CP v2

Tag: Telegrafas

  • Saulės audra sustabdė traukinį: mokslininkai ištaisė 1848 metų klaidą ir įspėja dėl grėsmių

    Saulės audra sustabdė traukinį: mokslininkai ištaisė 1848 metų klaidą ir įspėja dėl grėsmių

    Mokslininkai nustatė, kad vienas ankstyviausių dokumentuotų atvejų, kai kosminė oro sąlyga sutrikdė technologijas, įvyko ne 1841, o 1848 metais. Tyrėjų vertinimu, geležinkelio darbo trikdžius tuomet greičiausiai sukėlė stipri geomagnetinė audra, susijusi su Saulės aktyvumu.

    Istorija siekia 1848 metų spalio 18 dieną, kai traukinys iš Exeter turėjo išvykti 22.05 valandą, tačiau stotyje užtruko dar 16 minučių. Problema buvo ne lokomotyve ar bėgiuose, o telegrafo sistemoje, kuri tuo metu padėdavo patikrinti, ar ruožas prieš traukinį yra laisvas ir saugus.

    Elektrinis telegrafas XIX amžiuje buvo viena svarbiausių naujovių, leidusi greitai perduoti informaciją per didelius atstumus. Kai ryšys sutriko, geležinkelio darbuotojai negalėjo patvirtinti, kad maršrutas saugus, todėl priėmė sprendimą atidėti išvykimą.

    Kodėl data ilgai buvo neteisinga

    Apie incidentą 1871 metais buvo rašyta žurnale „Nature“, tačiau jame nurodyta, kad trikdžiai įvyko 1841 metais. Dešimtmečius tai buvo laikoma vienu ankstyviausių pavyzdžių, kaip kosminė oro sąlyga veikia žmonių technologijas.

    Vėliau tyrėjams užkliuvo esminė detalė: geležinkelio linija tarp Exeter ir Starcross pradėjo veikti tik 1846 metais. Tai reiškė, kad aprašytas įvykis negalėjo nutikti 1841 metais, nes pats maršrutas tuo metu dar neegzistavo.

    Kaip audrą pavyko susieti su geležinkeliu

    Tarptautinė komanda, vadovaujama Lancaster universiteto mokslininkų, peržiūrėjo istorinius tvarkaraščius, spaudos publikacijas, astronominius stebėjimus, pranešimus apie pašvaistes ir to meto Žemės magnetinio lauko matavimus. Skirtingi šaltiniai sutapo ties 1848 metų spalio 18 dieną ir fiksavo ryškius geomagnetinius sutrikimus.

    Tyrėjai taip pat rado užuominų apie ryškias pašvaistes virš Anglijos ir tuo metu į Žemę nukreiptą didelę Saulės dėmių grupę. Tikėtinas paaiškinimas yra paprastas: XIX amžiaus publikacijoje įsivėlė spausdinimo klaida, o 1848 metai buvo klaidingai užrašyti kaip 1841.

    „Tai rodo, kad net ir ankstyvosios technologijos buvo pažeidžiamos Saulės sukeliamų geomagnetinių sutrikimų, o šiandien pasekmės būtų nepalyginamai didesnės“, – sakė tyrime dalyvavę mokslininkai.

    Kuo pavojinga kosminė oro sąlyga šiandien

    Geomagnetinės audros kyla, kai Saulės aktyvumas, pavyzdžiui, vainikinės masės išmetimai, pasiekia Žemę ir sujaukia jos magnetinį lauką. Tokiomis sąlygomis ilgose laidžiose struktūrose gali indukuotis srovės, todėl jautrios sistemos patiria trikdžius.

    XIX amžiuje tai pirmiausia veikė telegrafo linijas, o XXI amžiuje rizika apima elektros tinklus, palydovinį ryšį, navigaciją ir kai kurias aviacijos bei geležinkelio valdymo grandis. Dėl to kosminių orų stebėsena, perspėjimai ir infrastruktūros atsparumo didinimas laikomi kritiškai svarbiais.

    Įdomu tai, kad incidentas prie Exeter nebelaikomas pačiu seniausiu žinomu kosminių orų poveikio technologijoms pavyzdžiu. Naujesni vertinimai rodo, kad ankstesni trikdžiai britų geležinkeliuose buvo užfiksuoti dar 1847 metų kovą.

  • XIX a. suknies slėptuvėje rasta žinutė suglumino kriptologus: išnarpliota tiesa pribloškė

    XIX a. suknies slėptuvėje rasta žinutė suglumino kriptologus: išnarpliota tiesa pribloškė

    XIX amžiaus pabaigos moteriškoje suknelėje aptikti ranka rašyti lapeliai iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip šnipų šifras: keisti žodžių junginiai, greta – skaičiai ir užrašai, primenantys laiką. Radinį internete paviešinusi tyrėja tikėjosi pagalbos, o istorija akimirksniu išplito po pasaulį.

    Diskusijose netrūko fantazijos: nuo slaptų meilės laiškų iki nusikalstamų lošėjų kodų. Įtarimus dar labiau kurstė tai, kad lapeliai buvo paslėpti ne akivaizdžioje kišenėje, o specialiame, nuo akių paslėptame suknies skyriuje.

    Ilgą laiką šio teksto nepavyko priskirti jokiai gerai žinomai šifravimo sistemai. Jis nepanašėjo nei į klasikinius karinius kodus, nei į populiarius to meto telegrafo šifrus, todėl daugelis bandymų jį perskaityti baigėsi aklaviete.

    Sprendimas atėjo iš telegrafo

    Proveržis įvyko tada, kai kriptologija besidomintis duomenų analitikas Wayne’as Chanas ėmė ieškoti atsakymo XIX amžiaus telegrafo kodų knygose. Išnaršęs daugybę istorinių leidinių, jis galiausiai aptiko užuominą, susijusią su JAV kariuomenės ryšių struktūromis, kurios tuo metu buvo glaudžiai susietos ir su meteorologiniais stebėjimais.

    Paaiškėjo, kad keisti žodžiai greičiausiai buvo ne šnipinėjimas, o taupymo priemonė. XIX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose telegrafo pranešimai kainuodavo brangiai, nes mokestis būdavo skaičiuojamas už kiekvieną žodį, todėl institucijos naudodavo kodų žodynus, leidžiančius visą sakinį sutalpinti į vieną žodį.

    Tokie kodai ypač pravertė meteorologams: vienas kodinis žodis galėjo reikšti kelių parametrų rinkinį – temperatūrą, atmosferos slėgį, rasos tašką, vėjo kryptį ir greitį, debesuotumą ar kritulius. Dėl to užrašai, atrodę kaip beprasmė žodžių virtinė, iš tiesų buvo pilnas meteorologinis pranešimas, siųstas telegrafu į centrinį biurą.

    Ką pasakė iššifruoti žodžiai?

    Iššifravus vieną ryškiausių frazių paaiškėjo, kad pirmasis žodis žymėjo stebėjimų vietą, o kiti – konkrečius oro rodiklius. Kitaip tariant, lapeliuose buvo užkoduota standartinė to meto oro ataskaita, o ne asmeninė žinutė ar kriminalinis kodas.

    Dirbdamas su JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) bibliotekos medžiaga, Chanas aptiko daugiau istorinių kodų knygų. Sugretinus iškoduotus duomenis su archyviniais orų žemėlapiais, pavyko nustatyti ir tikėtiną užrašo datą – 1888 metų gegužės 27 dieną.

    Vis dėlto mįslė neišnyko iki galo: neaišku, kas ir kodėl šiuos lapelius paslėpė suknelėje. Ant drabužio buvusi etiketė su pavarde Bennett nepadėjo patikimai nustatyti savininkės, todėl istorikai svarsto, kad tai galėjo būti su telegrafu ar meteorologijos biuru susijusi darbuotoja.

    Paslėpta kišenė – reta detalė

    Tyrėjai atkreipia dėmesį ir į patį drabužį: tai buvo turniūros laikotarpio suknelė, būdinga XIX amžiaus aštuntajam–devintajam dešimtmečiams, kai siluetas formuotas specialiais rėmais ir paminkštinimais. Tuo metu moterų drabužiuose paslėptos kišenės buvo retenybė, todėl slaptas skyrius laikomas ne mažiau įdomiu nei pati žinutė.

    Ši istorija parodo, kaip netikėtai susijungia kasdienybė, technologijų raida ir duomenų kultūra: telegrafo ekonomika paskatino kurti sudėtingus kodus, o po daugiau nei šimto metų juos atgaivino kruopštus archyvų darbas. Nors užrašo turinys išaiškintas, paslėpimo priežastis kol kas lieka atvira.