CP v2

Tag: Teismo procesai

  • Skandalas dėl „Polestar“: JAV atstovas kaltina gudriu pasitraukimu ir reikalauja 23 mln. eurų

    Skandalas dėl „Polestar“: JAV atstovas kaltina gudriu pasitraukimu ir reikalauja 23 mln. eurų

    Elektromobilių gamintoja „Polestar“ pranešė pasitraukianti iš JAV rinkos, o sprendimą siejo su sugriežtintomis taisyklėmis dėl vadinamųjų prijungtų automobilių programinės įrangos ir jos sąsajų su didesnės rizikos šalimis. Tačiau vienas „Polestar“ atstovas Naujajame Džersyje tvirtina, kad tai buvusi tik patogi priedanga seniai planuotam pasitraukimui.

    Naujojo Džersio prekybos atstovė „Prestige Imports“ kreipėsi į teismą, teigdama, kad „Polestar“ JAV palikti ruošėsi mažiausiai dvejus metus. Ieškinyje teigiama, kad gamintojas neva pažeidė valstijos franšizių praktiką reglamentuojančius reikalavimus, nes esą nebuvo pateikta privaloma išankstinė informacija ir neįrodytos aiškios pasitraukimo priežastys.

    Byloje taip pat akcentuojamas kontrastas su „Volvo Cars“, kuri, anot viešai skelbtos informacijos, buvo gavusi JAV institucijų leidimą tęsti prijungtų automobilių pardavimus, įgyvendinusi papildomus reikalavimus. Prekybos atstovė tvirtina, kad „Polestar“ turėjo galimybių siekti panašaus sprendimo, bet esą sąmoningai to nedarė.

    Ieškinys ir įtariama strategija

    „Prestige Imports“ ieškinyje teigiama, kad gamintojas ne tik skubiai nutraukė veiklą, bet ir iki tol skatino atstovus investuoti į plėtrą. Pasak pareiškėjų, dar 2026 metų vasarį buvo sutarta dėl kelių metų plėtros planų, nors, kaip teigiama, „Polestar“ jau žinojo apie planuojamą pasitraukimą.

    Skunde keliama prielaida, kad sprendimas remtis valdžios ribojimais leido „Polestar“ greičiau išeiti iš rinkos ir perkelti atsakomybės dalį reguliuotojams. Tokia strategija, pasak prekybos atstovės, ypač smogė franšizėms, kurios turėjo sandėlius, infrastruktūros išlaidas ir įsipareigojimus klientams.

    Politikų pareiškimai ir Švedijos pozicija

    Istoriją dar labiau pakurstė ir politiniai pasisakymai. JAV senatorius Bernie Moreno viešai teigė, kad „Polestar“ sprendimą galėjo lemti nuostoliai parduodant automobilius JAV, o ne vien reguliaciniai apribojimai.

    „„Polestar“ pati sau pakenkė, o ne JAV vyriausybė ją nuskriaudė“, – sakė Bernie Moreno.

    Savo ruožtu Švedijos užsienio prekybos ministras Benjaminas Dousa yra užsiminęs, kad dirbo glaudžiai su „Volvo Cars“, siekdamas padėti bendrovei atitikti JAV reikalavimus, tačiau „Polestar“ tokios pagalbos esą neprašė. Šis aspektas ieškinyje naudojamas kaip argumentas, kad gamintojas galėjo aktyviau ieškoti sprendimų, jei būtų norėjęs tęsti veiklą.

    Ką tai reiškia pirkėjams ir rinkai

    Ginčas išryškina platesnę tendenciją: elektromobilių gamintojams vis svarbiau užtikrinti ne tik tiekimo grandinių skaidrumą, bet ir programinės įrangos, duomenų srautų bei ryšio modulių atitiktį nacionalinio saugumo politikai. Prijungtų automobilių sektoriuje vis dažniau vertinami ne vien techniniai, bet ir geopolitiniai rizikos veiksniai.

    JAV pirkėjams ir esamiems „Polestar“ klientams tokie procesai paprastai kelia klausimų dėl aptarnavimo tinklo, garantinių įsipareigojimų ir programinės įrangos atnaujinimų tęstinumo. Kol vyksta teisiniai ginčai, praktiniai sprendimai dažnai priklauso nuo to, kaip gamintojas organizuoja likusių automobilių priežiūrą ir partnerystes su serviso tinklais.

    Kol kas „Polestar“ ir „Prestige Imports“ ginčo baigtis neaiški, tačiau byla gali tapti reikšmingu precedentu, parodančiu, kaip griežtėjant reguliavimui bus vertinami gamintojų sprendimai nutraukti veiklą ir jų pareigos prekybos atstovams.

  • Slaptas „Anthropic“ planas „Project Panama“: teismas atskleidė, kaip dėl DI buvo naikinamos knygos

    Slaptas „Anthropic“ planas „Project Panama“: teismas atskleidė, kaip dėl DI buvo naikinamos knygos

    Kas paaiškėjo teismo dokumentuose

    Neseniai išslaptinti teismo dokumentai atskleidė, kad JAV DI bendrovė „Anthropic“ vykdė slaptą projektą, kurio metu masiškai buvo perkamos, ardomos ir skenuojamos knygos, kad jų turinys patektų į mokomąsias duomenų bazes. Projektas vidiniuose planuose vadintas „Project Panama“ ir, kaip teigiama bylos medžiagoje, buvo siejamas su ambicija destruktyviai suskaitmeninti kuo platesnį knygų fondą.

    Dokumentuose taip pat nurodoma, kad įmonės viduje buvo akcentuojamas konfidencialumas. Tokia praktika dar labiau paaštrino diskusiją apie tai, kokiomis sąlygomis kūrėjų darbas gali būti naudojamas DI modeliams mokyti.

    Kaip knygos virsdavo duomenimis

    Pagal teismo bylos medžiagoje aprašytą schemą „Anthropic“ dideliais kiekiais įsigydavo knygas iš kelių tiekėjų, o techninę skenavimo dalį perduodavo išorės rangovams. Tam esą buvo naudojama įranga, kuri fiziškai nupjaudavo knygų nugarėles ir išardydavo puslapius, kad pramoniniai skeneriai galėtų greitai nuskaityti turinį.

    Vėliau popierius, kaip teigiama aprašymuose, būdavo išgabenamas perdirbti. Kritikai pabrėžia, kad toks procesas kelia ne tik autorinių teisių, bet ir kultūrinės vertės klausimą: knyga tampa vienkartiniu žaliavos šaltiniu duomenims išgauti.

    Kodėl rinktasi knygas, o ne internetą?

    Teismo dokumentuose cituojami vidiniai argumentai rodo, kad knygos buvo laikomos kokybiškesniu šaltiniu nei interneto tekstai. Knygų kalba paprastai yra redaguota, nuosekli, o stilius ir struktūra gali padėti DI geriau „išmokti rašyti“, palyginti su netvarkingais, trumpais ar dirbtinai generuotais interneto įrašais.

    Kitas motyvas, minimas bylos kontekste, susijęs su rizika, kad DI modeliai, mokomi iš DI sugeneruoto turinio, ilgainiui praranda kokybę. Todėl leidybiniai tekstai, sukurti žmonių ir perėję redagavimą, įmonei atrodė kaip patikimesnė ir „švaresnė“ mokymosi medžiaga.

    Autorinės teisės ir atsiskaitymas su autoriais

    „Project Panama“ viešumon iškilo per autorinių teisių ginčą, kurį inicijavo grupė autorių. Jie teigė, kad jų kūriniai buvo panaudoti DI modeliams mokyti be leidimo, o dalis medžiagos galėjo būti gauta neteisėtais kanalais, pavyzdžiui, iš vadinamųjų šešėlinių bibliotekų.

    Bylos medžiagoje taip pat aptariamas skirtumas tarp teisėtai įsigytų knygų skenavimo ir atvejų, kai turinys galėjo būti parsisiųstas neturint teisių. Teisinis vertinimas tokiose bylose paprastai remiasi tuo, kaip buvo gauta medžiaga, kokiu mastu ji kopijuota ir ar tokį naudojimą galima laikyti leistinu pagal galiojančias išimtis.

    „Klausimas, kurį sprendėme, buvo susijęs su kai kurių medžiagų gavimo būdu, o ne su pačia galimybe jas naudoti DI plėtrai“, – sakė „Anthropic“ atstovė, komentuodama poziciją dėl ginčo esmės.

    Ką tai keičia DI rinkoje

    Ši istorija sustiprina platesnę tendenciją: didelės DI bendrovės vis dažniau susiduria su autorinių teisių ieškiniais, o teismų praktika tampa vienu svarbiausių veiksnių, nulemiančių, kaip ateityje bus formuojamos mokymo duomenų bazės. Kartu auga spaudimas kurti aiškesnius licencijavimo modelius, kad autoriai ir leidėjai galėtų pasirinkti, ar jų kūriniai gali būti naudojami DI mokymui ir kokiomis sąlygomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimai šioje srityje turės ilgalaikių pasekmių: nuo DI sistemų kokybės iki kultūros sektoriaus pajamų ir kūrėjų motyvacijos. Kuo daugiau bylų pasieks susitarimus ar precedentinius sprendimus, tuo aiškesnės taps taisyklės, kas leidžiama, o kas laikoma piktnaudžiavimu.

  • „ChatGPT“ patarė „pasitikėti Dievu“: Floridos pastorius teismui aiškina, kas nutiko

    „ChatGPT“ patarė „pasitikėti Dievu“: Floridos pastorius teismui aiškina, kas nutiko

    Floridos pastorius Scottas Wintersas JAV pateikė ieškinį „OpenAI“ ir jos vadovui Samui Altmanui, teigdamas, kad pokalbių robotas „ChatGPT“ jam pateikė klaidinančius patarimus dėl sveikatos. Pasak ieškinio, šie atsakymai esą atitolino kreipimąsi į gydytojus, o vėliau baigėsi gyvybei pavojinga plaučių embolija.

    Byla iškelta Kalifornijoje, San Francisko valstijos teisme. Wintersas tvirtina, kad dėl pasikartojančio galvos svaigimo ir naujų simptomų jis kreipėsi į „ChatGPT“, o sistema vietoje aiškaus raginimo skubiai ieškoti medikų pagalbos esą pateikė nuraminančias rekomendacijas.

    Ieškinyje nurodoma, kad modelis GPT-4o tariamai patarė riboti judėjimą ir likti namuose, o kirkšnyje atsiradusį skausmingumą įvardijo kaip nekeliančią grėsmės būklę. Kitą dieną, pasak dokumentų, pastorius pateko į reanimaciją dėl plaučių embolijos, o gydytojai krešulių riziką siejo ir su nepakankamu fiziniu aktyvumu.

    Wintersas taip pat teigia, kad laikui bėgant pokalbių robotas nebeparodydavo aiškių įspėjimų kreiptis į gydytoją ir vietoje to pateikdavo holistinio gydymo planus. Ieškinyje akcentuojama, kad atsakymų tonas esą buvo pritaikomas prie jo religinių įsitikinimų, o tai galėjo dar labiau sustiprinti pasitikėjimą sistema.

    „Net ir šią situaciją prižiūri Dievas“, – teigiama, kad taip buvo atsakyta į pastoriaus nerimą dėl būklės rimtumo.

    Teisininkai ir technologijų rizikas nagrinėjantys ekspertai seniai atkreipia dėmesį, kad generatyvūs kalbos modeliai gali pateikti įtikinamai skambančius, bet klaidingus ar kontekstui netinkamus atsakymus. Sveikatos temose tai ypač jautru, nes net nedidelė formuluotė gali paskatinti žmogų atidėti pagalbą arba neteisingai interpretuoti simptomus.

    Pastorius prašo finansinės kompensacijos ir teismo įpareigojimo sustiprinti apsaugas, kai pokalbis pasiekia situacijas, kuriose gali būti reikalinga skubi medicininė intervencija. Tarp reikalavimų minima ir idėja, kad tokiais atvejais sistema automatiškai nutrauktų pokalbį arba aiškiai nukreiptų į skubios pagalbos paslaugas.

    „OpenAI“ atstovas Drew Pusateri viešai pabrėžė, kad „ChatGPT“ nėra skirtas diagnozuoti ar gydyti, o tai numato ir paslaugos taisyklės. Pasak jo, pokalbių robotų naudojimas kaip vienintelio sprendimų pagrindo esą pernelyg supaprastina problemą ir gali užkirsti kelią žmonėms pasinaudoti įrankiais, kurie kai kuriais atvejais padeda geriau suprasti informaciją apie sveikatą.

    „Mūsų taisyklės aiškiai nurodo, kad „ChatGPT“ nėra skirtas diagnozėms ar gydymui“, – sakė „OpenAI“ atstovas Drew Pusateri.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: žmonės vis dažniau sveikatos klausimus užduoda DI įrankiams, nes tai greita, patogu ir dažnai pateikiama suprantama kalba. Tačiau gydytojai ne kartą pabrėžė, kad simptomų vertinimas be apžiūros, anamnezės ir tyrimų gali būti klaidinantis, o neatidėliotini atvejai reikalauja nedelsiant kreiptis į skubią pagalbą.

    Pastarojo meto diskusijose daug dėmesio skiriama vadinamajai apsaugų kokybei, kai sistema turi atpažinti pavojingus scenarijus ir neimituoti medicininės konsultacijos. Kuo plačiau DI naudojamas kasdienėms problemoms spręsti, tuo didesnė atsakomybė tenka kūrėjams aiškiai riboti tokio įrankio paskirtį ir užtikrinti, kad vartotojui būtų paprasta suprasti, kada būtina reali medicininė pagalba.

  • Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Kaip gimė „OpenAI“ idėja

    Elonas Muskas ir Samas Altmanas 2015 metais viešai pristatė ambiciją kurti dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“ įtakai ir skatintų atviresnius tyrimus. Tais metais „OpenAI“ startavo kaip ne pelno siekianti organizacija, o Muskas buvo vienas žinomiausių jos rėmėjų ir veidų.

    Ankstyvoji „OpenAI“ vizija rėmėsi argumentu, kad galingos DI sistemos neturėtų atsidurti vien tik kelių korporacijų rankose. Tačiau augant skaičiavimo išteklių poreikiui ir konkurencijai, finansavimo bei valdymo modelis tapo kertiniu nesutarimų tašku.

    Kontrolės klausimas ir skilimas

    Teismo proceso metu nuskambėjo skirtingos versijos, kodėl santykiai ėmė byrėti. Muskas teigė, kad „OpenAI“ kryptis pasikeitė iš esmės ir kad buvo nukrypta nuo pirminių ne pelno siekiančių įsipareigojimų.

    Altmanas savo ruožtu liudijo, jog nebuvo duota pažadų dėl konkrečios korporatyvinės struktūros, o didžiausia įtampa kilo dėl Muskui svarbios kontrolės. Jo teigimu, reikalavimas turėti lemiamą sprendimo teisę kėlė rimtų abejonių dėl organizacijos misijos ir nepriklausomumo.

    „Man tai kėlė labai didelį diskomfortą“, – sakė Samas Altmanas, aiškindamas, kodėl jam buvo nepriimtinas totalios kontrolės siekis.

    Byla teisme ir ką ji reiškia rinkai

    Po kelių savaičių nagrinėjimo JAV teisme prisiekusieji turi vertinti, ar buvo pažeistas labdaros pasitikėjimas ir ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti, jei „OpenAI“ vystymas nukrypo nuo deklaruotos misijos. Ši byla tapo ne tik asmeniniu dviejų technologijų lyderių konfliktu, bet ir precedentu, kaip bus vertinamas DI organizacijų perėjimas nuo ne pelno modelių prie komercinių struktūrų.

    Viešojoje erdvėje konfliktą dar labiau aštrina tai, kad DI rinka per pastaruosius metus tapo viena karščiausių investicijų krypčių. Generatyvinio DI proveržis, augantys duomenų centrų kaštai ir spartėjanti konkurencija tarp „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų žaidėjų didina spaudimą ieškoti kapitalo, o kartu kelia klausimus dėl skaidrumo, valdymo ir atsakomybės.

    „Negalite ir turėti tortą, ir jį suvalgyti“, – sakė Elonas Muskas, argumentuodamas, kodėl, jo manymu, ne pelno logika negali būti naudojama kartu su maksimalios grąžos siekiu.

    Nepriklausomi teisės ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad ilgas procesas abiem pusėms kainuoja reputaciškai, o visuomenei palieka įspūdį apie kovą dėl įtakos technologijai, kuri daro vis didesnį poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Nepriklausomai nuo verdikto, ginčas išryškino platesnę problemą: kaip suderinti DI saugos, atskaitomybės ir inovacijų greičio interesus, kai į žaidimą įtraukti milžiniški pinigai ir geopolitinė konkurencija.

  • Aktorė Q’orianka Kilcher padavė į teismą Jamesą Cameroną: teigia, kad „Avatar“ herojė turi jos veidą

    Aktorė Q’orianka Kilcher padavė į teismą Jamesą Cameroną: teigia, kad „Avatar“ herojė turi jos veidą

    Aktorė Q’orianka Kilcher, plačiau žinoma už Pocahontas vaidmenį 2005 metais Terence’o Malicko filme The New World, kreipėsi į teismą dėl, jos teigimu, neteisėtai panaudoto atvaizdo. Ji kaltina režisierių Jamesą Cameroną, kad kuriant „Avatar“ personažę Neytiri buvo remtasi jos veido bruožais be leidimo, pripažinimo ar atlygio.

    Ieškinyje teigiama, kad režisierius, pamatęs aktorę reklamoje, esą nurodė kūrybinei komandai į personažės dizainą perkelti jos veido bruožus. Kilcher byloje tai apibūdina kaip jos biometrinės tapatybės ir kultūrinio identiteto išnaudojimą komerciniais tikslais.

    Kaip, pasak aktorės, viskas paaiškėjo

    Kilcher tvirtina apie galimą panašumą su Neytiri sužinojusi tik 2010 metais, kai viename renginyje susitiko su Cameronu. Pasak jos, režisierius tuomet įteikė pasirašytą Neytiri eskizą su asmenine žinute, kuri, anot ieškinio, užsimena apie ankstyvą įkvėpimą būtent jos išvaizda.

    Aktorė sako, kad tuo metu tai suprato kaip asmeninį gestą ir galimą kvietimo į projektą užuominą, tačiau realaus vaidmens pasiūlymo taip ir negavo. Vėliau, jos teigimu, tapo aišku, kad panašumas galėjo būti ne atsitiktinis, o kryptingai formuotas.

    „Niekada neįsivaizdavau, kad žmogus, kuriuo pasitikėjau, sistemingai naudos mano veidą ir įtrauks tai į kūrybinį procesą be mano žinios ar sutikimo. Tai peržengia ribą“, – sakė Q’orianka Kilcher.

    Kokius reikalavimus kelia ieškinys

    Teismui pateiktuose reikalavimuose prašoma tiek kompensacinės, tiek baudžiamosios žalos, taip pat dalies pelno, kuris, aktorės nuomone, gali būti siejamas su jos atvaizdo naudojimu. Be to, siekiama ir teisinio draudimo, bei viešo patikslinimo, kuris, jos manymu, atkurtų skaidrumą dėl kūrybinių sprendimų.

    Tokio pobūdžio ginčai Holivude dažniausiai remiasi asmens teisėmis į atvaizdą ir viešumo teisėmis, kurios skirtingose jurisdikcijose taikomos nevienodai. Pastaraisiais metais kūrybinėje industrijoje vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi įkvėpimas ir prasideda neteisėtas panaudojimas, ypač kai kalbama apie skaitmeninius modeliavimus ir biometrinius duomenis.

    Platesnis kontekstas: panašumo ginčai ir skaitmeninės kopijos

    Kilcher byla išryškina platesnę tendenciją, kai pramogų industrijoje vis daugiau dėmesio skiriama žmogaus bruožų, balso ar judesio fiksavimo ir panaudojimo riboms. Skaitmeninių technologijų pažanga leidžia itin tiksliai atkurti veidus ir mimiką, todėl teisiniai ginčai dėl to, kam priklauso tokia „tapatybės kopija“, tampa vis aktualesni.

    Papildomą foną šiai temai suteikia ir augantis susidomėjimas skaitmeninėmis aktorių replikomis, kuriose neretai dalyvauja ir dirbtinis intelektas. Dėl to kūrėjai, studijos ir profesinės sąjungos vis dažniau akcentuoja aiškaus sutikimo, atlygio ir viešo atskleidimo svarbą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo realių žmonių atvaizdais.

    Kol kas viešų detalių apie tai, kaip į kaltinimus reaguoja Cameronas ar su „Avatar“ susiję atstovai, pateikiama nedaug. Byla, jei ji pasieks platesnį nagrinėjimą, gali tapti reikšmingu precedentu diskusijose apie kūrybą, autorystę ir teises į asmens tapatybės požymius skaitmeninėje eroje.

  • Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    JAV federaliniame teisme Ouklande pirmąją bylos savaitę dominavo Elono Musko liudijimas ginče su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Verslininkas prisiekusiesiems kartojo, kad, jo vertinimu, labdaros misija buvo paversta komerciniu projektu, o tai esą prieštarauja pradiniams pažadams.

    Musko ieškinys remiasi tuo, kad jis 2015 metais prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo kaip ne pelno siekiančios organizacijos ir skyrė finansavimą, kurį vertina maždaug 35 milijonais eurų. Jis teigia, kad lėšos vėliau buvo panaudotos komerciniams tikslams, kuriems jis nebuvo pritaręs.

    Esminis ginčas dėl „OpenAI“ krypties

    Pasak Musko, „OpenAI“ po 2018 metais įsteigto pelno siekiančio padalinio ėmė vis labiau tolti nuo deklaruotos labdaros misijos. Jis teisme pripažino, kad pats pelno siekiančio vieneto idėjai kategoriškai neprieštarauja, tačiau tvirtino, jog realybėje komerciniai interesai tapo svarbiausi.

    „Negalite tiesiog pavogti labdaros“, – sakė E. Muskas.

    „OpenAI“ Musko kaltinimus viešai atmeta ir laiko nepagrįstais. Bendrovė po „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje tapo vienu svarbiausių DI rinkos vardų, o jos veiklos modelis ir valdymo struktūra pastaraisiais metais tapo nuolatinio tarptautinio dėmesio objektu.

    Teisme iškilo ir „Microsoft“ klausimas

    Bylos kontekste minimas ir „Microsoft“ vaidmuo, nes ši įmonė tapo vienu svarbiausių „OpenAI“ partnerių bei investuotojų, o bendradarbiavimas sustiprino „OpenAI“ komercinę kryptį. Musko teisininkai siekia, kad, jų teigimu, neteisėtai gauta nauda būtų grąžinta „OpenAI“ fondui.

    Taip pat prašoma peržiūrėti „OpenAI“ pertvarką, susijusią su perėjimu prie pelno siekiančios veiklos, ir keliamas klausimas dėl S. Altmano bei Grego Brockmano vaidmens. Teisme nurodoma, kad nuostolių atlyginimo reikalavimai teoriškai galėtų siekti šimtus milijardų eurų, tačiau tokių sumų pagrįstumas būtų vertinamas atskirai.

    Musko interesai ir konkurencija DI rinkoje

    Kryžminėje apklausoje Muskas sulaukė klausimų apie jo paties interesus DI srityje, įskaitant konkurentę xAI ir pastarųjų metų sandorius. Teisme jis kalbėjo ir apie tai, kad dalis metodų, kai vieni modeliai naudojami kitų tikrinimui ar tobulinimui, yra įprasta praktika pramonėje.

    Bylos nagrinėjimas tęsis, o vėliau turėtų liudyti ir S. Altmanas su G. Brockmanu. Teisėja nusprendė procesą skaidyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o tik po to sprendžiama dėl galimų priemonių, jei pažeidimai būtų nustatyti.

    Šis ginčas stebimas ne tik kaip dviejų įtakingų technologijų lyderių konfliktas, bet ir kaip precedentas, galintis turėti įtakos tam, kaip ateityje bus derinamos ne pelno siekiančios deklaracijos, investuotojų lūkesčiai ir DI produktų komercializacija.