CP v2

Tag: Teismo procesas

  • Donaldo Tusko sprendimas dėl imuniteto: byla dėl šmeižto keliauja į Seimo komisiją, kas toliau?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atsisakė parlamentinio imuniteto, susijusio su privačiu kaltinimu dėl galimo šmeižto. Tai patvirtino Ministro Pirmininko kanceliarija, o dokumentai perduodami Seimui, kad būtų įformintos tolesnės procedūros.

    Ginčas kilo po Tusko viešų pareiškimų apie pinigų srautus į su dešiniąja politine stovykla siejamus darinius. Pasak jo, lėšos esą buvo pervestos iš subjektų, susijusių su kriptovaliutų sektoriaus įmone ir jos vadovu, o kontekstas siejamas ir su tuo metu vykusiomis diskusijomis dėl kriptovaliutų rinkos reguliavimo.

    Ką reiškia imuniteto atsisakymas?

    Imuniteto atsisakymas pats savaime nereiškia kaltės pripažinimo, tačiau atveria kelią, kad byla būtų nagrinėjama teisme be papildomų parlamentinių apsaugos procedūrų. Tokiais atvejais esminė prielaida yra ta, kad politikas sutinka ginti savo poziciją teisiniais argumentais, o ne remtis statuso suteikiamomis garantijomis.

    Vyriausybės atstovas spaudai Adamas Szłapka teigė, kad ministras pirmininkas yra pasirengęs „konfrontacijai“ teisme ir nemato abejonių dėl faktinės situacijos. Jis taip pat akcentavo, kad, Vyriausybės vertinimu, pareiškimus pagrindžia ryšiai tarp finansavimo šaltinių ir su ginču siejamų organizacijų.

    „Ministras pirmininkas šioje byloje atsisakė imuniteto ir yra pasirengęs akistatai teisme“, – sakė Adamas Szłapka.

    Seimo komisijos vaidmuo ir tolesni žingsniai

    Toliau klausimas keliauja į Seimo reglamento, parlamentarų reikalų ir imuniteto komisiją, kuri turi patikrinti, ar imuniteto atsisakymas įformintas tinkamai. Komisijos pirmininkas Jarosławas Urbaniakas aiškino, kad tai formalus, bet būtinas etapas, kad vėliau nekiltų procesinių abejonių teisme.

    Po komisijos išvados informacija perduodama Seimo maršalkai, o šis oficialiai informuoja pareiškėją, kad imuniteto atsisakymas įsigaliojo. Tuomet atsiveria galimybė bylą nagrinėti teisme pagal privataus kaltinimo tvarką.

    Kokios galimos teisinės pasekmės?

    Byla susijusi su šmeižto reguliavimu, kai teigiama, kad informacija paskleista viešai per masinės komunikacijos priemones. Tokiais atvejais Lenkijos teisėje numatytos sankcijos gali apimti baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki vienų metų, priklausomai nuo teismo vertinimo ir nustatytų aplinkybių.

    Viešojoje erdvėje ginčo šalys skirtingai aiškina ir patį turinį: kritikuojamos organizacijos savo ruožtu kaltina ministrą pirmininką politine ataka ir bando akcentuoti, kad valstybės institucijos, jų vertinimu, nepakankamai aktyviai reagavo į kriptovaliutų rinkos rizikas. Šis ginčas, tikėtina, taps ir politinės kovos, ir teisinių standartų dėl viešų pareiškimų tikslumo testu.

  • Vienos koncertų išpuolio planas prieš Taylor Swift: 21 metų austras nuteistas 15 metų kalėjimo

    Vienos koncertų išpuolio planas prieš Taylor Swift: 21 metų austras nuteistas 15 metų kalėjimo

    Austrijoje teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę 21 metų Austrijos piliečiui, prisipažinusiam planavus išpuolį prieš Taylor Swift koncertą Vienoje. Byloje teismas konstatavo, kad planas buvo susijęs su dainininkės gastrolių Eras Tour pasirodymu, kuris turėjo įvykti 2024 metų rugpjūtį.

    Nuosprendis paskelbtas Žemutinės Austrijos žemės teisme Wiener Neustadt mieste, esančiame į pietus nuo Vienos. Dėl Austrijoje taikomų privatumo taisyklių kaltinamasis viešai įvardijamas tik vardu ir pavardės raide.

    Kaip buvo planuotas išpuolis

    Teismo duomenimis, kaltinamasis svarstė ataką įvykdyti peiliais arba savadarbiais sprogmenimis, siekdamas nužudyti žmones viename iš Taylor Swift koncertų. Nors planas buvo sužlugdytas dar iki renginių, Austrijos institucijos tuomet nusprendė atšaukti tris dainininkės pasirodymus Vienos Ernst Happel stadione.

    Byloje taip pat nurodyta, kad kaltinamasis palaikė ryšius su „Islamo valstybės“ nariais ir buvo prisiekęs ištikimybę šiai teroristinei grupuotei. Teismas tai vertino kaip radikalizacijos ir pasirengimo smurtui požymius, didinančius grėsmės realumą.

    Prisipažinimas ir psichiatrų išvada

    Prieš paskelbiant nuosprendį kaltinamasis teisme pareiškė apgailestaujantis. Jo paskutinėje kalboje nuskambėjo atsiprašymas, tačiau tai nepakeitė teismo vertinimo dėl veiksmų pavojingumo ir kaltės apimties.

    Gynyba teigė, kad jaunas vyras nebuvo ideologinis lyderis ar „smegenys“, o jo įsitraukimas esą neturėjo strateginio masto. Vis dėlto teismo posėdyje apklaustas psichiatras nurodė, kad kaltinamasis nerodė psichikos ligos požymių ir radikalizacijai nebuvo nustatyta psichiatrinio paaiškinimo.

    Kita linija toje pačioje byloje

    To paties proceso metu teismas nagrinėjo ir atskirą epizodą: kaltinamasis, kaip teigiama, kartu su dviem mokyklos draugais planavo atskirus išpuolius 2024 metų pradžioje Vidurio Rytų miestuose. Teisme skelbta, kad kaltinamasis ir vienas bendrininkas buvo nuvykę atitinkamai į Dubajų ir Stambulą, tačiau galiausiai planų neįvykdė.

    Kitas kaltinamasis, taip pat įvardijamas tik vardu ir pavardės raide, šioje byloje nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Austrijos pareigūnai pastaraisiais metais pabrėžia, kad dideli renginiai ir masinės susibūrimo vietos išlieka vieni jautriausių taikinių, todėl rizikų vertinimas ir prevencija tampa esmine saugumo politikos dalimi.

  • Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    JAV federaliniame teisme nagrinėjant Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“ vadovus, verslininko advokatas Stevenas Molo prisiekusiesiems atsiprašė dėl kliento nebuvimo baigiamųjų kalbų metu. Tuo metu Muskas buvo išvykęs į Kiniją, lydėdamas JAV prezidentą Donaldą Trumpą susitikimuose su šalies vadovybe.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio prieš „OpenAI“ bendrakūrėjus Samą Altmaną ir Gregą Brockmaną. Muskas teigia, kad buvo pažeistas ankstyvas pažadas vystyti organizaciją kaip ne pelno siekiančią ir kad vėlesnė restruktūrizacija leido daliai vadovų nepagrįstai praturtėti.

    Teismas tikėjosi, kad Muskas bus pasiekiamas

    Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers anksčiau buvo nurodžiusi, kad Muskas turi būti pasirengęs greitai sugrįžti į teismą, jei prireiktų papildomų paaiškinimų ar liudijimo. Tokia praktika reiškia, kad liudytojas turi būti pasiekiamas ir iš esmės negali išvykti toli, neįvertinęs rizikos, kad bus iškviestas atgal į posėdį.

    Viešai nebuvo aiškiai patvirtinta, ar dėl kelionės į Kiniją buvo gautas formalus leidimas, o Musko atstovai detalių nekomentavo. Pats Muskas per pirmąją proceso savaitę jau buvo davęs parodymus, todėl gynėjai teismui pabrėžė, kad jis esą neprarado dėmesio bylai.

    „Tai dalykas, kuris jam iš tiesų svarbus“, – sakė Stevenas Molo, aiškindamas prisiekusiesiems, kad Musko nebuvimas nereiškia abejingumo procesui.

    „OpenAI“ akcentavo, kas yra salėje

    Baigiamosiose kalbose „OpenAI“ advokatai pasinaudojo Musko nebuvimu kaip argumentu, pabrėždami, kad atsakovai dalyvauja posėdyje. Teisme tą dieną buvo ir Samas Altmanas, ir Gregas Brockmanas, o jų atstovai ragino vertinti ne politinį foną, bet įrodymus.

    „Ponas Muskas šiandien čia neatvyko, o mano klientai yra čia. Jie čia, nes jiems tai rūpi“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Gynyba teismui taip pat priminė dokumentus, kurie, jų teigimu, rodo sudėtingesnę Musko poziciją ankstyvaisiais „OpenAI“ etapais. Anot „OpenAI“ atstovų, įrodymuose matyti, kad Muskas pats svarstė pelno siekiančio modelio idėją, tačiau norėjo didesnės kontrolės ar galimo glaudesnio ryšio su „Tesla“.

    Bylos reikšmė platesniame DI kontekste

    Šis ginčas tapo vienu labiausiai matomų teisinių konfliktų, susijusių su DI plėtra, valdymu ir komercinimu. Pastaraisiais metais DI rinkoje daugėja įtampos tarp misijos deklaracijų, kapitalo poreikio ir atsakomybės visuomenei, o teismuose vis dažniau atsiduria klausimai dėl steigimo susitarimų, investuotojų lūkesčių ir vadovų pareigų.

    Kelionės į Kiniją fonas bylai suteikė papildomo politinio ir ekonominio atspalvio, nes JAV ir Kinijos technologijų konkurencija glaudžiai siejasi su DI lustų, debesijos ir pažangių modelių prieigos klausimais. Vis dėlto teismo salėje sprendžiama ne geopolitika, o tai, ar buvo pažeisti konkretūs įsipareigojimai ir kaip turi būti vertinami „OpenAI“ struktūros pokyčiai.

  • „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    Altmano versija: „paliko likimo valiai“

    JAV federaliniame teisme Oaklande „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas liudijo byloje, kurioje Elonas Muskas kaltina bendrovę nutolimu nuo pirminės ne pelno misijos. Altmanas prisiekusiųjų teismui aiškino, kad esminė istorijos dalis yra ne tariamas misijos „pasisavinimas“, o tai, kad Muskas esą pasitraukė kritiniu metu.

    Altmano teigimu, „OpenAI“ augant didžiausias iššūkis buvo skaičiavimo ištekliai ir finansavimas, o sprendimai dėl struktūros buvo svarstomi kaip būdas išlikti konkurencingiems. Jis pabrėžė, kad asmeniškai Musko atžvilgiu nebuvo davęs konkrečių pažadų dėl nekintančios įmonės teisinės formos.

    „Mes buvome palikti likimo valiai“, – sakė Samas Altmanas.

    Įkūrėjų derybos ir lūžis 2018 metais

    Byloje daug dėmesio skiriama 2017 ir 2018 metais vykusioms deryboms tarp pagrindinių „OpenAI“ įkūrėjų, kai buvo ieškoma modelio, leidžiančio pritraukti daugiau lėšų ir išplėsti infrastruktūrą. Šiame etape, remiantis teisme aptartomis aplinkybėmis, svarstyti įvairūs variantai, įskaitant ir pelno siekiančius sprendimus.

    Galiausiai derybos baigėsi be galutinio susitarimo, o Muskas 2018 metais pasitraukė iš „OpenAI“ valdybos. Altmanas teisme teigė, kad tai sukėlė įtampą komandoje ir nerimą dėl finansavimo, nors daliai tyrėjų esą buvo ir palengvėjimas dėl skirtingo vadovavimo stiliaus.

    Altmanas taip pat aiškino, kad Muskas vėliau skeptiškai vertino „OpenAI“ perspektyvas be radikaliai didesnių resursų. Ši tema tapo svarbiu argumentu, kodėl organizacija ieškojo tvaresnių finansavimo mechanizmų, o tai DI sektoriuje yra įprasta praktika, kai išlaidos skaičiavimams ir talentams sparčiai auga.

    Kaltinimai dėl kontrolės ir pelno krypties

    Muskas yra pateikęs ieškinį, kuriame teigia, kad „OpenAI“ nukrypo nuo ne pelno krypties, o jo skirta parama esą galėjo būti panaudota komerciniais tikslais. Altmanas teisme laikėsi pozicijos, kad konfliktas labiau susijęs su kontrolės klausimu ir skirtingu požiūriu į valdymą, o ne vien su misija.

    Teisme aptarta ir tai, kad po Musko pasitraukimo „OpenAI“ įkūrė pelno siekiančią struktūrą, kuri, investuotojų vertinimu, pasiekė apie 790 000 000 000 eurų vertę. Tokie vertinimai pastaraisiais metais tapo ryškia DI bumo dalimi, kai kapitalas telkiamas į modelių kūrimą, duomenų centrus ir specializuotus lustus.

    Byloje minėta, kad derybose buvo svarstytas ir „Tesla“ įsitraukimas kaip būdas sustiprinti finansinę bazę. Altmanas teisme aiškino, kad toks scenarijus, jo nuomone, keltų riziką misijai, nes automobilių gamintojo tikslai nėra tapatūs su „OpenAI“ deklaruotais siekiais.

    Gynyba nuo kritikos dėl patikimumo

    Musko advokatas teisme bandė suformuoti įspūdį, kad Altmanu ne visada galima pasitikėti, ir klausimais priminė ankstesnius viešus konfliktus, įskaitant 2023 metais kilusią valdymo krizę, kai dalis valdybos trumpam buvo nušalinusi Altmaną. Pats „OpenAI“ vadovas teigė buvęs priblokštas ir įskaudintas, nes, jo žodžiais, situacija galėjo sugriauti organizaciją.

    Proceso pabaigoje numatytos baigiamosios kalbos, o sprendimo priėmimas priklausys teisėjai, nors prisiekusiųjų verdiktas šioje byloje turi patariamąjį pobūdį. Tai reiškia, kad galutinė kryptis dėl atsakomybės ir galimų pasekmių priklausys nuo teismo išvadų.

    Ši byla tapo dar vienu ženklu, kad DI lyderių varžybos vyksta ne tik laboratorijose ar rinkoje, bet ir teismuose. Augant investicijoms, modelių pajėgumams ir reguliaciniam dėmesiui, skaidrumo, valdymo ir misijos klausimai vis dažniau atsiduria viešame ginče.

  • LOT prieš „Boeing“ teisme Sietle: ginčas dėl 737 MAX, MCAS ir beveik dvejų metų prastovų nuostolių

    JAV federaliniame teisme Sietle prasidėjo Lenkijos oro bendrovės LOT ir „Boeing“ ginčas dėl „Boeing 737 MAX 8“ lėktuvų, kuriuos pasaulyje beveik dvejiems metams buvo priverstinai sustabdyta eksploatuoti. Byla nagrinėja, kokias finansines pasekmes vežėjui sukėlė sprendimas įžeminti šiuos orlaivius po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje.

    LOT atstovai teisme tvirtina, kad „Boeing“ esą netiksliai pateikė informaciją apie rizikas, susijusias su nuomojamais 737 MAX, ir kad tai turėjo tiesioginę įtaką versliniams sprendimams. Pasak jų, svarbiausias ginčo elementas yra MCAS sistema, kuri buvo siejama su ankstesnėmis saugumo problemomis ir tapo plataus masto reguliacinių pokyčių objektu.

    „Ši byla yra apie „Boeing“ melą ir apgaulę bei skaudžią finansinę žalą, kurią tai sukėlė“, – sakė LOT advokatas Anthony Battista.

    Viešai skelbta, kad proceso metu aptariamas ir JAV Federalinės aviacijos administracijos vaidmuo sertifikavimo bei pilotų mokymų reikalavimų kontekste. LOT teigia, kad klausimas, ar reikėtų papildomų pilotų mokymų pereinant prie 737 MAX, komercinėse derybose buvo reikšmingas ir galėjo nulemti pasirinkimą šių orlaivių naudai, o ne alternatyvų rinkoje.

    Liudyti į teismą buvo pakviesti ir buvę bendrovės vadovai, kurie aiškino, kodėl perėjimas prie kito gamintojo lėktuvų galėjo pareikalauti didelių organizacinių ir finansinių sąnaudų. Toks argumentas paprastai apima ne tik pilotų rengimą, bet ir techninę priežiūrą, atsarginių dalių tiekimą bei operacinės sistemos pritaikymą.

    „Boeing“ kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad LOT ir toliau eksploatuoja 737 MAX, todėl, koncerno teigimu, tai kelia klausimų dėl vežėjo pareiškimų apie tariamą klaidinimą „didelio masto“ apimtimis. Gynyba iš esmės remiasi logika, kad tęsiamas šio tipo lėktuvų naudojimas esą silpnina teiginius apie esminį klaidingą produkto įvertinimą.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad ji minima kaip pirmasis teismo procesas, kurį oro linijų bendrovė inicijavo prieš „Boeing“ būtent dėl 737 MAX krizės padarinių. Ankstesnėse 737 MAX istorijos stadijose didžiausias dėmesys buvo skiriamas aviacijos saugai, sertifikavimo sprendimams ir gamintojo atsakomybei, o dabar ryškėja ir komercinių nuostolių dimensija.

    737 MAX įžeminimas prasidėjo po dviejų tragedijų: 2018 metais sudužus „Lion Air“ reisui žuvo 189 žmonės, o 2019 metais katastrofoje, įvykusioje „Ethiopian Airlines“ reise, žuvo 157 žmonės. Po šių įvykių reguliuotojai visame pasaulyje sustabdė MAX skrydžius, o vėlesnis grįžimas į rinką vyko tik po techninių, procedūrinių ir mokymų reikalavimų atnaujinimo.

    Pagal viešai aptartą ieškinio turinį, LOT nurodė patyręs nuostolių, viršijančių maždaug 230 000 000 eurų, daugiausia dėl beveik dvejų metų prastovų ir su jomis susijusių kaštų. Teismas Sietle turės įvertinti, ar gamintojo pateikta informacija buvo pakankama, ir ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp pateiktų teiginių ir vežėjo patirtų finansinių padarinių.

    LOT, veikianti nuo 1929 metų, yra viena seniausių oro bendrovių pasaulyje, o jos maršrutų tinklas apima ne tik Europą, bet ir tolimojo susisiekimo kryptis. Bylos baigtis gali turėti reikšmės ne vien konkrečiam ginčui: ji stebima kaip precedentas, rodantis, kaip aviacijos rinkoje sprendžiami didelio masto gamintojo krizės sukelti komerciniai nuostoliai.

  • Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Federaliniame teisme Oklande liudyti stojo „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, kviečiamas byloje, kurią Elonas Muskas yra inicijavęs prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną ir kitus su įmone susijusius asmenis. Nadella teigė, kad Muskas jam niekada tiesiogiai neiškėlė abejonių dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ ar galimų įsipareigojimų pažeidimų.

    Pasak Nadellos, nuo pat pradžių „Microsoft“ ir „OpenAI“ santykis turėjo aiškų komercinį pagrindą, todėl investicijos nebuvo suprantamos kaip labdara. Jis aiškino, kad ankstyvaisiais bendradarbiavimo metais „Microsoft“ suteikė reikšmingas nuolaidas skaičiavimo ištekliams, tikėdamasi technologinės ir rinkodaros grąžos.

    Kas yra Musko pretenzijų esmė

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, teisme siekia įrodyti, kad organizacija nutolo nuo pradinės ne pelno misijos ir esą buvo pertvarkyta taip, kad prioritetas atitektų komerciniams interesams. „Microsoft“ byloje minima kaip atsakovė, nes Muskas kaltina bendrovę prisidėjus prie tariamo ne pelno įsipareigojimų pažeidimo.

    Bylos kontekste daug dėmesio skiriama „Microsoft“ finansavimui: nuo 2019 metais pradėtos strateginės partnerystės investicijos nuosekliai augo, o „OpenAI“ produktai tapo vienu svarbiausių postūmių plačiau taikyti generatyvaus DI sprendimus. Muskui didžiausią nerimą, remiantis jo ankstesniais pareiškimais, kėlė investicijų mastas ir tai, kokią įtaką jis galėjo suteikti komerciniams tikslams.

    Pajamos ir įtampa tarp partnerių

    Teisme taip pat nuskambėjo informacija apie finansinę grąžą: per vaizdo įrašą parodytame „Microsoft“ vadovo liudijime buvo teigiama, kad iki 2025 metų kovo per partnerystę su „OpenAI“ pripažinta apie 8 800 000 000 eurų pajamų. Šis skaičius pabrėžia, kad bendradarbiavimas jau seniai peržengė vien technologinės paramos ribas ir tapo reikšminga verslo kryptimi.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie trintį tarp „OpenAI“ ir „Microsoft“, nors abi pusės santykius įvardija kaip strategiškai svarbius. Pranešta, kad partnerystės sąlygos buvo atnaujintos taip, jog „OpenAI“ galėtų lanksčiau dirbti su skirtingais debesijos tiekėjais, o pajamų pasidalijimo mechanizmai būtų aiškiau apibrėžti.

    Altmano atleidimo epizodas ir valdymo klausimai

    Nadella teisme kalbėjo ir apie 2023 metų lapkritį įvykusį trumpalaikį Altmano nušalinimą, kai „OpenAI“ valdyba pareiškė, kad jis esą ne visada atvirai bendravo su valdyba. „Microsoft“ vadovas sakė buvęs nustebęs tokiu sprendimu ir siekęs suprasti, kas konkrečiai slypėjo už formuluočių, kurios, jo vertinimu, nebuvo pakankamai paaiškinančios situacijos.

    „Man neužteko bendro paaiškinimo, nes tai buvo įmonės, į kurią esame investavę ir su kuria glaudžiai dirbame, vadovas“, – sakė S. Nadella.

    Jis pabrėžė, kad nebuvo reikalavęs valdybos grąžinti Altmaną į pareigas, o jo prioritetas buvo užtikrinti tęstinumą „Microsoft“ klientams. Tuo pat metu teismo posėdžiuose aptariamas ir platesnis klausimas, kaip valdoma greitai auganti DI ekosistema, kai ne pelno misija persipina su didelio masto investicijomis, komerciniais produktais ir geopolitinėmis technologijų varžybomis.

    Byloje numatyti ir kitų svarbių liudytojų parodymai, tarp jų – S. Altmano, o taip pat buvusių ar esamų „OpenAI“ valdymo struktūrose dalyvavusių asmenų. Teismo procesas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik „OpenAI“ struktūrai, bet ir visos generatyvaus DI rinkos investicijų modeliams bei partnerystėms.

  • Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.

    Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.

    Kas liudyta apie 2017–2018 metus?

    Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.

    Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.

    Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo

    Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.

    Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.

    Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?

    Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.

    Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.

  • „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    JAV federaliniame teisme Oklande nagrinėjamoje byloje tarp Elono Musko ir „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas baigė liudyti, iš esmės prieštaraudamas Musko pasakojimui apie ankstyvuosius organizacijos metus. Pasak jo, nebuvo duota jokių pažadų dėl įmonės struktūros, o „OpenAI“ ir toliau valdoma per ne pelno principu veikiančią organizaciją.

    Brockmanas teismui aiškino, kad niekada neįsipareigojo Muskui dėl konkretaus „OpenAI“ korporatyvinio modelio ir negirdėjo, kad tokius įsipareigojimus būtų prisiėmę kiti. Jo teigimu, būtent ne pelno valdymas išlieka kertinis organizacijos elementas, nors šalia veikia ir komercinė veikla.

    „Šis subjektas ir toliau yra ne pelno organizacija“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio, kuriame jis tvirtina, kad „OpenAI“ vadovai esą nukrypo nuo pirminės misijos ir pareigos išlaikyti ne pelno pobūdį. Pats Muskas anksčiau teisme kaltino Samą Altmaną ir Brockmaną siekiu perimti kontrolę bei naudą, o „OpenAI“ pusė tai neigia.

    Liudydamas Brockmanas atskleidė ir jautrią detalę apie 2017 metais vykusius procesus: pasak jo, Muskas buvo įtraukęs kelis „OpenAI“ darbuotojus mėnesiams neatlygintinai dirbti „Tesla“. Brockmano teigimu, darbas daugiausia buvo susijęs su bandymais peržiūrėti „Tesla“ savavaldžio vairavimo kryptį ir sustiprinti „Autopilot“ komandos technologinę strategiją.

    Brockmanas taip pat pabrėžė, kad Musko vaidmuo, pritraukiant talentus, buvo dviprasmiškas. Vienus kandidatus jo dalyvavimas motyvavo, kitus atbaidė dėl reputacijos, kad jis kelia itin didelius reikalavimus ir daro stiprų spaudimą komandai.

    „Elonas turėjo reputaciją žmogaus, kuris labai stipriai spaudžia“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Teisme daug dėmesio skirta ir diskusijoms, vykusioms apie 2017 metus, kai buvo svarstoma komercinės struktūros idėja ir galimybė steigti pelno siekiantį padalinį su akcijų paketu. Brockmano teigimu, derybos dėl akcijų ir kontrolės tapo lūžio tašku: jis apibūdino situaciją, kai pokalbiui pasisukus apie nuosavybę, Musko elgesys esą staigiai pasikeitė, jis supyko ir demonstratyviai nutraukė susitikimą.

    Bylos kontekstas atspindi platesnę tendenciją, kurią pastaraisiais metais mato visas DI sektorius: sparčiai augant skaičiavimo išteklių kainai, duomenų poreikiui ir komercializacijos spaudimui, vis dažniau kyla konfliktų dėl valdymo modelių, misijos ir pelno paskirstymo. Tokiose organizacijose kaip „OpenAI“ ypač jautrus tampa klausimas, kaip suderinti viešą interesą, saugą ir verslo logiką.

    Teisme paliestos ir Brockmano asmeninės finansinės ambicijos. Musko advokatai akcentavo jo turimą akcijų dalį pelno siekiančioje struktūroje ir klausė, kodėl jis realiai nepervedė lėšų ne pelno organizacijai, nors anksčiau buvo minėta 100 000 JAV dolerių suma, kuri šiandien sudarytų apie 90 000 eurų.

    „Aš galiausiai nepaaukojau, tai tiesa“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Pasak proceso eigos, artimiausiuose posėdžiuose laukiama ir kitų liudytojų, įskaitant buvusią „OpenAI“ valdybos narę Shivon Zilis. Ši byla, kurioje susiduria vieni įtakingiausių DI industrijos vardų, gali tapti precedentu, kaip teisiškai vertinami ankstyvi pažadai dėl misijos, valdymo ir kontrolės, kai technologijų organizacija per trumpą laiką tampa globaliu komerciniu žaidėju.

  • Italija jungiasi prie Šveicarijos tyrimo dėl baro gaisro: civilinis ieškinys po 41 žūties

    Italija jungiasi prie Šveicarijos tyrimo dėl baro gaisro: civilinis ieškinys po 41 žūties

    Italija siekia prisijungti prie bylos

    Italijos vyriausybė balandžio 29 dieną pranešė pateikusi prašymą tapti civiline šalimi Šveicarijoje vykstančiame baudžiamajame procese dėl mirtino baro gaisro. Per tragediją žuvo 41 žmogus, tarp jų buvo šeši Italijos piliečiai.

    Tokiu žingsniu Roma siekia dalyvauti procese ir reikalauti žalos atlyginimo, susijusio su valstybės patirtomis išlaidomis. Vyriausybės teigimu, jos buvo skirtos nukentėjusiems italams suteikti medicininę, psichologinę ir logistinę pagalbą.

    Kas žinoma apie gaisro priežastis

    Gaisras kilo sausio 1 dieną ankstyvomis valandomis bare „Le Constellation“ prabangiame Alpių kurorte, kai žmonės šventė Naujuosius metus. Šveicarijos prokurorai nurodo, kad ugnis galėjo įsiplieksti rūsio patalpoje, kai šampano buteliai su kibirkštimis buvo pakelti per arti lubų.

    Pasak tyrimo, kibirkštys galėjo uždegti lubose buvusią garso izoliacijos putą, o tai lėmė labai greitą liepsnos ir dūmų plitimą. Per nelaimę dar 115 žmonių buvo sužeisti, didelė dalis aukų buvo paaugliai.

    Įtarimai savininkams ir saugos spragos

    Šveicarijoje baro savininkai Jacques ir Jessica Moretti įtariami nusikaltimais, susijusiais su neatsargiu žmonių gyvybės atėmimu, neatsargiu kūno sužalojimu ir padegimu. Jie jau du kartus buvo ilgai apklausti prokurorų, taip pat dalyvaujant civilinių ieškinių atstovams.

    Tyrėjai taip pat konstatavo, kad nuo 2019 metų bare nebuvo atlikta kasmetinė saugos patikra. Tokia detalė gali tapti reikšminga vertinant, ar buvo tinkamai užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai ir kas už tai atsakingas.

    Roma kalba apie atsakomybę ir kompensacijas

    Italijos vyriausybės pareiškime teigiama, kad „vietos institucijų įsitraukimas į įvykio atsiradimo aplinkybes laikomas labai tikėtinu“. Dėl to, pasak Romos, yra pagrindas reikšti kompensacijos reikalavimus visoms šalims, kurios gali būti pripažintos civiliai atsakingomis.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni anksčiau žadėjo, kad italų aukoms bus siekiama teisingumo, o Italija yra pradėjusi ir atskirą tyrimą, nors pagrindinis procesas vyksta Šveicarijoje. Roma pabrėžia, kad stebės Šveicarijos teisinius veiksmus ir toliau teiks paramą žuvusiųjų artimiesiems.

    Įtampa dėl sąskaitų nukentėjusiems

    Balandį Giorgia Meloni viešai kritikavo Šveicarijos ligoninę dėl pranešimų, kad kai kurių aukų šeimoms buvo išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Ši tema Italijoje sukėlė didelį rezonansą, nes kalbama apie išlaidas, patirtas po tragedijos.

    „Kalbėjau su mūsų ambasadoriumi: Šveicarijos institucijos patikino, kad tai buvo klaida ir šeimoms nieko mokėti nereikės“, – sakė Giorgia Meloni.

    Ji taip pat teigė, kad vienoje Siono ligoninėje už kelių valandų hospitalizaciją buvo pareikalauta apie 70 000 eurų, ir ragino išlaikyti maksimalų dėmesį, kad finansinė našta negultų ant nukentėjusiųjų ar Italijos.

  • Run-DMC nario Jam Master Jay nužudymo byloje: vienas kaltinamųjų pripažino kaltę po 24 metų

    Run-DMC nario Jam Master Jay nužudymo byloje: vienas kaltinamųjų pripažino kaltę po 24 metų

    Prisipažinimas federaliniame teisme

    JAV federaliniame teisme 52 metų Jay Bryant pripažino kaltę dėl savo vaidmens 2002 metais įvykdytame Run-DMC nario Jam Master Jay, tikrasis vardas Jasonas Mizellas, nužudyme. Teismui jis nurodė, kad padėjo kitiems asmenims patekti į įrašų studiją, kurioje didžėjus buvo užpultas.

    Bylos duomenimis, nusikaltimas įvyko Niujorko Kvinso rajone esančioje studijoje, o Mizellui buvo 37 metai. Prokurorai šią ataką sieja su konfliktu dėl nepavykusio narkotikų sandorio, apie kurį viešai kalbėta ir ankstesniuose proceso etapuose.

    „Žinojau, kad bus panaudotas ginklas, ir kad Jasonas Mizellas bus nušautas. Supratau, kad tai, ką darau, yra neteisinga ir nusikalstama“, – sakė Jay Bryant.

    Ką reiškia kaltės pripažinimas

    Teismo procedūrose kaltės pripažinimas dažnai reiškia, kad kaltinamasis sutinka su prokuratūros pateikta įvykių versija bent tiek, kiek reikia nuosprendžiui be pilno bylos nagrinėjimo prisiekusiųjų teisme. Šiuo atveju Bryant nenurodė, su kuo tiksliai veikė, tačiau patvirtino, kad sąmoningai prisidėjo prie užpuolimo organizavimo.

    Už federalinį kaltinimą nužudymu Bryant gresia ne mažesnė nei 15 metų laisvės atėmimo bausmė, o maksimali riba siekia 20 metų. Nuosprendžio paskelbimo data tekste nurodoma kaip dar nepaskirta.

    Kiti proceso posūkiai ir grupės palikimas

    Ši byla jau anksčiau buvo pasiekusi prisiekusiųjų teismą: 2024 metais prisiekusieji pripažino kaltais Karlą Jordaną jaunesnįjį ir Ronaldą Washingtoną. Vis dėlto vėliau teisėjas panaikino Jordano apkaltinamąjį nuosprendį, o Washingtonas savo ruožtu ginčija teismo sprendimą.

    Jam Master Jay buvo vienas įtakingiausių hiphopo eros kūrėjų ir vienas iš Run-DMC narių kartu su Josephu Simmonsu ir Darrylu McDanielsu. Grupė išgarsėjo tokiais kūriniais kaip It’s Tricky, My Adidas bei bendru projektu su „Aerosmith“ Walk This Way, o 2009 metais buvo įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų.

    „Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams po egzekucijos pobūdžio nužudymo, nuoseklus tyrimas atskleidė Bryanto vaidmenį, ir šiandien jis pagaliau pripažino kaltę“, – sakė JAV prokuroras Josephas Nocella.

    Kaltės pripažinimas šioje rezonansinėje byloje iš naujo atkreipė dėmesį į tai, kaip ilgai gali trukti sudėtingi tyrimai ir kaip teisiniai procesai kinta atsirandant naujiems liudijimams ar įrodymams. Jam Master Jay nužudymas ir šiandien laikomas vienu skambiausių neišaiškintų ilgus metus buvusių nusikaltimų JAV muzikos pasaulyje.