Tag: Teksaso universitetas Ostine

  • Mokslininkai pristatė membraną, kuri gali apversti ličio gavybą: kas keistųsi?

    Mokslininkai pristatė membraną, kuri gali apversti ličio gavybą: kas keistųsi?

    Ličio poreikis tik auga

    Ličio paklausa pastaraisiais metais sparčiai didėja, nes jis išlieka vienas svarbiausių elementų šiuolaikinėse baterijose, naudojamose elektromobiliuose, telefonuose ir energijos kaupimo sistemose. Dėl to šalys ir gamintojai ieško būdų užsitikrinti tiekimą, o kartu mažinti gavybos poveikį aplinkai.

    Didžioji dalis ličio išgaunama iš kietųjų uolienų telkinių, sūrių požeminių vandenų ir vis dažniau iš perdirbamų naudotų baterijų. Visais atvejais iššūkiu tampa selektyvumas, nes ličio jonai būna „susimaišę“ su kitais mineralais, todėl atskyrimas reikalauja daug energijos, laiko arba cheminių reagentų.

    Nauja membrana, įkvėpta biologijos

    Teksaso universiteto Ostine tyrėjai paskelbė sukūrę bioįkvėptą membraną su dirbtiniais nanokanaliukais, kuri skirta ličio jonams praleisti, o kitus jonus sulaikyti. Sprendimo idėja perimta iš gamtoje veikiančių jonų kanalų, kurie ląstelėse reguliuoja medžiagų judėjimą per membranas.

    Pasak kūrėjų, tokia sistema galėtų sumažinti pavojingų tirpiklių ar agresyvių cheminių medžiagų poreikį, nes atranka būtų atliekama pačioje membranoje. Tai ypač svarbu ten, kur tradiciniuose procesuose tenka naudoti sudėtingą daugiažingsnį valymą arba generuoti didelius atliekų kiekius.

    „Litis yra mūsų telefonuose, automobiliuose ir elektros tinkle, tačiau švariai jį išgauti vis dar sudėtinga. Siekiame proceso, kuris būtų greitesnis, švaresnis ir paprasčiau valdomas“, – sakė profesorius Manishas Kumaras.

    Kodėl selektyvumas yra kritinis

    Ličio gavyboje problema dažnai slypi ne pačiame išteklių „paėmime“, o rafinavime, kai reikia atskirti litį nuo magnio, natrio, kalcio ir kitų jonų. Kuo selektyviau veikia atskyrimas, tuo mažiau papildomų etapų prireikia, o tai reiškia mažesnes sąnaudas ir potencialiai mažesnį poveikį aplinkai.

    Tyrėjų teigimu, jų sukurti kanalai suprojektuoti taip, kad ličio jonai lengviau sąveikautų su cheminėmis grupėmis kanalo įėjime. Tokia logika leidžia kurti ne vieną konkretų filtrą, o platesnę inžinerinę platformą, kuri ateityje galėtų būti pritaikoma ir kitiems kritiniams mineralams.

    „Dabar turime įrankių rinkinį, o ne vienkartinį rezultatą. Suprasdami, kaip jonai sąveikauja su cheminėmis grupėmis kanalo įėjime, galime kurti dar selektyvesnius kanalus ličiui ir galbūt kitiems kritiniams mineralams“, – sakė mokslininkas Harekrushna Behera.

    Kas dar neaišku ir kokie kiti keliai vystomi

    Nors laboratoriniai rezultatai vertinami kaip perspektyvūs, praktinis klausimas išlieka tas pats: ar membraną pavyks stabiliai ir ekonomiškai naudoti pramoniniu mastu, kai srautai dideli, o žaliava nevienalytė. Pramonėje dažnai išryškėja membranų ilgaamžiškumo, užsikimšimo ir priežiūros kaštų problemos, todėl būtini papildomi bandymai.

    Lygiagrečiai pasaulyje vystomi ir kiti sprendimai: tiesioginė ličio ekstrakcija iš sūrių tirpalų, pažangesnis baterijų perdirbimas bei alternatyvios baterijų chemijos, kurioms reikia mažiau kritinių žaliavų. Vis dėlto, kol ličio jonų baterijos dominuoja rinkoje, bet koks proveržis, leidžiantis litį išgauti švariau ir pigiau, gali turėti didelę įtaką tiek kainoms, tiek tiekimo grandinių saugumui.

  • Kurtka, kuri geriamą vandenį „ištraukia“ iš oro: mokslininkai skelbia įspūdingus skaičius

    Kurtka, kuri geriamą vandenį „ištraukia“ iš oro: mokslininkai skelbia įspūdingus skaičius

    Teksaso universiteto Ostine inžinieriai pristatė dėvimą sistemą, kuri gali padėti gauti geriamojo vandens tiesiog iš oro. Sukurta kurtka naudoja specialius porėtus tekstilės pluoštus, sugeriančius drėgmę ir nukreipiančius ją į atsegamus surinkimo modulius.

    Komanda teigia, kad toks sprendimas skirtas situacijoms, kai prieiga prie vandens ribota arba jos visai nėra. Pritaikymas matomas tiek žygiuose ir stovyklaujant, tiek gelbėjimo operacijose, kariuomenėje ar regionuose, kuriuos vis dažniau paveikia sausros.

    Kaip veikia vandens kurtka?

    Pagrindas yra hierarchinės porėtos struktūros tekstilės pluoštai, į kuriuos integruota higroskopinė druska ličio chloridas. Tokia medžiaga sugeria ore esančius vandens garus, o jos struktūra padeda drėgmei greitai judėti per audinį, kad susikaupęs vanduo būtų surenkamas efektyviau.

    Drėgmę sugėręs audinys vandenį nukreipia į atsegamus modulius, kuriuose jis surenkamas. Vėliau moduliai šildomi iki maždaug 60 laipsnių, pavyzdžiui, saulės energija arba kaitinimo elementu, kad vanduo būtų išlaisvinamas, kondensuojamas ir sukaupiamas.

    „Vandens rinkimas iš oro dažniausiai įsivaizduojamas kaip stacionarus įrenginys, tačiau mes iš esmės pergalvojome formą. Jei pats audinys gali rinkti vandenį, atsiveria nauja kryptis asmeniniam, nešiojamam priėjimui prie vandens“, – sakė projekto bendraautoris Guihua Yu.

    Kiek vandens galima gauti?

    Bandymuose, kai santykinė oro drėgmė siekė nuo 20 iki 80 proc., sistema per parą pagamino apie 0,4–0,9 litro vandens. Skaičiuojant pagal sorbento masę, pasiektas maždaug 3,76–7,45 litro vandens kiekis iš vieno kilogramo medžiagos per parą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pasiekimų yra ne tik gebėjimas sugerti drėgmę, bet ir vandens transporto kelio suprojektavimas tekstilėje. Tai, jų vertinimu, leidžia technologijai veikti ne vien laboratorinėmis sąlygomis, bet ir realiame, dėvimame formate.

    „Jie sukūrė ne dar vieną vandenį sugeriančią medžiagą. Jie suprojektavo kelią, kuriuo vanduo greitai juda nuo garų ore iki skysčio ir toliau į tekstilės vidų, todėl sprendimas veikia ne tik mažuose bandymuose, bet ir dėvimame įrenginyje“, – sakė bendraautoris Keith Johnston.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas decentralizuotais vandens gavimo sprendimais, nes šylantis klimatas ir ekstremalesnės oro sąlygos didina sausrų riziką daugelyje regionų. Nešiojamos ar lengvai transportuojamos sistemos gali tapti papildomu saugumo sluoksniu ten, kur vandentiekio infrastruktūra pažeidžiama arba jos nėra.

    Komanda technologiją sieja su platesniu sprendimų paketu, vadinamu „AirGel“, ir mini planus plėsti pritaikymą. Ateityje tie patys pluoštai galėtų būti naudojami kuprinėms, palapinėms ar laikiniems gelbėjimo būstams, kad vandens surinkimas taptų integruota kasdienės įrangos funkcija.

    Kol kas tai yra tyrimų ir prototipo stadijos sprendimas, o jo realus pritaikymas priklausys nuo patvarumo, kainos, energijos poreikio šildymui ir higienos užtikrinimo skirtingomis sąlygomis. Vis dėlto pats principas rodo aiškią kryptį: vandens gavyba gali tapti ne atskiru įrenginiu, o drabužio ar kitos tekstilės savybe.