CP v2

Tag: Teisingumo ministerija

  • Lenkijos vyriausybė svarsto smarkiai kelti baudas: dienos įkainis iki 10 tūkst. zlotų

    Lenkijos vyriausybė svarsto pataisas, kurios reikšmingai padidintų pinigines baudas baudžiamojoje teisėje – dienos baudos įkainis galėtų siekti iki 10 tūkst. zlotų.

    Kaip skelbia „SE.pl“, klausimas įtrauktas į antradienį, lapkričio 3 dieną, vykusio posėdžio darbotvarkę. Be Baudžiamojo kodekso pataisų, ministrai nagrinėja ir kitus projektus – nuo baudų už pažeidimus, susijusius su matavimo prietaisais, iki procesų dėl bankų bylų ir aviacijos taisyklių.

    Pagrindinė idėja – pritaikyti baudos dienos įkainių ribas prie dabartinių ekonominių realijų. Šios ribos Lenkijoje, kaip nurodoma projekte, galioja nuo pat kodekso įsigaliojimo ir iki šiol nebuvo keičiamos.

    Praktiškai tai reikštų, kad už dalį nusikaltimų baudos galėtų tapti gerokai didesnės, nes galutinė suma priklauso ne tik nuo pažeidimo pobūdžio, bet ir nuo to, kiek dienos įkainių paskiria teismas.

    Baudos įkainiai: nuo 10 iki 100 zlotų, o „lubos“ – iki 10 tūkst.

    Projektas numato dešimteriopai padidinti minimalią dienos baudos įkainio ribą – nuo 10 iki 100 zlotų. Maksimali riba būtų keliama penkis kartus: nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. zlotų.

    Lenkijos baudžiamojoje teisėje baudos dydis nustatomas iš dviejų dalių: teismas parenka dienos įkainių skaičių ir kiekvieno įkainio vertę. Įkainių skaičius paprastai svyruoja nuo 10 iki 540.

    Šiuo projektu įkainių skaičiaus keisti nesiūloma, tačiau, pakėlus įkainio ribas, keistųsi galimos galutinės sumos. Projekto aiškinime nurodoma, kad mažiausia bauda būtų 1 000 zlotų (10 įkainių po 100), o didžiausia galėtų siekti iki 5,4 mln. zlotų (540 įkainių po 10 tūkst.).

    Taip pat siūloma atsisakyti 2022 metais įvestų nuostatų, kurios kai kuriems nusikaltimams nustatė minimalų įkainių skaičių. Projekto autoriai argumentuoja, kad pakėlus pačias įkainio ribas, tokios papildomos taisyklės nebebūtų reikalingos.

    Iki 3 tūkst. zlotų baudos už pažeidimus su matavimo prietaisais

    Kitas darbotvarkės klausimas – siūlomas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procedūrų pakeitimas, numatantis didesnes baudas už pažeidimus, susijusius su matavimo prietaisais, įskaitant degalų kolonėles.

    Teisingumo ministerija siūlo, kad maksimalus mandatas už tokius pažeidimus siektų 3 tūkst. zlotų. Dabar, kaip nurodoma projekte, viršutinė riba yra 500 zlotų.

    Pakeitimai siejami su Metrologijos (matų) teisės reikalavimais: atsakomybė numatoma už prietaisų naudojimą ar tiekimą be privalomos metrologinės kontrolės, neteisėtą jų legalizavimą ar kontrolės veiksmų trukdymą.

    Ministerija vertina, kad dabartinės baudos nėra pakankamai atgrasančios, todėl siūlo didinti viršutinę sankcijos ribą.

    Bankų bylos: siūloma keisti, kur būtų nagrinėjami vartotojų ieškiniai

    Posėdyje svarstomas ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektas, susijęs su vartotojų ginčais su bankais. Tikslas – mažinti bylų koncentraciją didžiųjų miestų teismuose.

    Pagal projekto logiką problema siejama su praktika, kai vartotojų reikalavimai perleidžiami (cesija) teisines paslaugas teikiančioms įmonėms ar specializuotoms bendrovėms, o šios ieškinius teikia teismams pagal savo buveinę.

    Siūloma taisyklę sieti ne su ieškovu kaip procesine figūra, o su asmeniu ar subjektu, kuris atliko bankinį veiksmą, pavyzdžiui, pasirašė kredito sutartį. Ieškinį būtų galima paduoti pagal tokio asmens gyvenamąją vietą ar buveinę, ir tai galiotų ir paveldėtojams.

    Be to, projekte aptariama ir vadinamoji „nemokamo kredito sankcija“, kai dėl tam tikrų kreditoriaus pažeidimų vartotojas gali grąžinti tik pasiskolintą sumą be palūkanų ir kitų kredito kaštų, taip pat susigrąžinti kai kurias sumokėtas įmokas. Penkerius metus po naujų taisyklių įsigaliojimo tokios bylos būtų nukreipiamos tik į teismą pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

    Aviacijos pakeitimai: nauji reikalavimai oro uostams ir baudos

    Dar vienas posėdžio klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama suderinti nacionalines taisykles su Europos Sąjungos reikalavimais dėl transporto tinklo ir alternatyvių degalų infrastruktūros plėtros, taip pat taršos mažinimo oro uostuose.

    Siūloma įpareigoti oro uostų valdytojus užtikrinti išorinį elektros tiekimą orlaiviams stovėjimo metu, kad būtų mažiau naudojami borto energijos šaltiniai. Taip pat numatoma infrastruktūra, skirta tiekti į lėktuvus iš anksto kondicionuotą orą.

    Už nesudarytas sąlygas konkrečiose stovėjimo vietose projekte numatyta finansinė sankcija – 10 tūkst. zlotų už kiekvieną reikalavimų neatitinkančią vietą.

  • Konstitucijos egzaminas jau vyksta: iki 15 valandos galite pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Konstitucijos egzaminas jau vyksta: iki 15 valandos galite pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Kas vyksta spalio 22 dieną

    Spalio 22 dieną Lietuvoje vyksta Konstitucijos egzaminas, į kurį kviečiami visi gyventojai – tiek esantys Lietuvoje, tiek gyvenantys užsienyje. Egzaminą galima laikyti nuotoliniu būdu, o dalyvavimas skirtas pasitikrinti žinias apie Lietuvos Respublikos Konstituciją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir pilietiškumo iniciatyva, skatinanti geriau suprasti valstybės veikimo principus. Konstitucija apibrėžia pamatines teises, valdžios institucijų galias ir jų ribas, todėl žinios apie ją siejamos su atsparumu dezinformacijai ir aktyvesniu dalyvavimu demokratijoje.

    Laikas ir dalyvavimo tvarka

    Egzaminas vyksta nuo 8.00 iki 15.00 valandos. Norint dalyvauti, reikia registruotis ir užduotis atlikti oficialioje projekto interneto svetainėje, tačiau pačiame straipsnyje nuoroda nepateikiama.

    Tokio formato egzaminai paprastai pritaikomi skirtingoms amžiaus grupėms, kad klausimai atitiktų dalyvių pasirengimą. Iniciatyvos tikslas – sudaryti galimybę kuo platesniam žmonių ratui įsitraukti, nepaisant gyvenamosios vietos ar išsilavinimo.

    Kas gali būti nominuoti ir kokie prizai numatyti

    Šiais metais numatytos nominacijos geriausiai Konstituciją išmanančiam asmeniui, skirtingų klasių moksleiviams, pasaulio lietuviui, teisę studijuojančiam ar teisinį išsilavinimą turinčiam dalyviui, vyriausiam dalyviui ir aktyviausiai mokyklai.

    Geriausiųjų laukia prizai, tarp kurių minimi planšetiniai kompiuteriai, elektroninės knygų skaityklės, belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai ir išorinės baterijos. Taip pat skelbta, kad laimėtojams numatytas specialus projekto globėjo, Prezidento Gitano Nausėdos, įsteigtas prizas.

    Egzamino iniciatorė yra Teisingumo ministerija. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kurie nori ne tik pasitikrinti žinias, bet ir prisidėti prie pilietiškesnės visuomenės stiprinimo.

  • Konstitucijos egzaminas startavo: per 7 valandas patikrinkite žinias internete

    Konstitucijos egzaminas startavo: per 7 valandas patikrinkite žinias internete

    Spalio 22 dieną vyksta jubiliejinis, 20-asis Konstitucijos egzaminas, kviečiantis gyventojus pasitikrinti pilietines ir teisines žinias. Šių metų iniciatyva skirta paminėti pirmojo egzamino globėjo, Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus 100-ąsias gimimo metines.

    Egzaminą galima spręsti internetu nuo 8 iki 15 valandos, pasirenkant patogiausią laiką. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvauti gali visi norintys Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus ar profesijos.

    Konstitucijos egzaminas kasmet primena, kad pagrindinis šalies įstatymas aktualus ne tik teisininkams, bet ir kiekvienam gyventojui. Praktikoje konstituciniai principai susiję su piliečių teisėmis ir pareigomis, valstybės institucijų veikimu bei demokratijos pagrindais.

    Organizatorių teigimu, užduotis galima atlikti namuose, darbe ar kelionėje, svarbiausia suspėti iki egzamino pabaigos. Egzamino klausimai paprastai pritaikomi skirtingoms dalyvių grupėms, kad savo jėgas galėtų išbandyti ir mokiniai, ir suaugusieji.

    Konstitucijos egzamino tikslas yra skatinti domėjimąsi valstybės valdymu ir teise, o kartu ugdyti kritinį mąstymą apie viešuosius sprendimus. Tokios iniciatyvos ypač aktualios augant informacijos srautui ir dažnėjant bandymams klaidinti visuomenę.

    Egzamino užduotis skelbiama oficialioje platformoje konstitucijosegzaminas.lt. Pasibaigus sprendimo laikui, dalyviai įprastai informuojami apie tolimesnę vertinimo ir rezultatų skelbimo tvarką.

  • Vilkaviškio rajono savivaldybė pelnė „Auksinę krivūlę“: kuo išsiskyrė nemokama teisinė pagalba

    Vilkaviškio rajono savivaldybė pelnė „Auksinę krivūlę“: kuo išsiskyrė nemokama teisinė pagalba

    Vilniuje spalio 15 dieną vykusioje „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų ceremonijoje įvertintos savivaldybės, labiausiai prisidėjusios prie gyventojams svarbių pokyčių. Tarp laureatų atsidūrė ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, kuriai įteiktas vienas reikšmingiausių šalies savivaldos apdovanojimų.

    Apdovanojimą savivaldybei skyrė Teisingumo ministerija už pasiekimus teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Savivaldybės vardu įvertinimą atsiėmė vicemerė Daiva Riklienė.

    Pasak savivaldybės atstovų, teisiniai klausimai gyventojams dažnai tampa iššūkiu, ypač kai sprendžiami turto, finansų, šeimos ar kasdieniai administraciniai reikalai. Todėl itin svarbu, kad pirminė nemokama konsultacija būtų suteikiama greitai, aiškiai ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.

    „Paprastam žmogui nesunku pasiklysti teisiniuose labirintuose, ieškant pagalbos turto, finansų klausimais ar sprendžiant kasdienes problemas. Mūsų specialistai per metus suteikia daugiau kaip 700 konsultacijų. Džiaugiamės, kad gyventojai gali gauti nemokamą teisinę pagalbą arti savo gyvenamosios vietos. Šis apdovanojimas rodo, kad Savivaldybei pavyko nutiesti tiltą, padedantį gyventojams gauti patikimas ir prieinamas paslaugas“, – sakė Daiva Riklienė.

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje pirminė teisinė pagalba teikiama jau 26 metus. Gyventojai čia gali gauti konsultacijas, pagalbą rengiant prašymus ar kitus dokumentus, taip pat informaciją apie galimus problemų sprendimo būdus ir tolimesnes procedūras.

    Kaip pabrėžia savivaldybė, viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių paslauga pasiekia daugiau žmonių, yra paprasta prieiga. Konsultacijos teikiamos be išankstinės registracijos, o specialistai vyksta ir į atokesnes rajono seniūnijas, kad pagalba būtų pasiekiama ne tik rajono centre.

    Teisinės pagalbos prieinamumas savivaldybėse laikomas svarbia grandimi užtikrinant gyventojų teises ir mažinant socialinę atskirtį, ypač kai žmogui trūksta teisinių žinių ar finansinių galimybių kreiptis į privačius teisininkus. Vilkaviškio rajono savivaldybės įvertinimas nacionaliniu mastu, pasak organizatorių, rodo kryptingą darbą ir realią naudą gyventojams.

  • Notaro egzaminas jau gruodį: Teisingumo ministerija skubina iki spalio 23 dienos pateikti dokumentus

    Notaro egzaminas jau gruodį: Teisingumo ministerija skubina iki spalio 23 dienos pateikti dokumentus

    Teisingumo ministerija planuoja notaro kvalifikacinį egzaminą rengti šių metų gruodžio viduryje. Norintys dalyvauti kviečiami nedelsti, nes dokumentus būtina pateikti iki 2026 metų spalio 23 dienos imtinai.

    Ministerija pabrėžia, kad pretendentai privalo pateikti prašymą leisti laikyti egzaminą ir nurodyti savo kontaktus. Taip pat reikalinga asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento kopija.

    Vienas svarbiausių reikalavimų yra lietuvių kalbos mokėjimas, atitinkantis nustatytą kategoriją, taip pat teisės studijas patvirtinantys dokumentai. Kartu turi būti pateikti įrodymai apie ne trumpesnį nei 5 metų teisinio darbo stažą, o tam tikrais atvejais gali tikti ir pedagoginio ar mokslinio darbo patirtis.

    Pateikiant dokumentus nuotoliniu būdu, užtenka kopijų, tačiau kilus abejonių dėl jų tikrumo, prieš egzaminą gali būti paprašyta parodyti originalus. Pretendentai taip pat turi pridėti išsamų gyvenimo aprašymą.

    Prašymą ir dokumentus galima pateikti atvykus į Teisingumo ministeriją, išsiųsti registruotu laišku arba pateikti elektroniniu būdu. Elektroniniu atveju prašymas turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

    Kur ir kaip pateikti dokumentus

    Dokumentai priimami Teisingumo ministerijoje adresu Gedimino prospektas 30, Vilnius. Dokumentus taip pat galima siųsti elektroniniu paštu rastine@tm.lt.

    Dėl papildomų klausimų apie kvalifikacinį egzaminą ir procedūras ministerija nurodo kontaktinius telefono numerius: +370 601 20649 ir +370 671 85188. Kandidatams rekomenduojama iš anksto įsivertinti, ar visi reikalaujami dokumentai parengti tinkamai.

  • Notaro kvalifikacinis egzaminas jau gruodį: svarbios datos, dokumentai ir kaip pateikti prašymą

    Notaro kvalifikacinis egzaminas jau gruodį: svarbios datos, dokumentai ir kaip pateikti prašymą

    Teisingumo ministerija pranešė, kad notaro kvalifikacinis egzaminas planuojamas šių metų gruodžio viduryje. Norintys laikyti egzaminą iki 2026 metų spalio 23 dienos turi pateikti prašymą ir visus reikiamus dokumentus.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad prašyme būtina nurodyti vardą, pavardę ir kontaktus, taip pat pateikti asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančio dokumento kopiją. Dokumentų rinkinys vertinamas kaip visuma, todėl trūkstama informacija gali lemti, kad prašymas bus tikslinamas.

    Dokumentai, kurių prašoma

    Kartu su prašymu reikia pateikti dokumentus, patvirtinančius valstybinės kalbos mokėjimą nustatyta apimtimi, jeigu asmeniui netaikomos išimtys. Taip pat būtinos kopijos, įrodančios Notariato įstatyme numatytą išsilavinimą.

    Ne mažiau svarbus reikalavimas yra profesinė patirtis: prašoma pateikti dokumentą apie ne trumpesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą. Kai kuriais atvejais tinka 5 metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažas, jeigu pretendentas yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras.

    Ministerija taip pat nurodo, kad gali būti reikalingi pareigybių aprašymai, jei asmuo ėjo konkrečias teisines pareigas. Alternatyviai gali būti teikiamas kandidato į notarus asesoriaus praktikos atlikimą patvirtinantis dokumentas, o visą paketą užbaigia išsamus gyvenimo aprašymas.

    Kaip pateikti prašymą?

    Dokumentus Teisingumo ministerijai galima pateikti trimis būdais: atvykus asmeniškai, siunčiant registruotu paštu arba pateikiant elektroniniu būdu. Jeigu prašymas teikiamas elektroniniu būdu, jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu.

    Siunčiant registruotu paštu ar elektroniniu būdu paprastai pateikiamos dokumentų kopijos, tačiau kilus abejonių dėl jų tikrumo ministerija gali paprašyti originalus pateikti iki egzamino pradžios. Dėl praktinių pateikimo klausimų pretendentams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar visi dokumentai yra aiškiai įskaitomi ir atitinka reikalavimus.

    Pagal ką rengiami egzamino klausimai?

    Teisingumo ministerija pažymi, kad egzamino klausimai rengiami pagal teisingumo ministro patvirtintą notaro kvalifikacinio egzamino programą. Tai reiškia, kad pretendentams ruošiantis svarbu vadovautis oficialiai nustatytomis temomis ir reikalavimais, o ne vien praktine darbo patirtimi.

    Notaro kvalifikacinis egzaminas laikomas vienu svarbiausių žingsnių siekiant notaro karjeros, todėl ministerija ragina dokumentus pateikti nelaukiant termino pabaigos. Laiku pateiktas ir pilnas dokumentų paketas sumažina riziką, kad vėliau pritrūks laiko trūkumams ištaisyti.

  • Teisingumo ministerija ieško rinkimų komisijų narių: kas gali kandidatuoti ir kiek mokės

    Teisingumo ministerija ieško rinkimų komisijų narių: kas gali kandidatuoti ir kiek mokės

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia teisinį išsilavinimą turinčius žmones kandidatuoti tiek į narius, tiek į komisijų pirmininkus. Šios komisijos yra viena svarbiausių grandžių organizuojant rinkimus ir užtikrinant, kad balsavimo procedūros vyktų pagal Rinkimų kodeksą.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Taip pat galima pridėti kitus dokumentus, įrodančius atitiktį teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, informaciją apie profesinę patirtį.

    Pagal Rinkimų kodeksą kandidatas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, nebūti susijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, komisijos sudarymo metu būti ne jaunesnis nei 18 metų ir nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir būtina atitikti kandidatui į Seimo narius taikomus bendruosius kriterijus.

    Kandidatams į savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkus papildomai taikomas patirties reikalavimas: jie turi būti dirbę rinkimų komisijos pirmininku ar nariu. Ministerija pabrėžia, kad praktinės žinios šioje srityje yra svarbios, nes pirmininkui tenka didesnė atsakomybė už komisijos darbų organizavimą ir sprendimų priėmimą.

    Atrankos metu pirmiausia vertinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Vėliau tinkami kandidatai reitinguojami, pirmenybę teikiant tiems, kurie gyvena ar dirba toje savivaldybėje, kurioje siekia tapti komisijos nariu, taip pat atsižvelgiant į teisinio darbo patirtį ir patirtį rinkimų procesuose.

    Už darbą rinkimų komisijoje atlygis mokamas už faktiškai dirbtą laiką ir priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio. Rinkimų kodekse numatyta, kad už vieną darbo dieną apygardos rinkimų komisijoje komisijos nariui taikomas 0,054, o komisijos pirmininkui 0,067 bazinio dydžio koeficientas, o galutinė suma apskaičiuojama proporcingai dirbtam laikui.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu, taip pat atvykus tiesiogiai arba siunčiant paštu. Ministerija nurodo, kad elektroniniu būdu teikiamas prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas taip, kad būtų užtikrinta asmens tapatybės patikra ir dokumento autentiškumas.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka, o dėl papildomos informacijos galima kreiptis ministerijos nurodytais kontaktais.

  • Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia kandidatuoti norinčius tapti komisijų nariais bei pirmininkais. Atranka susijusi su pasirengimu rinkimų organizavimui savivaldybėse ir siekiu užtikrinti skaidrų, teisėtą rinkimų procesą.

    Kandidatams keliami reikalavimai įtvirtinti Rinkimų kodekse. Pretendentas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis nei 18 metų komisijos sudarymo metu, nuolat gyvenantis Lietuvoje ir nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe.

    Taip pat būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas ir nepriekaištinga reputacija, o kandidatas turi atitikti reikalavimus, taikomus kandidatams į Seimo narius. Norint tapti savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku, papildomai reikalaujama turėti darbo rinkimų komisijoje patirties.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Kandidatai gali pridėti ir kitus dokumentus, pagrindžiančius atitiktį papildomiems teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, teisinio darbo ar darbo rinkimų srityje patirtį.

    Vertinant paraiškas pirmiausia tikrinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Tuomet sudaromas kandidatų eiliškumas, teikiant pirmenybę gyvenantiems ar dirbantiems tos savivaldybės teritorijoje, kurioje siekiama dirbti komisijoje, taip pat atsižvelgiant į profesinę ir rinkimų organizavimo patirtį.

    Komisijų narių ir pirmininkų darbo užmokestis nustatomas pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnį ir siejamas su pareiginės algos baziniu dydžiu. Atlyginimas mokamas proporcingai faktiškai dirbtam laikui, todėl galutinis dydis priklauso nuo konkrečių pavedimų ir darbo apimties rinkimų laikotarpiu.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu, jei prašymas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas būdu, užtikrinančiu asmens atpažintį ir teksto autentiškumą. Taip pat paraiškas galima pristatyti atvykus tiesiogiai arba siųsti paštu Teisingumo ministerijai Vilniuje.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama nurodytu ministerijos telefono numeriu, o atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka.

  • „mObywatel“ netrukus „nulūš“: dvi svarbios paslaugos laikinai neveiks – štai kada

    „mObywatel“ netrukus „nulūš“: dvi svarbios paslaugos laikinai neveiks – štai kada

    Lenkijoje milijonų gyventojų naudojama programėlė „mObywatel“ artimiausiomis dienomis laikinai neteks dalies funkcijų. Apie planuojamą techninę pertrauką pranešė Centrinis informatikos centras, atsakingas už platformos veikimą ir palaikymą.

    Kaip skelbiama pranešime, laikinai neveiks dvi paslaugos, susijusios su teisingumo sistemos registrais. Vartotojai kurį laiką negalės pasiekti nekilnojamojo turto registro įrašų bei duomenų iš Nacionalinio teismų registro.

    Numatyta, kad pertrauka prasidės spalio 16 dieną 16.00 valandą ir tęsis iki spalio 19 dienos 6.00 valandos. Šiuo laikotarpiu minėtos funkcijos bus neprieinamos tiesiogiai per „mObywatel“ aplinką.

    Priežastis siejama su planiniais darbais sistemose, kurios priklauso Teisingumo ministerijos infrastruktūrai. Tokios pertraukos dažniausiai reikalingos atnaujinimams, saugumo stiprinimui ar techniniam suderinamumui užtikrinti, kad vėliau paslaugos veiktų stabiliai.

    Gyventojams, kuriems artimiausiu metu būtina patikrinti registrų informaciją, rekomenduojama tai padaryti iš anksto arba palaukti, kol darbai bus baigti. Institucijos pabrėžia, kad tai laikinas nepatogumas, o paslaugos turėtų grįžti į įprastą režimą iškart po techninės pertraukos.

    Tuo pačiu primenama, kad „mObywatel“ toliau plečiamas ir artimiausiais mėnesiais turėtų atsirasti naujų galimybių. Tarp numatomų krypčių minimos vis didesnės viešųjų paslaugų apimtys skaitmeninėje erdvėje ir integracijos, leidžiančios daugiau reikalų tvarkyti nuotoliniu būdu.

    Atskirai akcentuojama ir Europos mastu vystoma skaitmeninės tapatybės piniginės kryptis, kuriai ruošiami pilotiniai sprendimai. Tokie projektai turėtų suvienodinti, kaip gyventojai įrodo tapatybę ir pasiekia paslaugas skirtingose šalyse, o programėlėms kaip „mObywatel“ tai reiškia naujus reikalavimus saugumui ir suderinamumui.

  • Bankomatai ir įmokų terminalai gali pradėti filmuoti klientus: įrašai 90 dienų, baudos už veidą

    Kas siūloma keisti?

    Lenkijos Teisingumo ministerija parengė siūlymą, pagal kurį bankomatai ir įmokų terminalai turėtų fiksuoti žmones, besinaudojančius įrenginiais. Įrašus operatoriai būtų įpareigoti saugoti ne trumpiau kaip 90 dienų.

    Pokyčiai pristatomi kaip priemonė greičiau nustatyti finansinių nusikaltimų vykdytojus ir atsekti pinigų judėjimą. Ministerija teigia, kad praktikoje tyrimams dažnai prireikia vaizdo medžiagos, tačiau jos išsaugojimo terminai ir prieinamumas nėra vienodi.

    Baudos už paslėptą veidą

    Projektas numato ir atsakomybę už naudojimąsi bankomatu ar įmokų terminalu prisidengus veidą taip, kad būtų neįmanoma atpažinti asmens. Tokiu atveju grėstų bauda arba oficialus papeikimas.

    „Tas, kas naudodamasis bankomatu ar įmokų terminalu uždengia veidą ar jo dalį taip, kad neįmanoma identifikuoti, gali būti baudžiamas pinigine bauda arba papeikimu“, – rašoma projekte.

    Kam būtų prieinami įrašai?

    Pagal siūlymą, prieiga prie įrašų galėtų būti suteikta keliolikai institucijų, tarp jų teismams, prokuratūrai ir policijai. Taip pat minimos mokesčių administravimo, sienos apsaugos bei specialiosios tarnybos.

    Ministerija argumentuoja, kad sukčiai, siekdami apsunkinti pinigų kilmės nustatymą, neretai išsigrynina lėšas bankomatuose ir vėliau jas įneša į įmokų terminalus ar keičia kitais būdais. Dėl to, anot rengėjų, aiškesnė ir ilgesnė įrašų saugojimo tvarka galėtų padėti tyrimams.

    Kodėl tai kelia klausimų?

    Nors tokia praktika, kaip teigiama, egzistuoja dalyje Europos šalių, siūlymas gali sulaukti kritikos dėl privatumo ir proporcingumo. Diskusijos tikėtinos ir dėl to, kaip bus apibrėžta veido dengimo išimtis, pavyzdžiui, dėl sveikatos ar religinių priežasčių.

    Jei projektas būtų priimtas, operatoriams tektų užtikrinti techninius reikalavimus, saugų duomenų saugojimą ir aiškias procedūras, kaip įrašai būtų perduodami teisėsaugai. Praktinis įgyvendinimas lems ir tai, ar klientai pokyčius pajus kaip saugumo stiprinimą, ar kaip perteklinę kontrolę.