Tag: Teismo procesas

  • „Netflix“ pristato dokumentiką apie už išžaginimą nuteistą Russellą Brandą „Open Secret“

    „Netflix“ pristato dokumentiką apie už išžaginimą nuteistą Russellą Brandą „Open Secret“

    „Netflix“ skelbia penktadienį išleidžianti dokumentinį filmą „Russell Brand: Open Secret“, kuriame žadama apžvelgti britų komiko ir aktoriaus Russello Brando karjerą bei nusikaltimus.

    Naujiena pasirodo netrukus po to, kai R. Brandas buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo ir trijų seksualinės prievartos epizodų. Kaip praneša „Euronews“, pirmadienį, lapkričio 9 dieną, jam skirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

    Platforma teigia, kad dokumentika seks R. Brando kelią nuo komiko ir kino žvaigždės iki politiniu aktyvizmu garsėjusio „YouTube“ veikėjo, o galiausiai – iki daug dėmesio sulaukusio baudžiamojo proceso.

    Pasak „Netflix“, filme bus panaudota archyvinė medžiaga ir „vidaus žmonių“ liudijimai, o taip pat žadama atskleisti daugiau detalių apie tyrimą, kurį vykdė laikraštis „The Times“.

    Kas žinoma apie dokumentiką „Open Secret“

    „Netflix“ pabrėžia, kad dokumentika sukurta tų pačių prodiuserių, kurie 2022 metais pristatė „Jimmy Savile: A British Horror Story“. Joje, anot platformos, bus siekiama parodyti platesnį R. Brando istorijos kontekstą.

    Nors dalis žiūrovų sprendimą išleisti filmą laiko svarbiu bandymu paaiškinti rezonansinę bylą, socialiniuose tinkluose pasigirdo ir kritikos. Kai kurie vartotojai „Netflix“ kaltino bandymu pasipelnyti iš skandalo.

    Ginčas dėl R. Brando turinio platformoje

    Diskusijas pakurstė ir tai, kad „Netflix“ paskelbė neketinanti pašalinti R. Brando komedijos specialo „Re:Birth“. Vis dėlto bendrovė nurodė, kad šį turinį paslėpė nuo prenumeratorių.

    Platformos atstovas aiškino, jog bendrovė teikia pirmenybę vartotojų pasirinkimui ir kontrolei – galimybei žiūrėti tai, ką nori, kada nori, o sprendimą padeda priimti rekomendacijos ir reitingai.

    Tyrimai tęsiasi, minimi ir kiti įtarimai

    Per nuosprendžio skelbimą teisėjas pažymėjo, kad R. Brando įžymybė ilgą laiką galėjo jį „apsaugoti“, kol 2023 metais pasirodė tyrimas, kuriame dalyvavo „Channel 4“ laida „Dispatches“ bei „The Times“ ir „The Sunday Times“.

    Teisėjas taip pat pabrėžė sutikimo svarbą: moterys, nepriklausomai nuo to, ką dėvi, kur eina ar ką geria, išsaugo teisę pasakyti „ne“ ir siekti teisingumo teisme.

    Tuo pat metu pranešama, kad Londono Metropoliteno policija tiria dar du galimus išžaginimo atvejus, tarp jų – įtarimus dėl nusikaltimo prieš 16-metę. Karališkoji prokuratūra svarsto, ar pareikšti papildomus kaltinimus.

    Po nuosprendžio R. Brandas socialiniame tinkle X teigė, kad „Meta“ pašalino jo „Instagram“ paskyrą, o jo X paskyra esą ir toliau veikia.

    Dokumentinis filmas „Russell Brand: Open Secret“ „Netflix“ platformoje pasirodys lapkričio 13 dieną.

  • „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Land Rover“ stoja į teismą su BYD dėl „Defender“ kopijos: Nyderlanduose atliktos kratos

    „Jaguar Land Rover“ (JLR) pradėjo teisinį ginčą su Kinijos automobilių gamintoju BYD, įtardama, kad šis galėjo pažeisti intelektinės nuosavybės teises, kurdamas modelį Ti7. Ginčo epicentre – įtarimai, kad BYD visureigis pernelyg panašus į „Land Rover Defender“.

    Kaip skelbia „The Times“, dar rugpjūtį Nyderlanduose buvo atliktos kratos dviejuose BYD biuruose. Teismo paskirti antstoliai rinko skaitmeninius įrašus, susijusius su Ti7 kūrimu.

    Pranešime teigiama, kad Nyderlandų teismas vėliau šią savaitę spręs, ar JLR ieškinys gali būti nagrinėjamas toliau. Šis procesinis žingsnis sutampa su tuo, kad Ti7 kaip tik pasirodo Europos salonuose.

    Nei BYD, nei JLR situacijos komentuoti nepanoro. Vis dėlto ginčo kontekstas aiškus: kalbama ne tik apie panašų dizainą, bet ir apie įtarimus dėl galimo „Defender“ išardymo bei atvirkštinės inžinerijos (reverse engineering) tyrimų ir plėtros etape.

    Kuo remiasi JLR įtarimai

    Vizualūs Ti7 ir „Land Rover Defender“ panašumai, anot publikacijos, krenta į akis, tačiau JLR įtarimai esą platesni. Teigiama, kad JLR mano, jog BYD inžinieriai galėjo išardyti „Defender“ ir jį „išnarstyti“ tam, kad geriau suprastų konstrukcinius sprendimus.

    Pats konkurentų modelių analizavimas automobilių pramonėje nėra išskirtinis reiškinys – gamintojai dažnai lygina ir testuoja vieni kitų automobilius. Tačiau jei kuriant Ti7 būtų panaudotos saugomos technologijos ar kiti intelektinės nuosavybės elementai, tai jau galėtų tapti rimtesniu pažeidimu.

    Teismo sprendimas Nyderlanduose gali nulemti, ar JLR pretenzijos taps pilnaverčiu teisiniu procesu. Tai ypač aktualu dabar, kai BYD Ti7 planuojama netrukus pristatyti Europos pirkėjams.

    Ti7 kainos ir debiutas Europoje

    Ti7 pirmiausia buvo pristatytas Kinijoje – pranešama, kad 2025 metų rugsėjį jo kaina prasidėjo nuo mažiau nei 27 000 JAV dolerių. Vėliau, balandį, BYD pristatė baterijomis varomą (elektrinę) versiją už 29 900 JAV dolerių.

    Europoje, pasak publikacijos, Ti7 startinė kaina siekia apie 64 500 JAV dolerių, o panašios 7 vietų „Land Rover Defender 110“ versijos kaina – beveik 92 000 JAV dolerių. Toks kainų skirtumas leidžia suprasti, kodėl JLR į Europos rinką ateinantį konkurentą vertina jautriai.

    Taip pat nurodoma, kad BYD planavo Ti7 pristatymą Europos klientams pradėti jau nuo sausio. Teisinis ginčas, prasidėjęs būtent dabar, gali tapti papildomu iššūkiu įsitvirtinant regione.

    JLR jau yra bandžiusi ginti savo dizainą

    Pranešime primenama, kad tai nėra pirmas kartas, kai JLR teisinėmis priemonėmis bando apginti savo intelektinę nuosavybę. Gamintojas anksčiau buvo įsitraukęs į ginčus su kitais prekių ženklais.

    Pavyzdžiui, JLR pralaimėjo bylą prieš britų gamintoją „Ineos“, tačiau 2019 metais laimėjo teisinę kovą prieš Kinijos prekės ženklą Jiangling – tuomet teismas pripažino, kad „Landwind X7“ buvo pernelyg panašus į „Range Rover Evoque“.

    Ši istorija rodo, kad automobilių dizaino ir technologijų ginčai tarptautinėje rinkoje nėra retenybė – ypač tada, kai į Europą sparčiai ateina nauji konkurentai su agresyvia kainodara.

  • Teismo procesą dėl 16-metės Majos nužudymo paralyžiavo advokatų konfliktas – posėdis atidėtas iki gruodžio 2-osios

    Lenkijoje įstrigo teismo procesas dėl 16-metės Majos iš Mlavos nužudymo – posėdis, per kurį turėjo prasidėti esminė bylos nagrinėjimo dalis, virto aštriu advokatų ir teismo ginču.

    Vietoje kaltinamojo akto paskelbimo teismo salėje kilo procedūrinis chaosas: kaltinamojo gynėja viešai užsipuolė teisėjus, apkaltino juos šališkumu ir pareikalavo juos nušalinti nuo bylos.

    Dėl šio prašymo teismas nusprendė posėdį atidėti, kad būtų įvertinti pateikti procesiniai reikalavimai. Artimiausia numatyta data – gruodžio 2 diena.

    Žiniasklaidos aprašomame posėdyje emocijų netrūko ir aukos artimiesiems: Majos šeima skausmingai stebėjo situaciją, o merginos tėvas teismo salėje neslėpė pasipiktinimo gynybos argumentais.

    Gynyba siekė nušalinti teisėjus

    Posėdį labiausiai kaitino kaltinamojo gynėjos Agnieszkos Prętczyńskos pareiškimai. Ji teigė, kad teismas esą palaiko „klaidingą žiniasklaidos naratyvą“, ir pateikė prašymą nušalinti posėdžiui pirmininkaujančią teisėją bei dar vieną teisėją.

    Kaltinamasis Bartoszas G. stojo į gynėjos pusę ir kalbėjo apie „akivaizdžią neteisybę“. Ginčas įsibėgėjo taip, kad viena posėdyje buvusi žurnalistė pateikė formalų prašymą patikrinti gynėją alkotesteriu.

    Prokurorė Edyta Kochanowska posėdyje pareiškė, kad situacija ima panašėti į gynėjos spaudos konferenciją, o ne teismo proceso pradžią.

    Byla gali startuoti iš naujo

    Teismas posėdį atidėjo tam, kad apsvarstytų prašymus dėl teisėjų nušalinimo. Jei teismo sudėtis būtų nušalinta, bylos grafikas gali keistis.

    Tokiu atveju procesas galėtų prasidėti nuo pradžių – tai reikštų dar vieną papildomą išbandymą tiek nukentėjusiųjų šeimai, tiek visiems bylos dalyviams.

    Šeimos reakcija teismo salėje

    Merginos artimiesiems posėdis tapo dar vienu emociškai sunkiu etapu. Pranešama, kad Majos tėvas Jarosławas Kowalskis sunkiai tvardė jausmus, girdėdamas gynybos poziciją.

    Taip pat pasisakė ir Majos mama – jos kreipimasis į teismą įvardijamas kaip dramatiškas prašymas, atspindintis šeimos patiriamą įtampą.

  • Narkotikų pėdsakai kraujyje ir žuvusi mama: byla dėl avarijos prie Torunės vis dar nejuda

    Lenkijoje teismų procesas dėl mirtinos avarijos netoli Torunės stringa jau daugiau nei metus. Ekspertai nurodo, kad vairuotojo Pawelo K. organizme avarijos metu buvo rasta amfetamino tipo medžiagos, o per susidūrimą žuvo 69 metų moteris. Jos nėščia dukra patyrė sunkius sužalojimus, o po avarijos gimusiai mergaitei prireikė ilgalaikės reabilitacijos.

    Avarija įvyko 2023 metais liepos 19 dieną Dobrzejewicų vietovėje, kai prabangus automobilis susidūrė su „Fiat Panda“, kuriuo važiavo motina ir dukra. Žuvo 69 metų Sabina, o jos dukra Agnieszka Krupska, tuomet buvusi aštuntą nėštumo mėnesį, buvo skubiai gydoma intensyvios terapijos skyriuje.

    Teismo ekspertai, vertinę toksikologinių tyrimų rezultatus, nurodė, kad vairuotojo kraujyje aptikta amfetamino darinių. Tokie duomenys bylose paprastai vertinami kaip reikšminga aplinkybė, nes psichoaktyvios medžiagos gali bloginti reakciją, dėmesį ir sprendimų priėmimą kelyje.

    Byloje akcentuojama, kad procesas teisme taip ir neprasidėjo, nors nuo įvykio praėjo daugiau nei metai. Vietos žiniasklaida skelbia, kad posėdžiai buvo nukeliami, o nauja data numatyta lapkričio 17 dieną.

    Pačiam vairuotojui pareikšti kaltinimai dėl eismo įvykio sukėlimo, pasibaigusio mirtimi, o už tokį nusikaltimą Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 12 metų. Prokuratūra nurodė, kad kaltinamojo veiksmų ir tragiškų pasekmių ryšį turi įvertinti teismas, remdamasis ekspertų išvadomis ir liudytojų parodymais.

    Nukentėjusioji Agnieszka Krupska viešai kalbėjo, kad po avarijos jos šeima susidūrė ne tik su netektimi, bet ir su ilgalaikėmis gydymo bei reabilitacijos pasekmėmis. Ji pabrėžė, kad po susidūrimo gimusiai mergaitei reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra.

    Tokios bylos Lenkijoje periodiškai tampa viešų diskusijų tema, ypač kai kalbama apie procesų trukmę, nukentėjusiųjų teises ir vairavimą apsvaigus. Ekspertai pabrėžia, kad efektyvus ir savalaikis bylų nagrinėjimas svarbus tiek teisingumo vykdymui, tiek visuomenės pasitikėjimui teisine sistema.

  • Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę 69 metų Franco Malosso, kuris, kaip nustatyta byloje, daugiau nei dešimtmetį vertėsi apgaule: turistams už pinigus rodė tariamai senovinį romėnų amfiteatrą, nors šis buvo pastatytas palyginti neseniai.

    Vyras iš lankytojų ėmė po 40 eurų už apsilankymą vietoje, kuri Šiaurės Rytų Italijoje, netoli Vičencos, buvo pristatoma kaip Beriko jūrinis amfiteatras. Pasak jo paties pasakojimo, objektas esą „atrastas“ po nuošliaužos 2005 metais.

    Abejones sukėlė detalės

    Istorija skambėjo įtikinamai tik iš pirmo žvilgsnio: lankytojams buvo teigiama, kad statinys datuojamas 393 mūsų eros metais ir esą yra vienas seniausių bei didžiausių amfiteatrų pasaulyje. Vėliau aiškėjo, kad pasakojime buvo ir kitų „prieskonių“, siejusių vietą su Romos istorija bei literatūriniais motyvais.

    Tačiau 2016 metais atsiradus įtarimų, tyrimą inicijavo Italijos karabinieriai, o į vietą buvo pakviesti archeologai. Ekspertai nustatė, kad vadinamasis „antikinis“ statinys turi šiuolaikinių medžiagų požymių, o dalis detalių primena dekoracijas, o ne autentišką archeologinį objektą.

    Tyrėjų išvadose minėtos stiklo pluošto, popieriaus masės, tinkuotų blokų ir gipso skulptūrų konstrukcijos, būdingos šiuolaikinei gamybai. Be to, palydoviniai vaizdai, kaip skelbta, rodė, kad teritorija pirmiausia buvo sulyginta, o vėliau joje iškilo „istorinis“ statinys.

    Kaip objektas atsidūrė turistų giduose

    Bylos duomenimis, F. Malosso sugebėjo įtikinti dalį vietos institucijų, kad vieta verta dėmesio, ir dėl to ji buvo įtraukta į Vičencos turizmo informacinius kanalus, finansuotus Europos Sąjungos lėšomis, taip pat į skaitmeninius gidus.

    Tyrimas atskleidė ir tai, kad kai kurie viešai pasakoti „faktai“ akivaizdžiai nesutampa su istorine chronologija. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris gyveno gerokai anksčiau nei laikotarpis, kuriuo tariamai datuotas amfiteatras, o su Šekspyro tragedija siejama vieta istoriniuose šaltiniuose paprastai siejama su Verona, o ne Vičenca.

    Nuosprendis ir finansinės pretenzijos

    Teismas F. Malosso nuteisė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jam taip pat skirta 3 000 eurų bauda, o kaltinimai siejami su neteisėtomis statybomis, meno klastojimu ir kūrinių sukūrimu be leidimo.

    Tuo pat metu Arkugnjano savivaldybė pateikė civilinį ieškinį ir siekia prisiteisti apie 560 000 eurų žalą, argumentuodama patirtais nuostoliais. Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip turizmo sektoriuje, ypač ten, kur istorinis paveldas yra ekonomikos dalis, svarbus nepriklausomas ekspertinis patikrinimas ir aiškios atsakomybės grandinės.

  • „Epic Games“ išdavikas atskleidė „Fortnite“ paslaptis: teismo sprendimas nustebino daugelį

    „Epic Games“ išdavikas atskleidė „Fortnite“ paslaptis: teismo sprendimas nustebino daugelį

    Buvęs „Epic Games“ darbuotojas Haydenas Cohenas, internete veikęs slapyvardžiu AdiraFN, ilgą laiką viešino konfidencialią informaciją apie „Fortnite“ planus ir būsimus bendradarbiavimus. Šie nutekinimai apėmė dar nepaskelbtas partnerystes ir turinio papildymus, kurie paprastai pristatomi tik suderinus komunikaciją su licencijų turėtojais.

    Įmonė nurodė, kad tokia veikla kenkia ne tik jos reputacijai, bet ir santykiams su partneriais, nes iš anksto paviešinti planai gali sugriauti rinkodaros kampanijas ir apsunkinti licencijuoto turinio integravimą į žaidimą. „Epic Games“ pabrėžia, kad konfidencialios informacijos apsauga yra kritiškai svarbi, kai kuriamas turinys su kitų prekės ženklų ir kūrėjų intelektine nuosavybe.

    Ginčas galiausiai pasiekė teismą, tačiau byla baigėsi taikos sutartimi. Pagal jos sąlygas Haydenui Cohenui taikomas teismo draudimas toliau gauti prieigą, naudoti ar atskleisti bet kokią konfidencialią informaciją arba komercines paslaptis, susijusias su „Epic Games“.

    Įdomu tai, kad galutiniame susitarime nebuvo numatyta finansinė kompensacija, nors „Fortnite“ kūrėjai anksčiau buvo siekę atlyginti realius nuostolius. Praktikoje tokie susitarimai neretai pasirenkami dėl greitesnio konflikto užbaigimo ir aiškaus elgesio ribų nustatymo, ypač kai pagrindinis tikslas yra sustabdyti nutekinimus.

    „Fortnite“ jau daug metų išsiskiria gausiais bendradarbiavimais su kino, muzikos, komiksų ir žaidimų industrijomis, todėl bet kokie išankstiniai atskleidimai šiai ekosistemai yra ypač jautrūs. Nutekinimų reiškinys žaidimų sektoriuje išlieka aktualus ir dėl socialinių tinklų, ir dėl didėjančios auditorijos paklausos sužinoti naujienas anksčiau už oficialius pranešimus.

  • Donaldo Tusko sprendimas dėl imuniteto: byla dėl šmeižto keliauja į Seimo komisiją, kas toliau?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atsisakė parlamentinio imuniteto, susijusio su privačiu kaltinimu dėl galimo šmeižto. Tai patvirtino Ministro Pirmininko kanceliarija, o dokumentai perduodami Seimui, kad būtų įformintos tolesnės procedūros.

    Ginčas kilo po Tusko viešų pareiškimų apie pinigų srautus į su dešiniąja politine stovykla siejamus darinius. Pasak jo, lėšos esą buvo pervestos iš subjektų, susijusių su kriptovaliutų sektoriaus įmone ir jos vadovu, o kontekstas siejamas ir su tuo metu vykusiomis diskusijomis dėl kriptovaliutų rinkos reguliavimo.

    Ką reiškia imuniteto atsisakymas?

    Imuniteto atsisakymas pats savaime nereiškia kaltės pripažinimo, tačiau atveria kelią, kad byla būtų nagrinėjama teisme be papildomų parlamentinių apsaugos procedūrų. Tokiais atvejais esminė prielaida yra ta, kad politikas sutinka ginti savo poziciją teisiniais argumentais, o ne remtis statuso suteikiamomis garantijomis.

    Vyriausybės atstovas spaudai Adamas Szłapka teigė, kad ministras pirmininkas yra pasirengęs „konfrontacijai“ teisme ir nemato abejonių dėl faktinės situacijos. Jis taip pat akcentavo, kad, Vyriausybės vertinimu, pareiškimus pagrindžia ryšiai tarp finansavimo šaltinių ir su ginču siejamų organizacijų.

    „Ministras pirmininkas šioje byloje atsisakė imuniteto ir yra pasirengęs akistatai teisme“, – sakė Adamas Szłapka.

    Seimo komisijos vaidmuo ir tolesni žingsniai

    Toliau klausimas keliauja į Seimo reglamento, parlamentarų reikalų ir imuniteto komisiją, kuri turi patikrinti, ar imuniteto atsisakymas įformintas tinkamai. Komisijos pirmininkas Jarosławas Urbaniakas aiškino, kad tai formalus, bet būtinas etapas, kad vėliau nekiltų procesinių abejonių teisme.

    Po komisijos išvados informacija perduodama Seimo maršalkai, o šis oficialiai informuoja pareiškėją, kad imuniteto atsisakymas įsigaliojo. Tuomet atsiveria galimybė bylą nagrinėti teisme pagal privataus kaltinimo tvarką.

    Kokios galimos teisinės pasekmės?

    Byla susijusi su šmeižto reguliavimu, kai teigiama, kad informacija paskleista viešai per masinės komunikacijos priemones. Tokiais atvejais Lenkijos teisėje numatytos sankcijos gali apimti baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki vienų metų, priklausomai nuo teismo vertinimo ir nustatytų aplinkybių.

    Viešojoje erdvėje ginčo šalys skirtingai aiškina ir patį turinį: kritikuojamos organizacijos savo ruožtu kaltina ministrą pirmininką politine ataka ir bando akcentuoti, kad valstybės institucijos, jų vertinimu, nepakankamai aktyviai reagavo į kriptovaliutų rinkos rizikas. Šis ginčas, tikėtina, taps ir politinės kovos, ir teisinių standartų dėl viešų pareiškimų tikslumo testu.

  • Vienos koncertų išpuolio planas prieš Taylor Swift: 21 metų austras nuteistas 15 metų kalėjimo

    Vienos koncertų išpuolio planas prieš Taylor Swift: 21 metų austras nuteistas 15 metų kalėjimo

    Austrijoje teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę 21 metų Austrijos piliečiui, prisipažinusiam planavus išpuolį prieš Taylor Swift koncertą Vienoje. Byloje teismas konstatavo, kad planas buvo susijęs su dainininkės gastrolių Eras Tour pasirodymu, kuris turėjo įvykti 2024 metų rugpjūtį.

    Nuosprendis paskelbtas Žemutinės Austrijos žemės teisme Wiener Neustadt mieste, esančiame į pietus nuo Vienos. Dėl Austrijoje taikomų privatumo taisyklių kaltinamasis viešai įvardijamas tik vardu ir pavardės raide.

    Kaip buvo planuotas išpuolis

    Teismo duomenimis, kaltinamasis svarstė ataką įvykdyti peiliais arba savadarbiais sprogmenimis, siekdamas nužudyti žmones viename iš Taylor Swift koncertų. Nors planas buvo sužlugdytas dar iki renginių, Austrijos institucijos tuomet nusprendė atšaukti tris dainininkės pasirodymus Vienos Ernst Happel stadione.

    Byloje taip pat nurodyta, kad kaltinamasis palaikė ryšius su „Islamo valstybės“ nariais ir buvo prisiekęs ištikimybę šiai teroristinei grupuotei. Teismas tai vertino kaip radikalizacijos ir pasirengimo smurtui požymius, didinančius grėsmės realumą.

    Prisipažinimas ir psichiatrų išvada

    Prieš paskelbiant nuosprendį kaltinamasis teisme pareiškė apgailestaujantis. Jo paskutinėje kalboje nuskambėjo atsiprašymas, tačiau tai nepakeitė teismo vertinimo dėl veiksmų pavojingumo ir kaltės apimties.

    Gynyba teigė, kad jaunas vyras nebuvo ideologinis lyderis ar „smegenys“, o jo įsitraukimas esą neturėjo strateginio masto. Vis dėlto teismo posėdyje apklaustas psichiatras nurodė, kad kaltinamasis nerodė psichikos ligos požymių ir radikalizacijai nebuvo nustatyta psichiatrinio paaiškinimo.

    Kita linija toje pačioje byloje

    To paties proceso metu teismas nagrinėjo ir atskirą epizodą: kaltinamasis, kaip teigiama, kartu su dviem mokyklos draugais planavo atskirus išpuolius 2024 metų pradžioje Vidurio Rytų miestuose. Teisme skelbta, kad kaltinamasis ir vienas bendrininkas buvo nuvykę atitinkamai į Dubajų ir Stambulą, tačiau galiausiai planų neįvykdė.

    Kitas kaltinamasis, taip pat įvardijamas tik vardu ir pavardės raide, šioje byloje nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme. Austrijos pareigūnai pastaraisiais metais pabrėžia, kad dideli renginiai ir masinės susibūrimo vietos išlieka vieni jautriausių taikinių, todėl rizikų vertinimas ir prevencija tampa esmine saugumo politikos dalimi.

  • Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    Muskas išvyko į Kiniją per „OpenAI“ bylą: advokatas teisėjui ir prisiekusiesiems turėjo aiškintis

    JAV federaliniame teisme nagrinėjant Elono Musko ieškinį prieš „OpenAI“ vadovus, verslininko advokatas Stevenas Molo prisiekusiesiems atsiprašė dėl kliento nebuvimo baigiamųjų kalbų metu. Tuo metu Muskas buvo išvykęs į Kiniją, lydėdamas JAV prezidentą Donaldą Trumpą susitikimuose su šalies vadovybe.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio prieš „OpenAI“ bendrakūrėjus Samą Altmaną ir Gregą Brockmaną. Muskas teigia, kad buvo pažeistas ankstyvas pažadas vystyti organizaciją kaip ne pelno siekiančią ir kad vėlesnė restruktūrizacija leido daliai vadovų nepagrįstai praturtėti.

    Teismas tikėjosi, kad Muskas bus pasiekiamas

    Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers anksčiau buvo nurodžiusi, kad Muskas turi būti pasirengęs greitai sugrįžti į teismą, jei prireiktų papildomų paaiškinimų ar liudijimo. Tokia praktika reiškia, kad liudytojas turi būti pasiekiamas ir iš esmės negali išvykti toli, neįvertinęs rizikos, kad bus iškviestas atgal į posėdį.

    Viešai nebuvo aiškiai patvirtinta, ar dėl kelionės į Kiniją buvo gautas formalus leidimas, o Musko atstovai detalių nekomentavo. Pats Muskas per pirmąją proceso savaitę jau buvo davęs parodymus, todėl gynėjai teismui pabrėžė, kad jis esą neprarado dėmesio bylai.

    „Tai dalykas, kuris jam iš tiesų svarbus“, – sakė Stevenas Molo, aiškindamas prisiekusiesiems, kad Musko nebuvimas nereiškia abejingumo procesui.

    „OpenAI“ akcentavo, kas yra salėje

    Baigiamosiose kalbose „OpenAI“ advokatai pasinaudojo Musko nebuvimu kaip argumentu, pabrėždami, kad atsakovai dalyvauja posėdyje. Teisme tą dieną buvo ir Samas Altmanas, ir Gregas Brockmanas, o jų atstovai ragino vertinti ne politinį foną, bet įrodymus.

    „Ponas Muskas šiandien čia neatvyko, o mano klientai yra čia. Jie čia, nes jiems tai rūpi“, – sakė „OpenAI“ advokatas Williamas Savittas.

    Gynyba teismui taip pat priminė dokumentus, kurie, jų teigimu, rodo sudėtingesnę Musko poziciją ankstyvaisiais „OpenAI“ etapais. Anot „OpenAI“ atstovų, įrodymuose matyti, kad Muskas pats svarstė pelno siekiančio modelio idėją, tačiau norėjo didesnės kontrolės ar galimo glaudesnio ryšio su „Tesla“.

    Bylos reikšmė platesniame DI kontekste

    Šis ginčas tapo vienu labiausiai matomų teisinių konfliktų, susijusių su DI plėtra, valdymu ir komercinimu. Pastaraisiais metais DI rinkoje daugėja įtampos tarp misijos deklaracijų, kapitalo poreikio ir atsakomybės visuomenei, o teismuose vis dažniau atsiduria klausimai dėl steigimo susitarimų, investuotojų lūkesčių ir vadovų pareigų.

    Kelionės į Kiniją fonas bylai suteikė papildomo politinio ir ekonominio atspalvio, nes JAV ir Kinijos technologijų konkurencija glaudžiai siejasi su DI lustų, debesijos ir pažangių modelių prieigos klausimais. Vis dėlto teismo salėje sprendžiama ne geopolitika, o tai, ar buvo pažeisti konkretūs įsipareigojimai ir kaip turi būti vertinami „OpenAI“ struktūros pokyčiai.

  • „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    „OpenAI“ ir Musko karas teisme: Altmanas rėžė, kad ne jis vogė, o įkūrėjas pabėgo

    Altmano versija: „paliko likimo valiai“

    JAV federaliniame teisme Oaklande „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas liudijo byloje, kurioje Elonas Muskas kaltina bendrovę nutolimu nuo pirminės ne pelno misijos. Altmanas prisiekusiųjų teismui aiškino, kad esminė istorijos dalis yra ne tariamas misijos „pasisavinimas“, o tai, kad Muskas esą pasitraukė kritiniu metu.

    Altmano teigimu, „OpenAI“ augant didžiausias iššūkis buvo skaičiavimo ištekliai ir finansavimas, o sprendimai dėl struktūros buvo svarstomi kaip būdas išlikti konkurencingiems. Jis pabrėžė, kad asmeniškai Musko atžvilgiu nebuvo davęs konkrečių pažadų dėl nekintančios įmonės teisinės formos.

    „Mes buvome palikti likimo valiai“, – sakė Samas Altmanas.

    Įkūrėjų derybos ir lūžis 2018 metais

    Byloje daug dėmesio skiriama 2017 ir 2018 metais vykusioms deryboms tarp pagrindinių „OpenAI“ įkūrėjų, kai buvo ieškoma modelio, leidžiančio pritraukti daugiau lėšų ir išplėsti infrastruktūrą. Šiame etape, remiantis teisme aptartomis aplinkybėmis, svarstyti įvairūs variantai, įskaitant ir pelno siekiančius sprendimus.

    Galiausiai derybos baigėsi be galutinio susitarimo, o Muskas 2018 metais pasitraukė iš „OpenAI“ valdybos. Altmanas teisme teigė, kad tai sukėlė įtampą komandoje ir nerimą dėl finansavimo, nors daliai tyrėjų esą buvo ir palengvėjimas dėl skirtingo vadovavimo stiliaus.

    Altmanas taip pat aiškino, kad Muskas vėliau skeptiškai vertino „OpenAI“ perspektyvas be radikaliai didesnių resursų. Ši tema tapo svarbiu argumentu, kodėl organizacija ieškojo tvaresnių finansavimo mechanizmų, o tai DI sektoriuje yra įprasta praktika, kai išlaidos skaičiavimams ir talentams sparčiai auga.

    Kaltinimai dėl kontrolės ir pelno krypties

    Muskas yra pateikęs ieškinį, kuriame teigia, kad „OpenAI“ nukrypo nuo ne pelno krypties, o jo skirta parama esą galėjo būti panaudota komerciniais tikslais. Altmanas teisme laikėsi pozicijos, kad konfliktas labiau susijęs su kontrolės klausimu ir skirtingu požiūriu į valdymą, o ne vien su misija.

    Teisme aptarta ir tai, kad po Musko pasitraukimo „OpenAI“ įkūrė pelno siekiančią struktūrą, kuri, investuotojų vertinimu, pasiekė apie 790 000 000 000 eurų vertę. Tokie vertinimai pastaraisiais metais tapo ryškia DI bumo dalimi, kai kapitalas telkiamas į modelių kūrimą, duomenų centrus ir specializuotus lustus.

    Byloje minėta, kad derybose buvo svarstytas ir „Tesla“ įsitraukimas kaip būdas sustiprinti finansinę bazę. Altmanas teisme aiškino, kad toks scenarijus, jo nuomone, keltų riziką misijai, nes automobilių gamintojo tikslai nėra tapatūs su „OpenAI“ deklaruotais siekiais.

    Gynyba nuo kritikos dėl patikimumo

    Musko advokatas teisme bandė suformuoti įspūdį, kad Altmanu ne visada galima pasitikėti, ir klausimais priminė ankstesnius viešus konfliktus, įskaitant 2023 metais kilusią valdymo krizę, kai dalis valdybos trumpam buvo nušalinusi Altmaną. Pats „OpenAI“ vadovas teigė buvęs priblokštas ir įskaudintas, nes, jo žodžiais, situacija galėjo sugriauti organizaciją.

    Proceso pabaigoje numatytos baigiamosios kalbos, o sprendimo priėmimas priklausys teisėjai, nors prisiekusiųjų verdiktas šioje byloje turi patariamąjį pobūdį. Tai reiškia, kad galutinė kryptis dėl atsakomybės ir galimų pasekmių priklausys nuo teismo išvadų.

    Ši byla tapo dar vienu ženklu, kad DI lyderių varžybos vyksta ne tik laboratorijose ar rinkoje, bet ir teismuose. Augant investicijoms, modelių pajėgumams ir reguliaciniam dėmesiui, skaidrumo, valdymo ir misijos klausimai vis dažniau atsiduria viešame ginče.