CP v2

Tag: Telefonų remontas

  • Telefonas neįkraunamas, o kaltas USB-C: kaip saugiai išvalyti lizdą ir ko nedaryti

    Telefonas neįkraunamas, o kaltas USB-C: kaip saugiai išvalyti lizdą ir ko nedaryti

    Jei USB-C laidas telefone nebesilaiko tvirtai, įkrovimas prasideda tik stipriau paspaudus arba nutrūksta vos pajudinus įrenginį, dažna priežastis būna visai ne kroviklis. Į lizdo dugną ilgainiui prisikemša kišenių pūkeliai, dulkės ar smėlio dalelės, kurios susispaudžia į kietą sluoksnį.

    Toks kamštis neretai beveik nematomas, ypač prastesnėje šviesoje, nes tamsūs pūkeliai susilieja su lizdo vidumi. Dėl to kištukas atrodo įkištas teisingai, tačiau realiai nepasiekia galo ir kontaktas būna nestabilus.

    Problema gali pasireikšti ir kitaip: telefonas trumpam ima krautis greitai, paskui staiga sulėtina įkrovimą, o prijungus prie kompiuterio duomenų perdavimas trūkinėja. Kai kurie gamintojai, pavyzdžiui, „Google“ ir „Samsung“, tam tikruose modeliuose rodo įspėjimus, jei aptinkama drėgmė, purvas ar neįprasta temperatūra USB-C jungtyje.

    Kaip saugiai apžiūrėti jungtį

    Pirmiausia išjunkite telefoną, atjunkite laidą ir nuimkite dėklą, jei jis trukdo pasiekti jungtį. Įrenginį padėkite ant stabilaus, gerai apšviesto paviršiaus ir į USB-C lizdą švieskite žibintuvėliu iš šono, kad matytųsi dugnas ir centrinė juostelė su kontaktais.

    Jei gale matosi tamsi, į veltinį panaši masė, tikėtina, kad tai suspausti pūkeliai ir dulkės. Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų įsitikinkite, kad nematote sulinkusių elementų, pažaliavusio apnašo ar aprūkusių vietų.

    Ką naudoti, kad nebūtų trumpo jungimo

    Saugiausia pradėti nuo mažo sauso antistatinio šepetėlio su minkštais šereliais, skirto elektronikai. Taip pat gali tikti naujas, švarus ir visiškai sausas minkštas šepetėlis, jei jo šereliai netrupa ir nelieka lizdo viduje.

    Valykite labai švelniai, nebrūžindami centrinės dalies ir nespausdami kontaktų, o po kelių judesių vėl apžiūrėkite, ar kamštis pajudėjo. Korpuso zoną aplink jungtį galima nuvalyti sausa mikropluošto šluoste.

    Jei viduje yra riebus apnašas arba pūkeliai stipriai susispaudę, patikimiausia kreiptis į servisą, kur naudojami preciziniai įrankiai ir tinkamos priemonės, pavyzdžiui, izopropilo alkoholis. Skysčių savarankiškai nepilkite ir nepurkškite tiesiai į lizdą, nes jie gali patekti gilyn ir sukelti gedimų.

    Ko geriau nedaryti ir kada sustoti

    Į USB-C lizdą nereikėtų kišti metalinių daiktų, pavyzdžiui, adatos, sąvaržėlės ar pinceto, nes taip lengva subraižyti kontaktus, sulenkti vidinę dalį ar sukelti trumpą jungimą. Net ir išjungtas telefonas nėra apsaugotas nuo mechaninės žalos, o kartais užtenka vieno netikslaus judesio, kad jungtis taptų laisva.

    Medinė krapštukė taip pat prastas pasirinkimas, nes medis gali atskyla ir palikti atplaišą viduje. Netinka ir kosmetiniai vatos pagaliukai ar popieriniai rankšluosčiai, nes jų plaušeliai gali dar labiau užkimšti jungtį ir pabloginti situaciją.

    Atsargiai vertinkite suslėgtą orą: stiprus srautas kartais ne išpučia, o įstumia dulkes gilyn. Jei juntamas svilėsių kvapas, matyti patamsėjimai, ištirpęs plastikas, žalsvos apnašos arba viduje kažkas akivaizdžiai sulinkę, valymą nutraukite ir telefoną neškite į servisą.

    Jei telefonas rodo įspėjimą apie drėgmę, laidą atjunkite ir nevalykite jungties jokiais įrankiais. Įrenginį laikykite taip, kad jungtis būtų nukreipta žemyn, ir palikite sausai džiūti gerai vėdinamoje vietoje; tai gali užtrukti iki 24 valandų.

  • Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Jei telefonas įkrito į vandenį ar buvo aplietas, svarbiausia reakcija per pirmą pusvalandį: kuo greičiau išimkite jį iš skysčio ir nedelsdami išjunkite. Jei ekranas juodas, nebandykite jo įjungti, nes drėgmė kontaktuose gali sukelti trumpą jungimą ir paspartinti koroziją.

    Nuimkite dėklą, atjunkite laidus ir ištraukite SIM dėklą, o jei įrenginys turi atminties kortelę, išimkite ir ją. Korpusą nusausinkite minkšta šluoste, o įkrovimo lizdą laikykite nukreiptą žemyn ir kelis kartus švelniai patapšnokite į delną, kad išbėgtų lašai.

    Gamintojai, tokie kaip „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, pataria džiovinti įrenginį kambario temperatūroje, be papildomo kaitinimo. Pirmą kartą laidą prijungti verta tik praėjus bent 30 minučių, o jei įrenginys rodo pranešimą apie aptiktą skystį, tai ženklas, kad jungtis dar šlapia.

    Praktiškai visiškas įkrovimo lizdo išdžiūvimas gali užtrukti iki 24 valandų, o kai kuriais atvejais rekomenduojama laukti 24–48 valandas. Šiuo laikotarpiu nejunkite nei įkroviklio, nei kompiuterio, nes srovė per drėgnus kontaktus didina gedimo riziką.

    Didelę reikšmę turi tai, kuo telefonas buvo aplietas. Jūros vanduo, saldūs gėrimai, sriuba, kosmetika ar chloruotas baseino vanduo palieka druskų, cukraus ir kitų nuosėdų, kurios net ir išgaravus drėgmei gali laidyti elektrą ir greitinti koroziją.

    Jei tai buvo ne švarus vanduo, saugiausias kelias yra kuo greičiau kreiptis į servisą, kuris atlieka pagrindinių plokščių diagnostiką ir valymą. Meistras paprastai atjungia bateriją, pašalina nuosėdas ir įvertina korozijos židinius, nes būtent jie vėliau sukelia „nepaaiškinamus“ gedimus.

    Namuose rizikinga telefoną ardyti be įrankių ir patirties: lengva pažeisti šleifus, sandarinimą ar net bateriją. Ypač pavojinga, jei įrenginys pradeda kaisti, pučiasi, šnypščia, dūmija ar skleidžia aitrų cheminį kvapą, nes tai gali rodyti ličio jonų baterijos pažeidimą.

    Tokiu atveju telefoną padėkite ant nedegaus pagrindo, atokiau nuo audinių, popieriaus ir šilumos šaltinių, jo nespauskite ir nejunkite įkrovimo. Tai situacija, kai geriau ne eksperimentuoti, o kreiptis į specialistus.

    Remontas dažnai įmanomas, jei skystis nespėjo pažeisti atminties, procesoriaus ar pačios plokštės sluoksnių. Kartais užtenka jungties išvalymo ar atskirų dalių, pavyzdžiui, garsiakalbio, mikrofono, baterijos ar ekrano, keitimo, tačiau po rimtesnio užliejimo patikimumą visiškai atkurti ne visada pavyksta.

    Verta nepersistengti pasitikint IP reitingais, tokiais kaip IP68. Tai laboratorinių bandymų sąlygomis apibrėžtas atsparumas, kuris realiame gyvenime silpnėja dėl smūgių, stiklo įtrūkimų, rėmelio deformacijų ar anksčiau atlikto remonto, todėl tokį telefoną geriau laikyti atspariu nelaimingiems atsitikimams, o ne skirtu vandens pramogoms.

    Viena dažniausių klaidų yra dėti telefoną į ryžius. Jie gali sugerti dalį drėgmės iš aplinkos, bet nepašalina skysčio, įstrigusio po plokštės dangteliais, ir nenuvalo nuosėdų, o dulkės bei krakmolas gali patekti į įkrovimo lizdą.

    Kita žalinga priemonė yra plaukų džiovintuvas ar bet koks karšto oro srautas. Karštis gali susilpninti klijus, pažeisti sandarinimą, deformuoti plastiką, o stiprus pūtimas įstumia lašus giliau, todėl saugiau rinktis natūralų džiūvimą ir, jei reikia, tik lengvą vėsaus oro cirkuliaciją.

    Net jei po išdžiūvimo telefonas įsijungia ir veikia, gedimai gali pasirodyti po kelių dienų. Įspėjamieji požymiai yra objektyvo rasojimas, ekrano mirgėjimas, netikėti persikrovimai, spartesnis baterijos išsikrovimas, prastas garsas ar įkrovimo sutrikimai, todėl po rimtesnio incidento verta bent jau atlikti diagnostiką.

    Duomenų išsaugojimo šansai kartais būna didesni nei pilno remonto: jei atminties lustas ir šifravimo grandinė nepažeisti, servisas gali laikinai atkurti plokštės darbą vien tam, kad būtų galima nukopijuoti nuotraukas ir kitus failus. Vis dėlto moderniuose telefonuose paprastas atminties išėmimas dažnai nepadeda, nes duomenys būna šifruoti ir susieti su įrenginio procesoriumi.

  • Telefonas įkrito į vandenį? Mitą apie ryžius griauna ekspertai – štai kas iš tiesų veikia

    Jei telefonas netyčia įkrenta į vandenį, vienas dažniausių patarimų internete skamba paprastai: įdėkite jį į dubenį su ryžiais ir palikite per naktį. Šis „gelbėjimo“ būdas daugelį metų kartojamas kaip beveik universali išeitis, tačiau remonto ekspertai įspėja, kad jis dažnai neduoda norimo efekto.

    Problema ta, kad drėgmė po kritimo į vandenį paprastai lieka ne išorėje, o giliai įrenginio viduje: po mikroschemomis, jungtimis, prie kontaktų ir plokštės sluoksnių. Ryžiai sugeria drėgmę tik iš aplinkos, bet neprieina prie vietų, kuriose vanduo padaro daugiausia žalos, todėl korozijos rizika niekur nedingsta.

    Kodėl ryžiai gali pakenkti

    Remonto specialistai pabrėžia, kad ryžiai nėra sterilus džiovinimo įrankis. Smulkios krakmolo ir dulkių dalelės gali patekti į įkrovimo lizdą, garsiakalbių angas ar mikrofono groteles, o vėliau apsunkinti valymą ir net pabloginti kontaktų būklę.

    Gamintojų rekomendacijos taip pat nėra ryžių naudai: dalis didžiųjų išmaniųjų telefonų gamintojų tiesiogiai nerekomenduoja „džiovinimo“ ryžiuose. Praktikoje tai reiškia, kad populiarus patarimas dažniau suteikia klaidingą saugumo jausmą, nei padeda realiai išgelbėti įrenginį.

    Ką daryti, jei telefonas sušlapo

    Pirmiausia svarbiausia greita reakcija: kuo greičiau ištraukti telefoną iš vandens ir jį išjungti, jei jis dar veikia. Tuomet verta nuimti dėklą, atjungti visus priedus ir, jei įmanoma, išimti SIM kortelę.

    Išorę reikia švelniai nusausinti minkšta šluoste, netrinant ir nespaudžiant angų. Po to telefoną geriausia palikti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad drėgmė natūraliai pasišalintų, o ne būtų „užrakinta“ viduje.

    Vandens atsparumas dar nereiškia, kad įrenginys apsaugotas nuo bet kokių skysčių. Jūros vanduo, saldinti gėrimai ar kava kelia didesnę riziką nei paprastas vanduo, nes priemaišos skatina koroziją ir gali greitai pažeisti kontaktus.

    Ko geriau nedaryti

    Specialistai pataria po sušlapimo iš karto nejungti telefono prie įkroviklio, nes tai gali sukelti trumpąjį jungimą. Taip pat nereikėtų džiovinti karštu fenu ar ant labai karšto paviršiaus, nes karštis gali deformuoti detales ir paskatinti drėgmės judėjimą į gilesnius sluoksnius.

    Dar viena dažna klaida yra purtyti telefoną, tikintis „iškratyti“ vandenį. Taip skystis dažnai tik išnešiojamas po vidines ertmes, o rizika pažeisti daugiau komponentų išauga.

    Jei įrenginys sušlapo nuo sūraus ar lipnaus skysčio, saugiausias sprendimas yra kuo greičiau kreiptis į servisą, nes korozija gali prasidėti labai greitai. Nors ryžiai kai kuriais atvejais didelės žalos ir nepadarys, pasikliauti jais kaip patikimu gelbėjimo būdu ekspertai nepataria.

  • Kaip užklijuoti telefono ekraną be burbulų: 5 žingsniai, kuriuos daug kas praleidžia

    Kaip užklijuoti telefono ekraną be burbulų: 5 žingsniai, kuriuos daug kas praleidžia

    Išmaniojo telefono ekranas yra viena pažeidžiamiausių dalių: jis nuolat liečiasi su raktų, monetų ar smėlio grūdeliais kišenėje, taip pat su stalviršiais ir kitais paviršiais. Apsauginė plėvelė ar stiklas sukuria papildomą barjerą, kuris sumažina smulkių įbrėžimų riziką ir perima dalį kasdienio nusidėvėjimo.

    Didžiausia problema dažniausiai ne pati apsauga, o jos užklijavimas: po plėvele lieka dulkės, susidaro burbulai arba kraštai pasislenka. To galima išvengti, jei laikysitės kelių taisyklių ir neskubėsite, ypač kai klijuojate plėvelę ant lenktų ekrano kraštų.

    Pasirinkite tikslią apsaugą

    Pirmas žingsnis – įsitikinti, kad plėvelė ar apsauginis stiklas skirti būtent jūsų telefono modeliui. Net nedidelis išpjovų poslinkis ties kamera, garsiakalbiu ar jutikliais gali reikšti, kad apsauga nesukibs arba vėliau pradės luptis.

    Jei ekranas turi užapvalintus kraštus, dažnai patogesnė būna hidrogeliinė plėvelė, nes ji elastingesnė ir geriau prisitaiko prie formos. Kokybiškai parinkta apsauga neturėtų trikdyti lietimo jautrumo ir neturėtų bloginti piršto atspaudo jutiklio darbo.

    Švarus ekranas – pusė darbo

    Prieš klijuodami išjunkite telefoną ir kruopščiai nuvalykite ekraną. Pirmiausia tinka šiek tiek drėgna, ekranams skirta servetėlė, po to būtina nusausinti mikropluoštu, kad neliktų riebalų, pūkelių ar vandens žymių.

    Patikrinkite ekraną prieš šviesą: taip lengviausia pamatyti pavienes dulkes, kurios vėliau atrodys kaip tamsūs taškai po plėvele. Išvalyto ekrano geriau nebelieskite pirštais, nes net vienas prisilietimas gali palikti riebų pėdsaką.

    Lygiavimas svarbiau už spaudimą

    Klijuojant dažniausiai suklystama dėl skubėjimo: plėvelė iškart stipriai prispaudžiama, nors dar nėra tiksliai sulygiuota. Iš pradžių patogiau tik priglausti plėvelę ir patikrinti kraštus, kad visos išpjovos sutaptų su kamera, garsiakalbiu ir jutikliais.

    Kai padėtis teisinga, plėvelę ar stiklą prispauskite tolygiai, ramiais judesiais, judėdami nuo centro į šonus. Jei komplekte yra plastikinė kortelė ar mentelė, naudokite ją švelniai stumdami orą link kraštų, o ne spausdami vieną tašką.

    Kaip susitvarkyti su burbulais

    Vienas burbulas dar nereiškia, kad reikia viską nuplėšti ir pradėti iš naujo. Dažniausiai užtenka kortele arba minkšta šluoste burbulą lėtai nuvesti iki artimiausio krašto, išlaikant tolygų spaudimą.

    Smulkūs burbuliukai, ypač po hidrogeline plėvele, kartais išnyksta savaime per maždaug 24 valandas. Tačiau jei po plėvele pateko dulkelė, vien spaudimas jos nepašalins – tokiu atveju gali tekti atsargiai kilstelėti kraštą ir pašalinti nešvarumą, stengiantis nepalikti naujų pirštų žymių.

    Galiausiai verta prisiminti, kad sėkmingą rezultatą dažniausiai lemia ne brangiausia apsauga, o tinkama aplinka ir kantrybė. Klijuokite gerai apšviestoje vietoje, venkite skersvėjų ir skubėjimo, o po užklijavimo leiskite plėvelei stabilizuotis.