismo sprendimu, gali būti vykdoma ir kitoje valstybėje. Jei Kroatijoje būtų gautas vykdytinas sprendimas, teoriškai gali būti taikomi ES civilinių skolų išieškojimo mechanizmai.

    Kita vertus, vien laiškas dar nereiškia, kad privalote aklai pervesti prašomą sumą. Pirmiausia verta įvertinti, kas konkrečiai reikalaujama apmokėti, kokiu pagrindu skaičiuojami priedai ir ar dokumente pateikta pakankamai duomenų apie tariamą pažeidimą.

    Gavus tokį raštą, pirmas žingsnis turėtų būti autentiškumo patikra ir faktų susirinkimas: data, vieta, automobilio numeris, parkavimo zonos taisyklės ir mokėjimo įrodymai. Praktikoje naudinga parkavimo kvitus ir mokėjimų išrašus saugoti bent 5 metus, nes dalis pretenzijų pasiekia adresatus po kelerių metų.

    Jeigu pripažįstate, kad mokestis tikrai nebuvo sumokėtas, dažnai racionaliausia siekti taikaus susitarimo ir apmokėti pagrįstą sumą, kad ji nebedidėtų. Jei kyla įtarimų dėl galimo sukčiavimo ar neaiškių priedų, verta kreiptis į teisininką, dirbantį su tarptautinėmis skolomis, arba pasitikrinti, ar turite teisinių išlaidų draudimą.

    Ateičiai taisyklė paprasta: jei už valytuvo randate pranešimą apie dienos bilietą, jį geriausia apmokėti dar kelionės metu. Tai dažniausiai yra pigiausias būdas išvengti vėliau atsirandančių didelių administravimo ir teisinių kaštų.