CP v2

Tag: Teismo procesai

  • Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Kaip gimė „OpenAI“ idėja

    Elonas Muskas ir Samas Altmanas 2015 metais viešai pristatė ambiciją kurti dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“ įtakai ir skatintų atviresnius tyrimus. Tais metais „OpenAI“ startavo kaip ne pelno siekianti organizacija, o Muskas buvo vienas žinomiausių jos rėmėjų ir veidų.

    Ankstyvoji „OpenAI“ vizija rėmėsi argumentu, kad galingos DI sistemos neturėtų atsidurti vien tik kelių korporacijų rankose. Tačiau augant skaičiavimo išteklių poreikiui ir konkurencijai, finansavimo bei valdymo modelis tapo kertiniu nesutarimų tašku.

    Kontrolės klausimas ir skilimas

    Teismo proceso metu nuskambėjo skirtingos versijos, kodėl santykiai ėmė byrėti. Muskas teigė, kad „OpenAI“ kryptis pasikeitė iš esmės ir kad buvo nukrypta nuo pirminių ne pelno siekiančių įsipareigojimų.

    Altmanas savo ruožtu liudijo, jog nebuvo duota pažadų dėl konkrečios korporatyvinės struktūros, o didžiausia įtampa kilo dėl Muskui svarbios kontrolės. Jo teigimu, reikalavimas turėti lemiamą sprendimo teisę kėlė rimtų abejonių dėl organizacijos misijos ir nepriklausomumo.

    „Man tai kėlė labai didelį diskomfortą“, – sakė Samas Altmanas, aiškindamas, kodėl jam buvo nepriimtinas totalios kontrolės siekis.

    Byla teisme ir ką ji reiškia rinkai

    Po kelių savaičių nagrinėjimo JAV teisme prisiekusieji turi vertinti, ar buvo pažeistas labdaros pasitikėjimas ir ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti, jei „OpenAI“ vystymas nukrypo nuo deklaruotos misijos. Ši byla tapo ne tik asmeniniu dviejų technologijų lyderių konfliktu, bet ir precedentu, kaip bus vertinamas DI organizacijų perėjimas nuo ne pelno modelių prie komercinių struktūrų.

    Viešojoje erdvėje konfliktą dar labiau aštrina tai, kad DI rinka per pastaruosius metus tapo viena karščiausių investicijų krypčių. Generatyvinio DI proveržis, augantys duomenų centrų kaštai ir spartėjanti konkurencija tarp „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų žaidėjų didina spaudimą ieškoti kapitalo, o kartu kelia klausimus dėl skaidrumo, valdymo ir atsakomybės.

    „Negalite ir turėti tortą, ir jį suvalgyti“, – sakė Elonas Muskas, argumentuodamas, kodėl, jo manymu, ne pelno logika negali būti naudojama kartu su maksimalios grąžos siekiu.

    Nepriklausomi teisės ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad ilgas procesas abiem pusėms kainuoja reputaciškai, o visuomenei palieka įspūdį apie kovą dėl įtakos technologijai, kuri daro vis didesnį poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Nepriklausomai nuo verdikto, ginčas išryškino platesnę problemą: kaip suderinti DI saugos, atskaitomybės ir inovacijų greičio interesus, kai į žaidimą įtraukti milžiniški pinigai ir geopolitinė konkurencija.

  • Aktorė Q’orianka Kilcher padavė į teismą Jamesą Cameroną: teigia, kad „Avatar“ herojė turi jos veidą

    Aktorė Q’orianka Kilcher padavė į teismą Jamesą Cameroną: teigia, kad „Avatar“ herojė turi jos veidą

    Aktorė Q’orianka Kilcher, plačiau žinoma už Pocahontas vaidmenį 2005 metais Terence’o Malicko filme The New World, kreipėsi į teismą dėl, jos teigimu, neteisėtai panaudoto atvaizdo. Ji kaltina režisierių Jamesą Cameroną, kad kuriant „Avatar“ personažę Neytiri buvo remtasi jos veido bruožais be leidimo, pripažinimo ar atlygio.

    Ieškinyje teigiama, kad režisierius, pamatęs aktorę reklamoje, esą nurodė kūrybinei komandai į personažės dizainą perkelti jos veido bruožus. Kilcher byloje tai apibūdina kaip jos biometrinės tapatybės ir kultūrinio identiteto išnaudojimą komerciniais tikslais.

    Kaip, pasak aktorės, viskas paaiškėjo

    Kilcher tvirtina apie galimą panašumą su Neytiri sužinojusi tik 2010 metais, kai viename renginyje susitiko su Cameronu. Pasak jos, režisierius tuomet įteikė pasirašytą Neytiri eskizą su asmenine žinute, kuri, anot ieškinio, užsimena apie ankstyvą įkvėpimą būtent jos išvaizda.

    Aktorė sako, kad tuo metu tai suprato kaip asmeninį gestą ir galimą kvietimo į projektą užuominą, tačiau realaus vaidmens pasiūlymo taip ir negavo. Vėliau, jos teigimu, tapo aišku, kad panašumas galėjo būti ne atsitiktinis, o kryptingai formuotas.

    „Niekada neįsivaizdavau, kad žmogus, kuriuo pasitikėjau, sistemingai naudos mano veidą ir įtrauks tai į kūrybinį procesą be mano žinios ar sutikimo. Tai peržengia ribą“, – sakė Q’orianka Kilcher.

    Kokius reikalavimus kelia ieškinys

    Teismui pateiktuose reikalavimuose prašoma tiek kompensacinės, tiek baudžiamosios žalos, taip pat dalies pelno, kuris, aktorės nuomone, gali būti siejamas su jos atvaizdo naudojimu. Be to, siekiama ir teisinio draudimo, bei viešo patikslinimo, kuris, jos manymu, atkurtų skaidrumą dėl kūrybinių sprendimų.

    Tokio pobūdžio ginčai Holivude dažniausiai remiasi asmens teisėmis į atvaizdą ir viešumo teisėmis, kurios skirtingose jurisdikcijose taikomos nevienodai. Pastaraisiais metais kūrybinėje industrijoje vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi įkvėpimas ir prasideda neteisėtas panaudojimas, ypač kai kalbama apie skaitmeninius modeliavimus ir biometrinius duomenis.

    Platesnis kontekstas: panašumo ginčai ir skaitmeninės kopijos

    Kilcher byla išryškina platesnę tendenciją, kai pramogų industrijoje vis daugiau dėmesio skiriama žmogaus bruožų, balso ar judesio fiksavimo ir panaudojimo riboms. Skaitmeninių technologijų pažanga leidžia itin tiksliai atkurti veidus ir mimiką, todėl teisiniai ginčai dėl to, kam priklauso tokia „tapatybės kopija“, tampa vis aktualesni.

    Papildomą foną šiai temai suteikia ir augantis susidomėjimas skaitmeninėmis aktorių replikomis, kuriose neretai dalyvauja ir dirbtinis intelektas. Dėl to kūrėjai, studijos ir profesinės sąjungos vis dažniau akcentuoja aiškaus sutikimo, atlygio ir viešo atskleidimo svarbą, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo realių žmonių atvaizdais.

    Kol kas viešų detalių apie tai, kaip į kaltinimus reaguoja Cameronas ar su „Avatar“ susiję atstovai, pateikiama nedaug. Byla, jei ji pasieks platesnį nagrinėjimą, gali tapti reikšmingu precedentu diskusijose apie kūrybą, autorystę ir teises į asmens tapatybės požymius skaitmeninėje eroje.

  • Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    Muskas teisme smogė Altmanui: negalite pavogti labdaros – kas iš tiesų vyksta „OpenAI“ byloje

    JAV federaliniame teisme Ouklande pirmąją bylos savaitę dominavo Elono Musko liudijimas ginče su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Verslininkas prisiekusiesiems kartojo, kad, jo vertinimu, labdaros misija buvo paversta komerciniu projektu, o tai esą prieštarauja pradiniams pažadams.

    Musko ieškinys remiasi tuo, kad jis 2015 metais prisidėjo prie „OpenAI“ kūrimo kaip ne pelno siekiančios organizacijos ir skyrė finansavimą, kurį vertina maždaug 35 milijonais eurų. Jis teigia, kad lėšos vėliau buvo panaudotos komerciniams tikslams, kuriems jis nebuvo pritaręs.

    Esminis ginčas dėl „OpenAI“ krypties

    Pasak Musko, „OpenAI“ po 2018 metais įsteigto pelno siekiančio padalinio ėmė vis labiau tolti nuo deklaruotos labdaros misijos. Jis teisme pripažino, kad pats pelno siekiančio vieneto idėjai kategoriškai neprieštarauja, tačiau tvirtino, jog realybėje komerciniai interesai tapo svarbiausi.

    „Negalite tiesiog pavogti labdaros“, – sakė E. Muskas.

    „OpenAI“ Musko kaltinimus viešai atmeta ir laiko nepagrįstais. Bendrovė po „ChatGPT“ proveržio 2022 metų pabaigoje tapo vienu svarbiausių DI rinkos vardų, o jos veiklos modelis ir valdymo struktūra pastaraisiais metais tapo nuolatinio tarptautinio dėmesio objektu.

    Teisme iškilo ir „Microsoft“ klausimas

    Bylos kontekste minimas ir „Microsoft“ vaidmuo, nes ši įmonė tapo vienu svarbiausių „OpenAI“ partnerių bei investuotojų, o bendradarbiavimas sustiprino „OpenAI“ komercinę kryptį. Musko teisininkai siekia, kad, jų teigimu, neteisėtai gauta nauda būtų grąžinta „OpenAI“ fondui.

    Taip pat prašoma peržiūrėti „OpenAI“ pertvarką, susijusią su perėjimu prie pelno siekiančios veiklos, ir keliamas klausimas dėl S. Altmano bei Grego Brockmano vaidmens. Teisme nurodoma, kad nuostolių atlyginimo reikalavimai teoriškai galėtų siekti šimtus milijardų eurų, tačiau tokių sumų pagrįstumas būtų vertinamas atskirai.

    Musko interesai ir konkurencija DI rinkoje

    Kryžminėje apklausoje Muskas sulaukė klausimų apie jo paties interesus DI srityje, įskaitant konkurentę xAI ir pastarųjų metų sandorius. Teisme jis kalbėjo ir apie tai, kad dalis metodų, kai vieni modeliai naudojami kitų tikrinimui ar tobulinimui, yra įprasta praktika pramonėje.

    Bylos nagrinėjimas tęsis, o vėliau turėtų liudyti ir S. Altmanas su G. Brockmanu. Teisėja nusprendė procesą skaidyti į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, o tik po to sprendžiama dėl galimų priemonių, jei pažeidimai būtų nustatyti.

    Šis ginčas stebimas ne tik kaip dviejų įtakingų technologijų lyderių konfliktas, bet ir kaip precedentas, galintis turėti įtakos tam, kaip ateityje bus derinamos ne pelno siekiančios deklaracijos, investuotojų lūkesčiai ir DI produktų komercializacija.