Tag: Tekstilės pramonė

  • Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas skelbia rekordinį medvilnės derlių ir kelia 2027 metų derlingumo kartelę

    Uzbekistanas pranešė 2026 metais nuėmęs didžiausią medvilnės derlių nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais – daugiau kaip 5 mln. tonų žaliavinės medvilnės.

    Valdžios institucijos skaičiuoja, kad tai maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2025 metų rezultatas, o derlius viršijo ir pradinį 4,5 mln. tonų tikslą, rašo „Euronews“.

    Šalies žemės ūkio ministras Ibrokhimas Abdurakhmonovas teigė, kad pernai derlius siekė apie 4 mln. tonų. Šiemetinius skaičius Uzbekistanas sieja su naujomis medvilnės veislėmis, pakoreguotais auginimo metodais ir spartesne mechanizacija.

    Vyriausybė taip pat nurodo, kad pastaraisiais metais medvilnės pasėlių plotai sumažėjo 38 proc., tačiau vidutinis derlingumas išaugo nuo 2,1 iki 5,6 tonos iš hektaro.

    Nuo rankų darbo – prie technikos

    Pasak Uzbekistano, daugiau kaip 3 000 kombainų šiemet surinko apie 85 proc. viso derliaus, o darbai truko 30–35 dienas.

    Teigiama, kad Džizako ir Syrdarjos regionuose technika nuėmė visą medvilnės derlių.

    Planas daugiau perdirbti šalies viduje

    Didesnė žaliavinės medvilnės gamyba vyksta tuo metu, kai Uzbekistanas plečia vietinį perdirbimą ir siekia daugiau medvilnės paversti siūlais, audiniais bei drabužiais šalies viduje.

    I. Abdurakhmonovas, kalbėdamas su žurnalistais, pabrėžė, kad anksčiau šalis daugiausia eksportuodavo medvilnės pluoštą, o dabar orientuojamasi į didesnę pridėtinę vertę ir vietinę gamybą.

    Šią kryptį, anot Uzbekistano, padeda įgyvendinti vadinamieji medvilnės–tekstilės klasteriai, jungiantieji ūkius, perdirbėjus ir gamintojus.

    Pasaulio bankas nurodo, kad nuo 2023 metų Uzbekistanas turėjo pakankamus pajėgumus visą žaliavinę medvilnę perdirbti į siūlus. Banko vertinimu, tekstilės sektoriuje 2024 metais dirbo apie 600 000 žmonių, kai 2018 metais – 188 000.

    Priverstinio darbo mažinimas ir pajamų lūkesčiai

    Straipsnyje primenama, kad daugelį metų medvilnės skynimui būdavo mobilizuojami mokytojai, studentai ir viešojo sektoriaus darbuotojai. Nuo 2017 metų šalyje pradėtos reformos, skirtos atsisakyti priverstinio darbo ir keisti gamybos praktiką.

    Tarptautinė darbo organizacija 2022 metų kovą paskelbė, kad 2021 metų derliaus nuėmimo metu sisteminis priverstinis ir vaikų darbas buvo panaikintas, o 99 proc. apklaustų rinkėjų dirbo savanoriškai.

    Tą patį mėnesį iniciatyva „Cotton Campaign“ atšaukė raginimą boikotuoti Uzbekistano medvilnę – šį raginimą anksčiau buvo parėmę 331 tarptautinis prekės ženklas ir mažmenininkas.

    Uzbekistano vyriausybė tikisi, kad medvilnės augintojai iš šių metų derliaus bendrai uždirbs 13–14 trln. Uzbekistano sumų grynojo pelno (apie 1 mlrd. eurų), tačiau galutiniai skaičiai dar nėra patvirtinti.

    Didžiausias iššūkis – vanduo

    Vandens naudojimas išlieka viena svarbiausių problemų medvilnės ūkiui sausringame Uzbekistano klimate. Pasaulio banko duomenimis, žemės ūkis sudaro apie 90 proc. šalies vandens suvartojimo.

    Prezidentas Šavkatas Mirzijojevas teigė, kad medvilnės auginimui dabar reikia perpus mažiau vandens nei 1990-aisiais, ir šį pokytį siejo su vandens taupymo technologijomis.

    Ministras aiškino, kad ūkininkai pereina nuo laukų užliejimo prie lašelinės drėkinimo sistemos, kuri, jo vertinimu, galėtų sumažinti vandens naudojimą maždaug 40 proc.

    Taip pat minima sėjomaina, kai medvilnė kaitaliojama su kviečiais, siekiant gerinti dirvožemio būklę, ir ketinimai keisti auginimo metodus druskingesniuose dirvožemiuose bei mažinti trąšų naudojimą.

    2027 metų tikslas: 6,5–7 tonos iš hektaro

    Po rekordinio derliaus Š. Mirzijojevas iškėlė tikslą 2027 metais padidinti šalies vidutinį medvilnės derlingumą nuo 5,6 iki 6,5–7 tonų iš hektaro.

    Planuojamos priemonės apima didesnio derlingumo veisles, žemės ūkio dronus, dirbtinį intelektą ir efektyvesnes drėkinimo sistemas. Kaip šie sprendimai paveiks ūkininkų pajamas ir vandens naudojimą, kol kas neaišku.

  • Bangladeše kyla tekstilės darbuotojai: protestai dėl algų gali atsiliepti ir drabužių kainoms Europoje

    Tūkstančiai Bangladešo tekstilės pramonės darbuotojų sekmadienį išėjo į gatves prie pagrindinių pramoninių rajonų Dakoje, reikalaudami didesnių atlyginimų. Šis sektorius šaliai yra kritiškai svarbus: Bangladešas laikomas vienu didžiausių drabužių eksportuotojų pasaulyje, o jo gamyklose siuvami gaminiai keliauja į Europos ir JAV parduotuves.

    Vyriausybė ir gamyklų savininkai pranešė ketinantys sudaryti komisiją, kuri derėtųsi su darbuotojų atstovais dėl naujo minimalaus atlygio. Tokie žingsniai paprastai signalizuoja, kad įtampa pramonėje pasiekė ribą, kai būtini formalūs sprendimai, kad būtų išvengta ilgesnių gamybos sutrikimų.

    „Klausimas dėl atlyginimų komisijos jau išspręstas. Daugiau problemų nebebus“, – sakė vyriausybės patarėjas darbo ir užimtumo klausimais Sakhawat Hossain Chowdhury.

    Numatoma komisija būtų sudaryta iš vyriausybės, tekstilės gamyklų savininkų ir darbuotojų atstovų. Jos pagrindinis tikslas – sutarti dėl naujo minimalaus atlyginimo, kuris atspindėtų infliacijos spaudimą ir realiai padengtų pagrindines pragyvenimo išlaidas didmiesčiuose.

    Darbuotojų teisių gynėjai pabrėžia, kad dabartinės pajamos išlieka itin mažos. Pagal viešai cituojamus aktyvistų vertinimus, tekstilės darbuotojų atlygis siekia apie 94 eurus per mėnesį, o protestuotojai kelia reikalavimą jį didinti iki maždaug 217 eurų, argumentuodami kainų augimu ir brangstančiu būstu bei maistu.

    „Šį kartą prašome daugiau nei 217 eurų, atsižvelgdami į infliaciją ir pragyvenimo kaštų augimą“, – sakė darbuotojų teisių gynėja Kalpona Akhter.

    Bangladešo drabužių eksportas sukuria didelę dalį šalies užsienio valiutos įplaukų, todėl bet kokie trikdžiai greitai tampa ne vien socialiniu, bet ir makroekonominiu klausimu. Tūkstančiai gamyklų šalyje dirba pasaulinėms tiekimo grandinėms, o pastaraisiais metais Bangladešo produkcijos rinkos plėtėsi ir Azijoje, įskaitant Japoniją.

    Europai šie protestai svarbūs ne vien kaip naujiena iš tolimos rinkos. Jei derybos užsitęstų arba peraugtų į streikus, tai galėtų paveikti gamybos terminus, tiekimo grafikus ir kaštus, kurie galiausiai persiduoda ir galutinėms drabužių kainoms. Kita vertus, didesnės algos Bangladeše taip pat reiškia spaudimą prekės ženklams ir užsakovams peržiūrėti pirkimo kainas bei atsakomybės standartus tiekėjams.

  • „Arlen“ išplėtė gamyklą Tarnove: investicija už daugiau nei 2 mln. eurų ir ambicingi planai

    Lenkijos apsauginės ir techninės aprangos gamintojas „Arlen“ užbaigė gamyklos Tarnove plėtrą. Bendrovė pranešė pasirašiusi galutinio statybos darbų priėmimo protokolą su rangovu „Stalbau“ iš Vadovicų.

    Kartu gautas ir sprendimas dėl leidimo naudoti pastatą, tad išplėsta infrastruktūra gali būti pradėta eksploatuoti be papildomų teisinių procedūrų. Įmonė nurodo, kad projektas turi sustiprinti jos gamybinius pajėgumus.

    Kiek kainavo plėtra?

    Bendra investicijų į „Arlen“ gamyklą Tarnove vertė siekė 9,5 mln. Lenkijos zlotų be mokesčių, tai yra apie 2,2 mln. eurų. Tokios apimties projektai paprastai apima ne tik papildomas patalpas, bet ir inžinerinių sistemų atnaujinimą bei gamybos srautų perplanavimą.

    Bendrovės teigimu, pagrindinis tikslas yra padidinti apsauginės ir techninės aprangos gamybos apimtis. Ši produkcija reikalinga įvairioms tarnyboms ir pramonės šakoms, kuriose taikomi griežti saugos bei patvarumo reikalavimai.

    Plėtra – po sudėtingo ketvirčio

    Investicija į gamybą vykdoma bendrovei fiksuojant prastesnius finansinius rezultatus. „Arlen“ nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį patyrė 11,95 mln. Lenkijos zlotų konsoliduotą grynąjį nuostolį, priskirtą patronuojančios bendrovės akcininkams.

    Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė buvo uždirbusi 1,1 mln. Lenkijos zlotų pelno. Pardavimo pajamos siekė 21,3 mln. Lenkijos zlotų, kai prieš metus buvo 58,5 mln. Lenkijos zlotų, tai yra kritimas 63 proc. per metus.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Gamybos plėtra dažnai vertinama kaip bandymas pasiruošti didesnei paklausai arba efektyviau įvykdyti ilgalaikius užsakymus, ypač kai kalbama apie apsauginę aprangą, kurios pirkimai dažnai planuojami iš anksto. Kita vertus, silpnesni pardavimai ir nuostolis rodo, kad įmonei svarbu greitai paversti investiciją apčiuopiama grąža.

    Artimiausiu metu daug lems tai, ar „Arlen“ pavyks stabilizuoti pardavimus, išlaikyti maržas ir užsitikrinti naujus kontraktus. Išplėsta gamykla Tarnove suteikia tam daugiau techninių galimybių, tačiau finansinių rodiklių atsigavimas priklausys nuo užsakymų portfelio ir veiklos efektyvumo.

  • Sirija grįžta į žaidimą: po sankcijų atšaukimo Alepe bręsta tekstilės pramonės sugrįžimas

    Sirija grįžta į žaidimą: po sankcijų atšaukimo Alepe bręsta tekstilės pramonės sugrįžimas

    Tekstilės sostinė vėl bunda

    Alepo pramonės parodų erdvės 2026 metais vėl prisipildė gyvybės: į keturias dienas trukusią „Nas Tex 2026“ parodą susirinko daugiau kaip 300 įmonių iš maždaug 20 valstybių. Sirijos pareigūnai šį renginį vadina simboliniu startu bandant atkurti kadaise vieną stipriausių šalies sektorių.

    Dar prieš karą Alepas ir Damaskas buvo siejami su aukštos kokybės audiniais, siūlais ir siuvimu, o produkcija pasiekdavo tiek arabų, tiek Europos rinkas. Tekstilės sėkmę ilgą laiką rėmė medvilnė, kvalifikuota darbo jėga ir konkurencinga savikaina.

    Karas išardė grandines ir išvaikė žmones

    2011 metais prasidėjęs pilietinis karas per kelerius metus išardė gamybos grandines: dalis fabrikų buvo sugriauti, kiti sustojo dėl energijos, žaliavų ir logistikos problemų. Kartu iš šalies pasitraukė investuotojai, o nemaža dalis kvalifikuotų darbuotojų persikėlė dirbti į Turkiją ir Egiptą.

    Sirijos pramonininkai ne kartą viešai teigė, kad iš šiaurės Sirijos per konfliktą buvo išgabenta įranga, nors Turkija tokius kaltinimus neigia. Tačiau faktas išlieka, kad žinių, technologijų ir kapitalo migracija smarkiai sustiprino konkurentus regione.

    Ar pigesnė darbo jėga taps pranašumu?

    Vietos verslas tikisi, kad šalies pranašumais gali tapti palyginti mažesnės darbo sąnaudos ir vis dar išlikę įgūdžiai. Tekstilės įrangos bendrovės „Sardaro Muhaysin“ atstovas Wissamas Muhaysinas tvirtino, kad Sirijos darbuotojai yra kvalifikuoti, o produktyvumas leidžia konkuruoti su didžiaisiais gamintojais.

    „Egipto tekstilės pramonė prieš 2010 metus buvo beveik neegzistuojanti. Šiandien ji kyla dėl Sirijos jaunimo ir patirties, kurie ten persikėlė, panašiai nutiko ir Turkijoje“, – sakė Wissamas Muhaysinas.

    Pasak pašnekovų, geografija taip pat gali suvaidinti svarbų vaidmenį, nes atstumas iki Persijos įlankos valstybių ir Europos trumpina pristatymo laiką bei mažina transporto kaštus. Tai ypač aktualu, kai pirkėjai vis dažniau renkasi tiekimą iš arčiau, kad sumažintų rizikas ir greičiau papildytų atsargas.

    Investicijos, žaliavos ir energija išlieka silpnos vietos

    Vis dėlto tekstilės atsigavimą riboja kasdieniai praktiniai barjerai. Vienos iš senas tradicijas turinčių šeimos įmonių atstovas Hussamas Othmanas pabrėžė, kad vietinės verpalų kokybės ne visada pakanka, todėl dalį žaliavų tenka importuoti, o tai didina savikainą.

    Pramonė susiduria ir su energijos kaina bei tiekimo stabilumu, o vidaus rinka, pasak gamintojų, yra per maža, kad pati viena užtikrintų ilgalaikį sektoriaus augimą. Todėl eksporto atstatymas tampa pagrindiniu tikslu, tačiau tam reikalingas ir finansavimas, ir patikimos atsiskaitymų bei logistikos grandinės.

    „Vien Sirijos rinkos nepakanka. Mums iš tiesų reikia daugiau eksporto“, – sakė Hussamas Othmanas.

    Atšauktos sankcijos keičia investuotojų skaičiavimus

    Vienas ryškiausių pokyčių, apie kurį kalba pramonės atstovai, yra Vakarų sankcijų Sirijai atšaukimas 2026 metais. Verslas tikisi, kad tai sumažins teisinę ir finansinę riziką projektams, kuriems reikalingos didelės investicijos, moderni įranga ir importuojamos technologijos.

    Sirijos ir Kinijos verslo tarybos viceprezidentas Makramas Shattahi teigė, kad pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su „Suzhou Land Group“ dėl Alepo Sheikh Najjar pramonės miesto vystymo, taip pat planuojama kurti mokymų centrą ir atskirą zoną baldų pramonei. Tikimasi, kad profesinis rengimas padės greičiau grąžinti gamybą į cechus, kai atsiras užsakymų.

    Tuo pat metu valdžia skelbia pramonės koncentravimo kryptį trijose pramoninėse zonose, įskaitant Alepo, Damasko apylinkių ir Homso regionus. Ekonomikos ir pramonės ministras Nidal al-Shaar yra nurodęs, kad investicijoms įsibėgėjus medvilnės gamyba galėtų priartėti prie 300 000–400 000 tonų per metus, o tai būtų svarbi bazė vidaus fabrikams ir eksportui.

    Tačiau realus proveržis priklausys nuo to, kaip greitai pavyks atkurti tiekimą, finansinius atsiskaitymus, energetikos stabilumą ir tarptautinių partnerių pasitikėjimą. Paroda Alepe tapo pirmu testu, ar į šalį iš tiesų grįžta kapitalas ir ar pramonė pajėgi vėl tapti regiono žaidėja.

  • Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Tyrėjai rado švino vaikų greitojoje madoje: ryškios spalvos kelia didžiausią riziką

    Švinas vaikų drabužiuose: ką rodo duomenys

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra tokio švino poveikio lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu. Net mažos dozės siejamos su rimtais sveikatos padariniais, o jautriausia grupė yra vaikai.

    PSO įspėja, kad švinas gali sutrikdyti nervų sistemos vystymąsi, mažinti kognityvinius gebėjimus ir turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai suaugus. Dėl to raginama sistemingai mažinti švino šaltinius ir kuo plačiau jį eliminuoti iš kasdienės aplinkos.

    Marian University tyrimas ir ribos

    Marian University mokslininkų komanda, vadovaujama Kamilos Deavers, ištyrė 11 skirtingų spalvų vaikiškų marškinėlių, įsigytų iš keturių skirtingų pardavėjų. Tyrime vertintos ryškios ir neutralios spalvos, nuo raudonos bei geltonos iki pilkos ir mėlynos.

    Rezultatai parodė, kad visų tirtų marškinėlių švino kiekis viršijo JAV taikomą vaikų drabužiams skirtą 100 ppm ribą. Didžiausios koncentracijos nustatytos ryškiuose audiniuose, ypač raudonos ir geltonos spalvos, nepriklausomai nuo prekės ženklo.

    Didžiausia problema – ne tik kiekis, bet ir pasisavinimas

    Kitas tyrimo etapas buvo švino biologinio prieinamumo vertinimas, tai yra, kiek švino teoriškai galėtų patekti į vaiko organizmą įprasto kontakto su drabužiu metu. Tam naudota skrandžio terpę imituojanti metodika, leidžianti įvertinti maksimalų švino išsiskyrimą.

    Gauti skaičiavimai leidžia daryti prielaidą, kad net epizodinis audinio kramtymas ar čiulpimas gali viršyti JAV Maisto ir vaistų administracijos nustatomas dienos suvartojimo gaires. Reguliari ekspozicija, tyrėjų vertinimu, teoriškai galėtų pasiekti lygius, dėl kurių reikėtų klinikinės stebėsenos.

    Mažiems vaikams rizika ypač aktuali ne tik dėl intensyvaus smegenų vystymosi, bet ir dėl elgesio ypatumų. Kūdikiai ir mažyliai dažniau deda audinius į burną, juos kramto, o tai gali didinti tikimybę, kad dalis teršalų pateks į organizmą.

    Skalbyklė, plovikliai ir antrinė tarša

    Tyrėjai planuoja tęsti darbus, kad būtų aiškiau, ar švino kiekis audinyje tiesiogiai virsta realiu pasisavinimu žmogaus organizme. Taip pat ketinama išsamiau įvertinti, kaip skalbimas veikia švino junginius ir ar jie gali migruoti į kitus drabužius.

    Vienas iš svarstomų scenarijų yra švino turinčių nuosėdų susidarymas skalbyklėje, kurios galėtų tapti antrinės taršos šaltiniu. Mokslininkai nori įvertinti ir skirtingų ploviklių poveikį, nes cheminė sąveika gali keisti junginių elgseną ir jų išsiskyrimą.

    Ką tai reiškia vartotojams ir pramonei

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų yra vartotojų švietimas ir spaudimas tekstilės pramonei pereiti prie saugesnių alternatyvų dažymo procesuose. Pasak mokslininkų, pakaitalų jau yra, tačiau jų diegimą dažnai riboja kaštai ir lėtas reguliacinis tempas.

    „Viskas, ką darome, yra svarbu ir naudinga tik tada, kai apie tai kalbame“, – sakė Avello, pabrėždamas tėvų informavimo reikšmę apie galimas, plika akimi nematomas grėsmes greitojoje madoje.

    PSO savo ruožtu ragina valstybes ir pramonę spartinti priemones, mažinančias švino poveikį, nes didžiausia nauda visuomenės sveikatai pasiekiama prevencija. Vaikų atveju tai ypač svarbu, nes net nedidelės dozės gali turėti neproporcingai didelį poveikį vystymuisi.